Žymos archyvas: Aušrinė

D. Vaitkevičienė. Aušra ir šviesotamsos deivės (0)

Rojaus obuoliukai. Dalios Stalauskienės paveikslas 2014 m.

Balandžio 2 d. 17 val. Kauno tautinės kultūros namuose (A. Jakšto g. 18, Kaunas) vyks antroji Daivos Vaitkevičienės paskaita „Dangaus sodai“ iš paskaitų ciklo  „Durys į baltų dievų pasaulį“. 

Mitologė, hum. m. dr. Daiva Vaitkevičienė supažindins su baltų mitiniais vaizdiniais ir atskleis simbolines reikšmes, slypinčias mitiniuose pasakojimuose, dievų paveiksluose ir apeiginėse praktikose. Paskaitų ciklas kaip iš atskirų kaladėlių sudėstys sistemišką baltų mitologijos vaizdą.

Mitų pasakojimas prasideda nuo dangaus – iš čia atkeliauja šviesos dievybės, į čia Skaityti toliau

Kviečia paskaitų ciklas „Durys į baltų dievų pasaulį“ (2)

D.Stalauskienės „Rojaus obuoliukai“ pieš. detalė | rengėjų nuotr.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kviečia praverti duris į baltų dievų pasaulį. Mitologė, humanitarinių mokslų daktarė Daiva Vaitkevičienė paskaitose supažindins su baltų mitiniais vaizdiniais, atskleis simbolines reikšmes, slypinčias mituose, dievų paveiksluose ir apeiginėse praktikose. Rengėjai žada, kad paskaitų ciklas tarsi iš atskirų kaladėlių sudėstys sistemišką baltų mitologijos vaizdą.

Pavasarinė paskaitų ciklo dalis skiriama baltų mitologijos sąrangai Skaityti toliau

Regioninė 10-oji folkloro šventė – „Pūsk, vėjuži!“ (0)

Jau rugpjūčio mėnesio 25-27 dienomis, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre, įvyks regioninė, dešimtoji, jubiliejinė folkloro šventę „Pūsk, vėjuži!“. Šiemet, ji skiriama 241-osioms Liudviko Martyno Rėzos ir 120-osioms Augusto Dėvilaičio gimimo metinėms, pagerbiant šias žymias Mažosios Lietuvos asmenybes, žmones, nusipelniusius lietuvių ir lietuvininkų etninei kultūrai, jos gynimui, puoselėjimui, populiarinimui lemiamais mūsų tautai laikmečiais.

Rugpjūčio 25 dieną 20.00 valandą prasmingu įvadu į šventę taps dokumentinis filmas – „Mažoji Lietuva“, kurį bendruomenei ir svečiams pristatys jo autorius – Justinas Lingys ir filmo prodiuseris – Algirdas Žvinakevičius.

Rugpjūčio 26 dieną nuo 10.00 valandos ryto, Juodkrantės marių krantinėje, ties Raganų kalnu, šurmuliuos tautodailės ir kulinarinio paveldo mugė, savo spalvomis ir kvapais užbursianti kiekvieną čia atėjusį.

Juodkrantėje vyks 10-oji folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“ | Rengėjų nuotr.

Šią pagrindinę „Pūsk, vėjuži!“ šventės dieną, 10.00 valandą, pradžia įvyks ties Liudviko Rėzos kultūros centru prie L. M. Rėzos paminklo, kur iškilmingą šventės atidarymą įprasmins Lietuvos regionų – „Vėjų sodai“. Jo metu pasirodymu – vėju prisistatys šventėje dalyvaujantys ansambliai iš užsienio ir Lietuvos regionų. Šių metų šventėje dalyvaus folkloro ansambliai: „Aldai“ (Kaunas), „Altonė“ (Kauno raj., Zapyškis), „Aušrinė“ (Juodkrantė), „Giedružė“ (Nida), „Kupolė“ (Kaunas), „Liktužė“ (Kaunas), „Lygaudė“ (VDU“ Rasos“ gimnazija, Kaunas), „Malūnėlis“ (Krasnoznamenskas (Lazdynų) raj. Dobrovolskas (Pilkalnis) Rusija), „Ramytė“ (Šilutė), „Savingė“ (Širvintų raj. Gelvonai), „Viešia“ (Neveronys).

