Žymos archyvas: autonomija

K. Garšva. Trečią kartą kuriama Vilniaus krašto autonomija (tiesioginė transliacija) (15)

Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiandien, gruodžio 6 d. 16.45 val. Seime Dovilė Šakalienė teikia „Tautinių mažumų įstatymo“ projektą, kuris valstybėje vėl gali sukomplikuoti padėtį.

1920 m. Lenkijos įkurta „Vidurio Lietuva“ greitai buvo prijungta prie Lenkijos. Iki 1991 m. Vilniaus ir Šalčininkų „lenkų nacionaliniai rajonai“ buvo sujungti į teritorinę Vilniaus krašto autonomiją, kuri panaikino 1990 m. kovo 11 d. aktą ir prašė M.Gorbačiovą įvesti tiesioginį valdymą ir armiją.

Seimo Teisės departamentas nurodė, kad  teikiamame projekto tekste dominuoja tik Skaityti toliau

R. Maceikianecas. Laikas advokatauti Lietuvai (30)

Ryšardas Maceikianecas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

(…) Esu už tikslumą, nes man atrodo, kad tik tiesa yra įdomi. Juozapas Mackevičius.

Lietuva pradėjo kovas dėl nepriklausomybės būdama nacionalinės vienybės ir susitelkimo pavyzdys, kai lietuviai, tauta, kurios vardu pavadinta valstybė, sudarė gerokai daugiau negu 80 proc. Tad nebuvo jokių požymių, rodančių, kad šalis susidurs su kokiomis nors problemomis dėl vadinamųjų mažumų.

Nors rusai tada Lietuvoje buvo didžiausia mažumos grupė, skirtingai nuo Latvijos ir Estijos, kažkas nustatė, kad „reprezentacinė“ Lietuvos Skaityti toliau

A. Lapinskas. Jaunieji Lietuvos lenkai vis dar pyksta ant Lietuvos (35)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Dažnai manoma, kad pastovios Lietuvos lenkų pretenzijos Lietuvos valdžiai ir patiems lietuviams yra tarpukario lenkų nacionalistinio raugo paveldas. Laikui bėgant jis lyg ir turėtų išnykti ir jokių etninių konfliktų Lietuvoje nelikti. Deja, jaunoji Lietuvos lenkų karta, net neaišku iš kur pritvinkusi amžino pykčio lietuviams, irgi pradeda reikštis.

Naujausias jauno Vilniaus tarptautinių santykių instituto dėstytojo Marijušo Antonovičiaus straipsnis „Lietuvos aide“ – „Tautinės mažumos ar tautinės bendrijos“, iš rodos nekalto terminologijos problemų nagrinėjimo, pavirto kaltinimų puokšte lietuviams. Skaityti toliau

Italijos regionai Lombardija ir Venetas referendumuose pasisakė už didesnę autonomiją (video) (0)

Italijos regionai Lombardija ir Venetas referendumuose pasisakė už didesnę autonomiją | Youtube.com nuotr.

Spalio 22 d.,  sekmadienį, dviejų turtingiausių Italijos regionų – Veneto ir Lombardijos – gyventojai per referendumą didžiule persvara pritarė didesnei šių regionų nepriklausomybei nuo vyriausybės Romoje. Šiais referendumais nebuvo siekiama nepriklausomybės nuo Italijos, o siekta teisės pasilikti savam regionui daugiau iš savo mokesčių gaunamų lėšų.

Išankstiniais duomenimis Lombardijoje už didesnį savarankiškumą nuo centrinės Italijos valdžios pritarė 95 nuošimčiai Skaityti toliau

T. Baranauskas: To, kas vyksta pas mus, istorija neregėjo (27)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Seimas po pateikimo pritarė projektui, kuris leistų nelietuviškas raides pagrindiniame paso puslapyje ir viršutinėje asmens tapatybės kortelės pusėje. Ar istorijoje būta atvejų, kai kuri nors Tauta savanoriškai į savo kultūrą įsileidžia „svetimkūnius“? Kokios būna ir gali būti to pasekmės? Ar nebus taip, kad, patenkinus vieną lenkų reikalavimą, paskui turėsime tenkinti ir kitus? Apie tai – „Vakaro žinių“ pokalbis su istoriku Tomu Baranausku.

