Žymos archyvas: aukštaičiai

Ir vis dėlto – žemaičių kalba ar tarmė? (11)

Doc. Dr. Juozas Pabrėža | Lietuvos mokslų akademijos nuotr.

Žemaičiui ir aukštaičiui ne taip lengva susikalbėti. Žemaičių kalba labai ryškiai skiriasi nuo bendrinės kalbos ir kitų lietuvių tarmių. Juk pagal kalbą žemaičiai nuo aukštaičių skiriasi daugiau negu rytų slavų rusų, baltarusių, ukrainiečių kalbos, estų ir suomių, šiaurės vokiečių ir olandų kalbos.

Šiaulių universiteto docentas, monografijos „Žemaičių kalba ir rašyba“ autorius dr. Juozas Pabrėža deda tašką daug metų nesibaigiančioje diskusijoje – žemaičių kalba ar tarmė – ir paaiškina: „Abu terminai yra geri ir vartotini. Jei lyginamos Skaityti toliau

Kiekviename Lietuvos regione – saviti tautiniai drabužiai (2)

Aukštaičių tautiniai drabužiai | KTU nuotr.

Kiekvieno Lietuvos regiono tautiniai drabužiai šiek tiek skiriasi ir turi tam tikrų savitų bruožų: skiriasi medžiagos, raštai, spalvos, sukirpimas, puošyba ir net vilkėjimo būdas. Tautiniai drabužiai – labai svarbus tautos ir valstybės simbolis, ne tik išreiškiantis etninę, bet ir atspindintis nacionalinę kultūrą. Todėl neveltui 2017-ieji buvo paskelbti Tautinių drabužių metais Lietuvoje, siekiant jį populiarinti ir dar labiau įprasminti.

Etnografinės tekstilės, o tuo pačiu ir tautinių drabužių tyrinėjimai Kauno technologijos universitete (KTU), pradėti vykdyti dar 2001 m. Jų pradininkai buvo Skaityti toliau

Išleistas 2018–2019 m. kalendorius – „Baltų genčių kostiumai I–XIV a.“ (7)

Žiemgalių gentis I-IV a. | LNKC nuotr.

Tęsdamas tautinių ir archeologinių drabužių kalendorių seriją, Lietuvos nacionalinis kultūros centras išleido 2018–2019 m. kalendorių, kurį puošia septynių baltų genčių kostiumai.

Spalvingos leidinio nuotraukos nukels skaitytoją į archajiškus I–XIV a. laikus, supažindins su baltų genčių geležies amžiaus, romėniškosios, vikingų bei viduramžių epochos drabužių nešiosenos ir puošybos papročiais.

Jotvingių, kuršių, lietuvių, sėlių, žiemgalių, aukštaičių ir žemaičių kostiumai atkurti Skaityti toliau

Dubingiuose trečiąjį kartą vyko įspūdingas lietuvių tautinių rūbų konkursas (2)

Minint Valstybės dieną, liepos 6-ąją, Dubingių piliavietėje įvyko tautinių rūbų konkurso „Išausta tapatybė“ finalas, kuriame pristatyti įspūdingi etniniai lietuvių rūbai.

Įprasminant Tautinių rūbų metus ir skatinant visuomenę puoselėti tautines vertybes, Lietuvos nacionalinis kultūros centras konkursą surengė trečiąjį kartą. Pats tapęs lietuvių tautinių rūbų konkurso Žemaitijos regiono etapo laimėtoju ir baigiamojo etapo finalininku, Seimo narys Valentinas Bukauskas – vienas iniciatorių, kad 2017-ieji būtų paskelbti Tautinių rūbų metais. Skaityti toliau

Pietinių pietų aukštaičių (dzūkų) šnektų žodyno pristatymo vakaras (1)

Dzūkė tautiniais rūbais | lkc.lt nuotr.

Vasario 7 d., antradienį, 18 val., Vilniaus mokytojų namų Svetainėje (Vilniaus g. 39, Vilnius) vyks vakaras iš ciklo „Viešnagėn pas Vilniaus dzūkulius“. Renginio metu bus pristatytas Pietinių pietų aukštaičių šnektų žodyno I tomas. Pirmojo tomo pagrindą sudaro ekspedicijose tyrėjų surinkti ir užrašyti žodžiai nuo A iki M raidės.

