Žymos archyvas: Aukščiausioji taryba

B. Valionytė. Ir po 30 metų neturime ilgalaikio lietuvių tautos išlikimo strategijos (17)

Birutė Valionytė | lrs.lt nuotr.

Kalba pasakyta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio minėjime

Gerbiamas Seimo Pirmininke, Lietuvos Respublikos Ministre Pirmininke, jos Ekscelencija Prezidente Dalia Grybauskaite, mieli kolegos ir diplomatinis korpusas, ir visi čia susirinkusieji.

Po 388 metų paskirtas kardinolas Vincentas Sladkevičius 1988 m. spalio 23 d. prie Sąjūdžio suvažiavimo metu grąžintos Vilniaus katedros tikintiesiems durų per pamokslą pasakė: „Lietuvių tauta yra ne tik gyva. Ji nori būti savarankiška, nepriklausoma tauta. Skaityti toliau

Seime bus minimos Aukščiausiosios Tarybos gynėjo A. Sakalausko žūties metinės (0)

Karys savanoris Artūras Sakalauskas | kam.lt nuotr.

Rugpjūčio 21 d., penktadienį, vyks paskutinės Lietuvos okupacijos aukos, kario savanorio, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos gynėjo, kario savanorio Artūro Sakalausko 29-ųjų žūties metinių minėjimo renginiai.

17–19 val. Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) kariai garbės sargyba pagerbs karį savanorį A. Sakalauską jo žūties vietoje, prie paminklinio akmens.

18 val. prie paminklinio akmens vyks kario savanorio A. Sakalausko pagerbimo iškilmės. Renginyje dalyvaus A. Sakalausko mama Genovaitė Sakalauskienė, artimieji, Seimo nariai, Skaityti toliau

A. Matulevičius. Kodėl tautiečiai myli amoralius politikus? (49)

dr. Algimantas Matulevičius | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Nuo pat „Sąjudžio“ susikūrimo buvo kalbama ir žadama būti moraliais, atsisakyti privilegijų, elgtis kukliai ir svarbiausia politiką padaryti skaidrią ir atvirą. Deja po 30 atkurtos Nepriklausomybės metų negalime pasigirti nei vienu nei kitu.

Tačiau mane stebina ne netesėti pažadai. Tam yra objektyvių ir gan suprantamų priežasčių. Žmones norintys pakliūti į valdžią dalinasi kaip minimum į dvi ktegorijas: pirma, kurie veržiasi ten siekdami patenkinti savo ego ir pasinaudoti valdžios suteikiamomis galimybėmis; antra Skaityti toliau

Netekome Lietuvos laisvės gynėjo Vinco Vyrukaičio (video) (0)

Vincas Vyrukaitis (1942-2020) | laisve15.lnb.lt nuotr.

Birželio 12 d. eidamas 78 metus Anapilin iškeliavo didelis Lietuvos patriotas,  1991 metų sausio 13-osios Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos gynėjas Vincas Vyrukaitis (1942.07.25 – 2020.06.12).

V. Vyrukaitis gimė ir vaikystę praleido Marijampolės rajone, prie Bagotosios, tad matė kaip okupantai ir stribai elgiasi su laisvaisiais ūkininkais. Čia susiformavo ir jo požiūris į sovietinę santvarką. Persikėlus šeimai į Vilnių baigė mokyklą, studijavo tuomečiame Vilniaus Pedagoginiame institute, o vėliau – mokytojavo. Skaityti toliau

P. S. Krivickas. Kai skraidė imperinio melo „antys“ (video) (1)

Lenino paminklas, Lukiškių aikštė, Vilnius | stopkadras

Vokietijos spaudos leidėjai XVIII amžiuje įtartinas žinias žymėdavo raidėmis NT (lot. non testatur – nepatikrinta). Kadangi NT vokiškai tariama „ente“ (o tai reiškia „antį“), anties vardas ilgainiui prilipo ir klaidinančiai ar nepatikrintai informacijai.

