Žymos archyvas: aukštasis mokslas

VU skirs stipendijas pirmiesiems šeimoje siekiantiems aukštojo mokslo (0)

Studentai | smm.lt nuotr.

Nors Lietuva yra tarp labiausiai išsilavinusių šalių pasaulyje, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atliktų tyrimų duomenys rodo, kad mūsų šalyje aukštasis mokslas gabiems, talentingiems moksleiviams ne visuomet prieinamas. Vilniaus universitetas (VU), siekdamas mažinti atskirtį, šiemet skiria 100 studijuoti skatinančių stipendijų. Į jas pretenduoti gali ir abiturientai, kurie universitetinio išsilavinimo sieks pirmieji šeimoje.

Aukštasis mokslas turi būti prieinamas visiems pagal sugebėjimus

Skaityti toliau

Prasidėjo priėmimas į universitetus, kolegijas ir profesinio mokymo įstaigas (0)

Birželio 1 d. prasideda priėmimas į universitetus, kolegijas ir profesinio mokymo įstaigas | E. Levin nuotr.

Šiais metais valstybės finansavimą numatoma skirti 13 tūkst. pirmakursių: 7,7 tūkst. stojantiems į universitetus, 5,4 tūkst. – į kolegijas. Į valstybės finansuojamas profesinio mokymo vietas, kurios paskirstytos atliepiant darbo rinkos poreikius, žadama priimti 19,9 tūkst. asmenų.

Antrajame etape bus galima teikti naujus prašymus Skaityti toliau

Kaip atrodys studijos kolegijose po 15 metų? (0)

Kaip atrodys studijos kolegijose po 15 metų? | LKDK nuotr.

Keičiasi viskas: technologijos, procesai, aplinka, vienų ar kitų reiškinių suvokimas, kasdien atsiranda vis daugiau galimybių, o esančios ribos mažėja. Šiame kontekste ne išimtis ir aukštasis mokslas. Kaip jis atrodys po 15 metų savo vizijas pristato Lietuvos kolegijų vadovai.

Manoma, kad artimiausioje ateityje aukštasis mokslas keisis iš esmės. Visų pirma, tam labai didelę įtaką turės dirbtinis intelektas, kuris darys įtaką studijų procesams, dėstytojų ir studentų vaidmenims. Antra – studijos taps vis labiau individualizuotos, pagal kiekvieno studento Skaityti toliau

LKDK išsirinko naują viceprezidentę (0)

Vilniaus kolegijos direktorė doc.dr. Žymantė Jankauskienė | LKDK nuotr.

Lietuvos kolegijų direktorių konferencijoje (LKDK) išrinkta ir patvirtinta nauja viceprezidentė. Ja tapo Vilniaus kolegijos direktorė doc.dr. Žymantė Jankauskienė, kuri būsimos kadencijos metu kelia sau tikslus labiau sutelkti koleginį sektorių bei pasiruošti aukštesniems kokybiniams reikalavimams.

Laukia sunkūs iššūkiai

Naujai išrinktos LKDK viceprezidentės teigimu, kiekvienos asociacijos idėja yra vieno bendro tikslo siekimas ir asociacijos stiprinimas. Tai ir bus vienu iš pagrindinių doc. dr. Ž. Jankauskienės tikslų. Skaityti toliau

S. Jurkevičius: Išdarkę mokyklą, darkome mokytojo vidų (3)

Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius | Staso Žumbio nuotr.

Mokytojai šiandien dirba be jokio orientyro, nes ugdymo programų nėra kam rengti. Nėra ir pamainos mokyklose dirbantiems mokytojams, kurių dauguma yra vyresnio amžiaus. Sugriautas pedagogus iki šiol ruošęs universitetas. Pedagogų SOS signalus galima būtų vardinti ir vardinti. „Jaučiuosi lyg koks disidentas ir nesuprantu, kodėl dauguma tyli“, – apie katastrofišką švietimo sistemos padėtį Tarptautinės mokytojų dienos išvakarėse sakė Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius. O paklaustas, ko palinkėtų pedagogams Mokytojo dienos proga, atsakė: „Ramybės ir susikaupimo, kuris sunkiai pasiekiamas, Skaityti toliau

Lietuva patenka tarp šalių, kuriose yra mažiausia vidurinio išsilavinimo neįgijusių žmonių (2)

smm.lt, A. Žuko nuotr.

