Žymos archyvas: aukštojo mokslo reforma

B. Kaulakys. Lietuvos mokslui ir studijoms – bado dieta (I) (0)

Prof. habil. dr. Bronislovas Kaulakys | Mokslolietuva.lt nuotr.

Pastaraisiais metais mokslui ir studijoms (universitetams ir mokslo institutams visų tikslų ir uždavinių įgyvendinimui) iš valstybės biudžeto skiriami asignavimai sudaro tik apie 0,6–0,7 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) – dvigubai mažiau negu prieš 15–20 m.

Nepaisant to, dominuoja kalbos apie didžiulį, bet ne tą ir ne taip dirbantį Lietuvos mokslo potencialą. Esą ir su labai mažu finansavimu galima aukšta studijų kokybė, dideli mokslo pasiekimai ir reikšminga jų įtaka verslui. Lietuva gali tai, ko nepademonstravo nė viena šalis. Reikia tik teisingai valdyti universitetus, institutus ir atskirus mokslininkus. Skaityti toliau

Prie nemokamų bakalauro studijų numatoma pereiti jau kitais metais (0)

smm.lt nuotr.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, susitikusi su Lietuvos studentų sąjungos tarybos atstovais sakė, kad prie nemokamų bakalauro studijų numatoma pereiti 2018 metais.

„Pasak švietimo ir mokslo ministrės, 2017-ieji yra pereinamieji metai. Per juos modeliuojamos nemokamos bakalauro studijos, prie kurių numatoma pereiti 2018 m.“, – sakoma ministerijos pranešime.

Susitikime aptarti aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos, stipendijų, bendrabučių ir kiti studentams rūpintys klausimai. Skaityti toliau

Mokslininkai paaiškino, kodėl Lietuvoje reformos vykdomos nesėkmingai (1)

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Norint sėkmingai įgyvendinti Vyriausybės reformas reikalingas išankstinis pasirengimas, svarbiausių prioritetų išskyrimas, pakankamas jų finansavimas ir nuolatinis politinis dėmesys bei gebanti mobilizuoti visuomenę lyderystė. Neišpildžius šių sąlygų, anot tyrėjų, laukia tikėtinos nesėkmės, kurias patyrė A.Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė. Tokias išvadas pateikė VU TSPMI politologai, visapusiška ištyrę XV-osios 2008 – 2012 metų Vyriausybės veiklos rezultatus. Skaityti toliau

R. Vaitkus apie 2009-ųjų Aukštojo mokslo reformą: „Vargas tiems, kas ją sugalvojo“ (3)

Debatų akimirka | KTU nuotr.

Kauno technologijos universitete (KTU) vykusių debatų „Aukštojo mokslo finansavimo alternatyvos“ dalyviai sutarė dėl vieno – egzistuojančią situaciją reikia keisti. Diskusiją pradėjęs Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus teigė, kad dabartinė aukštojo mokslo finansavimo sistema yra socialiai neteisinga.

Pasak R. Vaitkaus, baigiamieji egzaminai yra nepakankamai objektyvus kriterijus atrenkant geriausiuosius, t. y. nemokančius už mokslą, studentus, studijų kainos yra vienos aukščiausiųjų Europoje, o studijų kokybė ne visada tenkinanti. Skaityti toliau

Aukštosioms mokykloms rengiama nauja reforma: kitaip valdys, kitaip finansuos (3)

MokyklaNaujoji valdžia rengiasi iš peties smogti liberalų ir konservatorių vykdytai aukštojo mokslo reformai, kurią švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė yra pavadinusi „Lietuvos sėkmės istorija“. Darbo partijos (DP) ir socialdemokratų (LSDP) atstovai vieningai žada atsisakyti krepšelių finansavimo principo, atimti iš Švietimo ir mokslo ministerijos aukštųjų mokyklų valdymo vadžias ir grąžinti jas akademinei bendruomenei.

