Žymos archyvas: augalai

Sosnovskio barščiai nyksta iš sostinės – dvigubai mažiau apleistų sklypų (0)

Sosnovskio barštis | zum.lt nuotr.

Sostinės savivaldybė dar prieš trejus metus pradėjusi aktyviai kovoti su pavojingais augalais – Sosnovskio barščiais – šiemet jau du kartus nušienavo ir herbicidais nupurškė daugiau kaip 13 hektarų miesto teritorijų, kur invaziniai augalai buvo paplitę. Šiemet užfiksuota dvigubai mažiau tokių teritorijų – 87 privatūs sklypai, o pernai – 204.

„Paskaičiavome, kad Sosnovskio barščių naikinimas naudojant herbicidus yra itin efektyvus, nes nuo 50 iki 100 kv. m žemės sklypo plotuose galima išnaikinti iki 90 proc. šių augalų, Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Gintaro dulkelėmis pabarstyti (2)

Molėtų krašto Etnografinėje Sodyboje Kulionyse | V.Overlingo nuotr.

Gintaro dulkelėmis pabarstyti išeiname šiemet į Vasarą – pedagogines atostogas! Yra toks vidinis poreikis – nusiprausti, nusiplauti visas metų dulkes, sąnašas – visa, kas neturėtų įsigerti į sielą, visa, ko nereikėtų neštis į kitą dieną… Ne tik rugiai rasoja, pasitikdami Vasarvidį. Iškyla iš gelmės – lyg Lenktinio ežero lelijos – troškimas „nusiprausti“ – pereiti tuo siauručiu Virsmo tilteliu, bent kojomis pateliuškuoti, ant liepto pavakarėj prisėdus…

Subrendame, sukrentame, vieni kitus paragindami, nes drovu baltas lyg varškės sūris šlaunis kolektyvui atidengti. Įsidrąsiname. Nusiplauname visas „ataskaitas“ Skaityti toliau

Sausrai ūkininkai galėjo pasiruošti iš anksto (1)

Specialistai: sausrai ūkininkai galėjo pasiruošti iš anksto | Komunikacijos agentūros „Ad verum“ nuotr.

Kitą savaitę numatomi vėsesni ir lietingesni orai kažin ar išgelbės ūkininkų derlių, kai net penkiose Lietuvos savivaldybėse buvo paskelbta stichinė sausra jau padarė savo darbą.

Nors Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija žada padėti nukentėjusiems žemdirbiams, tačiau specialistai pirštu rodo ir į pačius ūkininkus: iš anksto paruošus augalus buvo galima išvengti sausros padarinių ar bent jau juos minimizuoti. Skaityti toliau

Kino apie gamtą kūrėjai kviečiami teikti paraiškas premijai (1)

Petras Abukevičius | lfc.lt nuotr.

Naujausių filmų apie Lietuvos gamtą, sukurtų per pastaruosius trejus metus, autoriai kviečiami dalyvauti konkurse Petro Abukevičiaus premijai gauti. Darbus ir paraiškas pateikti galima iki spalio 1 d.

Šią premiją 1998 m. įsteigė Aplinkos ir Kultūros ministerijos bei Lietuvos televizija žymiam režisieriui ir operatoriui, gyvosios gamtos dainiui Petrui Abukevičiui atminti ir siekiant skatinti kino kūrėjus tęsti jo tradicijas.

Premija skiriama kas dvejus metus (lyginiais metais) video ar kino filmo Skaityti toliau

Muziejuje bus atidaryta Viktorijos Bitinaitės-Stankevičienės darbų paroda „Žolynų kelias“ (0)

Viktorija Bitinaitė-Stankevičienė | Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Birželio 22 d., 16 val., Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda), bus atidaryta Viktorijos Bitinaitės-Stankevičienės darbų paroda „Žolynų kelias“. Renginyje dalyvaus ir savo kūrybą pristatys pati autorė.

Pasak Viktorijos Bitinaitės-Stankevičienės, jos daugiabučio rūsys kimšte prikimštas džiovintų žolių. Kartais jos keliauja į viršų ir pasklinda po buto grindis. Tuomet namai tampa panašūs į tvartelį, kuriame gimė Kristus. Skaityti toliau

Biotechnologijų revoliucija Lietuvoje: didesnis derlius ir atsparumas kenkėjams (0)

Augalų sėklos | J. Petronio nuotr.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai pirmieji pasaulyje ėmėsi nuodugniai stebėti molekulinius pokyčius augaluose, kurie yra geresni, nei įprastai – turi daugiau naudingų medžiagų, yra atsparesni kenkėjams ir ligoms, žydi anksčiau, brandina didesnį uogų ar sėklų derlių.

