Žymos archyvas: aukštasis mokslas

Nemokamos bakalauro studijos – tikrovė ar svajonė? (2)

Studijų mugė | Rengėjų nuotr.

Sausio 23 d. Kaune vykusioje Aukštųjų mokyklų mugės panelinėje diskusijoje aptarti nemokamo bakalauro poreikio bei galimybių jį turėti susėdo Vyriausybės, švietimo politikos formuotojų, aukštųjų mokyklų, studentų ir moksleivių atstovai.

Visiškai nemokamų studijų būti negali

Vieno iš pagrindinių nemokamo bakalauro studijų koncepcijos iniciatorių, LR Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininko akademiko prof. Eugenijaus Jovaišos teigimu, sprendimas padaryti nemokamą bakalaurą buvo priimtas laiku. Skaityti toliau

Abiturientų kryžkelė: besirenkant studijų programą, universiteto vieta yra svarbiausia? (0)

smm.lt nuotr.

Dauguma šalies jaunuolių, svarstančių, kur mokytis – Lietuvos ar užsienio universitete, vis dar renkasi ne pagal studijų programos turinį, o universiteto vietą. Specialistai atkreipia dėmesį, kad diplomo „kilmės šalis“ darbo vietos negarantuoja ir, pirmiausia, reiktų savęs paklausti – ar tikrai žinau, ką noriu studijuoti ir ką su įgytu diplomu veiksiu ateityje?

Renkantis, kur studijuoti, jaunuolius užgriūva didžiulis pasirinkimų sąrašas. Lietuvoje galima rinktis iš 40 skirtingų aukštųjų mokyklų ir 60 profesinio ugdymo įstaigų, o pridėjus užsienio universitetus, pasirinkimų galimybės išauga dar kelis šimtus kartų. Skaityti toliau

Minint Aukštųjų kursų 100-metį Kaune – universitetai persikels į mokyklos klases (0)

Aukštųjų kursų dėstytojai 1921 m. Iš KTU muziejaus rinkinių | VDU nuotr.

Sausio 27-ąją, Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje (Gimnazijos g. 3), nuo 10 val., bus įprasmintas Aukštųjų kursų įkūrimo šimtmetis. 1920-aisiais atidaryti Aukštieji kursai buvo pirmoji nepriklausomos Lietuvos aukštojo mokslo įstaiga, tapusi svarbiausiu žingsniu kuriant pirmąjį universitetą, kuriame buvo dėstoma lietuvių kalba. Šia proga Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje, kur lygiai prieš šimtą metų įvyko Aukštųjų kursų iškilmingas atidarymas, rengiamas minėjimas, konferencija ir simboliška universitetinių kursų tąsa XXI-ojo amžiaus kontekste – atviros dėstytojų pamokos gimnazijos moksleiviams. Skaityti toliau

Prasideda kandidatų į VU rektorius diskusijos (3)

Vilniaus Universitetas | wikipedia.org nuotr.

Penktadienį Vilniaus universiteto (VU) Teatro salėje prasideda kandidatų eiti VU rektoriaus pareigas debatai.

Pirmuosiuose debatuose kandidatai kviečiami pasidalyti savo nuomone apie aukštojo mokslo politiką Lietuvoje ir VU vaidmenį ją formuojant. Kandidatai taip pat diskutuos apie VU tarptautinį potencialą, dalysis įžvalgomis apie mokslo ir studijų perspektyvas.

Sausio 14 d. vykstančiuose debatuose kandidatai pristatys VU valdymo viziją ir diskutuos apie opiausias VU vidines problemas ir jų sprendimo būdus. Skaityti toliau

Lietuvos švietimo taryba siūlo Seimui nemažinti stojimo į aukštąsias mokyklas reikalavimų (0)

Saulė Mačiukaitė-Žvinienė | agenda.strata.gov.lt nuotr.

Sausio 6 d., Seimo posėdyje, Lietuvos švietimo taryba (LŠT) aptarė Seime svarstomus Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus dėl stojimo į aukštąsias mokyklas ir studijų finansavimo.

