Žymos archyvas: augalai

Girios ateina į Vilnių! (5)

2019 10 20 12:07
Labanoro žygis | J.Vidzėnės nuotr.

Spalio 25 dieną Lietuvos girios – Šimonių, Punios, Labanoro, Žalioji ir kitos – kviečia Jus visus jungtis į teatralizuotą eiseną Gedimino prospektu. Artėjant Vėlinėms, kuomet prisimename savo protėvius ir mirusius artimuosius, Vilniaus centre spiesis miško žvėrys, medžiai, mitiniai gyventojai (barstukai, laumės, puškaičiai) ir net išnykusių gyvybės rūšių šmėklos, priminti, kad mūsų sengirės taip pat jau išėjo nebūtin ir be veiksmingos valstybės apsaugos po pjūklais krenta dar išlikę didieji Lietuvos miškai.

Todėl spalio 25 dieną, 12 valandą pasipuošę žvėrių ir kitų miško būtybių kaukėmis, nešini žvakėmis, renkamės prie LR Seimo. Skaityti toliau →

D. Vaitkevičienė. Gyvatės nukąsta šaknis (2)

2019 10 17 08:00
Pievinės miegalės žiedpumpuris (kairėje) ir išsiskleidęs žiedas (dešinėje) | Wikimedia Commons, CC BY-SA 3.0., Kristiano Fišerio (Christian Fischer) nuotr

Yra tokia stebuklinga šaknis, kuria galima išgydyti gyvatės įkandimą. Ji ypatinga tuo, kad atrodo, lyg būtų nukąsta. Apie tai pasakoja ir sakmė: kadaise, pačioje pasaulio pradžioje, Dievas sutvėrė gyvatę ir davė jai tokią galią, kad nuo jos įkirtimo mirs žmonės ir stips gyvuliai. Gyvatė ėmė tuo didžiuotis: „Ką įkirsiu, tas ir mirs!“

Dievas tarė: „Aš duosiu jiems žolę – vaistą“.

Gyvatė atsakė: „O aš vistiek nugriaušiu šaknį“.

Tada Dievas atsakė: „Aš leisiu žolei šaknis į šoną ir tegu žmonės turi sau vaistą“. Skaityti toliau →

Gyvybė Žemėje galėjo atsirasti ne vieną kartą? (1)

2019 09 30 07:00
Molis po mikroskkopu | www.jpl.nasa.gov nuotr.

Toli gražu ne stebuklas, nutikęs vos kartą prieš 4 milijardu metų, gyvybės atsiradimas galėjo būti toks įprastas, kad galėjo įvykti ne kartą

Per 4,5 milijardus metų Žemės istorijos, mums pažįstama gyvybė radosi vos vieną kartą. Visų mūsų planetos gyvų organizmų chemija tokia pati ir gali būti atsekta iki paskutiniojo visuotinio bendro protėvio LUCA – (last universal common ancestor). Tad, darome prielaidą, kad gyvybei užsimegzti buvo itin sunku, ir kad ji randasi tik susiklosčius praktiškai neįmanomoms aplinkybėms. Skaityti toliau →

Augalai ir gyvūnai – nepatentuotini, įsitikinęs Europos Parlamentas (0)

2019 09 23 06:58
Pomidoras | D. Vaiškūnienės nuotr., alkas.lt

Augalai ar gyvūnai, išgauti naudojant įprastus veisimo metodus, tokius kaip kryžminimas, yra nepatentuotini, rugsėjo 19 d. pareiškė Europos Parlamentas (EP).

Patentų neribojama prieiga prie biologinės augalų medžiagos yra būtina norint paskatinti Europos augalų veisimo ir ūkininkavimo sektorių naujoves ir konkurencingumą, kurti naujas veisles, gerinti maisto saugą ir kovoti su klimato kaita, teigia EP nariai priimtoje rezoliucijoje. Jų įsitikinimu, tokios prieigos ribojimas galėtų nulemti augalų veisimo medžiagos monopolį kelių didelių tarptautinių įmonių rankose, o tai pakenktų ES ūkininkams ir vartotojams.