Seimas linkęs į lietuvių kalbą įtraukti svetimas raides. Ką rodo istorija – kas paprastai laukia Tautų, kurios į savo kultūrą įsileidžia svetimų kultūrų elementus? Kokios to pasekmės? Skaityti toliau

A. Zolubas. Apžavėtiesiems antikonstitucinio flirto (48)

Piketas prie Seimo už lietuvių valstybinę kalbą | J. Česnavičiaus nuotr.

Šylantys orai žadina lietuvių lūkesčius susirasti širdies draugą. Beveik kas antras vienišas lietuvis pavasarį laiko geriausiu metų laiku ieškoti antros pusės. Ir tai yra geriausias metas ne tik ieškoti, bet ir surasti meilę. Ir viskas prasideda nuo flirto. Ir, jei flirtas neperkrautas melu, neretai pasiseka surasti tikrą meilę.

Vienatvę išgyvena ne tik tūli vienišiai, bet ir politinėje erdvėje partijos nesurinkusios pakankamai rinkėjų balsų, todėl nesudarę koalicijų, Seimas ir Vyriausybė, negebantys visaverčiai bendrauti su kaimyninėmis šalimis. Ir siekdami pabėgti nuo vienatvės, pajusti meilės šilumą, imasi šie dariniai tarpfrakcinio, tarppartinio Skaityti toliau

V. Balkus. „Separatistiniai“ regionai: ES sugrius – nepriklausomybė liks   (245)

Vitalijus Balkus | asmeninė nuotr.

Britų referendumas dėl šios šalies ateities Europos Sąjungoje išryškino jau kurį laiką pastebima tendenciją – autonomijas ar nepriklausomas valstybes norintys paskelbti regionai mato Europos Sąjungoje paramą šiam tikslui. Iš tikro kaip gi tai galėjo atsitikti, kad ilgus dešimtmečius dėl nepriklausomybės kovojusios teritorijos tampa didžiausiomis centralizuotos Europos šalininkėmis?

Europos autonomijų sąjunga 

Nepaisant to, kad ES yra įvardinama valstybių sąjunga akivaizdu, kad Briuselio įstatymams turint viršenybę prieš nacionalinius, valstybės narės yra greičiau išplėstines Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kas iš tiesų kiršina lenkus su lietuviais? (60)

Liepos 6 d. Nijolė Balčiūnienė už indėlį į lietuvybės saugojimą apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Lietuvos Valstybės dienos proga prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo valstybės ordinais „Vilnijos“ draugijos narius – daktarą Kazimierą Garšvą ir Nijolę Balčiūnienę. Apdovanojimas – suprantamas ir gal net šiek tiek užtrukęs. Abu šie garbūs patriotai daugybę metų vykdo tautinę veiklą, puoselėja lietuvių kultūrą ir ugdo savimonę. Ypač gausūs jų nuopelnai remiant ir telkiant lietuvius probleminėje Pietryčių Lietuvoje ir lietuvių etninėse žemėse – nuo Seinų iki Gervėčių.

Jau po savaitės nuo apdovanojimų pasirodė prieštaringojo „Lietuvos ryto“ žurnalisto Vytauto Bruverio straipsnis, kuriame teigiama, jog šie apdovanojimai skirti už lietuvių Skaityti toliau

V. Sinica. Kodėl Tomaševskis slepia savo pasididžiavimą? (95)

Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.

Lyg ir pakankamai seniai, bet tyliai ir nieko visuomenėje per daug nepapiktinusi nuėjo žinia, kad Šalčininkų rajono taryba pripažino savo narės Julijos Mackevič elgesį neetišku ir įpareigojo ją viešai atsiprašyti. Rajone ji išvadinta Velnio advokate, taip tarsi supriešinant ją su „nuo Dievo“ esančia LLRA valdžia. Rūsti rajono valdžios reakcija verčia klausti, už kokias kalbas reikia taip atgailauti Šalčininkuose?

Šalčininkietiška etika

Pasirodo, neetišku elgesiu Šalčininkuose tapo J. Mackevič DELFI duoto interviu Skaityti toliau

V. Sinica: Lietuvai reikėtų imtis aktyvių veiksmų… (8)

Alkas.lt koliažas

Skelbiame portalo slaptai.lt vyr. redaktoriaus Gintaro Visocko interviu su Vytautu Sinica.

