Žymos archyvas: Augustavas

Jaunųjų gydytojų trijulė. Studijų metai (III) (0)

LSMU studentai: Jurgita, Povilas ir Darius per savo mediumą. Nuotraukoje jie kartu su klasės draugu Povilu Liškausku (pirmas iš kairės) | punskas.pl nuotr.

I dalis ČIA.  II dalis ČIA.

Apie studijas, stažuotę ir ateities planus jaunųjų medikų trijulę Jurgitą Zubavičiūtę, Darių Baliūną ir Povilą Grėbliūną kalbina Nijolė Birgelienė.

Dauguma Kovo 11-osios absolventų, būsimų medikų, studijuoti renkasi Kauną, o ne Vilnių. Jūs taip pat baigėte Lietuvos sveikatos mokslų universitetą. Kuo skiriasi medicinos studijos šiuose universitetuose? Ar galima pasakyti, kad kažkuris iš jų labiau rūpinasi studentais – užtikrina geresnes mokymosi sąlygas (laboratorijas, bendrabučius ir kt.), praktikas? Kas jus suviliojo į Kauną – mokykla ar pats miestas? O gal pasirinkimą nulėmė vyresnių draugų patirtis ir patarimai?

Skaityti toliau

Jaunųjų gydytojų trijulė. Rezidentūra (II) (0)

Gydytojai: Povilas Grėbliūnas, Jurgita Zubavičiūtė-Liškauskienė ir Darius Baliūnas Seinų ligoninėje | punskas.pl nuotr.

I dalis ČIA.

Apie studijas, stažuotę ir ateities planus jaunųjų medikų trijulę Jurgitą Zubavičiūtę, Darių Baliūną ir Povilą Grėbliūną kalbina Nijolė Birgelienė.

– Po stažuotės jūsų laukia egzaminas. Kokios žinios bus tikrinamos? Ar po egzamino prasidės jau savarankiška profesinė veikla? Kokias specialybes norėsite rinktis?   Skaityti toliau

Jaunųjų gydytojų trijulė. Stažuotė Seinų ligoninėje (I) (1)

Gydytojai: Povilas Grėbliūnas, Jurgita Zubavičiūtė-Liškauskienė ir Darius Baliūnas Seinų ligoninėje | punskas.pl nuotr.

Medicina – viena populiaresnių studijų programų tarp Kovo 11-osios licėjaus absolventų. Paskaičiavome. Tik per vieną dešimtmetį (2006-2016 metais) medicinos studijas pasirinko 16 asmenų. 2013 metais iš 28 licėjų baigusių moksleivių studijuoti mediciną pradėjo trys – Jurgita Zubavičiūtė, Darius Baliūnas ir Povilas Grėbliūnas. Dar kiti pasirinko kitas sveikatos mokslų kryptis: du farmaciją, vienas kineziterapiją ir du veterinariją. Visi 8 mokslų krimsti išvyko į Kauną – Lietuvos sveikatos mokslų universitetą.

Šiemet Jurgita, Darius ir Povilas jau diplomuoti gydytojai. Dabar jie atlieka podiplominę stažuotę Seinų ligoninėje.

Skaityti toliau

Z. Zinkevičius. Balstogės krašto pavardės. Slavizacijos apybraiža (20)

Baltstogės herbas | Wikipedia.org nuotr.

Pratarmė

Kokiame plote senovėje buvo kalbama lietuvių ir apskritai baltų kalbomis, rodo baltiškų vietovardžių, ypač vandenvardžių (hidronimų), paplitimas. Tuos vietovardžius tyrė ir toliau tebetiria daugelis mokslininkų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Kartu atitinkamuose plotuose išryškinamas ir gyventojų perėjimas prie slavų kalbos (kalbų), kitaip sakant, tų kraštų slavizacija. Savaime kyla klausimas: ar ten nėra išlikę baltiško (lietuviško) paveldo ir žmonių pavardėse, apskritai asmenvardžiuose? Skaityti toliau