Lietuvoje suaugusiųjų, neįgijusių vidurinio išsilavinimo, skaičius yra vienas mažiausių lyginant su EBPO šalimis. Tik 9 proc. 25–64 metų žmonių Lietuvoje neturi vidurinio išsilavinimo, tačiau įgyto išsilavinimo atotrūkis tarp dideles ir mažas pajamas gaunančių žmonių yra vienas didžiausių Europoje.

Tokie duomenys skelbiami Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) kasmetinėje apžvalgoje „Education at a Glance“ („Žvilgsnis į švietimą“), kuri šiemet itin didelį dėmesį skiria socialinio teisingumo problematikai. Skaityti toliau

Ypatingą studijų programą pasirinkę studentai baigia studijas (0)

Rankų šešėlių teatras „Budrugana Lietuva“ | Rengėjų nuotr.

Rankų šešėlių teatro „Budrugana Lietuva“ aktoriai baigia savo išskirtinę studijų programą Klaipėdos universiteto Menų akademijoje.

Prieš ketverius metus, savo teatrinės svajonės vedinas, šį eksperimentinį aktorių kursą surinko, bei visą studijų kelionę lydėjo rašytojas, teatro ir kino režisierius V.V.Landsbergis.

Pirmą kartą V.V.Landsbergis šešėlių Skaityti toliau

A. Judžentis. Kai lietuvių kalba tampa kliūtimi internacionalizuotai Europai (24)

Artūras Judžentis | Alkas.lt nuotr.

Kovo 30 dieną Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK), siekdama didinti aukštųjų mokyklų tarptautiškumą, nutarė kreiptis į Švietimo ir mokslo ministeriją ir siūlyti „keisti Valstybinės kalbos įstatymą. Rektorių manymu, aukštųjų mokyklų vadovams neturėtų būti taikomas reikalavimas mokėti valstybinę lietuvių kalbą, tokiu būdu atveriant galimybę dėl vadovaujančių pozicijų konkuruoti ir užsienio šalių piliečiams“. Balandžio 11 d. „Lietuvos žiniose“ paskelbtas Aušros Lėkos straipsnis „Iškreiptas lietuviškumas“, kuriame kalbinami Artūras Skaityti toliau

Ch. Ortega i Gasetas. Universiteto misija (1)

Chorchė Ortega I Gasetas | Wikipedia.org nuotr.

Ištraukos iš: Chorkėches Ortegos i Gaseto (1883 –1955) knygos Mūsų laikų tema ir kitos esė  (Vilnius: Vaga, 1999), skliaustuose nurodomi puslapiai. Visi išskyrimai autoriaus.

Ar aukštasis mokslas nėra daugiau nei profesionalumas ir tyrinėjimai? Iš pirmo žvilgsnio nieko kito nepamatysime. Tačiau paėmę lupą ir išanalizavę mokymo planus, pastebėsime, kad beveik visada profesinio supratimo ir tyrinėjimų ištroškusiam studentui privalomas bendro pobūdžio – filosofijos, istorijos – kursas. Tokia universitetinė tvarka paaiškinama labai vangiai – studentas turi gauti „bendros kultūros“ dalykų. Skaityti toliau

Verslas ir aukštasis mokslas: kartu ar atskirai? (1)

Kauno technikos kolegijos (KTK) direktorius Nerijus Varnas | Kauno technikos kolegijos (KTK) nuotr.

Jei daugiau nei prieš 10-metį kolegijos Lietuvoje turėjo tik teorines galimybes gauti finansavimą taikomajai veiklai vykdyti, tai šiandien situacija yra apsivertusi aukštyn kojomis: stiprios šalies kolegijos, ypač inžinerinės krypties, sėkmingai veikia taikomojo mokslo kontekste, vis daugiau atliepia pramonės įmonių užsakomųjų tyrimų poreikius, pritraukia privačias investicijas į laboratorijas.

Kolegijos – vis labiau pripažįstamas Skaityti toliau

Aukštojo mokslo studijos šiemet numatomos pagal specialistų poreikį (0)

Aukštojo mokslo studijos šiemet numatomos pagal specialistų poreikį | Švietimo ir mokslo ministerijos nuotr.