Reformuos reformą

Naujos švietimo politikos gairės šiuo metu yra rengiamos DP ir LSDP programinių nuostatų pagrindu. „Tvarka ir teisingumas“ (TT) šiai sričiai, ypač aukštajam mokslui, Skaityti toliau

Aukštosios mokyklos renkasi studentus rotuoti kas metus (0)

efoto.lt D.Vasino nuotr.

Konstituciniam Teismui (KT) išaiškinus, kad rotacija negali vykti kas du metus, aukštosioms mokykloms buvo suteikta galimybė pačioms apsispręsti, kas kiek laiko bus rotuojami jų studentai. Nors kol kas ne visos aukštosios mokyklos, kurių studentų atstovybės yra Lietuvos studentų sąjungos narės, formaliai įtvirtino savo apsisprendimą, tačiau tendencija jau aiški: daugumoje jų rotacija vyks kas metus.

Pasak Studentų sąjungos prezidento Dainiaus Dikšaičio, toks sprendimas yra logiškas ir lauktas. „Lietuvos studentų sąjunga dar sausį, svarstant šį klausimą neeilinėje Seimo sesijoje, pasisakė už studentų rotaciją kas metus. Skaityti toliau

V.Daujotis. Lietuvos galimybės išbristi iš libertarinės aukštojo mokslo reformos liūno (6)

Prof. Vytautas Daujotis | delfi.lt, K.Čachovskio nuotr.Lietuvos aukštojo mokslo teisinėje doktrinoje studento kaip savarankiško individo nėra. Jis traktuojamas arba kaip pasyvus objektas (specialistas, gaminamas pagal valstybės užsakymą) arba kaip aukštosios mokyklos pajamų šaltinis, o pati doktrina tėra tik instrukcija, kokiais būdais priversti studentą mokėti už studijas. Tai tipiška pokomunistinių šalių aukštojo mokslo doktrina, jau seniai įgyvendinta Rusijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, buvusios Jugoslavijos respublikose, Gruzijoje, Estijoje, keliose Rytų Afrikos šalyse – Tanzanijoje, Kenijoje, kurios žavėjosi sovietiniu socializmu ir bandė jį kopijuoti.

2005 – 2007 m. Lenkija, Vengrija, Estija, kurios yra EBPO narės, paprašė EBPO įvertinti jų aukštojo mokslo sistemas. Skaityti toliau

Lietuvos centro partijos atviras laiškas Švietimo ir mokslo ministrui G.Steponavičiui (0)

Gerbiamas Ministre,

šių metų rugsėjo 26 d. viešoje erdvėje (spaudoje ir televizijos laidoje) iš Jūsų lūpų nuskambėjo atrodytų visus mus turinti džiuginti naujiena, jog aukštojo mokslo pasiekimais iš autsaiderių Lietuva tapo stipria Europos Sąjungos vidutinioke. Deja, Jūsų paskleista žinia dėl siauro ir vienpusio faktų interpretavimo klaidina visuomenę, o viešoje erdvėje iki šiol nėra pateikta Jūsų paskleistą žinią papildanti ar patikslinanti informacija, Skaityti toliau

Visuomeninis diskusijų Forumas: Būtina nedelsiant taisyti aukštojo mokslo reformos klaidas (video) (0)

Šiandien, kovo 28 d., Visuomeninis diskusijų Forumas  „Tauta, Piliečiai, Valstybė“ išplatino viešą pareiškimą „Dėl būtinybės nedelsiant taisyti aukštojo mokslo reformos klaidas“.

Primename, kad Visuomeninis diskusijų Forumas „Tauta, Piliečiai, Valstybė“ skirtas aptarti klausimui „Ką padaryti, kad studentai neemigruotų iš Lietuvos?“, įvyko š.m. vasario 22 d. Mokslų Akademijoje. Forume buvo prieita išvada, kad jaunų žmonių emigraciją iš Lietuvos ypač skatina klaidos, padarytos vykdant aukštojo mokslo reformą. Skaityti toliau