Nepriklausomybės išvakarėse, o ir ją paskelbus (1990 m. kovo 11 d.), visokių „ančių“ atskrisdavo pas mus iš Rytų pusės. Todėl mums, keliems to meto žiniasklaidininkams, kilo įdėja įkurti tokių „ančių“ medžioklės klubą. Pasidalinome Skaityti toliau

Z. Jankauskas. Nepelnytai užmiršti atkurtos Lietuvos savanoriai (1)

P. Lileikio nuotr.

Ką tik paminėjome Kovo 11-ąją, Atkurtos Lietuvos 30-ties metų sukaktį. Prisimenant tas dienas reikėtų pabrėžti, kad jau 1990 kovo 16 d. prasidėjo Lietuvos savanorių registracija. Registracijos štabas, įsikūręs Gedimino pr. 1, Vilnius, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) būstinėje. 1990 metų kovo 22 d. „Vakarinių naujienų“ laikraštyje buvo atspausdintas kreipimasis, raginantis 19-40 metų Lietuvos vyrus stoti į savanorius: Skaityti toliau

L. Milčius. Prisimenant 1990 m. kovo 11 d. (6)

Leonas Milčius | asmeninė nuotr.

Netikėjau, tikrai netikėjau, kad sulauksiu 2020-tųjų metų, kai visus galėsiu sveikinti Lietuvai ir mums istorinės Kovo 11-osios 30-mečio proga. Gražia viltimi tada atrodė ir 30 dienų ir treji metai, kurie ateities kartoms liudytų, kaip mes troškome savo nepriklausomos valstybės. Ir štai ji yra. Geresnė ar blogesnė, bet Lietuvos valstybė yra. Ir tai toks laimėjimas, tokie naujai sutvirtinti pamatai lietuvių tautos ateičiai, kad gal tik dar iš didesnio laiko atstumo jie bus tikrai tinkamai įvertinti. Skaityti toliau

Sausio 13-osios išvakarėse Vilniuje pagerbti Lietuvos laisvės gynėjai (nuotraukos, video) (0)

Sausio 13-osios išvakarėse Vilniuje pagerbti Lietuvos laisvės gynėjai | lrs.lt nuotr.

Sausio 13-osios išvakarėse Vilniuje buvo pagerbti Lietuvos laisvės gynėjai. 11 val. Seime Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje įvyko iškilminga Laisvės gynėjų rikiuotė. Nuo 12 iki 15 val. Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vyko laisvės gynėjų susitikimas  „Budėjimas naktyje“.

Tuo pat metu vyko XXVIII tradicinis tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ nuo Antakalnio kapinių iki Televizijos bokšto bei neatlygintinos kraujo donorystės akcija –Laisvės gynėjų atminimui Nacionalinėje Martyno Mažvydo Skaityti toliau

E. Klumbys, Z. Vašvila. Kas atkūrė Lietuvos Nepriklausomybę – Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba ar Atkuriamasis Seimas?“ (28)

LCVA nuotr.

Paskelbti šį klausimą paskatino iki koktumo kasdien skambančios propagandinės klišės, kad viskas, kas Lietuvoje įvyko „sovietmečiu“, yra blogai. Šių demagogų klausiame, ar Lietuvos Nepriklausomybės, kuria naudojatės šiai demagogijai skleisti ir kurią beatodairiškai liaupsinate, atkūrimas taip pat yra absoliutus blogis? Juk Lietuvos Nepriklausomybę 1990 m. kovo 11 d. atkūrė „sovietinė“ XII-ojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba, išrinkta 1990 m. vasario 24 d. Ji buvo paskutinioji Tarybų Lietuvos valdžia, mes – pirmą Skaityti toliau

Signatarai E. Klumbys ir Z. Vaišvila aptars pramanyto „Atkuriamojo Seimo“ reiškinį… (tiesioginė transliacija) (0)

Egidijus Klumbys | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Spalio 24 d. 11 val. Seime vyks Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarų Egidijaus Klumbio ir Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Kas 1990 m. kovo 11 d. atkūrė Lietuvos Nepriklausomybę – pagal tarybinius įstatymus išrinkti Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatai ar neegzistavęs Atkuriamasis Seimas?

„Minint Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo trisdešimtmetį, būtina prisiminti ne tik tuometinį Lietuvos žmonių dvasinį pakilimą, bet ir teisinius Skaityti toliau

R. Karbauskis. Vytautui ir Gabrieliui Landsbergiams: žodžiais žmonių partijos nesukursite, o ir arogancija, patyčios, žeminimas tam tikrai nepasitarnaus (22)

Ramūnas Karbauskis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Telieka stebėtis, kaip #TSLKD be jokio objektyvaus pagrindo mums bando priklijuoti antikonstitucinių sprendimų kūrėjų etiketę, kai tuo tarpu, jų lyderiai kasdien demonstruoja aiškią nepagarbą Konstitucijai ir demokratijos principais grįstai politinei sistemai ar net pamatinėms žmonių teisėms ir laisvėms. Ir ne tik pamindami visų žmonių lygybę ir suskirstydami Lietuvą į „viršūnes“ ir „apačias“, „elitą“ ir „runkelius“. Dabar jie nusitaikė į būsimųjų rinkimų dalyvius ir kėsinasi į jų lygiateisiškumą.

