Jeigu mėgstate patyrinėti Lietuvos kampelius, į „privalu pamatyti“ sąrašą įtraukite ir keletą piliakalnių. Šalyje jų yra apie 850, dauguma apaugę miškais, tad išrinkome keletą gražiausių ir žinomiausių.
Tai yra svarbiausias pagoniškos baltų kultūros palikimas.
Lietuvoje piliakalniai yra dažniausiai natūraliai susiformavusios kalvos, krantų iškyšuliai, o ne specialiai supiltos kalvos, kurias tik „patobulindavo“ žmonės. Skaityti toliau
Šią savaitę kauniečių pamėgtame Santakos parke prasidėjo ilgai laukti rekonstrukcijos darbai. Dėl rugsėjo mėnesį suplanuoto popiežiaus vizito, rekonstrukcija padalinta į du etapus. Pirmajame bus sutvarkyta krantinė ir didžioji dalis susidėvėjusios parko infrastruktūros, antrajame – stadionas.
„Iki rugsėjo 1 dienos visas dėmesys bus skiriamas parko takų, šaligatvių, aikštelių dangos atnaujinimui. Amfiteatro krantinėje bus atstatyta lauko riedulių danga, o krantinėje prie vandens įrengta nauja betono danga, Skaityti toliau
Kviečiame aukuriečius ir draugus, su kuriais kartu keliavome, kūrėme, darėme, šventėme, į Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubo AUKURAS brandaus 30-ojo gimtadienio šventę Šiaulių universiteto botanikos sode, Paitaičių g. 4, Šiauliai (nuoroda: https://goo.gl/xivVyN ). Prisiminsime klubo gimimo ir veiklos istoriją. Nuotraukose ir kino kadruose pamatysime, kokie buvome. Darysime bendrą nuotrauką. Bus gimtadienio tortas ir kitos staigmenos. Dovanos neprivalomos. Vaišių atsinešti pageidautina.
Visi esate laukiami 🙂
Būtume dėkingi jei praneštumėte apie dalyvavimą tel. 860091403; info@aukuras.lt
Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubo AUKURAS taryba, www.aukuras.lt
P.S. Klubo narius, norinčius gauti pažymėjimą, atvykstant prašome atsinešti po 2 nuotraukas 3×4 cm klubo nario pažymėjimui ir anketai.
TAPK KLUBO AUKURAS NARIU: http://www.aukuras.lt/tapk-nariu/
Praėjusį savaitgalį, rugsėjo 10-11 d., vyko kasmetinė Baltų prigimtinių dvasinių bendrijų atstovų sueiga – Baltų Krivulė, kuri šį kartą vyko Latvijoje. Šeimininkai latviai pakvietė visus susirinkti į Sėlos regione netoli Pliavinios (Jekabpils apylinkės) Lokstenės saloje pastatytą dievturių šventyklą.
Ši Baltų Krivulė visiškai pateisino latvių jai parinktą pavadinimą „Darbas darytoją daro!“, taip pat įvardytą Krivulės uždavinį „Suvokti padarytą, suderinti požiūrius ir susitarti apie tolimesnę veiklą“. Baltų Krivulės programą sudarė apeigos, atstovų pranešimai, visų dalyvių darbas rateliuose, Skaityti toliau
Liūtų kailis blizga – jie neseniai restauruoti, bet akyse – skausmas… 1938-aisiais Karo muziejui juos padovanojo paskutinysis Astravo dvaro paveldėtojas Jonas Jurgis Tiškevičius, tuo metu jau gyvenęs Paryžiuje. Liūtų didingumas, įkūnijęs ne grėsmę, greičiau mažos tautos laisvą dvasią, šiandien atspindi nostalgiją praeičiai: kurgi tie vaikai, kurie, karčių prisilaikydami, ropšdavosi jiems ant nugaros, laimingai šypsodavosi, tėvų paveiksluojami? (Kas gi iš vyresnės kartos neturi nuotraukos su Karo muziejaus sodelio liūtais?!)