Šiemet, skirstant valstybės finansavimą studijoms, buvo siekiama atliepti darbo rinkos poreikius. Valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius universitetuose ir kolegijose didinamas toms studijų krypčių grupėms ar kryptims, dėl kurių specialistų trūkumo išreikšta investuotojų, darbdavių, valstybės institucijų pozicija.

Valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius universitetuose 8 nuoš. padidintas matematikos ir fizinių, 32 nuoš. gyvybės, 6 nuoš. humanitarinių mokslų studijų kryptyse. Didinant šioms studijoms valstybės finansavimą, atsižvelgta į absolventų įsidarbinimo rodiklius, stojančiųjų pasirengimą studijuoti, studijų krypčių vertinimo rezultatus. Skaityti toliau

Patvirtintas mažiausias stojamasis konkursinis balas į universitetus ir kolegijas (1)

Jurgita Petrauskienė | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.

Švietimo ir mokslo ministerija, pritarus Lietuvos universitetų rektorių konferencijai, patvirtino mažiausią stojamąjį konkursinį balą stojantiesiems į aukštąsias mokyklas. 2018 metais, jis nežymiai kilsteltas ir bus universitetuose 3,6, kolegijose – du balai.

Šis kriterijus bus taikomas visiems stojantiems į aukštojo mokslo įstaigas.

„Studijoms pasirengę stojantieji – būtina studijų kokybės sąlyga. Nuosekliai keldami studijų kokybės kartelę, siekiame, kad į aukštąsias mokyklas ateitų studijuoti pasiruošę jaunuoliai. Skaityti toliau

Universitetai ir kolegijos siūlys aukštesnės kokybės studijų programas (0)

Studentai | smm.lt nuotr.

Nuo ateinančių mokslo metų aukštosios mokyklos atsisako kelių šimtų programų, kurios neatitinka naujų kokybės reikalavimų. Pagal kovo 1 d. įsigaliojusias naujas studijų kokybės užtikrinimo nuostatas atitinkamas studijas galės vykdyti tik tos aukštosios mokyklos, kurios tam tikroje studijų kryptyje turi pakankamą mokslo potencialą bei kokybiškas studijų programas.

„Pirmą kartą Studijų kokybės vertinimo centras pradeda vykdyti studijų krypčių akreditavimą, kurio anksčiau mūsų studijų kokybės užtikrinimo sistemoje nebuvo. Skaityti toliau

J. Augutis. Aukštojo mokslo reforma turi būti ambicingas projektas (2)

VDU rektorius J.Augutis.vdu.lt

Gruodžio 15 d. Lietuvos Respublikos Seime buvo įregistruotas nutarimo projektas dėl Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) ir Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) integracijos į plačios aprėpties Vytauto Didžiojo universitetą, vykdantį mokslinius tyrimus ir studijas humanitarinių, socialinių, fizinių, menų, biomedicinos, technologijos ir žemės ūkio mokslų srityse.

Šis trijų universitetų susijungimas yra svarbus dėl kelių priežasčių. Visų pirma jis leis užtikrinti studijų ir mokslo kokybę, siekti studijų programų mažinimo, atsisakant Skaityti toliau

V. Rubavičius. Ar pavyks pakeisti valstybės „mechanizmą“? (14)

Žaliųjų valstiečių lyderis kol kas nesugebėjo sutelkti savo frakcijos tam tikru aiškiu vertybiniu pagrindu, o premjeras ėmė apie save telkti visus, kuriems priimtina neoliberalioji eurofederalistinė darbotvarkė | Allkas.lt koliažas

Svarstomi Vyriausybės metinės veiklos rezultatai. Vieniems gerų ir nepavykusių darbų balansas svyra į teigiamą pusę, kitiems atrodo menkesnis, tačiau nėra tokių svarstyklių, kurios imtų ir patikimais rodikliais tą balansą parodytų. Kai kurie pradėti darbai išsikvėpė neįsivažiavę, kai kas ir padaryta. Esama ir tokių, kurie kelia daug problemų, nes patys tikslai nėra deramai aptarti, juolab galimos jų siekio pasekmės.