„Šalies konkurencingumui yra svarbus ne diplomų skaičius“, – pabrėžė LŠT pirmininkė prof. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė. LŠT atsižvelgdama į švietimo strategijos tikslus suteikti mokiniams, studentams ir jaunimui palankiausias galimybes išskleisti individualius gebėjimus, sukurti vienodų sąlygų mokytis visą gyvenimą sistemą, grįstą veiksminga pagalba atpažįstant save ir renkantis kelią veiklos pasaulyje, siūlo, kad mokiniai galėtų laisvai pasirinkti, kokius būtinus, stojant į aukštąsias Skaityti toliau

Kitąmet stojantiesiems į aukštąsias mokyklas išlieka tos pačios sąlygos, kaip šiemet (0)

smm.lt nuotr.

Kitais metais stosiantiesiems į universitetus ir kolegijas konkursinio balo skaičiavimo principai išlieka tokie pat kaip 2019 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius patvirtino konkursinę eilę stosiantiesiems į aukštąsias mokyklas 2020 m. Vienintelė naujovė – atnaujintas olimpiadų, už kurias galima gauti papildomus balus, sąrašas.

Kaip ir anksčiau, stojančiųjų į aukštąsias mokyklas konkursinis balas skaičiuojamas pagal keturių mokomųjų dalykų rezultatus, išskyrus menų ir sporto studijas. Mokomųjų dalykų sąrašas skiriasi priklausomai nuo studijų programos, į kurią pretenduojama. Skirtingų dalykų įvertinimai turi skirtingą svorį. Skaityti toliau

Vyriausybei neįgyvendinant pažadų, Vilniaus universitetas stabdo veiklą (0)

VU akcija AČIŲ | FB nuotr.

Dviems dienoms –  gruodžio 5 ir 6 d. – Vilniaus universitetas (VU) skelbia laikinai stabdantis savo veiklą. Vyriausybė ir toliau nevykdo pažadų dėl papildomų lėšų skyrimo dėstytojų, mokslininkų ir neakademinių darbuotojų atlyginimams didinti nuo sausio 1 d.

Nors Vyriausybė žadėjo ieškoti finansinių išteklių aukštajam mokslui po praėjusią savaitę vykusių protestų, gruodžio 2 d. buvo pasirašyta pakoreguota švietimo ir mokslo darbuotojų kolektyvinė sutartis, Skaityti toliau

Rygoje vyksta 38-oji Baltijos Asamblėjos sesija ir 25-oji Baltijos Taryba (0)

Baltijos Asambleja | lrs.lt nuotr.

Lapkričio 28-29 dienomis, Rygoje vyksta 38-oji Baltijos Asamblėjos (BA) sesija ir 25-oji Baltijos Taryba. BA apdovanojimų iškilmėse ir BA sesijos atidaryme dalyvauja Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Seimo valdybos sprendimu į Rygą taip pat vyko Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Šiaulienė, Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje (BA) pirmininkas Valerijus Simulikas, Seimo nariai Kęstutis Skaityti toliau

Z. Zaitseva: valdininkams patinka reitingai, bet jie dažnai jų nesupranta (0)

Zoja Zaitseva (Zoya Zaitseva) | J. Petronio nuotr.

„Valstybė negali užsibrėžti tikslo turėti dviejų universitetų tarp 500 geriausių ir tuomet neskirti jiems piniginės ir kitokios paramos. Be to, nors valdininkams labai patinka reitingai, jie dažnai nesupranta, kaip jie veikia – kiekvieno reitingo metodologija skirtinga“, – pasakoja Zoja Zaitseva (Zoya Zaitseva), vadovaujanti Rytų Europos ir Vidurio Azijos skyriui organizacijoje „Quacquarelli Symonds“ (QS), kurios sudaromi universitetų vertinimai laikomi vienais įtakingiausių pasaulyje. Ekspertė dalyvavo konferencijoje „QS in Conversation“, kuri pirmą kartą vyko Baltijos šalyse – Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Kaune. Skaityti toliau

A. Girkontaitė. Viena įstoti į universitetą iš teisininkų šeimos, kita – iš šeimos, kuri vos galą su galu suduria (0)

Sociologė Agnė Girkontaitė | VU nuotr.