Žodyne išsamiai aprašytos pietinių pietų aukštaičių šnektos ir jų plotas, analizuojamas šnektų savitumas ir nurodomos būdingesnės ypatybės, aptinkamos  Marcinkonių, Puvočių, Rudnios, Kaniavos, Ašašnykų, Dubičių ir kitose apylinkėse. Skaityti toliau

Tradiciniai šokiai ir DJ Saga išjudins rudenėjantį Vilnių (0)

Visa Lietuva šoka | LLKC archyvo nuotr.

Rugsėjo 16 d. 18 val. Vilniaus Daukanto aikštėje bus vėl šokami lietuviški šokiai, dainuojamos liaudies dainos, muzikuojama. Pernai visą Lietuvą kartu suktis pakvietęs projektas „Visa Lietuva šoka“ grįžta su trenksmu – šiais metais prie akcijos Vilniuje prisijungs vienas žymiausių šalyje elektroninės muzikos atlikėjų DJ Saga – tradicinių šokių melodijos bus interpretuojamos šiuolaikiškai. Susirinkusiems gros ir šokti mokys Vilniaus miesto folkloro ansambliai, o šiuolaikiniais ritmais atitars folkloro grupė „Vydraga“ kartu su DJ Saga. Skaityti toliau

Prezidentūroje paminėti Etnografinių regionų metai (nuotraukos) (0)

Etnografiniai metai prezidenturoje_lrp.lt nuotr

Spalio 11 d., minint Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės globojamus Etnografinių regionų metus, Prezidentūros rūmų Kolonų salėje vyko pažintinė popietė „Aš tou suodna skinsio“. Tai jau antrasis Etnografinių regionų metams skirtas Prezidentūros Atvirų erdvių ciklo renginys.

Popietėje 20-ies metų veiklos sukaktį švenčiantis Vilniaus miesto folkloro ansamblis „Virvytė“ kvietė pavaikščioti po žemaičių folkloro sodus, kuriuose skambėjo tęstinės daugiabalsės žemaičių dainos, instrumentinė muzika, buvo atliekami tradiciniai Žemaitijos regiono šokiai. Skaityti toliau

Prie Platelių ežero mirgėjo „Lietuvos regionų spalvos“ (0)

Zemaitiski sveikinimai aukstaiciams _rengeju nuotr

Į Žemaitijos nacionalinį parką praeitą savaitgalį sugužėjo svečių iš visos Lietuvos saugomų teritorijų.  Platelių dvaro svirne atidaryta fotografijų paroda apie Lietuvos saugomas teritorijas, o prie Platelių ežero įvyko renginys visuomenei  ,,Lietuvos regionų spalvos“. Įvykę renginiai skirti Etnografinių regionų metams.

Renginys visuomenei prasidėjo Lietuvos saugomų teritorijų darbuotojų  eisena. Eiseną pradėjo žemaičiai – Kurtuvėnų regioninio parko žirgyno žirgai, traukiantys  dvikinkį vežimą. Kiekvienas regionas nešė savo krašto vėliavas, kėlė šurmulį: dainavo, grojo… Skaityti toliau

H. Gudavičius. Viskas yra viena: gamta, darbas, kultūra, etnografija (0)

Henrikas Gudavičcus. Kajeno nuotr

Henrikas Gudavičius (g. 1943) prieš ketvirtį amžiaus pabėgo iš Vilniaus į Dzūkiją ir čia pasiliko, kaip pats sako, todėl, kad brangi tapo žemė, kurioje savo prakaitą lieja. Publicistas ir gamtininkas puikiai derina kūrybinį rašymą bei fizinį darbą paties įkurtame bei godojamame retųjų augalų sodelyje šalia Liškiavos. Šį kartą apsilankę H. Gudavičiaus sodelyje pakalbinome jį apie etnografinius metus bei tuos šaltinius, kurie jį patį įkvepia diena iš dienos darbuotis net keliuose frontuose. Skaityti toliau

Valdovų rūmų kieme atgims teatralizuota Baltų genčių istorija (2)

5-8 a. Lietuvių genties kostiumas | organiz. nuotr.