Pavyzdys – aukštojo mokslo „optimizavimas“. Tikima pačią reformos Skaityti toliau

Aukštojo mokslo pertvarka. Kur link judame? (5)

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas | ASU nuotr.

Viešumoje lyg ir nutilus kalboms apie aukštojo mokslo pertvarką, pagal kurią šalyje turėtų kone perpus sumažėti valstybinių universitetų, darbai ir derybos pačių aukštųjų mokyklų „virtuvėje“ nesiliauja, o kai kur jau įgauna apčiuopiamas formas.

Bene pirmieji ėmęsi derybinio proceso ir pertvarkos darbų – Aleksandro Stulginskio (ASU) ir Vytauto Didžiojo (VDU) universitetai savo krypties nekeičia – ASU lygiateisiškumo pagrindu, išlaikant autonominį ir vientisą darinį (akademiją), pasiryžęs jungtis su VDU.

Skaityti toliau

J. Augutis: Galimo plagijavimo skandalas KTU kenkia visai aukštojo mokslo sistemai (3)

Juozas Augutis | VDU nuotr.

Galimo plagijavimo skandalas dėl Kauno technologijos universiteto (KTU) rektoriaus Petro Baršausko habilitacinio darbo kenkia visam aukštajam mokslui, po susitikimo su Seimo pirmininku sakė Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Juozas Augutis.

„Toks skandalas kenkia ne tik vienai aukštajai mokyklai, bet visam aukštojo mokslo sektoriui“, – kalbėjo J.Augutis.

Aukštojo mokslo situaciją su Rektorių konferencijos vadovu aptaręs Seimo pirmininkas Skaityti toliau

Didinti aukštojo mokslo darbuotojų atlyginimus vyriausybė atsisako (1)

Destytojai.smm.lt

Dėstytojų, tyrėjų ir kitų Lietuvos aukštojo mokslo darbuotojų atlyginimai yra vieni mažiausių Europos Sąjungoje, tačiau aukštojo mokslo sektoriuje jie nebuvo keliami nuo 2008 metų, nors jų darbo krūvis ir kokybiniai reikalavimai nuolat didinami. Tiek XVI, tiek ir XVII LR Vyriausybių programose deklaruojama, kad švietimas yra prioritetinė sritis, ir nurodoma, jog bus didinami dėstytojų, o vėliau atitinkamai ir kitų darbuotojų atlyginimai. Žr.: XVII Vyriausybės programoje 128.6.: „Sieksime, kad aukštųjų mokyklų dėstytojai gautų adekvatų darbo užmokestį“. Skaityti toliau

Lietuvos aukštosiose mokyklose žinias studentams skleis geriausių pasaulio universitetų dėstytojai (0)

destytojas.studentai1_smm.lt

Su valstybės parama šiais mokslo metais Lietuvos aukštosiose mokyklose paskaitas skaitys daugiau nei 100 aukštos kvalifikacijos geriausių užsienio universitetų dėstytojų.

Lietuvos aukštosiose mokyklose dirbs dėstytojai iš 36 šalių. 19 atvyksiančių dėstytojų yra lietuviai ar lietuvių kilmės užsieniečiai, dirbantys užsienio aukštosiose mokyklose. Skaityti toliau

Birželio 15 d. Lietuvos mokslininkai surengs protesto akciją prie Seimo ir Vyriausybės (2)

Mokslininkų mitingas prie Vyriausybės | Mokslolietuva.lt nuotr.

Birželio 15 d. 11 val. Vilniuje Lietuvos mokslininkai ketina išeiti į gatves protestuodami prieš „vykdomą aukštojo mokslo skurdinimą, pseudo liberalią socialinę politiką, antidemokratišką aukštojo mokslo reformą“ – rašoma Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) ir Lietuvos mokslininkų sąjungos (LMS) tarybos išplatintame kvietime.

Mokslininkų protesto akcijja-mitingas-eitynės vyks Gedimino prospektu nuo Seimo ik Vyriausybės (Kudirkos a.). Akcijai rengti gautas Vilniaus miesto savivaldybės leidimas. Akcijos pabaiga – 14 val. Skaityti toliau

Filosofas N. Čepulis: Sienos tarp humanitarų ir technologų turi griūti (2)

Filosofas doc. Nerijus Čepulis | KTU nuotr.