– Atidžiai perskaičiau Jūsų paskutiniuosius straipsnius, kuriuose gvildenate Lietuvos ir Lenkijos tarpusavio santykius. Omenyje turiu publikacijas „Meilė Lenkijai reikalauja slėpti istoriją“ ir „Vardan koloradų reikalavimų visuomenę kvailina net signatarai“.

Pritariame Jūsų pozicijai. Didžiausia nesąmonė – džiūgauti neva Lietuvą praturtinančiais lenkiškosios okupacijos ir polonizacijos padariniais. Tačiau Lietuvoje vis tik daugoka politikų, žurnalistų, istorikų, kurie, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Ar koloradai vėl atšliauš iki Klaipėdos? (3)

vokietijos-kariuomene-klaipedos-uoste-1939-m-kovo-men-wikipedijos nuotr.

Klaipėdos krašto likimas painus ir tragiškas. Jo istorija, ko gero, labiau komplikuota negu Vilniaus krašto. Vilnijos žemė buvo kunigaikščių ir karalių sostinė, o pamarys – Lietuvos vartai į platųjį pasaulį, kaip dabar sakytume, geopolitinis strateginis valstybės placdarmas. Gal todėl čia visais laikais vyko nuožmiausi mūšiai.

Šį kartą prisiminkime Klaipėdos vadavimą iš nacių 1944 m. rudenį – 1945 m. žiemą ir sovietinės kariuomenės bei NKVD žiaurumus. Dėl termino „vadavimas“ iki šiol laužomos ietys, o sovietiniai istorikai ir politikai labai niršta, kai jis rašomas kabutėse, bet šį kartą mes to nedarykime: juk vieni okupantai pakeitė kitus, vieni Klaipėdą vadavo iš kitų… Skaityti toliau

J. Žilys. Pietryčių Lietuvos regioninė autonomizacija 1988–1990 metais (6)

Autonomininkų plakate užrašas: „Sąjūdis tai nacizmas“

1988 m. rudenį ir 1989 metais lenkų nacionalines teritorijas skelbė Šalčininkų ir Eišiškių miestų, Eišiškių, Dainavos, Kalesninkų, Jašiūnų, Turgelių, Akmenynės, Gerviškių, Pabradės, Butrimonių, Dieveniškių apylinkių vietinės tarybos.

Pagal tą patį šabloną vyko procesas ir Vilniaus rajone, kuriame savivaldiškus darinius skelbė dauguma apylinkių. Priimtų sprendimų apibendrinanti nuostata  – įsteigti lenkų nacionalines apylinkes, pripažįstant lietuvių valstybinę kalbą ir lygias teises rusų ir lenkų kalbomis. Taigi viena iš priežasčių, skatinusių skelbti lenkų nacionalines teritorines apylinkes ir rajono pavaldumo miestus buvo Aukščiausiosios Tarybos priimtas sprendimas suteikti lietuvių kalbai valstybinės kalbos statusą Skaityti toliau

K. Garšva. Tautinių mažumų bei Vardų ir pavardžių rašymo įstatymai neturi griauti Lietuvos (16)

Kazimieras Garšva | voruta.lt nuotr.

Liepos 8 d. Lietuvos Respublikos Seimas pradėjo svarstyti pietryčių Lietuvos teritorinės autonomijos bei jos polonizacijos įstatymo projektą, vadinamą Tautinių mažumų įstatymu, ir Lietuvių kalbos abėcėlės keitimo įstatymą, vadinamą Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymu. Už jų svarstymą balsavo dauguma Seimo narių, prisiekusių saugoti Lietuvos nepriklausomybę ir teritorijos vientisumą.

Seimo vicepirmininkas Jaroslavas Narkevičius, pristatydamas teritorinės autonomijos projektą, melavo, kad Lietuvoje „integracija suprantama kaip asimiliacija“, esą lenkų tautinę bendriją kažkas „nori principingai asimiliuoti“, Skaityti toliau

Konferencijoje aptartas LLRA „stumiamų“ įstatymo projektų žalingumas Lietuvai (56)

„Vilnijos“ draugijos pirmininkas habil. dr. K.Garšva | S.Nemeikaitės nuotr.

