Žymos archyvas: aukojimas

Didžiausias pavasarinis virsmas bus pasitiktas protėvių apeigomis (nuotraukos, video) (12)

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Balandžio 29-30 dienomis, kaip ir kasmet – paskutinį balandžio savaitgalį, senojo baltų tikėjimo tęsėjai iš visų baltiškų žemių rinksis į Didžiąją pirmosios pavasario žalumos šventę Jorę. Kulionių kaime, Molėtų rajone, šalia Molėtų Astronomijos observatorijos, Labanoro regioniniame parke įsikūrusioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje ir Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje. Ši nepaprasta šventė šiemet čia bus švenčiama jau 21-ajį kartą. 

„Jorės šventė – tai tikrieji Naujieji metai. Kai sprogsta pirmieji pavasario pumpurai, veržiasi pirmieji gležni gyvybės daigai, visa gyvastis apsigaubia pirmosios pavasarinės žalumos Skaityti toliau

Nuo šiol savanoryste galės užsiimti ir neturintys laisvo laiko (1)

geri-darbai_aukok-lt

Šimtas automobilių, papuoštų ryškiais lipdukais, išriedėjo į Vilniaus gatves pasakoti apie tikrus herojus – žmones, kurie nuolat prisideda prie gerų darbų. Tai komunikacijos kampanijos „Aš esu herojus“ savanoriai, pavertę savo automobilius socialinės iniciatyvos dalimi ir taip kviečiantys visus per šias šventes nepamiršti dalintis gerumu su aplinkiniais.

Tai visiškai naujas savanorystės būdas, nereikalaujantis beveik jokių pastangų. Juk dažnai kiekvienas pagalvojame, kad būtų smagu prisidėti prie savanorystės įvairiose organizacijose ir padėti kitiems, Skaityti toliau

„Baltų genas“: R. Balsys apie pagoniškuosius lietuvių ir prūsų aukojimus (audio) (2)

Aukojimas | Alkas.lt nuotr.

Devintoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Klaipėdos universiteto, Baltų filologijos katedros prof. dr. Rimantas Balsys pasakoja apie pagoniškuosius lietuvių ir prūsų aukojimus.

„Auka tai yra tai, kas pašvenčiama dievams arba mirusiems protėviams, arba tai, kas pasidalinama su dievais arba mirusiais protėviais. Ir čia svarbus yra ne tik tas momentas, kad mes prašome ar aukojame, bet tai yra tiesiog bendrystės dalykas arba bendravimas – mes esame, vadinasi, to paties rato, mes esame viena šeima​: aš, ​dievas, miręs protėvis​, sudarome amžinąjį ratą, kuris sukasi ir suksis, ir sukosi,“ – sako R. Balsys. Skaityti toliau

D. Razauskas. Laiškas sutrikusiam lietuviui, kaip susigrąžinti Gyvenimą, Laimę ir Tėvynę (37)

dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Pirmiausia – liaukis gyvenęs dėl pinigų.

Jeigu išdrįstum pažvelgti į savo gyvenimą širdies akimi, pamatytum, kad pinigus leisdamas tu vergauji ir kenti dar labiau nei juos uždirbdamas.

Šitaip gyvendamas niekuomet nebūsi laimingas. O nebūdamas laimingas pats, nepadarysi laimingų ir savo artimųjų, jei kartais bandai apsimesti uždarbiaująs dėl jų. Nelaimingas žmogus negali kito padaryti laimingo, nes nuo jo savaime sklinda nelaimė. Žmogus visuomet skleidžia tai, koks jis yra. Tad net jei manai, kad iš tikrųjų sieki laimės kitiems,

Skaityti toliau

Kario skulptūros atstatymui jau paaukota daugiau nei 23 tūkst. litų (0)

Kario skulptūraSiekis iki kitų metų Vasario 16-osios į Vytauto Didžiojo Karo muziejaus kariliono bokštą sugrąžinti Kario skulptūrą atrodo vis realesnis. Istorinės skulptūros atstatymo darbams jau paaukota 23 tūkst. litų. Tuo tarpu skulptoriaus dirbtuvėse jau liejamas molinis skulptūros modelis.