Liepos 4 d. nuo 22 valandos sostinės Valdovų rūmų kieme vyks išskirtinė premjera – per šiuolaikinį šokį, išskirtinius kostiumus, originalią muziką, vaizdo instaliacijas ir J. Aisčio poeziją vakaro sutemose trumpam atgims senovės baltų pasaulis. Specialiai jubiliejinei Dainų šventei atkurtos I–XIV a. baltų genčių kostiumų kolekcijos pristatymo proga režisierė ir choreografė Agnija Šeiko su šokio teatro „Padi Dapi fish“ komanda bei vienas žymiausių šiuolaikinės lietuvių muzikos kompozitorių Antanas Jasenka sukūrė įspūdingą pasirodymą, kurį galės pamatyti vos pusantro tūkstančio žiūrovų.

„Į septynių baltų genčių gyvenimą bandysime pažvelgti per vyro ir moters susitikimą bei gyvenimą, metų laikų kaitą, gamtos stichijų grožį ir didybę. Tuometinių žmonių laimė ir nuodėmės, ieškojimai ir atradimai padės žiūrovams bent šiek tiek priartėti prie nepaprastai įspūdingo pagoniškos archajinės Lietuvos istorijos tarpsnio“, – sako A. Šeiko. Skaityti toliau

Baltų genčių istoriją pristatys šiuolaikinio šokio ir muzikos meistrai (0)

XII-XIV a. viduramžių drabužiai | LLKC nuotr.

Baltų genčių kostiumų pristatymas Valdovų rūmų kieme, liepos 4 d. 22 val. Kuršiai, sėliai, jotvingiai, žemaičiai, aukštaičiai, lietuviai, žiemgaliai – šios septynios baltų gentys vakarą išdidžiai žengs Valdovų rūmų kieme: čia bus pirmą kartą pristatyta specialiai jubiliejinei Dainų šventei atkurta I–XIV a. baltų genčių kostiumų kolekcija. Teatralizuotą kostiumų pristatymą po atviru dangumi kuria žinoma režisierė ir choreografė Agnija Šeiko, muziką jam parašė vienas žymiausių šiuolaikinės lietuvių muzikos kompozitorių Antanas Jasenka.

Specialiai vakaro sutemose kuriamo pristatymo, prasidėsiančio 22 valandą, metu bus pristatyti net 56 baltų genčių kostiumai, Skaityti toliau

Iš baltų istorijos: pirmieji metalistai Lietuvoje (video) (6)

Žalvariniai papuošalai | alkas.lt nuotr,

Geležies amžius – intriguojantis laikmetis. Geležiniai plūgai, monetos, o ypač ginklai iš esmės pakeitė visuomenę ir jos santykius. Senajame geležies amžiuje, kuris datuojamas I–IV a., prasidėjo masinė dirbinių iš šios žaliavos gamyba, į Lietuvos teritoriją ėmė plūsti spalvotieji metalai iš Romos imperijos provincijų, vietos meistrai kūrė daug įdomių ir gražių papuošalų. Tapome lygiaverčiais senosios Europos nariais.

Anot archeologo prof. Mykolo Michelberto, tuo laikotarpiu Lietuvos juvelyrų, Skaityti toliau

Šiandien kviečia Liepų žydėjimo šventė Verkių parke (0)

Liepa žydi | zolininkas.lt nuotr.

Birželio 29 d. (šeštadienį) nuo 16 val., minint tarmių metus, žydinčios  Verkių dvaro liepos kviečia aukštaičius, dzūkus, žemaičius ir visus vilniečius  pasišnekučiuoti tarmiškai, pamuzikuoti, pasimokyti amatų.