Z. Zinkevičius. Suvalkų ir Augustavo krašto pavardės. Polonizacijos apybraiža (I) (6)

Lenkijos okupuotas Vilniaus kraštas

2009 m. birželio mėnesį Lietuvių kalbos instituto darbuotojas Kazys Garšva autoriaus dėmesį atkreipė į telefono abonentų knygas, kuriose esama daugybė pavardžių ir jos lengvai lokalizuojamos. Jis parūpino neseniai Lenkijoje išleistą telefono abonentų knygą, pavadintą „Suvalkai. Individualūs klientai… telefonų knyga“ (SUWALKI klienci indiwidualni… książka telefoniczna…).  Ačiū kolegai Kaziui! Knygoje nuo 25 iki 104 puslapių yra penkiomis skiltimis (didelis knygos formatas!) smulkiu šriftu glaustai pateikta daugybė pavardžių, abėcėlės tvarka suskirstytų pagal gyvenvietes. Tos pavardės ir buvo panaudotos lingvistinei analizei. Skaityti toliau

R. Alaunis. Suvalkų krašto ir rytų Lietuvos etninių žemių aneksijos: kur dingo 22,800 kv. km. Lietuvos etninių žemių? (65)

Lietuvos-teritorijos-turincios-priklausyti-Lietuvai

Jei pažiūrėsime į žemėlapį, pamatysime, kad prieš šimtą metų 1918 vasario 16-ą paskelbus Lietuvos valstybingumo atstatymą, po Lietuvos-Sovietų Rusijos taikos sutarties pasirašymo 1920 metais ir net iki Antrojo Pasaulinio karo pradžios 1940 metais Lietuvos valstybės teritorija buvo kur kas didesnė, nei šiandieninė Lietuvos teritorija. Carinės Rusijos laikais Lietuvos Kauno, Vilniaus, Suvalkų, Gardino ir Kuršo gubernijos buvo istorinės Lietuvos teritorijos administraciniai vienetai. Taigi, kur dingo dalis Lietuvos valstybės teritorijos?

Lietuvos valstybės sienų klausimais yra parašyta ne viena knyga ir ne vienas straipsnis. Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Kaizerio kareivio laiškai ir piešiniai iš Lietuvos (nuotraukos) (0)

Kaizerio kareivio laiškai ir piešiniai iš Lietuvos | P. Šimkavičiaus nuotr.

Rugsėjo 8 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje vyko istorinės knygos „Kaizerio kareivis Lietuvoje: Ivero Henningseno laiškai ir piešiniai“ pristatymas. Knygos pristatymo organizatoriai kvietime rašė: „Tai unikali dokumentinė knyga apie Lietuvą Pirmojo pasaulinio karo metais, kokią ją matė ir fiksavo į Vokietijos kariuomenę mobilizuotas amatininkas iš pietinės Danijos, nužygiavęs karo keliais nuo Augustavo (dabar Lenkija) iki Zarasų.“

Knygos pasirodymo aplinkybės

Renginyje dalyvavęs knygos autorius Kajus Henningsenas pasakojo, kad 1964 m. visiškai Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Mažoji Katynė, arba kodėl Stalinas bijojo vykti į Berlyną (video) (3)

augustavo-gaudynes-facebook-nuotr

1945 – ųjų liepos 15 d. iš Maskvos Baltarusijos stoties į Berlyną pajudėjo specialus traukinys. Šarvuotame vagone į Potsdamo konferenciją, prasidėjusią liepos 17 d., vyko keleivis Nr. 1 – Josifas Stalinas. Jo svitoje buvo vidaus reikalų liaudies komisaras Lavrentijus Berija, kuris buvo ėmęsis beprecedenčių saugumo priemonių.

Šiaip jau J. Stalinas nebuvo linkęs kur nors nutolti nuo Kremliaus. Jo dispozicijoje buvo penki specialūs traukiniai – vienas vadinamas „ypatinga norma“ (особая норма, ОН) ir keturi rezerviniai. Skaityti toliau

A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (V) (2)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Tęsinys. Pirma dalis ČIA, antra dalis ČIA, trečia dalis ČIA, ketvirtas dalis ČIA.

Okupantų nužymėtomis ribomis…

Kovo 11–osios Lietuva atkurta su sienomis, kurias buvo nužymėjusi okupantė TSRS, paskelbus sieną su taip pat socializmą „kuriančia“ Lenkija, kaip TSRS valstybinė siena.       

2013 m. lapkričio 5d. Lietuvos ir užsienio žiniasklaidoje paskelbta, kad “padėtas taškas oficialiai įteisinant visą Lietuvos ir Lenkijos valstybės sienos dokumentaciją”. Pavyzdžiui, portalas „Delfi“ paskelbė: “ Istorinį dokumentą pasirašė abiejų šalių Sienos komisijų pirmininkai – Skaityti toliau

D.Urbanavičienė. Suvalkija ar Sūduva? (35)

doc. dr. Dalia Urbanavičienė | Alkas.lt nuotr.