Tėvai dar mažą atsiveždavo mane į Kauną. Atminty išliko varpų muzika. Kiekvieną vakarą Skaityti toliau
Šiemet sukanka 780 metų kai įvyko Saulės mūšis. 2016 m. rugsėjo 22 d. šiam įvykiui paminėti vyks Baltų vienybės ugnies sąšauka, kuri apjungs piliakalnius ir su baltų istorija susijusias vietas Lietuvoje, Latvijoje, Gudijoje, Lenkijoje bei kitose šalyse. Skaityti toliau
Gegužės 13-15 d. Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36) vyks XX tarptautinis Stasio Šimkaus chorų konkursas. Rengėjai – Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“ ir Klaipėdos miesto savivaldybė, Lietuvos liaudies kultūros centras.
\Rodos, dar visai nesenai pasibaigė tradicinis XIX tarptautinis Stasio Šimkaus chorų konkursas, o jau ant slenksčio jubiliejinis XX konkursas.
Šis konkursas po kruopelytę buvo augintas jau 40 metų, išpuoselėtas iki tarptautinio chorų konkurso. Konkurso kūrėjų Vytauto Blūšiaus, Roberto Varno, vėliau Algio Zaboro. Skaityti toliau
Kaip ir kasmet, paskutinį balandžio savaitgalį, senojo baltų tikėjimo tęsėjai šiemet vėl atšventė Didžiają pirmosios pavasario žalumos šventę – Jorę.
Nepabūgę lietaus, bemaž 400 šventės dalyvių, prisikeliančios gamtos apsuptyje atliko apeigas skirtas Didiesiems lietuvių dievams: Perkūnui, Žemynai, Gabijai.
Pasak pagrindinių šios šventės rengėjų Daivos ir Jono Vaiškūnų, Jorė tai ypatingas ir labai greitai praeinantis laikas, kai pirmoji pavasario žaluma jau apreiškia, jog pasaulio gyvybinės galios bunda aplink mus ir mūsų viduje. Skaityti toliau
Kriviui Jonui Trinkūnui – Jauniui (1939-2014) atminti
Tu pirmas pramynei takelį į protėvių ir dievų pasaulį. Takelį, kuris buvo beveik užžėlęs. Tas takelis buvo klaidus, juo einantiems reikėjo brautis per nesupratimo ir pasipriešinimo brūzgynus. Bet jis vis platėjo, tvirtėjo, plėtėsi, klaidūs takeliai įsiliejo į vieną platų kelią, ir juo jau dabar einame mes, gausi Romuvos bendruomenė.
Einame keliu, kuriuo ėjo mūsų protėviai, kalbamės su Dievais ir Deivėmis ta pačia kalba, kuria kalbėjo mūsų protėviai, giedame jiems tas pačias giesmes. Skaityti toliau
Perskaičius Valdo Puko straipsnį „Senovės lietuvių tikėjimo atgimimo 100-metis“ (straipsnis sudomino, atskleidė įdomių faktų, apie Joną Gediminą-Beržanskį-Klausutį, nieko nebuvau girdėjusi) ir sukirbėjo mintis: noriu papasakoti apie daug kam žinomos dailininkės, ekslibrių, miniatiūrų kūrėjos Gražinos Didelytės tikėjimą, kuris reiškėsi ne tik kūriniais, bet ir gyvenimo būdu.
Dailininkės G. Didelytės (1938-2007) asmeniškai nepažinojau, apie ją plačiau išgirdau apsilankiusi Dainavos girios apsuptame Rudnelės kaime, susitelkusiame prie šaltinių upelio Skroblaus. Skaityti toliau
Ant pašlakstyto (Vanduo) eglišakių patiesalo (Žemė), kur dubuo su degančiomis žvakutėmis (Ugnis), pusšimtis bendraminčių ir vienas kitas svečias, gilioje rimtyje, stovėdami, sugieda ilgą ir labai melodingą giesmę (Oras). Taip prasideda Lietuvos senojo baltų tikėjimo išpažinėjų, romuviečių Krivulė.