Lietuvos tyrėjams, bendradarbiaujantiems su kolegomis Japonijoje, Baltarusijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse, augalų kokybę pagerinti pavyko jų sėklas paveikus saugiomis, aplinkai nekenkiančiomis biotechnologijų inovacijomis – elektromagnetiniu lauku ir šaltąja plazma. Skaityti toliau

Bendraminčių samburis: Gyvų sėklų šventė „Pasėkime ateitį“ (1)

Bendraminčių samburis: Gyvų sėklų šventė „Pasėkime ateitį” | Pixabay nuotr.

Šį savaitgalį, sausio 20-21 d., Klaipėdos raj., Doviluose (Klaipėdos g. 35), vyks Dovilų krašto gyventojų ir gamtiško gyvenimo būdo puoselėtojų iniciatyva rengiama gyvų sėklų šventė „Pasėkime ateitį“, kurios tikslas – atkurti tradicinį sveiką gyvenimo būdą auginti savo sodus, daržus, sėklas ir puoselėti augalų įvairovę. Apie augalus kalbės žinomi mokslininkai ir gamtininkai, veiks mugė, vakaronėje – tradiciniai šokiai, dainos.

Apie augalus, jų įvairovę, saugojimą, savybes ir naudojimą pranešimus skaitys prof. Antanas Svirskis, dr. Bronislovas Gelvanauskis, dr. Rasa Karklelienė, Danutė Skaityti toliau

Šiltnamiai, vienu metu auginantys derlių ir generuojantys elektros energiją (video) (0)

Išmanusis šiltnamis | Nicko Gonzales nuotr.

Eksperimentai, atliekami elektros energiją iš saulės šviesos gaminančiuose šiltnamiuose, kuriuose užaugę pomidorai ir agurkai, niekuo nesiskyrė nuo užaugintų tradiciniuose šiltnamiuose, rodo, kad tokie šiltnamiai su specialiais saulės moduliais teikia didelių vilčių – jie tiktų ir ūkininkavimui, ir elektros energijos gamybai iš atsinaujinančio šaltinio – Saulės šviesos.

„Mes parodėme, kad „išmanūs“ gali naudoti  saulės energiją elektros gamybai, tuo pačiu nepabloginant augalų vegetacijos o tai yra įdomus rezultatas“, Skaityti toliau

Vienintelė šalyje fitosanitarinių tyrimų laboratorija mini dvidešimties metų veiklos jubiliejų (0)

Vienintelė šalyje fitosanitarinių tyrimų laboratorija mini dvidešimties metų veiklos jubiliejų | Valstybinės augalininkystės tarnybos nuotr.

Šiemet, Valstybinės augalininkystės tarnybos Fitosanitarinių tyrimų laboratorija mini savo veiklos dvidešimtmetį. Per šį laikotarpį laboratorija tapo viena pažangiausių ir moderniausių laboratorijų pasaulyje, kurioje puikiai dera šiuolaikinės technologijos ir darbuotojų profesionalumas. Laboratorijos septyniuose tyrimų skyriuose – bakteriologijos, mikologijos, entomologijos, nematologijos, virusologijos, viroidologijos ir fitoplazmologijos, molekulinės biologijos bei šiltnamyje – dirba 25 darbuotojai. Laboratorija aprūpinta šiuolaikine įranga, taiko naujausius tyrimo būdus, yra įgaliota pagal tarptautinį kokybės rodiklį – ISO 17025.

Skaityti toliau

VDU mokslininkų tyrimui – ypatingas tarptautinis dėmesys (1)

sodinukai_vdu.lt

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo, Gamtos mokslų fakulteto ir kitų institucijų mokslininkai susibūrė bendram tikslui – inovacijoms biotechnologijos pasaulyje, leisiančioms iš paprastos sėklos užauginti „pagerintą“ augalą. Nuodugnūs mokslininkų tyrimai neliko nepastebėti: straipsnis „Pre-sowing seed treatment with cold plasma and electromagnetic field increases secondary metabolite content in purple coneflower (Echinacea purpurea) leaves“ pristatomas mokslo naujienų tinklapyje „Advanced Science News“.