13.00 valandą, marių krantinėje, šventės vedėja Vaida Galinskienė pakvies į pagrindinius „Pūsk, vėjuži!“ renginius – „Ko neužpustė laiko vėjai“; jų metu savo programas atliks etnografiniai ansambliai, vyks pažintis su regioniniais tautiniais kostiumais bei senąja baltų I – XIV a. apranga. Etnografinių ansamblių pasirodymo metu, vyks sumanymas – „Grūdėtoji Lietuva“, kurios metu, į Lietuvos žemėlapio kontūrus, bus beriami javai, vyraujantys etnografiniame regione, kolektyvai dalinsis savo regionų kulinarinėmis įdomybėmis.

Juodkrantėje vyks 10-oji folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“ | Rengėjų nuotr.

Krantinėje veiks šeimų pamėgtas, įprastu tapęs – „Žvejo kiemas“, kuriame galėsite susipažinti ir čia pat pabandyti pasidirbdinti vėtrungę, papuošti lininį maišelį, vyti juostas, minkyti molinukus, megzti tinklus, panaudoti žolynus darbeliams, išmokti pasigaminti rankų darbo muilą, įsitraukti į senovinius žaidimus. Ant laužo bus kepama žuvis, bus galima palyginti jų skonius, čia bus verdama žuvienė, kurios bus galima paskanauti prieš vėl pasineriant į šventės sūkurį.

14.00 val., žingeidžius ir besidominčius pamario istorija, į Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčią pakvies – KU BRIAI doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, bus skaitoma patraukli paskaita – „Du marių krantai – du gyvenimo modeliai (19 a. pab.-20 a. pr.)“. 15.00 val., kūrybingi ir veiklūs mažieji bei suaugusieji, bus kviečiami į Raganų kalną, kur kartu su Liudviko Rėzos kultūros centro kultūrinės veiklos vadybininku A. Balna, pasiners į magišką sakmių ir pasakų pasaulį.

Nuo 16.00 val. marių krantinėje svečiai rinksis į I-XIV a. baltų archeologinių kostiumų vaidybinį pristatymą, kurio metu, iš drabužių kūrėjos, Lietuvos nacionalinio kultūros centro tautodailės poskyrio vyriausios specialistės Danutės Keturakienės, daug sužinosime apie šios aprangos ypatybes, atskiras dalis ir paskirtį. Pristatymą pratęs „Baltų raštai“ įkūrėja Aurelija Bagdonavičienė, ji pristatys rinkinį – „Baltų vėjų audimai“, kurioje šiuolaikiniame lininiame drabužyje matysis netikėtai įkūnyti senieji baltų simboliai, vyks supažindinimas su šiuose ženkluose paslėptomis prasmėmis. Šios renginio dalys ypač tinka minint 2017-uosius – Tautinio kostiumo ir Piliakalnių metus.

Vakarop, nuo 18.30 val., sava folkloro interpretacija, visus maloniai stebins VDU „Rasos“ gimnazijos folkloro grupė – „Lygaudė“ ir Kauno folkloro muzikinė grupė – „Aldai“.

Šventės pabaigoje, visus jaunus ir nepamiršusius jaunystės kvies vakaronė – „Šok, broluži!“, kurioje bus galima ir save parodyti, ir bičiuliu pasidžiaugti, ir draugą ar draugę susirasti.

Rugpjūčio 27 diena, skirta visiems prieš paliekant svetingą Juodkrantės vėjų krantą, susirasti lauktuvių, įsigyti šventę primenantį suvenyrą, pasistiprinti prieš kelionę ar tiesiog dar kartą pajusti paskutinę vasaros spalvų ir skonių paletę, tautodailės ir kulinarinio paveldo mugėje.

Saulės ratu: gyvenimą keičia mirtis, mirtį – gyvenimas (nuotraukos) (2)

Miuziklas „Saulės ratu“ | Rengėjų nuotr.