Ypatingoji sueiga.
Vilniuje, šventos dienos labą rytą.
Tai pirmas kartas, kai romuviečiai tarsi našlaičiai. Skaityti toliau
Lietuviai nuo senų senovės gerbė liepas, laikė gyvybės medžiu, deivės Laimos buveine. Tikima, kad liepos viršūnėje deivė Laima pasivertusi gegute iškukuoja likimą. Šeimoje gimus mergaitei buvo sodinama liepa.
Lieporių kaime yra vienintelis Šiaulių miesto teritorijoje esantis valstybės saugomas gamtos paveldo objektas – Lieporių liepos. Trys liepos milžinės augančios lauko viduryje yra Lieporių kaimo pažiba. Kaimo apylinkėse liepų augta nuo seno. Archeologai čia buvusio IV a. šulinio dugne yra atradę iš liepos žievės padarytą kibirėlį. Kalbininkas K.Būga kaimo pavadinimą kildino nuo žodžio liepa. Skaityti toliau
Birželio 6 d. 18 val. Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“ gamtos ir paveldo mylėtojus kviečiami aplankyti Lieporių liepas. Minint Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną liepas ketinama įprasminti žemės meno kūriniais, tvarkoma aplinka, informaciniais stendais. gamtininkai papasakos apie senų medžių priežiūrą.
Lieporių kaime yra vienintelis Šiaulių miesto teritorijoje esanti valstybės saugoma gamtos paveldo vertybė – Lieporių liepos. Skaityti toliau
Paskutinį balandžio savaitgalį Kulionių kaime, šalia Molėtų Astronomijos observatorijos įsikūrusioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje jau aštuonioliktą kartą buvo atšvęsta pirmosios pavasario žalumos šventė – Jorė. Daugiau nei pusė tūkstančio senojo baltų tikėjimo puoselėtojų mūsų protėvių papročiu dvi dienas šventė didįjį gyvybės atsigavimo vyksmą.
Pirmąją šventės dieną visi tvarkė šventimo vietos aplinką, pirmąja pavasario žaluma puošdami šventės šventinius Jorės vartus, šventvietės stulpus ir aukurus. Skaityti toliau
Kovo 11-ąją prie Lietuvos Respublikos Seimo buvo užkurtas simbolinis Laisvės laužas, kurį įžiebė Nepriklausomybės akto signatarai ir referendumo „Tautos valia“ iniciatyvinės grupės nariai. Pasak jų šios ugnies saugojimas ir kūrenimas reiškia, kad Tauta yra pasirengusi išsaugoti savo laisvę ir savo teises, įtvirtintas Konstitucijoje, ir vykdo Konstitucijos 2 straipsnį: „Valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai.“
Simbolinę Signatarų Laisvės Laužo Ugnį Kovo 11-osios naktį išdraskė ir prie jos budėjusius piliečius suėmė sustiprintos policijos pajėgos. Skaityti toliau
Atėjo Viešnia Nekviestoji ir pasišaukė mūsų Brolį.
Tik vakar aidėjo Jono juokas – kvietė rengtis kelionei į Indiją. Kur sanskritas, vedos, šventovių ir dvasinių guru gausybės, kur civilizacijos dulkių menkumą nuplauna šventi vandenys, o būties, etninės savasties ir istorijos slaptasis kodas yra atpažintas arijų ir mūsų protėvių vienovės. Ten man gera, ten aš atsigaunu, sakė tikėdamas, jog ir mus pavilios. Juokėsi užkrečiančiai – juk tiek planų ir darbų. Prisipažino pats nesuprantantis, kaip, slegiamas nepriteklių ir persekiojimų, sugebėjo išauginti, išmokslinti tokias nuostabias dukras. Skaityti toliau
Gruodžio 21 dieną, šeštadienį 16 val. Vilniuje, Lietuvos liaudies kultūros centre (Barboros Radvilaitės g. 8) įvyks Žiemos Saulėgrįžos vakaras.