„Matome iššūkius ir šiandien mūsų šalies reikaluose. Galbūt valdantieji, vadinami valstiečiai ar kolūkiečiai, jie netempia tose Skaityti toliau

Pagerbtas Laisvės gynėjo Artūro Sakalausko atminimas (0)

kam.lt, G. Maksimovcz nuotr.

Rugpjūčio 21 d., minint Laisvės gynėjo kario savanorio Artūro Sakalausko 27-ąsias žūties metines Vilniuje prie paminklinio akmens jam atminti surengta pagerbimo ceremonija. Joje dalyvavo LR Seimo nariai, krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas, A. Sakalausko artimieji, Lietuvos kariuomenės atstovai, Lietuvos šaulių sąjungos nariai, kt. svečiai.

„Geriausia pagarba žuvusiems už laisvę būtų mūsų susitelkimas, vieningumas. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Atgimimo istorijos perrašymas (7)

V. Landsbergio siūlymu 1996 m. lapkričio 28 d. Seimas priėmė deklaraciją dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo | Archyvinė nuotr.

Vytauto Landsbergio siūlymu 1996 m. lapkričio 28 d. Seimas priėmė deklaraciją dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo, kuria pakeistas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pavadinimas į „Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas“. Kodėl V.Landsbergis nepasiūlė 1988 m. spalio 23 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) suvažiavimo išrinktą Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimą pavadinti Atkuriamuoju Seimu?

Pakalbėkime faktų ir teisės, bet ne istorijos perrašinėjimo kalba. Skaityti toliau

Vėlinių prisiminimo mozaika (nuotraukos) (3)

Zigmas Tamakauskas | Asmeninė nuotr.

Visų Šventųjų dienos išvakarėse Kaune ir Vilniuje Vengrijos ambasada Lietuvoje surengė 1956 metais  Vengrijoje vykusios antisovietinės revoliucijos ir jos tuometinių atgarsių Lietuvoje, žinomų kaip Vėlinių įvykių, minėjimą. Šis minėjimas jau įgavo gražios ir prasmingos tradicijos pobūdį,  prisimenant mūsų abi tautas, kovojusias už savo laisvę, kovojusias ir nugalėjusias sovietinį imperializmą. Gera pažymėti, kad šią tuomet parodytą  mūsų tautos solidarumą kovojusiai Vengrijai, tą istorinę lietuvių ir vengrų tautų vienybės pademonstruotą atmintį neištrynė  laiko sūkuringi vėjai. Ji liko gyva.  Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Gintaras Ramonas – Lietuvos likimo simbolis (video) (8)

Zigmas Vaišvila | lrs.lt nuotr.

Kalba pasakyta Seimo 2017 lapkričio 7 d. posėdyje minint Aukščiausiosios Tarybos deputato, jauniausio Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Gintaro Ramono 55-asias gimimo ir 20-asias mirties metinės

Gerbiamas Seime,

Prieš 20 metų savo sprendimu mus paliko jauniausias Lietuvos Nepriklausomybę atkūrusios Aukščiausiosios Tarybos deputatas Gintaras Ramonas. Šiemet jis turėjo sulaukti 55-erių ir būti su mumis. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Joniškio rajono tarybos pirmininko Gintaro Ramono Skaityti toliau

Seimas paminėjo Nepriklausomybės Akto signataro G. Ramono atminimą (video) (1)

Gintaras Ramonas | Alkas.lt koliažas

Seimo posėdyje paminėtos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputato, jauniausio Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Gintaro Ramono 55-osios gimimo ir 20-osios mirties metinės. Minėjime dalyvaujantys Seimo nariai, Signataro giminės ir artimieji, Nepriklausomybės Akto signatarai, kiti garbingi svečiai tylos minute paminėjo Gintaro Ramono atminimą.