Mokslininkai tyrinėja daugiamečius žolinius ir sumedėjusius augalus nuo sėklos iki keleto metų amžiaus sodinuko, nuo augalo ląstelių molekulių iki sodinukų Skaityti toliau

Permaininga vasara kol kas grūdų derliui kojos nepakišo (0)

zum.lt nuotr.

Nors šiemet javapjūtė dėl šalto ir vėlyvo pavasario bei ne ypač šiltos vasaros vėluoja dviem savaitėmis, tačiau jau galima pasidžiaugti aukštesniais nei pernai beveik visų grūdinių kultūrų bei rapsų sėklų derlingumo rodikliais. Geresnė nei pernai yra ir superkamų grūdų kokybė, o supirkimo kainos – šiek tiek aukštesnės.

Vien. rugpjūčio antrąją savaitę (08–13 d.) iš augintojų supirkta iš viso 298,6  tūkst. t. grūdų (įskaitant 26 tūkst. t žirnių) ir 82,3  tūkst. t rapsų sėklos.  Lyginant su praėjusiųjų metų analogišku laikotarpiu grūdų Skaityti toliau

Svarbus radinys Aukštaitijos nacionaliniame parke (0)

Belapė antbarzdė – rečiausia gegužraibinių šeimos orchidėja Lietuvoje | B. Šablevičiaus nuotr.

Šią vasarą Aukštaitijos nacionalinio parko darbuotojams  teko laimė „užklupti“ dar vieną belapių antbarzdžių grupę – net 26 žydinčius augalus. Neįmanoma pervertinti šio radinio, tai prilygsta botaniniam stebuklui, juk antbarzdes miške galima susekti tik per 10–12 dienų laikotarpį. Kokiose vietose jų tikėtis ir ieškoti, taip pat niekas nepasakys. Ieškojimo laikas labai trumpas, nes  vienas augalas žydi apie 7 dienas. Pirmąją šios rūšies augimvietę Parke turime nuo 1984 m. ir kasmet ja džiaugėmės jau 33 metus…
 
Naujoji augimvietė su senąja ryšio neturi – jas skiria 5 km atstumas. Be to, naujai atrastoje vietoje augimvietė kardinaliai skiriasi nuo senosios. Skaityti toliau

VDU botanikos sode pražydo „nakties karalienė“ (0)

Didžiažiedis naktenis (Selenicereus grandiflorus) | VDU botanikos sodo nuotr.

VDU botanikos sode pražydo didžiažiedis naktenis (Selenicereus grandiflorus). Itin trumpu naktiniu žydėjimu pasižymintis augalas išskleidė keturis žiedus, kurių grožį pavyko įamžinti.

„Nuostabiausia didžiažiedžių naktenių savybė yra žiedai. Kartais jie būna labai dideli: iki 40 cm aukščio su 30 cm skersmeniu! Kita savybė – pumpurai skleidžiasi likus valandai iki saulėlydžio. Žiedai nuvysta saulei tekant. Šis reginys vyksta vieną kartą per metus, birželio arba liepos mėnesį. Dėl to, kad žiedai skleidžiasi naktį, kaktusas vadinamas „nakties karaliene“, – pasakojo vyr. botaninių

Skaityti toliau

Auksinė piktžolė – kiaulpienė (1)

Kiaulpienė | pexels.com nuotr.

Paprastoji kiaulpienė (Taraxacum officinale) auga visur, nesirinkdama ypatingų sąlygų, nes prisitaiko prie visokiausių. Jai tinka sritys, kur metinis temperatūros vidurkis nuo 5 iki 26 ºC, metinis kritulių kiekis – nuo 0,3 m iki 2,7 m, dirvos pH – nuo 4,2 iki 8,3, aukštis virš jūros lygio iki 2 800 m, o į žemę kiaulpienės liemeninė šaknis gali įsiskverbti iki 1 m, kartais net iki 2 m gylio. Savo gyvybingumą augalėlis perduoda ir mums per jame susikaupiančias gydomąsias medžiagas, ne veltui jo pusiau graikiškame, pusiau lotyniškame moksliniame pavadinime pabrėžta – officinale, t. y. vaistinis.

Sergant šia liga, mirti galima net suvalgius obuolį ar morką (0)

healtheclips.com nuotr.