Tamsiausiu metų laiku, trumpiausią dieną bus įžiebta aukuro ugnis ir pagerbti Baltų Dievai. Kanklių muzika ir Kalėdų giesmės bus skirtos protėviams ir Sotvarui – Dievui – Tvėrėjui. Apeigos metu bus dalinamasi senovine kūčia – maistu, skirtu ir protėviams, ir gyviesiems.
Renginio metu bus pristatyta pirmoji Lietuvoje autorinės kūrybos kanklių muzikos plokštelė, kurią įrašė Žemyna Trinkūnaitė. Vakaro meditaciją kalėdinėmis giesmėmis pratęs Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“. Skaityti toliau
Istorinių Lietuvos Atgimimo dienų įvykiai ir Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ gimimas – viena iš daugelio tų metų tautos dvasinio prisikėlimo apraiškų. Bendrijos kūrimo iniciatoriams rūpėjo suburti visas miesto bei Vakarų Lietuvos Pamario krašto chorines pajėgas, koordinuoti suaugusiųjų ir vaikų, jaunimo chorų bei ansamblių veiklą, remti naujas choro dirigentų, muzikos mokytojų iniciatyvas. Bendrijos įkūrėjo ir pirmininko doc. Roberto Varno bei jos Tarybos dėka bendrijos veikla ženkliai pakoregavo numatytas gaires, praplėtė veiklos horizontus – bendrija tapo visos Žemaitijos Skaityti toliau
Vinco Krėvės-Mickevičiaus muziejuje (Tauro g. 10-1, Vilnius) atidaryta dailininkės Gražinos Didelytės (1938-2007) paroda „Dainavos klodai: tarp ledynmečio ir dabarties“.
Tai keturiasdešimties kūrinių ciklas, skirtas Dainavos krašto istorijai. Šių dailininkės G. Didelytės darbų pagrindu etnologas Vygandas Čaplikas parengė ir išleido knygą su kūrinių komentarais ir Dainavos krašto istorinės raidos apžvalga.
Atidarant parodą dalyvavo knygos sudarytojas ir tekstų autorius V. Čaplikas. Skaityti toliau
Rugsėjo 22 d., sekmadienį, 20-21 val. minint Baltų vienybės dieną visi baltų genčių palikuonys Lietuvoje, Latvijoje ir visame pasaulyje kviečiami įsijungti į Baltų vienybės ugnies sąšauką ir uždegti ugnis ant kalnų, piliakalnių, su baltų istorija susijusiose vietose. Prieš 777 metus baltų gentys susivienijo ir Saulės mūšyje sumušė Kalavijuočių ordiną. Saulės mūšio diena Lietuvos ir Latvijos seimų yra paskelbta Baltų vienybės diena. Mūšio išvakarėse buvo ugnies ženklas – vienykimės. Ugnis ant tolimo kalno – ženklas, kad esame. Ugnies uždegimas vienu metu – vienybė.
Baltijos jūros rytų pakrantėje gyvenančius žmones nuo amžių siejo bendri protėviai, papročiai, giminystės ryšiai. Skaityti toliau
Rugpjūčio 3 d. ant Šatrijos kalno šurmuliavo didokas žmonių burys, gal keli šimtai žmonių, daugiausia jaunimo. Mat prieš 600 metų, esą būtent nuo Šatrijos, Vytautas su Jogaila pradėjo paskutiniosios prigimtinę religiją išpažįstančios Europos Tautos – Žemaičių politinį krikštą. Tad susirinkusiuosius ši sukaktis ir atvedė ant šio didingo kalno – alkakalnio. Tiktai vieni būrėsi į ratą prie ugnies Aukuro, o kiti aplink vyskupus bei popiežiaus legatą. Palei Aukurą plevėsavo vėliavos su ženklais: vienose, raudoname audekle stovėjo nupiešti be antkaklių (nelaisvės ženklo) bei karališkų karūnų su kryžiais, Skaityti toliau
Alytaus dailiųjų amatų mokyklos, dalyvaujančios didžiausiame Lietuvoje pilietiškumo ugdymo projekte „Kuriame Respubliką“, mokiniai gaivina ir puoselėja senąsias baltų tradicijas ir amatus. Gegužės mėnesį jie pirmą kartą Alytuje surengė šventę „Meilės deivės Mildos globoje“ ir viliasi, kad ji taps gražia tradicija, kuri kasmet suburs visus besidominčius savo tautos praeitimi.