„Vilnijos“ draugija  vasario mėnesį surengė dviejų dalių konferenciją: vasario 20 d. Vilniuje, vasario 22 d. Kaune – „Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios aktai – kam jie nepatinka?“

Daug faktų, įdomių minčių bei pasiūlymų savo pranešimuose pateikė Signataras Romualdas Ozolas,  LR Seimo narys Rytas Kupčinskas, politologas Vytautas Sinica, prof. Kazimieras Garšva, prof. Alvydas Butkus, istorikė dr. Audronė Veilentienė, Tautininkų sąjungos strateginio komiteto pirmininkas Gintaras Songaila.

Konferencijoje buvo bandoma atsakyti į daugelį klausimų, Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Ar suvokiame netolimos istorijos pamokas? (33)

V.Petrulevičiaus nuotr.

Lygiai prieš 24 metus, rugsėjo 15 d., Vilniaus ir Šalčininkų liaudies deputatų tarybos siekdamos sutrukdyti Lietuvai atsiskirti nuo Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos paskelbė apie lenkų autonomijos Lietuvos SSR sudėtyje sukūrimą.

Мūsų Atgimimo istorija, kurios mokome jaunąją kartą, deja, labai supaprastinta ir deklaratyvi. Žinome, kad kažkada įsikūrė Sąjūdis, nenorime prisiminti jo tikrojo pavadinimo ir esmės. Dar žinome, kad buvo mitingai ir gražus Baltijos kelias, vėliau – Kovo 11-oji ir Sausio 13-oji. Ir viskas.

Neretas moksleivis, mano paklaustas, nuo ko Lietuva tapo nepriklausoma, Skaityti toliau

Laipsniškas ėjimas į lenkų autonomiją (22)

Prof. habil. dr. Bronislovas Juozas Kuzmickas |  J. Vercinkevičiaus nuotr.

Lietuva – Lenkija: nuo strateginės partnerystės iki priešpriešos

„Vorutos“ pokalbis su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio tarybos nariu, Kovo 11-osios Akto signataru, Mykolo Romerio universiteto (MRU) Filosofijos katedros prof. habil. dr. Bronislovu Juozu Kuzmicku.

„Voruta“: Prieš 24-erius metus straipsnyje Teritorinė autonomija – Lietuvos valstybės skaldymas * Jūs teigėte, kad teritorinė autonomija yra Lietuvos valstybės teritorijos skaldymas. Kaip matome, šiandien tokia autonomija Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose beveik egzistuoja. Skaityti toliau

V. Radžvilas. Memel – Wilno: Svarbiausias LLRA programos punktas (III) (10)

Vytautas Radžvilas | Asmeninė nuotr.

Trečiasis ir galbūt svarbiausias naujųjų autonomininkų programos punktas yra pasiekti, kad valstybinė lietuvių kalba šiame regione būtų suvokiama ir oficialiai traktuojama kaip ,,svetimos“ Lietuvos valstybės primesta kalba, be kurios geriausia būtų apsieiti arba pramokti jos tik tiek, kiek ja šnekėti yra būtina ir neišvengiama, kol tenka – be abejo, laikinai – dalyvauti tos valstybės viešajame gyvenime ir tvarkyti įvairius kasdieniškus reikalus.

Būtent tokią prasmę turi ir V. Tomaševskio ne kartą viešai ir atvirai deklaruota nuostata, jog LLRA niekada nesutiks, kad būtų suvienodinti lietuvių kalbos valstybinio egzamino reikalavimai visiems šalies abiturientams. Skaityti toliau

V.Radžvilas. Memel – Wilno: pirmieji du LLRA programos punktai (II) (14)

Vytautas Radžvilas | tspmi.vu.lt nuotr.

Norint įsitikinti, kad Memel – Wilno analogija nėra atsitiktinė ir paviršutiniška, tereikia kruopščiau ir dalykiškiau panagrinėti minėtos LLRA politinės programos turinį.

Pirmasis jos punktas – reikalavimas įteisinti asmenvardžių rašybą nevalstybine kalba. Iš pirmo žvilgsnio jis atrodo nekalčiausias ir lengviausiai patenkinamas.