20 proc. Europos gyventojų pavasarį, sužydėjus augalams, turi gydytis nuo paūmėjusios šienligės (polinozės). Daugiausia nuo jos kenčia miesto gyventojai, kuriems alergijos simptomus sustiprina oro tarša ir jame sklandančios dyzelinio kuro dalelės – jos sudaro net 90 proc. visų miesto ore esančių svetimkūnių. Medikai įspėja: svarbu ne tik mažinti ligos simptomus ir gydytis, bet ir gerai žinoti mitybos reikalavimus, nes sergant šienlige, suvalgytas obuolys, morka ar kitas, atrodytų, nepavojingas gaminys, gali baigtis net mirtimi. Skaityti toliau

Sosnovskio barščiui naikinti siūlomas naujas būdas (0)

am.lt, G. Šiukščiaus nuotr.

Jau prasideda Sosnovskio barščių vegetacija, todėl laikas planuoti priemones kovai su šiais labai sparčiai plintančiais ir išstumiančiais vietines rūšis bei didelę žalą ekonomikai darančiais invaziniais augalais, keliančiais daug rūpesčių ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse. Mokslininkai pasiūlė naują, veiksmingesnį, jų naikinimo metodą. Kad būtų galima naudotis šiuo metodu, Aplinkos ministerija kartu su Žemės ūkio ministerija ir Valstybine augalininkystės tarnyba šiuo metu tikslina teisės aktus. Skaityti toliau

Kaip žmogus sukūrė dabartinius vaisius ir daržoves? (1)

alpeake.com nuotr.

Mums įprastus ir kasdien vartojamus vaisius, daržoves, o taip pat grūdinius augalus, žmonės augina jau tūkstančius metų. Apie tai, kaip keitėsi šie augalai, pasakoja Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto docentas dr. Evaldas Klimas. 

 „Vaisiai, daržovės, grūdiniai augalai kito kartu su žmogaus evoliucija. Pirmiausiai žmogus maitinosi tuo, kas augo aplinkui. Kiekvieną kartą jis turėdavo nueiti, susirasti laukinius augalus, prisirinkti sėklų, šaknų ar vaisių ir tik tada suvalgyti. Skaityti toliau

Vilniaus knygų mugėje – žinios apie laukinius augalus tradicinėje mityboje ir kadriliniai šokiai (0)

N.Marcinkevičienė. Iš lauko į namus_LNKC nuotr

Jau šią savaitę prasidėsiančioje Vilniaus knygų mugėje Lietuvos nacionalinis kultūros centras pristatys du naujus leidinius: etnologės Nijolės Marcinkevičienės knygą „Iš lauko – į namus. Laukiniai augalai tradicinėje mityboje“ ir DVD rinkinį „Kadriliniai šokiai“, kuriame nugulė bemaž šimtas kadrilių, jonkelių, šeinų, anglėzų ir šocų.

Nijolė Marcinkevičienė – etnologė, leidinių „Metai už stalo“, „Nuo grūdo iki kepalo“, „Lietuvos tautinis paveldas. Skaityti toliau

Pluoštinės kanapės Lietuvoje – vis populiaresnės (0)

freedomoutpost.com nuotr.

Lietuvoje atvėrus kelius auginimui naujų ir įdomių augalų – pluoštinių kanapių, turinčių itin platų pritaikymo spektrą, rezultatai jau akivaizdūs. 2014 m. šių augalų buvo auginama tik 1069,39 ha, o štai 2016 m. jau 2453,84 ha, iš jų 338,58 ha – sėkliniai pluoštinių kanapių pasėliai.

Anksčiau pluoštines kanapes buvo uždrausta auginti dėl jų asociacijų su narkotinėmis kanapėmis. Lietuvoje pluoštinių kanapių auginimas oficialiai įteisintas tik nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojus Pluoštinių kanapių įstatymui. Skaityti toliau

Kurdami skiauteručius mokslininkai garsina Lietuvą (0)

Mokslininkų nuotr.

Aleksandro Stulginskio universiteto profesoriai Simas Gliožeris ir Alfonsas Sigitas Tamošiūnas, kurdami naujas dekoratyvinių augalų veisles, garsina Lietuvos vardą visame pasaulyje. Mokslininkai sukūrė apie 100 įvairių dekoratyvių veislių, daugiausia skiauteručių ir begonijų.