Lietuva yra įvardijama kaip viena labiausiai išsilavinusių šalių pasaulyje, tačiau kad ir kaip gerai tai skambėtų, tyrimai rodo – Lietuvoje vyrauja aiški tendencija – didesnį paskatinimą aukštojo mokslo siekti jaučia tie moksleiviai, kurių šeimoje yra asmenų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą. Likusiems tenka susidurti su įvairiomis kliūtimis, kurias galima pavadinti „socialiniais barjerais“, kurie yra kur kas daugiau nei lėšų trūkumas, o jų griovimas – subtilesnis nei papildomos subsidijos. Skaityti toliau

Į pasaulinį mokslo pasiekimus vertinantį reitingą pateko tik vienas universitetas iš Lietuvos (6)

Vilniaus Universitetas | wikipedia.org nuotr.

Organizacija „Šanchajaus reitingavimo konsultacijos“ („Shanghai Ranking Consultancy“) paskelbė 2019 m. bendrąjį pasaulio universitetų reitingą (angl. Academic Ranking of World Universities, ARWU), garsėjantį objektyviais kriterijais ir orientavimusi į mokslo pasiekimus. Į šį vadinamąjį „Šanchajaus reitingą“ pateko tik vienas universitetas iš Lietuvos – Vilniaus universitetas (VU) geriausiųjų tūkstantuke su kitais pasaulio universitetais dalijasi 601–700 vietą.

VU rektorius prof. Artūras Žukauskas teigia, kad tai yra didžiulis pripažinimas. Skaityti toliau

20-ojoje Lietuvos studentų sąjungos Asamblėjoje – svečiai iš užsienio ir žymūs žmonės (0)

Jubiliejinėje Lietuvos studentų sąjungos Asamblėjoje – svečiai iš užsienio ir žymūs žmonės | Lietuvos studentų sąjungos nuotr.

Paskutinįjį vasaros savaitgalį, rugpjūčio 23 d. 11 val., Klaipėdos universiteto Auloje (H. Manto g. 84), Lietuvos studentų sąjunga (LSS) jau jubiliejinį 20-ąjį kartą kvies valdžios atstovus, aukštojo mokslo ekspertus, studentijos lyderius bei studentus į iškilmingą konferenciją.

Pasveikinti LSS atvyks Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos pirmininkas Nerijus Varnas, sąjungos Alumnai. Skaityti toliau

Šiemet VU nemokamai studijuos 200 pirmakursių daugiau (1)

Vilniaus universitetas | E.Kurausko nuotr.

Liepos 26 d. Vilniaus universitetas (VU) išsiuntė beveik 4000 kvietimų būsimiems studentams į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas. Geriausiai vertinamas šalyje universitetas šiemet dar labiau sustiprino lyderio pozicijas: beveik kas antras universitetinio išsilavinimo siekęs stojantysis pirmu numeriu pageidavimų sąraše nurodė VU. Nors stojančiųjų skaičius Lietuvoje mažėjo, VU valstybės finansuojamų vietų šiemet padaugėjo net 200.

Remiantis Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis,

Skaityti toliau

Susidomėjimas aukštuoju mokslu Lietuvoje neslūgsta (2)

smm.lt nuotr.

Susidomėjimas studijomis Lietuvoje šiemet neatslūgo net ir mažėjant abiturientų skaičiui. Nors brandos atestatus gavusiųjų, palyginti su pernai, sumažėjo 2,6 tūkst. (iš viso išrašyta 26,1 tūkst. brandos atestatų), Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje šiais metais įsiregistravo vos pusantro šimto stojančiųjų mažiau negu pernai: šiemet 34 940, pernai – 35 116 pretendentų. Iš jų prašymus su pasirinktais pageidavimais pateikė 26 789  (2018 m. – 27 269) norintieji studijuoti šalies universitetuose ir kolegijose. Skaityti toliau

VU skirs stipendijas pirmiesiems šeimoje siekiantiems aukštojo mokslo (0)

Studentai | smm.lt nuotr.

Nors Lietuva yra tarp labiausiai išsilavinusių šalių pasaulyje, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atliktų tyrimų duomenys rodo, kad mūsų šalyje aukštasis mokslas gabiems, talentingiems moksleiviams ne visuomet prieinamas. Vilniaus universitetas (VU), siekdamas mažinti atskirtį, šiemet skiria 100 studijuoti skatinančių stipendijų. Į jas pretenduoti gali ir abiturientai, kurie universitetinio išsilavinimo sieks pirmieji šeimoje.