Prisiminimais apie Signatarą dalijosi Seimo narys kraštietis Vitalijus Gailius ir Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila. Skaityti toliau

Konstitucijos 25-mečiui – nuotraukų ir dokumentų paroda Seime (0)

Lietuvos Respublikos Konstitucijos promulgacijos ceremonija, 1992 m. lapkričio 6 d. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-124250

Spalio 25 d., trečiadienį, 14.15 val. Vitražo galerijoje (Seimo I rūmai) bus atverta Seimo kanceliarijos parengta nuotraukų ir dokumentų paroda „Kelias į Lietuvos Respublikos Konstituciją: Lietuvos Respublikos Konstitucijai – 25“.

Parodą atidarys Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Šiaulienė ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Petras Giniotas. Renginyje koncertuos Lietuvos edukologijos universiteto kamerinės muzikos ansamblis CREDO (vadovas – prof. Remigijus Vitkauskas). Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Net Kremlius Vytautą Landsbergį laikė Prezidentu (23)

Pirmasis Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės pasiuntinys Lietuvoje Maiklas Pertas (Michael J. Peart) 1991 m. spalio 17 d. įteikia skiriamuosius raštus Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui Vytautui Landsbergiui | Archyvinė nuotr.

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo (AT-AS) Pirmininko  Vytauto Landsbergio 85-ečio, kuris švenčiamas spalio 18-ąją,  išvakarėse vėl pasigirdo nuomonių, dažnai  labiau panašių  į  politinį kerštavimą, kad AT–AS Pirmininkas ir valstybės vadovas –  netapačios sąvokos,  o su šalies Prezidentu V. Landsbergis  nė iš tolo negali lygintis.

 „Ūkininko patarėjas“ pasiteiravo Nepriklausomybės akto signataro, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojo  Česlovo Vytauto Stankevičiaus, ką  jis ir kiti deputatai  jautė 1990 m. kovo 11-ąją – kad iš dviejų Skaityti toliau

Paminėtos Seimo gynėjo Artūro Sakalausko žūties metinės (0)

Seime paminėtos seimo nario Artūro Sakalausko žūties metinės | Seimo kanceliarijos (aut. O. Posaškova) nuotr.

Rugpjūčio 21 d. vyko paskutinės Lietuvos okupacijos aukos, kario savanorio, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo gynėjo – Artūro Sakalausko 26-ųjų žūties metinių minėjimo renginiai.

„Kiekvienas Lietuvos pilietis turi amžiną pareigą – ginti savo šeimą ir Tėvynę. Ši pareiga nėra žodis ar šūkis – pirmiausia, tai yra jausmas. A. Sakalauskas jautė, kad Lietuvos laisvei ir garbei gresia pavojus. Jis nedvejojo ir bėgo tiesiai ten, kur vyksta mūšis, kur kaunasi jo draugai“, Skaityti toliau

Seimo Pirmininkas ragina nepamiršti Sąjūdžio idėjos (1)

Sajudis-1988-MA-sale-j-cesnaviciaus-nuotr

Prieš dvidešimt devynerius metus birželio 3 dienos pavakary Mokslų akademijos salėje netilpo visi norintys pakeisti Lietuvos ateitį. Susirinkusiųjų daugumai balsuojant „už“, buvo išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Šiandien birželio 3-ioji yra atmintina diena – Sąjūdžio diena. Sąjūdis budino, kėlė Tautą, jo dėka iškilo trispalvių jūra, suskambėjo garsiau žodžiai „Lietuva“, „Laisvė“. Žmonių troškimas matyti laisvą Lietuvą liejosi tūkstantiniais Sąjūdžio mitingais. Laisvės sparnai apglėbė Lietuvą, visus ragino burtis, tikėti savo jėga ir tiesa. Skaityti toliau

J. Užurka. Nepamirštamos, jau tapusios istorija, datos ir įvykiai (5)

Knferencijos „Lietuvos gynybinės sistemos atkūrimas iššūkių akivaizdoje“ dalyviai | Rengėjų nuotr.

Artėjant mūsų valstybės iškilioms datoms – Lietuvos valstybės ir Lietuvos kariuomenės atkūrimo šimtmečiui 2017 04 21  Vilniaus įgulos karininkų Ramovėje įvyko Krašto apsaugos departamento (KAD) 1990 04 25 įkūrimo paminėjimo konferencija „Lietuvos gynybinės sistemos atkūrimas iššūkių akivaizdoje“.