Kaip teigia šio reikalavimo kėlėjai ir gausūs jo rėmėjai, patenkinti jį esą itin lengva, nes pakanka į lietuvišką abėcėlę įtraukti porą kadaise jose tarsi ir egzistavusių raidžių. Pateikiamas ir didžiai „kilnus“ tokį žingsnį grindžiantis argumentas – esą šitaip būtų įgyvendintos ne tik kitakalbei tautinei bendrijai priklausančio Lietuvos piliečio žmogaus teisės, Skaityti toliau

V.Radžvilas. Memel – Wilno: neišmoktos istorijos pamokos (I) (18)

Vytautas Radžvilas | tspmi.vu.lt nuotr.

Lietuvos vidaus ir užsienio politika vis labiau atrodo tarsi apkerėta tamsios ir pikta linkinčios jėgos. Vadinamasis „Lietuvos lenkų“ klausimas artėja prie sunkiai prognozuojamos atomazgos. Didėja tikimybė, kad ši atomazga bus sąjūdinių laikų masto politinis sprogimas. Tokią baigtį žada šio seniai svarstomo ir įtampą visuomenėje kurstančio klausimo siūlomi sprendimai. Tikėtis kitokios baigties sunku dėl akivaizdžios priežasties. Per visą atkurtos valstybės istoriją turbūt dar nebuvo iškilęs joks kitas klausimas, kurį būtų buvę mėginama išspręsti šitaip nesugebant arba nenorint suvokti ir atvirai įvardyti tikrojo jo turinio ir esmės. Būtent šia prasme apie valstybės užsienio politiką tenka kalbėti pasitelkus apkerėjimo vaizdinį. Skaityti toliau

N. Balčiūnienė. Mitingas „Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę“ arba ką nutyli valdantieji (18)

N.Balčiūnienės nuotr.

Sąjūdžio pirmeiviai, signatarai, menininkai, tautines vertybes puoselėjantis jaunimas ir  visi neabejingi Lietuvos likimui patriotai, kaip Sąjūdžio laikais, pakilo į kovą už Lietuvos nacionalinio atgimimo vertybių išsaugojimą ir kviečia balandžio 28 d., sekmadienį, 14 val. prie LR Seimo  į mitingą „Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę“.  Atėjo laikas parodyti valdantiesiems kad Tautai dar yra svarbi jos kalba, valstybė, teritorinis vientisumas. Garsiai pasakykime, kad lietuviai nesutinka būti diskriminuojami  savo Tėvynėje.

Jau parengti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (toliau LLRA) pareigūnų projektai  ir Lietuva palaipsniui taps kaimyninės šalies dalimi su lenkiškais gatvių užrašais, miestų ir vietovardžių pavadinimais, Skaityti toliau

A. Butkus. Santykiai su Lenkija – partnerystė ar vasalystė? (20)

Alvydas Butkus | asmeninė nuotr.

Dviejų asimetriškų valstybių – Lietuvos ir Lenkijos – santykiai vertinami labai nevienodai. Mat Lenkija partnerystę su Lietuva įsivaizduoja kaip savo interesų besąlygišką įgyvendinimą Lietuvoje. Dalis Lietuvos politikų Lenkijos ultimatumus, deja, traktuoja kaip teisėtus, o Lenkijos priekaištus priima per smurtautojo nuskriaustos moters savivoką: „gal aš tikrai kalta?“ Šiuo nepagrįstu kaltės jausmu tie politikai stengiasi užkrėsti ir visuomenę, teisindami nuolaidų Lenkijai būtinybę ar mainydami jas, pasak Vinco Kudirkos, „į trupinį aukso, gardaus valgio šaukštą“.

Iš visų kaimynių tik Latvija draugystei su Lietuva nekelia jokių išankstinių sąlygų, reikalavimų ar ultimatumų. Skaityti toliau

A.Mišeikis. Apie vietovių pavadinimus arba kas geriau: autonomija ar protektoratas? (32)

Seime buvę ir esantys premjerai balsuoja taip, kaip to reikalauja Lenkų rinkimų akcija? | Alkas.lt nuotr.

Lietuvoje plačiai žinomi žiniasklaidos laidų vedėjai Virginijus Savukynas ir Rimvydas Valatka dažnai pasako, kad kelios naujos raidės lietuviškame raidyne ar keli šimtai nevalstybine kalba parašytų gatvių pavadinimų lentelių yra mažareikšmis dalykas.