Skiauteručiai gali būti piltuvėlio formos rožiniais, raudonais arba baltais žiedais, stačiais, svyrančiais arba laipiojančiais stiebais. Skaityti toliau

Svetimų rūšių nevaldomai plintančius medžius jau galima kirsti be leidimo (0)

baltaziede-robinija_am-lt

Į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą įrašytas medžių rūšis jau galima kirsti ar kitaip pašalinti be jokio leidimo. Tai numato prieš savaitę pakeista Saugotinų medžių ir krūmų, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarka. 

Todėl nebereikia leidimo nei uosialapiui klevui, nei baltažiedei robinijai, nei vėlyvajai ievai – jie įtraukti į minėtąjį sąrašą – pašalinti. Pažymėtina, kad negalima auginti ir jų porūšių, formų,

Skaityti toliau

Genetiškai modifikuoti organizmai – tikros ar išgalvotos grėsmės? (0)

gmo-morkos_technologijos-lt

Ge­ne­tiš­kai mo­di­fi­kuo­ti or­ga­niz­mai (GMO) – daž­nai gvil­de­na­ma te­ma tiek ži­nia­sklai­do­je, tiek svei­kos gy­ven­se­nos bei ap­lin­ko­sau­gos ra­te­liuo­se, ar tie­siog kal­ban­tis su drau­gais apie nau­­jau­­sia­­sias tech­no­lo­gi­­jas. Dau­­gelis, tik­riau­siai ir Jūs, apie GMO tu­ri­te vie­no­kią ar ki­to­kią nuo­mo­nę. Gal­būt tai svei­kin­ti­nas ir pa­sau­lį nuo ba­do gel­bė­sian­tis iš­ra­di­mas, o gal – ne­są­ži­nin­gas žai­di­mas su gam­ta ne pa­gal jos tai­syk­les?

Ta­čiau, ar tik­rai ži­no­me, kas gi iš tik­rų­jų tie mi­tais api­pin­ti GMO? Ar su­si­mąs­to­me, kas iš tie­sų la­biau­siai le­mia nuo­mo­nių apie GMO for­ma­vi­mą­si vi­suo­me­nė­je? Skaityti toliau

Geri darbai pražysta gėlėmis (0)

Didžiažiedė juodgalvė | wikipedia.org nuotr.

Prieš metus vertingosiose Palemono pievose Kauno marių regioninio parko direkcija surengė šienavimo talką. Na o šįmet užderėjo į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų didžiažiedžių juodgalvių (Prunella grandiflora) derlius.

Ši džiugi naujiena įkvepia nenuleisti rankų. Šienavimas ir krūmų išpjovimas suteikė galimybę vėl sužydėti retiems augalams Palemono pievose.

Iš Lietuvoje augančių juodgalvių rūšių, Skaityti toliau

Kultūrinių augalų laukiniams gentainiams skiriama vis daugiau dėmesio (0)

 Meškinis česnakas | AM.lt nuotr.

Šią savaitę Vilniuje susirinkę augalų genetinių išteklių specialistai iš 20 Europos šalių – mokslininkai, augalų genų bankų darbuotojai, už šią sritį atsakingi valstybės institucijų atstovai – keturias dienas svarstė kultūrinių augalų laukinių gentainių išsaugojimo strategijos gaires, aptarė bendrus jo principus, siekiant sukurti integruotą Europos augalų genetinių išteklių išsaugojimo tinklą. Šis susitikimas – tai šiaurės šalių projekto „Augalų genetiniai ištekliai maisto saugai ir ekosistemų paslaugoms“ ir Europos augalų genetinių išteklių programos „Kultūrinių augalų laukinių gentainių išsaugojimo nacionalinių ir regioninių strategijų plėtra“ dalyvių susirinkimas. Skaityti toliau

Tautų mugėje pirmą kartą susiburs šalies žolininkystės puoselėtojai (dienotvarkė) (0)

Sirvėtos regioninio parko nuotr.

Rugsėjo 16–18 d. vyksiančioje Tautų mugėje pirmą kartą jėgas suvienys žolininkystės tradicijų puoselėtojai iš visos Lietuvos. Vilniaus Vinco Kudirkos aikštėje tris dienas veiks „Vaistažolių kiemelis“, kuriame bus galima ne tik įsigyti natūralių žolelių gaminių, tačiau ir pabendrauti su geriausiais šalies žolininkais bei dalyvauti įvairiuose užsiėmimuose.