Kam teko laimė pamatyti mistinio folklorinio miuziklo „Saulės ratu“ premjerą, po reginio išsinešė… dalelę būties. Visada skubantis, įvairių minčių perkrautas XXI amžiaus žmogus, jau nesugebantis, matyt, nė akimirkai būti čia ir dabar, tąkart bent pusantros valandos buvo būtent ten, kur scenoje karaliavo TIKRUMAS, NUOŠIRDUMAS, MENAS. Ir svarbiausia – MEILĖ, mat tokie dalykai, sukrečiantys sielą, širdį pripildantys išgryninto katarsio, be meilės neįmanomi…   Skaityti toliau

„Baltų genas“: D. Vaitkevičienė apie ugnies vaizdinį mitiniame baltų pasaulėvaizdyje (audio) (1)

Šventa Ugnis | R.Pakerio nuotr.

Dvidešimt antroje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Sakytinės tautosakos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, humanitarinių mokslų dr. Daiva Vaitkevičienė pasakoja apie ugnies vaizdinį mitiniame baltų pasaulėvaizdyje.

„Galvojant apie dievybes, kurios susijusios su ugnimi, mes būtinai turime kalbėti ir apie Saulę, kuri yra Dangaus ugnis, ir apie žaibą, ir Aušrinę, bet ryškiausiai ugnis matosi Saulės, Perkūno ir Gabijos, šitų trijų dievybių, paveiksluose. (…) Ugnies ir vandens mitiniai deriniai – pirmiausia mane nustebino pats principas, kad mitinėje vaizduotėje yra linkstama derinti priešpriešas. Tai yra keistas dalykas, tarsiakibrokštas. (…) Manyčiau, kad tai atsiranda dėl Skaityti toliau

„Baltų genas“: J.Vaiškūnas apie etnokosmologiją (audio) (5)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Penkioliktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  muziejininkas, etnokosmologas, Senojo baltų tikėjimo bendrijos Romuva vaidila Jonas Vaiškūnas kalba apie senojo baltų tikėjimo nūdieną.

„Šiandien archeoastronomijos mokslas įrodė, kad daugelis senųjų šventyklų buvo ir observatorijos. (…) Stebėjimus, laiko skaičiavimus prižiūrėjo žyniai. (…) Etnografiniai tyrimai, atliekami daugelį metų, rodo, kad buvo žinoti įvairūs žvaigždynai: Šienpjoviai, Artojas su Jaučiais, Žirgas, Ožys, Jukštandis ir daug kitų…– sako J. Vaiškūnas.  Skaityti toliau

Palanga kviečia švęsti Jurgines – savaitgalį kurorte skambės dainos (dienotvarkė) (1)

Palanga.lt nuotr.

Savaitgalį Palangoje skambės dainos – iš visos Lietuvos ir net iš Londono į kurortą suvažiavę folkloro kolektyvai pakvies palangiškius ir miesto svečius drauge ieškoti šv. Jurgio rakto – Palanga švęs Jurgines.

Jurginėms skirta šventė „Jurgi, paimk raktus“ – tradicinis Palangos renginys, į pavasariškas linksmybes įtraukiantis tiek jaunus, tiek ir vyresnius. Šiais metais Jurginės kurorte ypatingos – 25-osios. O ir šventės diena – šeštadienis – šįkart sutampa su tikrosiomis Jurginėmis, kasmet minimomis balandžio 23 d. Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Mūsų atgimimas „Atgimimo“ kūrėjo akimis (audio) (5)

Liudvikas Ragauskis | EKGT nuotr.

Minime 25-tąsias Sausio įvykių metines. Minime kiekvienas savaip. Vieni – kaip istorinę datą. Kiti – kaip savo gyvenimo dalį. Treti – kaip tautos vienybės trumpą, bet ryškų blyksnį.