„Jei po klasikinio universiteto pavadinimu slepiasi „alergija“ bet kokiam praktiniam pritaikomumui ir profesijai, tuomet „klasikinis“ universitetas turėtų neįsileisti nei menų (teatro, muzikos, kino ar pan.), nei medicinos, nei taikomosios fizikos ir likti tik su artes liberales: skaitymu, rašymu, logika, teorine filosofija, aritmetika ir teologija. Mano manymu, tai labiau tiktų viduriniam išsilavinimui“, – svarsto Kauno technologijos universiteto (KTU) filosofas doc. Nerijus Čepulis. Skaityti toliau

Seimo Pirmininkas ragina užtikrinti aukštojo mokslo kokybę (0)

Viktoras Pranckietis | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.

Seimo Pirmininkas susitiko su Vilniaus universiteto rektoriumi Artūru Žukausku, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektoriumi Alfonsu Daniūnu, Kauno technologijos universiteto rektoriumi Petru Baršausku, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriumi Remigijumi Žaliūnu, su kuriais aptarė auštojo mokslo reformą šalyje.
Pasak Seimo Pirmininko, dabartinė situacija Lietuvos aukštajame moksle netenkina daugelio akademinės bendruomenės narių, visuomenės ir verslo.
„Prastėjanti demografinė situacija, ribotos valstybės finansinės galimybės, mažas Skaityti toliau

10 klausimų – atsakymų studentams apie aukštojo mokslo pertvarką: (0)

studentai1_smm.lt

Švietimo ir mokslo ministerija pateikia dažniausiai užduodamus klausimus, susijusius su būsima aukštojo mokslo pertvarka, kurie rūpi būsimiems ir jau esamiems studentams:

1. Ar sumažėjus aukštųjų mokyklų nesumažės nemokamų studijų vietų?

Valstybės finansuojamų vietų skaičiaus mažinti nenumatoma. Nuo 2018 m. mokslo metų numatoma įvesti nemokamas bakalauro studijas. Skaityti toliau

Seime surengta konferencija „Lietuvos mokslo ir studijų sistemos pažangos kryptys“ (video) (0)

Konferencija „Lietuvos mokslo ir studijų sistemos pažangos kryptys“ | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Kovo 20 d. Lietuvos Respublikos Seime įvyko konferencija „Lietuvos mokslo ir studijų sistemos pažangos kryptys“.

Konferencijoje buvo aptarta viešojoje erdvėje nuolat minimos universitetinio ugdymo pertvarkos, mokslininkų statuso juridinio reglamentavimo tobulinimo bei kiti su mokslu ir studijomis susiję klausimai.

Konferenciją surengė Lietuvos mokslininkų sąjunga, Lietuvos mokslų akademijos Mokslininkų rūmų diskusijų klubas ir Lietuvos aukštųjų mokyklų profsąjungų susivienijimas. Skaityti toliau

Tarptautiniame reitinge – VU pažanga ir pirmavimas daugelyje studijų krypčių (0)

Vilniaus Universitetas | wikipedia.org nuotr.

Vilniaus universitetas (VU) paskelbtame tarptautiniame dalykiniame reitinge „QS World University Rankings by Subject 2017“ tvirtai pirmauja Lietuvoje 20 iš 27 studijų krypčių, kuriose buvo vertintas. Praėjusiais metais VU pirmavo 18 krypčių iš 27. Pagal bendrą surinktų taškų skaičių VU pozicijas pagerino net 16 studijų krypčių.

Į geriausių pasaulio universitetų reitingus VU pateko dviejose kryptyse – lingvistikos kryptyje VU užima 201–250 poziciją pasauliniu mastu, o fizikos ir astronomijos – 251–300 vietą. Pastarojoje kryptyje VU į reitingą patenka jau trejus metus iš eilės. Skaityti toliau

Ketvirtadienį prasideda penkioliktoji tarptautinė mokymosi, žinių ir karjeros planavimo paroda „Studijos 2017“ (0)

studijos_2017

Vasario 2 d. 10 val. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ (Laisvės pr. 5, Vilnius) prasideda didžiausia Baltijos šalyse mokymosi, žinių ir karjeros planavimo paroda „Studijos“. Tris dienas truksiančios parodos metu lankytojai galės vienoje vietoje susipažinti su profesiniu mokymu, koleginėmis ir universitetinėmis studijomis, su darbo rinkoje vyraujančiu specialistų poreikiu, bus kviečiami savarankiškai priimti su ateities planavimu susijusius sprendimus.