Aukštasis mokslas turi būti prieinamas visiems pagal sugebėjimus

Skaityti toliau

Prasidėjo priėmimas į universitetus, kolegijas ir profesinio mokymo įstaigas (0)

Birželio 1 d. prasideda priėmimas į universitetus, kolegijas ir profesinio mokymo įstaigas | E. Levin nuotr.

Šiais metais valstybės finansavimą numatoma skirti 13 tūkst. pirmakursių: 7,7 tūkst. stojantiems į universitetus, 5,4 tūkst. – į kolegijas. Į valstybės finansuojamas profesinio mokymo vietas, kurios paskirstytos atliepiant darbo rinkos poreikius, žadama priimti 19,9 tūkst. asmenų.

Antrajame etape bus galima teikti naujus prašymus Skaityti toliau

Kaip atrodys studijos kolegijose po 15 metų? (0)

Kaip atrodys studijos kolegijose po 15 metų? | LKDK nuotr.

Keičiasi viskas: technologijos, procesai, aplinka, vienų ar kitų reiškinių suvokimas, kasdien atsiranda vis daugiau galimybių, o esančios ribos mažėja. Šiame kontekste ne išimtis ir aukštasis mokslas. Kaip jis atrodys po 15 metų savo vizijas pristato Lietuvos kolegijų vadovai.

Manoma, kad artimiausioje ateityje aukštasis mokslas keisis iš esmės. Visų pirma, tam labai didelę įtaką turės dirbtinis intelektas, kuris darys įtaką studijų procesams, dėstytojų ir studentų vaidmenims. Antra – studijos taps vis labiau individualizuotos, pagal kiekvieno studento Skaityti toliau

LKDK išsirinko naują viceprezidentę (0)

Vilniaus kolegijos direktorė doc.dr. Žymantė Jankauskienė | LKDK nuotr.

Lietuvos kolegijų direktorių konferencijoje (LKDK) išrinkta ir patvirtinta nauja viceprezidentė. Ja tapo Vilniaus kolegijos direktorė doc.dr. Žymantė Jankauskienė, kuri būsimos kadencijos metu kelia sau tikslus labiau sutelkti koleginį sektorių bei pasiruošti aukštesniems kokybiniams reikalavimams.

Laukia sunkūs iššūkiai

Naujai išrinktos LKDK viceprezidentės teigimu, kiekvienos asociacijos idėja yra vieno bendro tikslo siekimas ir asociacijos stiprinimas. Tai ir bus vienu iš pagrindinių doc. dr. Ž. Jankauskienės tikslų. Skaityti toliau

S. Jurkevičius: Išdarkę mokyklą, darkome mokytojo vidų (3)

Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius | Staso Žumbio nuotr.

Mokytojai šiandien dirba be jokio orientyro, nes ugdymo programų nėra kam rengti. Nėra ir pamainos mokyklose dirbantiems mokytojams, kurių dauguma yra vyresnio amžiaus. Sugriautas pedagogus iki šiol ruošęs universitetas. Pedagogų SOS signalus galima būtų vardinti ir vardinti. „Jaučiuosi lyg koks disidentas ir nesuprantu, kodėl dauguma tyli“, – apie katastrofišką švietimo sistemos padėtį Tarptautinės mokytojų dienos išvakarėse sakė Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius. O paklaustas, ko palinkėtų pedagogams Mokytojo dienos proga, atsakė: „Ramybės ir susikaupimo, kuris sunkiai pasiekiamas, Skaityti toliau

Lietuva patenka tarp šalių, kuriose yra mažiausia vidurinio išsilavinimo neįgijusių žmonių (2)

smm.lt, A. Žuko nuotr.

Lietuvoje suaugusiųjų, neįgijusių vidurinio išsilavinimo, skaičius yra vienas mažiausių lyginant su EBPO šalimis. Tik 9 proc. 25–64 metų žmonių Lietuvoje neturi vidurinio išsilavinimo, tačiau įgyto išsilavinimo atotrūkis tarp dideles ir mažas pajamas gaunančių žmonių yra vienas didžiausių Europoje.

Tokie duomenys skelbiami Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) kasmetinėje apžvalgoje „Education at a Glance“ („Žvilgsnis į švietimą“), kuri šiemet itin didelį dėmesį skiria socialinio teisingumo problematikai. Skaityti toliau

Ypatingą studijų programą pasirinkę studentai baigia studijas (0)

Rankų šešėlių teatras „Budrugana Lietuva“ | Rengėjų nuotr.