„Labai svarbu atiduoti pagarbą visiems valstybingumo ir nepriklausomybės kovose dalyvavusiems kariams. Skulptoriaus dirbtuvėse darbai jau vyksta, ir nuo idėjos pereinama prie jos įgyvendinimo. Tikiu, jog ateinančių metų Vasario 16-ąją kariliono bokštą papuoš Kario skulptūra. Žinoma, jos atstatymo darbams dar trūksta lėšų, todėl tikimės, jog aukotojai ir toliau rems šią kilnią idėją“, – teigė vienas iš šios iniciatyvos sumanytojų, Kauno meras Andrius Kupčinskas. Skaityti toliau

Atgiję piliakalniai kviečia ilsėtis kultūringai (0)

Atgiję piliakalniai kviečia ilsėtis kultūringai | autorės nuotr.

Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu, ypač pastarąjį dešimtmetį, iš praeities grįžta piliakalnių dvasia, mokanti istorijos, kviečianti ilsėtis kultūringai ir mus lenkianti prie pačių tautos šaknų.

Molavėnuose – Pilėnų dvasia

Molavėnų piliakalnių kompleksas šalia Viduklės (Raseinių r.) dar neseniai buvo neįžengiamas šabakštynas. Šiandien į Molavėnus plūsta žmonių minios jau iš visos Lietuvos. Vyksta čia įvairių šaunių renginių, tačiau už visus juos viršesnis būna Valstybės dienos minėjimas, kai ant piliakalnių dega laužai, simbolizuojantys Pilėnų liepsnas ir nesudegintą Skaityti toliau

Vilniaus lygiadieniai (II). Vilniaus švenčių ugnys (56)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Mintimis apie lygiadienius kaip viešąsias miesto šventes, jų apiegas ir simbolius bei poveikį mums – šventės žiūovams bei dalyviams, dalijasi mitinio pasaulėvaizdžio tyrinėtojas Dainius Razauskas. Jį kalbina Saulė Matulevičienė. 

Visos šios šventės atmintyje susilieja į vieną ištisą Vilniaus Šventę. Iš esmės tai labai gražu. Šventė viešoje erdvėje atveria miestą žmogui, tuomet jame galima gyventi, būti, o ne tik pralėkti nuo taško a ligi taško B. Juoba, kad pastaruoju laiku Vilniuje viešųjų erdvių trūkumas labai ryškus – viešos erdvės kaip vietos gyventi, ne dirbti, ne pravažiuoti pro, kaip kad pasidarė įprasta. Skaityti toliau

Kviečia kino vakaras skirtas A.Tarkovskio 80-mečiui (video) (0)

Andrejus Tarkovskis

Šiandien balandžio 5 d., 18 val. „Skalvijos“ kino centre Vilniuje rengiamas Andrejaus Tarkovskio atminimo vakaras, kuriame režisieriaus kūrybą pristatys kino kritikas Narius Kairys. Aktorius Andrius Bialobževskis skaitys ištrauką iš A. Tarkovskio taip ir neįgyvendinto scenarijaus ,,Hofmaniana” („Гофманиана“, rusų k.).

Balandžio 4 d. režisieriui Andrejui Tarkovskiui būtų sukakę 80 metų. Per 24 metus A. Tarkovskis sukūrė septynis pilnametražius filmus. Pirmasis „Ivano vaikystė“ buvo sukurtas 1962 m., paskutinįjį „Aukojimą“ režisierius kūrė jau ligos patale. Skaityti toliau

Gilyn į Indiją (I) (5)

Jonas Trinkūnas, www.alkas.lt
Alkas.lt skelbia Inijos ir Jono Trinkūnų reportažus ir Indijos, kurioje jie šiuo metu vieši. 

Dvarka (Dwarka)

Tai jau ketvirtoji mūsų kelionė Indijon. Visų mūsų kelionių tikslas buvo ir yra pažinti senąją indų kultūrą, ieškant panašumų ir tapatumų su mūsų baltiškąja kultūra. Žinoma, abiejų šalių mastai yra nepalyginami, tačiau istorijoje galima įžvelgti bendrumų.

Indija kentėjo nuo islamo agresijos ir nuo britų kolonialinės okupacijos taip kaip Lietuva kentėjo krikščionybės agresiją ir svetimųjų viešpatavimą ilgus šimtmečius. Indija nepriklausomybę atgavo XX amžiuje kaip ir Lietuva.

Kaip ir praėjusių kelionių į Indiją metu, taip ir šios labiausiai mus domina religinio gyvenimo įvairovė ir etninės kultūros apraiškos. Skaityti toliau