Šiemet studijų paroda užims tris ekspozicijų sales, Skaityti toliau

E. Aleksandravičius. Patogioji amnezija arba kiek šaliai reikia universitetų (6)

E.Aleksandravicius_vdu.lt

Universitetai ir visas aukštasis mokslas neginčytinai yra savos tautos simboliniai kultūros centrai, nors kai kada jie ima susitraukti iki rinką ir valdžią aptarnaujančių baltakalnierių darbininkų treniruočių stovyklų. Lietuva kartu su daugeliu išsivadavusių pokomunistinių šalių 1990-uosius pasitiko su viltimi, kad greitai vietoj Homo sovieticus visuomenėje įsitvirtins naujo dvasingumo, laisvės ir intelektualumo prikeltas individas. Juk tuomet ne vienas įsivaizdavo, jog esame dvasingi, o mums stinga tik Vakarų demokratijose susikaupusios daiktiškos gerovės.

Skaityti toliau

Ketina susijungti du universitetai (5)

Ketina susijungti du universitetai

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) tikisi susijungti iki 2017 metų pabaigos. Apie tai Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui pranešė abiejų universitetų atstovai, kurieapsilankė drauge  suVDU Tarybos Pirmininko Prezidentu Valdu Adamkumi.

„To siekia patys universitetai. Noras paruošti aukšto lygio mokytojus Lietuvai yrasveikintinas“, – sako parlamento vadovas V. Pranckietis. Skaityti toliau

Vilniaus forumas: būtina iš esmės keisti studijas verslu pavertusią aukštojo mokslo politiką (0)

Visuomeninis Vilniaus forumas paskelbė rezoliuciją dėl aukštojo mokslo padėties | propatria.lt nuotr.

Visuomeninis Vilniaus forumas paskelbė rezoliuciją dėl aukštojo mokslo padėties. Joje Vilniaus forumo organizatoriai pateikia Lietuvos aukštojo mokslo būklės ir ją lėmusių priežasčių analizę, taip pat Mokslo ir studijų įstatymo bei naujosios Vyriausybės programos vertinimą.

Rezoliucijos autoriai įsitikinę, kad „būtina ryžtingai atsisakyti Lietuvos aukštajam mokslui pragaištingo iki šiol taikyto neoliberalaus jo organizavimo bei finansavimo modelio, panaikinti „krepšelius“ ir sukurti bei pradėti nuosekliai įgyvendinti iš principo naują tautos ir valstybės ilgalaikius interesus atitinkančią šalies aukštojo mokslo plėtros strategiją“. Skaityti toliau

V. Daujotis. Kas valdo Lietuvos aukštąjį mokslą? (2)

 

LLK Komentaras Daujotis Ðvietimas Pelnas Demokratija Aukðtojo mokslo ekspertas, profesorius habil. dr. Vytautas Daujotis. Piotro Romanèiko (ELTA) nuotr. Vilnius, rugsëjo 2 d. (ELTA). Demokratinë visuomenë, kuri neturi aristokratinës dimensijos, naikina pati save, kita vertus, demokratinë visuomenë veikia, jeigu kiekvienas þmogus yra ugdomas kaip aristokratas, teigia aukðtojo mokslo ekspertas, profesorius habil. dr. Vytautas Daujotis.

Dalinamės prof. Vytauto Daujočio straipsniu, parengtu pagal gruodžio 9 d. Vilniaus forumo rengtoje konferencijoje „Lietuvos aukštasis mokslas: globalios rinkos prekė ar Tautos intelekto kalvė?“ skaitytą pranešimą.

Konferencijoje kelti klausimai, kaip aukštojo mokslo surinkinimas ir suprekinimas paveikė universitetų padėtį ir veiklą, kaip ir kodėl buvo susiaurinta universitetų misija ir jų kuriamas žinių laukas, kaip pasikeitė akademinės bendruomenės narių statusas, savimonė ir savivertė. Skaityti toliau