„Galvodami apie dabartį ir ateitį, negalime pamiršti ir savo praeities, kilmės šaknų, – sako Ramunė Uždavinytė, Dailiųjų amatų mokyklos projektų vadovė. – Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvoje išpopuliarėjo Valentino diena, deja, ji itin komercinė. Nusprendėme visiems priminti, kad mūsų protėviai taip pat turėjo meilės šventę, ir pakvietėme ją švęsti.“
Anot R. Uždavinytės, nėra išlikę tikslių duomenų, kaip pagoniškoje Lietuvoje buvo minima meilės deivės Mildos diena. Skaityti toliau
Saulėtą ir žiedais kvepiančią gegužės 11 d., šeštadienį, Neries regioniniame parke, Stirnių kaime, Trakų rajone (15 km nuo Vilniaus), Stirnių piliakalnio papėdė vyks lietuviška meilės ir draugystės – Deivės Mildos šventė!
Renginys skirtas tiems, kurie vasario 14 dieną neperka širdelės formos šokoladų prekybos centruose, o pakeliui namo, lyg tyčia, nušąla raudonos rožės. Visiems, kurie pavasarį jaučia linksmybių stygių, pasiilgo laigymo po pievas basomis ir maudynių gaiviame upelyje. Skaityti toliau
Vasario 20 d. aukščiausioje Lietuvos vietoje – ant Aukštojo kalvos Juozapinės valstybiniame geomorfologiniame draustinyje – visuomenei buvo pristatyta dar viena sutvarkyta ir lankymui pritaikyta vieta saugomose teritorijose.
Kaip pajuokavo susirinkusiuosius pasveikinęs aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, niekas šalyje negali pakilti aukščiau už čia esančius. Pradėdamas šį renginį aukščiausiame Lietuvos taške pastatytame apžvalgos bokšte alpinistas Vladas Vitkauskas iškėlė Lietuvos vėliavą. Buvo atidengtas ir šį tašką ženklinantis skulptorės Dalios Matulaitės sukurtas meniškas aukuras. Skaityti toliau
…Palietas ant granitinio riedulio medus nutekėdavo akmens paviršiumi, tirpdavo saulėje, susiliedavo su pridžiūvusiais vyno ir pieno tiškalais. Šis keistas mišinys priviliodavo debesis bičių, kamanių bei musių, nuo jų dūzgimo, rodėsi, virpuliuoja net oras. Per trejetą metrų nuo Svisločės, miško tankmėje, ant pelkėto upės kranto rymojo didelis apie aršiną aukščio riedulys, vadintas Senoliu arba Diedu ir buvo garbinamas kaip šventas. Senovinis altorius buvo įpratęs prie žmonių teikiamų aukų bei vabzdžių antskrydžių.
Ar galite įsivaizduoti, kad vos prieš pusantro amžiaus taip slėpiningai atrodė ta vieta, kurioje šiandien yra įsikūręs restoranas „Senvagė“ Skaityti toliau
Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje įrengtas naujas amžinosios ugnies aukuras. Senasis, iš masyvaus granito luito pagamintas aukuras tarnavo 22 metus.
Darbus bendrovė „Lietuvos dujos“ atliko savo lėšomis. Šiemet ši bendrovė mini Kauno dujofikavimo 50-metį. „Lietuvos dujos“ visus šiuos metus prižiūrėjo aukuro dujotiekį ir nemokamai tiekė aukuro liepsnai reikalingas dujas.