Konferencija-paminėjimas surengtas Lietuvos atsargos karininkų sąjungos [LAKS] iniciatyva. LAKS – tai iškilusi iš Tautos Sąjūdžio lietuvių atsargos karininkų organizacija, Nepriklausomybės puoselėtoja, Baltijos kelio dalyvė, Krašto apsaugos sistemos kūrėja. LAKS nariai garbingai atliko savo pareigą lemiamais mūsų Skaityti toliau

Z. Vaišvila. JAV pradeda gerbti save, o Lietuva? (17)

Zigmas Vaišvila sausio 13-osios dienos minėjime Seime | lrs.lt, O.Posaškovos nuotr.

45-asis JAV Prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) vykdo savo rinkiminius įsipareigojimus. Ne viskas taip paprasta, tačiau tai jau vyksta. JAV Prezidentas atsigręžia, visų pirma, į JAV piliečius ir jų valstybę. Gal ir klysta, tačiau savo žodžio rinkėjams laikosi.

Prezidentas D. Trampas pasirašė įsaką dėl JAV – Meksikos sienos statybos. „Maistream-as“ juokiasi ir tyčiojasi, Meksikos Prezidentas pyksta. Tačiau ir Lietuvos politikai turėtų susimąstyti, kodėl JAV Prezidentas tai daro. Metinis JAV užsienio prekybos su Meksika deficitas yra 60 mlrd. JAV dolerių. Akivaizdu, kad daug tarptautinių kompanijų Meksikoje jų pastatytose Skaityti toliau

L. Milčius. Prisimenant 1991 m. Sausio 13-ąją (video) (12)

1991 m. Sausio 13-osios naktis prie Aukščiausiosios Tarybos. | A.Žižiūno nuotrauka

Sunku ir pačiam patikėti, kad Sausio 13-osios nakčiai jau 26-eri metai, kurią dažnai pavadiname kruvinąją arba išbandymų naktimi. Manau, kad galima būtų pavadinti ir mūsų vienybės, ryžto, garbės naktimi, kuri leido išbrėkšti visai kitam rytui. Laikas, lyg upės vanduo – daug ką nuneša, sumaišo. Ir tai, kas vieniems atrodė ir atrodo nepaprastai svarbu, tragiška, didvyriška, dabar kitiems gali atrodyti tik kaip tolima, dabarčiai nelabai svarbi istorija.

Bet nevalia Sausio 13-osios nakties pamiršti, nes tuo metu sprendėsi laisvos Lietuvos valstybės, lietuvių tautos likimas. To meto dienos ir naktys, mano žmonių karta Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Nerimstantiems dėl ramybėn išėjusio Viktoro Zedelio (3)

KGB dokumentai | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Gruodžio 29-ąją amžinam poilsiui išlydėtas netrukus po 1991 m. sausio 13-osios Valstybės saugumo departamentui pradėjęs vadovauti Viktoras Zedelis. Oficialioji Lietuvos Respublika ta proga patylėjo. Tik interneto erdvėje budintys anoniminiai komentatoriai, kuriems žmogaus netektis nėra proga bent jau patylėti, parodė tikrąjį juos valdančiųjų rūpestį. Tai – KGB dokumentų vagystė 1991 m. spalyje, kada Lietuva jau net iš Vakarų buvo sulaukusi atkurtos nepriklausomybės pripažinimų fejerverko.

Šiandien ne ta diena, kada reikėtų išsamiai tai aptarinėti. Ir savo spaudos konferencijose Skaityti toliau

L.V. Medelis. Be vienos eilutės nekrologe (2)

Vytautas Skuodis | youtube.com stop kadras

Tos eilutės nėra gruodžio  7 dieną  mirusiam Vytautui Skuodžiui  skirtuose nekrologuose spaudoje ir elektroninėje žiniasklaidoje. Toje eilutėje faktas: 1994–1997  metais V. Skuodis  vadovavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui.  Centrui, kuris kruvinus sovietmečio metus (KGB veikla, tremtis, partizanų kova, laisvės kovų judėjimas ir pan.) privalėjo tirti, dokumentuoti, nagrinėti ir skelbti. Kodėl bandoma tai nutylėti? Neieškosime sąmokslo teorijų, manykim, tiesiog buvo neapsižiūrėta. Visų. Pažvelkime į tuos sunkius Lietuvai metus iš dabarties atstumo. Labiausiai rūpima  santrumpa yra tokia: „KGB“ – sovietinis saugumas. Skaityti toliau

A. Zolubas. Žiupsnelis Lietuvos radijo ir televizijos istorijos (0)

Prie mikrofono stoties vadovas Petras Mikalajūnas | archyvinė nuotr.