Kad tai nėra menkas dalykas, galima spręsti iš prieš daugelį metų sovietinėje spaudoje aprašyto įvykio. Vienas lenkų mokslininkas iš Vroclavo, bendravęs ir turėjęs bendrų mokslinių interesų su kolega iš vakarų Vokietijos, gavo iš jo banderolę, ant kurios vietoje Vroclavo buvo užrašytas Breslau miesto pavadinimas. Lenkas banderolės nepriėmė motyvuodamas, kad Lenkijoje Breslau miesto nėra. Skaityti toliau

L. Kasčiūnas, V. Keršanskas, L. Kojala. Patenkinus LLRA reikalavimus bus sugalvota naujų? (5)

Lenkai protestuoja prie Lietuvos ambasados Varsuvoje (PAP nuotr.)

Dažnai teigiama, jog įtraukus Lietuvos lenkų rinkimų akciją (LLRA) į Vyriausybę atsirado reali platforma dialogui, kurio iki šiol nebuvo. Netgi svarstoma, kad LLRA galėtų tapti savotišku tiltu tarp Lietuvos ir Lenkijos. Ar šie lūkesčiai gali pasiteisinti? Ar iš esmės įmanoma, kad LLRA pritartų Lietuvos ir Lenkijos santykių perkrovimui?

LLRA ypač sėkmingai pasirodė 2012 metų Seimo rinkimuose. Tai lėmė dvi pagrindinės priežastys. Pirma, anot politologės dr. Ainės Ramonaitės, teigiamą efektą turėjo susijungimas su Rusų aljansu, pritraukęs dalį rusų tautybės rinkėjų ir leidęs pirmą kartą istorijoje peržengti 5 proc. barjerą daugiamandatėje apygardoje Skaityti toliau

A.Endriukaitis. Mokama savižudiška kaina: savigarba ir išdidumu (24)

Algirdas Endriukaitis | N.Balčiūnienės nuotr., alkas.lt

„Jums gyvenimas nepavyko?
Jūs neturėjote išdidumo jausmo.“
(Emilis Sioranas, prancūzų rašytojas, mąstytojas)
(,,Gorkije silogizmy“, Algoritm, Maskva, 2008, p. 67)

Daug nuomonių išsakoma apie santykius su Lietuvos lenkais. Niekaip neišspręsime, jei nekalbėsime atvirai ir tiesą. Beje, ne vien su Vilniaus krašto lenkais, bet iš esmės su Lenkija. Gerai, jeigu su Lenkija, tai nuo Lenkijos ir reikėtų pradėti svarstyti. Pažvelkime iš šalies. Kaip ten bebūtų, L. Linkevičiaus atsiprašymas dėl suverenaus Lietuvos Seimo gėdos ir G. Kirkilo skubus įsipareigojimas jau balandyje visus reikalus užbaigti primena, kad mes mąstome vasališkai, be savigarbos, išdidumo ir visiškai palaužta valstybine sąmone. Skaityti toliau

Vilniaus universiteto Statutas įteiktas Seimui (0)

Vilniaus Universittetas | lt.wikipedija.org nuotr.

Sausio 11 dieną Lietuvos Respublikos Seimui įteiktas Vilniaus universiteto Statutas.

2012 m. gruodžio 18 d. Universiteto Senatas pritarė šiai Vilniaus universiteto Statuto redakcijai, o kartu ir 1990 m. birželio 12 d. Vilniaus universiteto Statuto patvirtinimo įstatymo redakcijos projektui.

Universiteto bendruomenė tikisi, kad Seimas dar pavasario sesijos pradžioje patvirtins VU statutą, sudarydamas sąlygas kuo greičiau suformuoti Tarybą ir išrinkti Rektorių.

2011 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos Seime buvo įregistruotas ir pradėtas svarstyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Vilniaus universiteto statuto patvirtinimo“ pakeitimo įstatymo projektas, Skaityti toliau

R. Ozolas. Pagiriamasis žodis Valdemarui Tomaševskiui (33)

Romualdas Ozolas | J.Vaiškūno nuotr.