Dainos, rateliai, žaidimai, vaistažolininkių, bitininkų mokymai vyks tarmiškai.  Verkių dvaro parkas šeštadienio popietę taps trimis Lietuvos regionais: skambės  Aukštaitijos folkloro ansamblio „Čiulbutė“ liepų sutartinės, Dzūkų „Nedzingės“  atliekamos tarmiškos dainos, žemaitiškai apie liepos medžio daiktus ir  daiktelius rokuos Mosėdžio folkloro ansamblis, tarmiškai skambės Algirdo  Svidinsko atliekama dainuojamoji poezija. Renginio metu veiks kūrybos iš gamtos  medžiagų dirbtuvės. Renginį ves Gražina Kadžytė. Skaityti toliau

A. Daraškevičienė. Tarmės leidžia bendrauti šilčiau (3)

Sūduvio stuba Rumšiškėse | Christiano Konpan nuotr.

2013-ieji Lietuvoje paskelbti Tarmių metais. Pabandykime pasiaiškinti, ar visada susikalbėtume skirtingomis tarmėmis: kaip tas pats daiktas vadinamas skirtingose Lietuvos vietose? Galbūt skirtingai vadinami daiktai išties yra skirtingi? Ar tas pats žodis aukštaičiui ir žemaičiui gali reikšti visiškai skirtingus dalykus? Aišku tik viena: tarmiškai ištartas žodis yra šiltesnis ir jaukesnis nei pasakytas taisyklinga bendrine kalba.

Dounininkai, pontininkai ir kiti

Lietuvių kalbos tarmės skirstomos į du didelius būrius: žemaičių ir aukštaičių. Žemaičių esama trijų rūšių. Vakarų žemaičiai (apie Klaipėdą, Priekulę) duoną  vadina dona , todėl pagal tradicinį lietuvių tarmių skirstymą vadinami donininkais. Šiaurės žemaičiai (apie Kretingą, Telšius, Rietavą, Skuodą, Skaityti toliau

Raudondvaryje mokslininkai aptars regioninę savivertę ir tarmių ateitį (programa) (2)

Raudondvaris | lt.wikipedia.org nuotr.

Balandžio 5 ir 6 dienomis Raudondvaryje (Kauno raj.) vyks renginiai, skirti Tarmių metams.

Balandžio 5 d., 11 val., Raudondvario dvaro Baltojoje salėje prasidės mokslinė konferencija „Žmogaus regioninės savivertės svarba“. Vilniaus universiteto profesorius, habil..dr. Bonifacas Stundžia skaitys pranešimą „Tarmės ir raštas“.

Apie tarmių ateitį ir regioninę politiką kalbės Etninės kultūros globos tarybos atstovė, dr. Dalia Urbanavičienė. Lietuvos tarmių raidą XXI amžiuje apžvelgs Lietuvių kalbos instituto profesorė dr. Danguolė Mikulėnienė bei dr. Violeta Meilūnaitė. Skaityti toliau

Kviečia vakaras „Tarmės ant miesto grindinio“ (0)

kultura.lt nuotr.

Vasario – 21-ąją, Tarptautinės gimtosios kalbos dieną, Vilniaus mokytojų namuose rengiamas vakaras „Tarmės ant miesto grindinio“. Tai pirmas renginys iš numatyto ciklo „Po tarmių stogu“, skirto Tarmių metams. Vakaro pradžia 18 val. Mokytojų namų svetainėje.

Čia tarmiškai prabils Vilniuje gimę bei užaugę, tačiau mokantys savo tėvų, o kartu ir savo, gimtąją tarmę dzūkų Liugų šeimyna, žemaitis istorikas ir bardas Povilas Girdenis, dzūkas Mantas Kauzonas, zanavykė kalbininkė dr. Rima Bacevičiūtė. Jau išnykusios zietelos tarme dainas ringuos tautosakininkė dr. Austė Nakienė. Skaityti toliau

V.Kaziela: Poezijos skaitymas yra artimas pokalbis su įdomiu žmogumi (1)

Vytautas Kaziela | M.Rybelienes nuotr.