1926 metais birželio 12 d. Kaune prasidėjo pirmoji Lietuvos radijo transliacija. Kaip gimė Lietuvos radijas, kas buvo tie radijo pradininkai ir bendražygiai, ką teko patirti radijui ir televizijai tragiškais 1991-aisiais?

Radijo pradininkai ir bendražygiai

Vieno renginio metu Vilniaus įgulos Karininkų ramovėje Milda Mildažytė-Kulikauskienė man įteikė jos parengtą, tėvo šimtmečiui skirtą knygą Antanas Mildažis ir artimiausi jo bendražygiai (Kaunas, 2005). Vos atsivertęs rengėjos žodį, aptikau, kad Antanas Mildažis – mano Skaityti toliau

Nacionaliniams parkams – ketvirtis amžiaus (0)

Dzūkijos nacionalinis parkas iš paukščio skrydžio | V.Polikšos nuotr.

Rytoj, balandžio 20 d., Saugomų teritorijų nacionaliniame lankytojų centre Vilniuje vyks šalies nacionalinių parkų 25-mečiui skirta konferencija. Ją rengia Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Šalyje yra penki nacionaliniai parkai, užimantys daugiau kaip 2 proc. Lietuvos teritorijos. Pirmasis buvo įkurtas dar 1974 m. Aukštaitijoje. Tačiau Aukštaitijos nacionaliniu parku jis pavadintas tik atkūrus šalies nepriklausomybę, Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“: Ir Maidane, ir Sausio 13-ąją laisvę apgynė žmonės, stovėję gyvose barikadose (video) (0)

Jonas Gečas | Penki.lt nuotr.

Šioje „Savaitės pjūvis“ laidoje klausiame 1991 m. Aukščiausiosios Tarybo gynybos štabo viršininko, atsargos pulkininko Jono Gečo, kaip atrodė Aukščiausiosios Tarybos apsauga tomis neramiomis Sausio dienomis. Jis sako, kad Sausio 13-ąją rūmuose buvo apie 1300 gynėjų, tačiau štabui reikėjo rūpintis ir išorine žvalgyba. Karininkas mano, kad ir tais laikais visuomenė nebuvo vienalytė, ir buvo išsakomos įvairios nuomonės dėl valstybės objektų gynimo.

Apie Maidano ir Sausio 13-osios panašumus ir skirtumus pasakoja Ukrainos savanorių būrio AIDAR vadas Jevgenijus Dykijus, kuris prieš 25 metus būdamas 17 metų studentas Skaityti toliau

Sausio 13-ąją Aukščiausiąją Tarybą saugojęs S. Japertas: Netikėjome, kad gali įvykti kažkas baisaus (0)

Saulius Japertas | KTU nuotr.

Kauno technologijos universiteto (KTU) docentas Saulius Japertas 1990-ųjų lapkričio 23 d. davė priesaką ir tapo vienu pirmųjų nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos savanorių. Netrukus – 1991 m. sausio 13-ąją – kartu su bendraminčiais jis jau saugojo Lietuvos parlamentą Sovietų Sąjungos ginkluotosioms pajėgoms bandant įvykdyti perversmą. Jam buvo patikėta atsakinga ir pavojinga užduotis – saugoti pagrindinį parlamento įėjimą.

S. Japertas vėliau tarnavo Lietuvos kariuomenėje, o į atsargą išėjo turėdamas

Skaityti toliau

L. Tautkuvienė, J. Karsokas. Nekeiskime tikrų laisvės simbolių popierine gėle (107)

Alkas.lt koliažas

,,Neužmirštuolė“ – tai popierinė gėlė, kurią sausio 13–ąją įsisegti kviečia akcijos globėja Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė, režisierė Dalia Ibelhauptaitė, žurnalistas Andrius Tapinas, Europos Parlamento pirmininko patarėjas, Lietuvių bendruomenės Belgijoje pirmininkas Arnoldas Pranckevičius ir kiti. Gėlės žiedo simbolis pasirinktas norint parodyti pagarbą kovotojams už laisvę, o neužmirštuolės pavadinime užkoduota mintis, jog kovotojai yra nepamiršti. Iniciatyvą lydės šūkis „Aš prisimenu, kodėl esame laisvi…“ (Citata iš Lietuvos spaudos). Skaityti toliau