Bravo, Valdemarai! Šaunuolis! Gražiai tu išdūrei maskolius, lenkiškai katalikiškai – nė vieno nepraleidai į Seimą! Apie litvinus nė nekalbu: kokie buvo, tokie ir bus – durniai. Ne tik tavo patronas už rubežiaus, bet ir mūsų ne vienas šiapus bus patenkintas: ten sugriežtins, čia sušvelnins savo dvigubas kalbeles, o tai tau labai pravers, supranti šitai gerai.

Kodėl reikalauji tik keturių ministerijų? O kas pataria nusileisti net iki dviejų? Ką tu veiksi be užsienio reikalų, švietimo, energetikos, finansų tik su kultūros ir dar kokia nors atlieka? Tarp tų tavo Seimo galvų, atrodo, yra ir pusgalvių, jei nesupranta, kad lenkui svarbiausia – principingumas? Skaityti toliau

Lietuvos lenkai Latvijos rusams: „Ar ne metas mums susivienyti kovoje už savo teises?!“ (19)

Dar nenutilus chorui, smerkiančiam Lietuvos Prezidentę už tai, kad toji nevyko į Varšuvą išgirsti, jog Lenkijos Prezidentas nusprendęs tęsti Lenkijos dalyvavimą NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse, pragydo ir naujas choras – esą Prezidentė Čikagoje nepagarbiai atsiliepusi apie Lenkijos ryšius su Rusija ir Lietuvos, kaip įkaitės, statusą šioje dviejų slavų valstybių draugystėje.

Vienas iš choristų, tiesa, neatsargiai prasitarė girdėjęs apie slaptą Lenkijos ir Rusijos ambasadų bendradarbiavimą, ruošiant savo kontingentą būsimiesiems rinkimams į Lietuvos Seimą. Skaityti toliau

K.Garšva. Ko siekia Lenkija Lietuvoje? (23)

2013 m. Lenkijos valdžia Vilniuje

1. Ko nori Lenkija Lietuvoje?

Lenkijos premjeras D. Tuskas ir Užsienio reikalų ministras R. Sikorskis pareiškė: „Lenkijos ir Lietuvos santykiai bus tokie geri, kokie bus Lietuvos Vyriausybės santykiai su lenkų tautine mažuma. Tai kodėl tie santykiai tarp abiejų valstybių nėra geri, nors lenkų kultūros padėtis Lietuvoje geriausia pasaulyje, o lenkai čia užima ko gero daugiausia aukštų pareigų? Ogi todėl, kad:

1) Lenkija nepripažįsta 1919-1939 m. rytinės Lietuvos dalies okupacijos ir sako, kad „Vilnius mūsų“ (Lenkijos URM ministro R. Sikorskio, Seimo narių M. Borovskio, A. Gurskio, J. Kuriatos ir kitų pozicija, URM leidinys „Ponary“, ignoruojant oficialią autentišką forma Paneriai); Skaityti toliau

Tibeto laisvės rėmėjai ragina Lietuvos Vyriausybę pareikšti poziciją dėl Tibeto (13)

Nuo šių metų kovo mėnesio etniniame Tibete, protestuodami prieš Kinijos vykdomą politiką, susidegino dešimt budistų vienuolių, kurie tokiu būdu paaukojo savo gyvybę už laisvą Tibetą ir tremtyje gyvenantį lyderį Dalai Lamą.

Lapkričio 2 ir 3 dienomis susirinkę Vilniaus Tibeto skvere Tibeto laisvės rėmėjai kvietė visus prisijungti prie pasaulinės akcijos ir savo miesto gatvėse palikti simbolinius solidarumo ženklus liudijančius Tibeto tautos tragediją. Akcijai reikėjo turėti kreidą ir žvakę: Skaityti toliau

V.Žilius. Pasėta lietuvybė augina vaisius Šalčininkų krašte (11)

Vidmantas Žilius | lrs.lt video transliacijos stop kadrasSkelbiame Vidmanto Žiliaus pasisakymą iš  rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusios konferencijos  „Iššūkiai valstybės vientisumui prieš dvidešimt metų ir šiandien“, skirtos pietryčių Lietuvos problemoms aptarti.

Praėjo 20 metų, kai  buvo sukurta Valstybinė  komisija Rytų Lietuvos problemoms nagrinėti,   iškilus didelė grėsmei Lietuvos valstybei. Iš šio laiko nuotolio norisi apžvelgti jos veiklos reikšmę ir įtakos pėdsakus šiandien. Skaityti toliau