Rankų šešėlių teatro „Budrugana Lietuva“ aktoriai baigia savo išskirtinę studijų programą Klaipėdos universiteto Menų akademijoje.

Prieš ketverius metus, savo teatrinės svajonės vedinas, šį eksperimentinį aktorių kursą surinko, bei visą studijų kelionę lydėjo rašytojas, teatro ir kino režisierius V.V.Landsbergis.

Pirmą kartą V.V.Landsbergis šešėlių Skaityti toliau

A. Judžentis. Kai lietuvių kalba tampa kliūtimi internacionalizuotai Europai (24)

Artūras Judžentis | Alkas.lt nuotr.

Kovo 30 dieną Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK), siekdama didinti aukštųjų mokyklų tarptautiškumą, nutarė kreiptis į Švietimo ir mokslo ministeriją ir siūlyti „keisti Valstybinės kalbos įstatymą. Rektorių manymu, aukštųjų mokyklų vadovams neturėtų būti taikomas reikalavimas mokėti valstybinę lietuvių kalbą, tokiu būdu atveriant galimybę dėl vadovaujančių pozicijų konkuruoti ir užsienio šalių piliečiams“. Balandžio 11 d. „Lietuvos žiniose“ paskelbtas Aušros Lėkos straipsnis „Iškreiptas lietuviškumas“, kuriame kalbinami Artūras Skaityti toliau

Ch. Ortega i Gasetas. Universiteto misija (1)

Chorchė Ortega I Gasetas | Wikipedia.org nuotr.

Ištraukos iš: Chorkėches Ortegos i Gaseto (1883 –1955) knygos Mūsų laikų tema ir kitos esė  (Vilnius: Vaga, 1999), skliaustuose nurodomi puslapiai. Visi išskyrimai autoriaus.

Ar aukštasis mokslas nėra daugiau nei profesionalumas ir tyrinėjimai? Iš pirmo žvilgsnio nieko kito nepamatysime. Tačiau paėmę lupą ir išanalizavę mokymo planus, pastebėsime, kad beveik visada profesinio supratimo ir tyrinėjimų ištroškusiam studentui privalomas bendro pobūdžio – filosofijos, istorijos – kursas. Tokia universitetinė tvarka paaiškinama labai vangiai – studentas turi gauti „bendros kultūros“ dalykų. Skaityti toliau

Verslas ir aukštasis mokslas: kartu ar atskirai? (1)

Kauno technikos kolegijos (KTK) direktorius Nerijus Varnas | Kauno technikos kolegijos (KTK) nuotr.

Jei daugiau nei prieš 10-metį kolegijos Lietuvoje turėjo tik teorines galimybes gauti finansavimą taikomajai veiklai vykdyti, tai šiandien situacija yra apsivertusi aukštyn kojomis: stiprios šalies kolegijos, ypač inžinerinės krypties, sėkmingai veikia taikomojo mokslo kontekste, vis daugiau atliepia pramonės įmonių užsakomųjų tyrimų poreikius, pritraukia privačias investicijas į laboratorijas.

Kolegijos – vis labiau pripažįstamas Skaityti toliau

Aukštojo mokslo studijos šiemet numatomos pagal specialistų poreikį (0)

Aukštojo mokslo studijos šiemet numatomos pagal specialistų poreikį | Švietimo ir mokslo ministerijos nuotr.

Šiemet, skirstant valstybės finansavimą studijoms, buvo siekiama atliepti darbo rinkos poreikius. Valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius universitetuose ir kolegijose didinamas toms studijų krypčių grupėms ar kryptims, dėl kurių specialistų trūkumo išreikšta investuotojų, darbdavių, valstybės institucijų pozicija.

Valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius universitetuose 8 nuoš. padidintas matematikos ir fizinių, 32 nuoš. gyvybės, 6 nuoš. humanitarinių mokslų studijų kryptyse. Didinant šioms studijoms valstybės finansavimą, atsižvelgta į absolventų įsidarbinimo rodiklius, stojančiųjų pasirengimą studijuoti, studijų krypčių vertinimo rezultatus. Skaityti toliau

Patvirtintas mažiausias stojamasis konkursinis balas į universitetus ir kolegijas (1)

Jurgita Petrauskienė | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.