Idėja Tautų mugėje suvienyti tiek mažuosius, tiek didžiuosius žolelių gamintojus ir žinovus kilo vis didėjant lietuviškos produkcijos poreikiui. Skaityti toliau

Kur auga pajūrinė zunda? (0)

Pajūrinė zunda | VSTT nuotr.

Pajūrinė zunda – tikra kopų puošmena, deja tai itin reta augalų rūšis ir Lietuvoje auga labai ribotoje teritorijoje (Kuršių nerijoje bei keli vienetai aptinkami Nemirsetos apylinkėse – Pajūrio regioniniame parke). Kadaise šis augalas buvo paplitęs visame mūsų pajūryje. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos specialistai periodiškai vykdo pajūrinės zundos inventorizaciją.

Nerijoje pajūrinė zunda auga apsauginiame kopagūbryje bei už jo plytinčiame bemiškės palvės ruože. į Lietuvoje saugomų augalų sąrašą pajūrinė zunda įtraukta 1962 m., o į Lietuvos raudonąją knygą 1976 m. Skaityti toliau

Nykstantys Lietuvos augalai saugomi išskirtinėje VDU Kauno botanikos sodo ekspozicijoje (1)

Smiltyninis gvazdikas.Dianthus arenarius_K.Obeleviciaus nuotr

VDU Kauno botanikos sode kuriamoje Retųjų augalų ekspozicijoje verda darbai: išlygintame ir tvarkomame 30 arų plote kruopščiai įrengiamos dirbtinės augavietės, atkartojančios saugomoms augalų rūšims reikalingas natūralias sąlygas, sodinami augalai – 20 į Raudonąją knygą įrašytų rūšių, surinktų ekspedicijų Pietvakarių Lietuvoje metu.

Pamatinė botanikos sodo veikla

„Galima sakyti, kad tokia saugomų ir retųjų Lietuvos augalų ekspozicija yra viena iš pamatinių visų botanikos sodų veiklų: ne vien puikuotis dailiais gėlynais ir puošniais želdynais, Skaityti toliau

Drugelį primenanti sodo puošmena (0)

Pieris-floribunda-valstietis.lt

Pasak dendrologės biologės Danguolės Liagienės, nuo mūsų priklauso, kurį augalą savo sode vadinsime „sodo žvaigžde“. Ja tituluoti galima ir visžalį ištisus metus dekoratyvų neaukštą krūmą bereinutį (mokslinis pavadinimas Pieris).

Mažai kas pažįsta

Pieris – erikinių šeimos, kuriai priklauso rododendrai, viržiai, erikos, augalas. Daugelis šios šeimos augalų yra dekoratyvūs, todėl noriai sodinami įvairaus dydžio ir stiliaus soduose. „Bereinučiai kol kas nėra populiarūs“, – apgailestavo D.Liagienė. Skaityti toliau

Nauja tvarka apibrėš, kaip gamtoje kurti ugnį (0)

ugnies-deginimas-srd-am-lt-nuotr-K100

Nuo š. m. rugpjūčio 1 d. įsigalioja aplinkos ministro patvirtinti naujos redakcijos Aplinkos apsaugos reikalavimai lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis. Šie reikalavimai didžiąją dalimi apima dar nuo 1996 metų panašaus pavadinimo teisės aktą – Aplinkos apsaugos reikalavimus deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas. Atsižvelgiant į nuolat Aplinkos ministerijoje gaunamus gyventojų pranešimus ir pasiūlymus, šis teisės aktas papildytas kai naujais reikalavimais ir rekomendacijomis dėl laužų kūrenimo ir maisto gaminimo įrenginių (grilių, kepsninių ir kt.) naudojimo gamtoje.

Skaityti toliau

Paslaptingų inkų terasų kilmės mokslininkai paaiškinti negali (0)

Inku terasos_opusteno.rs

Mokslininkai ne vienerius metus tyrinėja paslaptingas terasas, kurias prieš šimtus metų pastatė inkų civilizacija. Jų sumanumas ir organizuotumas, regis, pranoktų net šių laikų mokslininkus.

Inkų civilizacija Peru aukštumose klestėjo maždaug XIII amžiuje. Paskutinė jų tvirtovė ispanų buvo užkariauta 1572 metais.

Šios civilizacijos palikimas – terasos stūkso Morėjaus mieste, maždaug 50 km į šiaurės vakarus nuo Kusko. Skaityti toliau