„Amžinosios ugnies aukuras keičiamas dėl avarinės būklės. Senojo aukuro viršus nuo karščio buvo suskilinėjęs, todėl nuspręsta nelaukti gresiančios nelaimės. Skaityti toliau
Kalbėdami apie tautų atsiradimo pradžią, mokslininkai išskiria keturias pirmykščių tautų rūšis – kalnų, girių, stepių bei jūros tautos. Pirmiausia, anot senosios Europos tyrėjų, atsiradę girių žmonės, o kalnų bei jūrų – truputėlį vėliau. Stepė tuomet dar buvo beveik negyvenama. Tatai nulėmė daugelis aplinkybių, bet svarbiausioji jų – maistas! Juk net ir paskutiniam dinozaurui aišku, kad lengviausiai prasimaitinti anais laikais galėdavai tik girioje.
Lietuviai nuo neatmenamų laikų buvo giriniai. Miškas mūsų protėviams buvo ir tėvas, ir motina: jis ir maitino, ir slėpė, ir rengė. Net iki šių dienų Dzūkijoj tebešnekama: Skaityti toliau
1967 metai laikomi Rasos šventės atgimimo metais. Tuomet vasaros saulėgrįžos dieną Kernavėje būrys romuvių pradėjo šio gražaus mūsų protėvių papročio atgimimo kelią. O šiais metais Rasos šventė bus švenčiama jau keturiasdešimt penktąjį kartą. Dvidešimtmečiams, dvidešimtpenkiamečiams tuomet rengusiems pirmąją Rasos šventę dabar jau septyniasdešimt. Ką jiems reiškė tuomet Rasos šventė? Kaip ir kodėl jie pradėjo ją švęsti? – Rasos šventės atgimimo 45-mečio proga Alkas.lt vyr redaktorius Jonas Vaiškūnas klausė šventės atkūrimo pradininko, Lietuvos Romuvos Krivio Jauniaus – Jono Trinkūno. Skaityti toliau
Šiais metais gegužės 5 d. Švenčionyse jau septintąjį kartą nuskambėjo Aukštaitijos regiono sutartinių šventė. Tai iš rajono į rajoną keliaujantis renginys, į kurį susirenka sutartinių atlikėjai iš visos Aukštaitijos – giedotojos, ragininkai, skudutininkai iš Kupiškio, Ignalinos, Visagino, Pasvalio, Vilniaus rajono, Panevėžio, Zarasų, Ukmergės. Pirmoji regioninė sutartinių šventė „Kokių sutarysma” surengta 2006 m. Kupiškyje. Šventės sumanytoja – Kupiškio kultūros centro etnografė Alma Pustovaitienė. Šventėje dalyvavo kupiškėnų „Kupkėmis”, Pasvalio „Rags”, Biržų „Siaudela”, Zarasų „Seluona”, Šiaulių „Vaiguva”, Salamiesčio „Vijunytė” (Kupiškio raj.), rokiškėnų „Gastauta”. Skaityti toliau
Kovo 20 d. Šiaulių „Aukuro“ klubas kviečia švęsti Pavasario lygedienį ant Šiaulių Salduvės piliakalnio.
Šventės rengėjai primena, kad pavasarėjant, sulygus dienai su naktimi, senovės prūsai švęsdami kreipdavosi į Dievą Pergubrį tokiais žodžiais: „O Viešpatie Dieve musu Pergubri!” ir prašydavo Jo išvaryti žiemą, atkviesti pavasarį, užauginti lapus ir žoles, padėti nudirbti būsimuosius lauko darbus.
Pavasario lygiadienio šventės dalyviai kviečiami rinktis ant Salduvės pilikalnio. Salduvės piliakalnis yra Šiaulių mieste, 5 km nuo miesto centro. Piliakalnis yra pasiekiamas plentu Šiauliai – Panevėžys pravažiavus sankryžą į Zoknius, Skaityti toliau