Švietimo ir mokslo ministerija, pritarus Lietuvos universitetų rektorių konferencijai, patvirtino mažiausią stojamąjį konkursinį balą stojantiesiems į aukštąsias mokyklas. 2018 metais, jis nežymiai kilsteltas ir bus universitetuose 3,6, kolegijose – du balai.

Šis kriterijus bus taikomas visiems stojantiems į aukštojo mokslo įstaigas.

„Studijoms pasirengę stojantieji – būtina studijų kokybės sąlyga. Nuosekliai keldami studijų kokybės kartelę, siekiame, kad į aukštąsias mokyklas ateitų studijuoti pasiruošę jaunuoliai. Skaityti toliau

Universitetai ir kolegijos siūlys aukštesnės kokybės studijų programas (0)

Studentai | smm.lt nuotr.

Nuo ateinančių mokslo metų aukštosios mokyklos atsisako kelių šimtų programų, kurios neatitinka naujų kokybės reikalavimų. Pagal kovo 1 d. įsigaliojusias naujas studijų kokybės užtikrinimo nuostatas atitinkamas studijas galės vykdyti tik tos aukštosios mokyklos, kurios tam tikroje studijų kryptyje turi pakankamą mokslo potencialą bei kokybiškas studijų programas.

„Pirmą kartą Studijų kokybės vertinimo centras pradeda vykdyti studijų krypčių akreditavimą, kurio anksčiau mūsų studijų kokybės užtikrinimo sistemoje nebuvo. Skaityti toliau

J. Augutis. Aukštojo mokslo reforma turi būti ambicingas projektas (2)

VDU rektorius J.Augutis.vdu.lt

Gruodžio 15 d. Lietuvos Respublikos Seime buvo įregistruotas nutarimo projektas dėl Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) ir Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) integracijos į plačios aprėpties Vytauto Didžiojo universitetą, vykdantį mokslinius tyrimus ir studijas humanitarinių, socialinių, fizinių, menų, biomedicinos, technologijos ir žemės ūkio mokslų srityse.

Šis trijų universitetų susijungimas yra svarbus dėl kelių priežasčių. Visų pirma jis leis užtikrinti studijų ir mokslo kokybę, siekti studijų programų mažinimo, atsisakant Skaityti toliau

V. Rubavičius. Ar pavyks pakeisti valstybės „mechanizmą“? (14)

Žaliųjų valstiečių lyderis kol kas nesugebėjo sutelkti savo frakcijos tam tikru aiškiu vertybiniu pagrindu, o premjeras ėmė apie save telkti visus, kuriems priimtina neoliberalioji eurofederalistinė darbotvarkė | Allkas.lt koliažas

Svarstomi Vyriausybės metinės veiklos rezultatai. Vieniems gerų ir nepavykusių darbų balansas svyra į teigiamą pusę, kitiems atrodo menkesnis, tačiau nėra tokių svarstyklių, kurios imtų ir patikimais rodikliais tą balansą parodytų. Kai kurie pradėti darbai išsikvėpė neįsivažiavę, kai kas ir padaryta. Esama ir tokių, kurie kelia daug problemų, nes patys tikslai nėra deramai aptarti, juolab galimos jų siekio pasekmės.

Pavyzdys – aukštojo mokslo „optimizavimas“. Tikima pačią reformos Skaityti toliau

Aukštojo mokslo pertvarka. Kur link judame? (5)

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas | ASU nuotr.

Viešumoje lyg ir nutilus kalboms apie aukštojo mokslo pertvarką, pagal kurią šalyje turėtų kone perpus sumažėti valstybinių universitetų, darbai ir derybos pačių aukštųjų mokyklų „virtuvėje“ nesiliauja, o kai kur jau įgauna apčiuopiamas formas.

Bene pirmieji ėmęsi derybinio proceso ir pertvarkos darbų – Aleksandro Stulginskio (ASU) ir Vytauto Didžiojo (VDU) universitetai savo krypties nekeičia – ASU lygiateisiškumo pagrindu, išlaikant autonominį ir vientisą darinį (akademiją), pasiryžęs jungtis su VDU.

Skaityti toliau