Teisininkui Liudvikui Ragauskiui tai buvo pirmosios nepriklausomos lietuviškos spaudos – „Atgimimo“ ir „Aušrinės“ kūrimo metai. Apie juos ir kalbasi Liudvikas Ragauskis ir Audrys Antanaitis. Skaityti toliau

V. Urbonas. Stasio Šilingo asmenybės bruožai (1)

Stasys-Silingas-archyviniu-nuotrauku-Alkas.lt-montazas

Minint 130-ąsias gimimo metines 

Stasys Šilingas lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės istorijoje minimas kaip vienas iš ištikimiausių lietuvių tautinės savimonės puoselėtojų ir savarankiškos Lietuvos valstybės kūrėjų pirmaisiais XX a. dešimtmečiais. Dauguma jo gyvenimo ir veiklos tyrinėtojų pabrėžia, jog S. Šilingas iš prigimties buvo meno žmogus, turėjo neabejotiną žurnalisto bei publicisto talentą, bet susiklosčiusių aplinkybių ir didelio noro pasitarnauti savo tautai ir Lietuvai verčiamas atsidūrė politikoje ir jai atidavė beveik visą savo gyvenimą. Skaityti toliau

Šiąnakt danguje susikryžiuos meteorų strėlės (0)

Ryškus meteoras | Wikimedia Commons nuotr.

Giedrais lapkričio vakarais žvilgsnį trauks rytuose tekantis Tauro žvaigždynas su jame švytinčia stebėtinai ryškia Jupiterio planeta. Tuo tarpu Liūto žvaigždyne beveik visą mėnesį bus leonidų meteoritų srautas. „Krentančios žvaigždės“ suintensyvės naktį iš lapkričio 16 į 17 d.

Temstant viena paskui kitą žiebsis ryškiausios lapkričio žvaigždės: šiaurės rytuose Vežėjo žvaigždyne – gelsvoji Kapela; vakaruose link horizonto bekrypstančiame Lyros žvaigždyne – melsvoji Vega; pietvakariuose besileidžiančiame Erelio žvaigždyne – gelsvai baltas Altayras; rytuose, Tauro žvaigždyne tiesiai po Jupiteriu išsiskirs oranžinis Aldebaranas; Skaityti toliau

Rugpjūtį planetų paradas ir kibirkštys danguje (0)

Andriaus Mačiūno nuotr.

Nuo liepos vidurio astronomijos mėgėjus ir profesionalus vėl ėmė džiuginti astronominės sutemos. Rugpjūtis leis džiaugtis dangaus žiedais dar ilgiau, o ir naktys bus dar pakankamai šiltos, nors mėnesio pabaigoje pasitaiko nedidelių šalnų dirvos paviršiuje.

Vos sutemus pirmiausiai pražys Didžiojo Vasaros Trikampio žvaigždės: Vega, Denebas ir Altayras. Apie vidurnaktį šis dangaus vizualinis darinys kulminuos pietuose. Žemiau jų neryškus Skydo žvaigždynas, kurį drąsiai galime vadinti lietuvišku. Anksčiau šis dangaus lopinėlis Hevelijaus dangaus kataloge buvo vadinamas Sobieskio skydu. Taip buvo pagerbtas garsusis LDK karvedys Sobieskis, Skaityti toliau

V.Turčinavičius. Anaklijos voratinkliai – pro istorijos ūkus (9)

Vladas Turčinavičius | asmeninė nuotr.

Voratinkliai gamtoje atrodo paslaptingi, paprastai nepastebimi ir tik saulės spinduliams apšvietus, voratinkliai savo blyksniu nušvinta žmogaus akyse ir pasirodo išraizgytu tinkliniu daugiakampiu. Istoriniai ryšiai tarp tautų ar baltų kalbiniai reliktai kitose kalbose mums bendraujant atsiskleidžia netikėtomis mintimis, nuojautomis, kurios kaip voratinkliai staiga atsiranda ir vėl pradingsta, jei nepapasakoji arba neaprašai.

Dar 1800 m. lietuvių kilmės filosofas Imanuelis Kantas rašė, kad lietuvių kalba yra ne tik kalbotyros paslapčių, bet ir tautų istorijos lobynas. Skaityti toliau