„Bet mes gi ne karvės“

Kas geriau šiandien žino apie poeto dalią, nei pats poetas? Greičiausiai turbūt tik tas poetas, kuris ne tik pats daug rašo, bet ir kuruoja kitus, jaunus, poetus. Prieš kurį laiką dalyvaujant Molėtų viešojoje bibliotekoje surengtoje knygų aukštaičių ir žemaičių poetų almanachas „Atokios stotys 2012“, kurią sudarė Vytautas Kaziela ir jo pačio knygos „Užklumpa šviesa“ pristatymų popietėje, savaime kilo noras daugiau sužinoti apie šiuolaikinio poeto dalią, jo situaciją šiuolaikinėje visuomenėje ir, išsiaiškinti, ar tikrai, kaip buvo minima renginyje, poezija šiandien, kaip daktariška dešra, turi savo galiojimo laiką?

Į šiuos ir kitus mus dominusius klausimus savo atsakymus pateikė kraštietis poetas, Vytautas Kaziela. Skaityti toliau

Lietuvos kultūros sostinės vardas bus suteiktas Panevėžiui, Joniškiui ir Telšiams (1)

Žagarės vyšnių festivalis | joniskenas.balsas.lt

Kultūros ministras, atsižvelgęs į vertinimo komisijos išvadas, nustatė savivaldybių eiliškumą, kurioms bus suteiktas Lietuvos kultūros sostinės vardas. 2014 m. Kultūros sostine taps Panevėžys, 2015 m. – Joniškio rajono savivaldybė, 2016 m. – Telšiai.

„Būti Lietuvos kultūros sostine ne tik garbė, bet ir pareiga. Savivaldybėms tapusioms Kultūros sostinėmis teks didelis uždavinys. Jos turės skatinti lietuvius ir šalies svečius didžiuotis Lietuvos tvirta kultūrine tapatybe, unikaliomis tradicijomis ir paveldu“, – sako Šarūnas Birutis. Skaityti toliau

Kaziuko mugė Vilniuje prieš 76 metus (video) (0)

Prieš pora metų Kaziuko mugės dėmesio centre buvo dzūkai, pernai džiaugėmės aukštaitiška švente. Kitais metais visų akys, ausys, uoslės kryps į sūduvius, o šiemet kovo 2 – 4 d. laukia Žemaičių dienos. Visą mugės programą rasite ČIA, o ČIA galite parsisiųsti mugės skarajutę [pdf].

Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero šventė gimė VII a., o XIX a. peraugo į mugę. Ji yra viena ryškiausių kalendorinių švenčių, turinti šimtmečių tradicijas, kiekvieną kartą pristatanti išmoningus rankų darbo gaminius ir neturinti lygių aplinkiniuose kraštuose. Mugė pritraukia kelis šimtus tūkstančių lankytojų. Antrąją mugės dieną vyksta šventinės teatralizuotos eitynės, kuriose dalyvauja, kaip ir senais laikais, žymiausi amatininkai, liaudies meno, Skaityti toliau

T.Baranauskas. Šiaulių (Saulės) mūšis: jo reikšmė, eiga ir istorinis kontekstas (1)

Medalis, skirtas Saulės-Šiaulių mūšio 770-čiui atminti. Autorius skulptorius, medalininkas Juozas Kalinauskas

Tautų, valstybių ir ištisų regionų likimus neretai lemia ir naujomis kryptimis pasuka mūšiai. Lemtingų mūšių ypač gausu Lietuvos istorijoje. Tačiau tiktai dviejų iš jų – Šiaulių (Saulės) ir Žalgirio mūšių – datos Lietuvoje oficialiai įteisintos kaip atminties dienos. Gal tai ir nėra pats svarbiausias šių mūšių reikšmingumo rodiklis, bet aišku, kad abu mūšiai primena mums daugiau kaip 200 metų trukusį karą prieš kryžiuočius ir kalavijuočius, kurių neįveikus nebūtų ir Lietuvos.

Kuo gi ypatingi šie mūšiai viso karo kontekste? Žalgirio mūšis yra didžiausias ir lemiamas mūšis lietuvių kare su kryžiuočiais, nulėmęs viso karo baigtį. Tuo tarpu Šiaulių (Saulės) mūšis – pirmoji didelė Lietuvos pergalė, pradėjusi ilgą kelią į Žalgirį. Skaityti toliau