Vasario 19 d. Vilniuje, 15 val. Seimo Europos informacijos biure (Seimo III r.) vyks diskusiją „Regioninė politika Lietuvoje: Suvalkija ar Sūduva?“.  Skelbiame Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės doc. dr. Dalios Urbanavičienės nuomonę šiuo klausimu.

Regiono pavadinimų Sūduva, Užnemunė, Suvalkija raida

Seniausias regiono pavadinimas – Sūduva. Šis vardas sietinas ne vien su sūduviais (paminėtais, kaip spėjama, dar II a. Klaudijaus Ptolemėjaus) ir šios genties apgyvendintos teritorijos pavadinimu, pirmąkart paminėtu XIII a. kaip Zudua Danijos karaliaus Voldemaro II laikų knygoje „Liber censuum Daniae“ (1202-1241 m.). Skaityti toliau

A. Liekis. Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas (III) (8)

dr. Algimantas Liekis | aidas.lt nuotr.

Kaip ir galingosios Lietuvos žlugimo metais, kartojasi, kad svarbiausieji valstybėje postai atitenka ne Lietuvos patriotams, protingiausiems, o tiems, kuriems savas dvarelis svarbesnis už lietuvių tautos, savarankiškos Lietuvos išsaugojimą, kuriems buvo ir yra visai nebesvarbu, kas valdys, kas ir kokia kalba kalbės, o tik ar netrukdys jiems turtėti ir savo galia puikuotis, išlaikyti savo rankose valdžią.

Net Lietuvos aukštąsias mokyklas, jau norima paversti tarptautinėmis – internacionalinėmis.

Tai, kad gali įsigalėti tik vienas koks luomas, klanas, kad net tarptautiniuose forumuose gali šmeižti valstybę, jos suvereną tomaševskiai Skaityti toliau

P.Maksimavičius. Nesutinkame, kadangi… nesutinkame (3)

Augustave lapkričio 7 d. susitiko Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko A. Kubiliaus ir Lenkijos Respublikos Ministro Pirmininko D. Tusko (D. Tusk) sutarimu sudaryta ekspertų grupė lenkų tautinės mažumos Lietuvoje ir lietuvių tautinės mažumos Lenkijoje švietimo klausimams aptarti, vadovaujama abiejų šalių švietimo ir mokslo viceministrų V. Bacio ir M. Sielatyckio (M. Sielatycki). Pirmasis ekspertų grupės susitikimas buvo surengtas 2011 m. rugsėjo 12 d. Druskininkuose, antrasis – 2011 m. rugsėjo 19 d. Varšuvoje, trečiasis – 2011 m. spalio 14 d. Vilniuje. Skaityti toliau

Lietuvos ir Lenkijos ekspertai Augustave toliau diskutuos dėl tautinių mažumų švietimo (2)

Lapkričio 7 d. Augustave įvyks trečias, baigiamasis Lietuvos ir Lenkijos švietimo ekspertų susitikimas. Šį kartą  ketinama išklausyti mokinių tėvų atstovų bei atnaujinti abiejų šalių ministerijų bendradarbiavimo programą.

Šiame ekspertų susitikime dalyvaus Lietuvos mokyklų, kuriose mokoma lenkų kalba, ir Lenkijos mokyklų, kuriose mokoma lietuvių kalba, mokinių tėvų atstovai. Skaityti toliau

A. Liekis. Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas (I) (8)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Pirmiausia, dėl pačios Suvalkų sutarties. Mes, lietuviai, kuriems brangi nepriklausoma Lietuva, ją prisimename, ją vertiname kaip lenkų šovinistų ir jų vado – Lenkijos viršininko J.Pilsudskio, jo šutvės kaip niekšingumo ir veidmainiškumo patvirtinimo dokumentą. Pačioje Lenkijoje tiek praeityje, tiek dabar neretai tyliai pripažįstama, kad ji buvo tik klaida, nes, girdi, ir be jos būtų buvę galima prisijungti ne tik Rytų Lietuvą, Vilnių, bet ir visą Lietuvą. Bet, sakoma, mes praeitį vertiname ne pagal tai, kas ir kaip galėjo būti, o kaip buvo ir kodėl.

Taigi tada, 1920 m. vasaros pabaigoje, po pergalės prieš Raudonąją armiją, lenkų dievukui J.Pilsudskiui atrodė, kad tokia sutartis reikalinga, kad pateisintų savo planus – okupuoti Vilnių, Skaityti toliau