Skaityti toliau →

B. Ropė: Natūraliu būdu išvesti augalai ar gyvūnai neturi būti patentuojami (0)

2019 09 20 00:05
Bronis Ropė | asmeninė nuotr.

Rugsėjo 19 d., didele balsų persvara Europos Parlamentas pritarė rezoliucijai, kuria siekiama užtikrinti vieningą Europos Sąjungos poziciją, nepritariančią natūraliu būdu išvestų augalų ar gyvūnų veislių patentavimui. Taip Europos Sąjunga gina gamintojus ir vartotojus, kad nesąžiningas verslas nesiektų pelno ir ribojimų auginant natūraliai išvestas veisles.

„Netolimoje ateityje galime nebeturėti galimybės nevaržomai auginti, pavyzdžiui, geltonos spalvos paprikas ar pailgos formos bulves ir nusipirkti šių rūšių sėklų. Skaityti toliau →

Rūšių ralis šiemet persikėlė į Lietuvos šiaurę (0)

2019 09 06 18:18
Rūšių ralis | am.lt nuotr.

Rugsėjo 6 d. prasidėjo septintasis Rūšių ralis. Šiemet šis tradicinis nemokamas renginys vyksta netradiciniu laiku – pirmąjį rudens savaitgalį, rugsėjo 6-8 dienomis. Šįsyk gamtininkų bendruomenę jis sukvies į Lietuvos šiaurę – vyks Biržų regioniniame parke, netoli karstinės kilmės Kirkilų ežerų.

Rūšių ralis – tai varžytuvės gamtoje, skirtos aptikti kuo daugiau gyvų organizmų rūšių. Šis renginys kasmet sutraukia dešimtis gamtininkų ir mėgėjų – nuo gebančių pažinti 70 samanų rūšių iki painiojančių vapsvą su laumžirgiu. Skaityti toliau →

Vaistininkė apie homeopatiją: užsiimant savigyda galimos ir šalutinės reakcijos (0)

2019 08 17 06:00
Homeopatiniai vaistai | Pixabay nuotr.

Šiais laikais natūralumas grįžta į daugelį sričių: miesto gyventojai žalumą stengiasi įnešti ne tik į savo namų interjerą, bet ir stengiasi maitintis sveiku, ekologišku maistu, ieško natūralesnių gydymosi būdų.

Tačiau vaistininkai įspėja, net augaliniai preparatai, vartojami neatsakingai ar su kai kuriais vaistais, gali sukelti sunkių šalutinių reakcijų.

Placebo poveikis ar tikra nauda? Skaityti toliau →

Patariama pasisaugoti rugpjūčio mėnesį žydinčių kiečių (0)

2019 08 08 18:45
Alergija | gainesvilleallergycenter.com nuotr.

Nepaisant to, jog vasara jau eina link pabaigos ir dauguma augalų yra sužydėję, gausios žiedadulkių koncentracijos, žydint kai kuriems augalams, keliamos problemos žmogaus sveikatai išlieka svarbios.

Žiedadulkių koncentracija ore rugpjūčio mėnesį išauga dėl gausaus kiečių žydėjimo. Pradėję žydėti liepos viduryje, rugpjūtį kiečiai intensyviai žydi visoje šalyje. Žiedadulkės pasižymi aukštu alergeniškumu, o jų koncentracija ore labai didelė. Skaityti toliau →

Išmaniosios technologijos – ne tik pramoga, bet ir raktas į visavertį gyvenimą (0)

2019 07 19 09:21
pixabay.org nuotr.

Be išmaniųjų prietaisų šiandien jau neįsivaizduojame savo gyvenimo. Šis technologijų amžius mums leidžia jaustis savarankiškesniais ir gerokai praturtina kasdienybę įvairioms asmenų grupėms, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar gebėjimų. Tad kaip technologijos gali ženkliai palengvinti gyvenimo kokybę skirtingose srityse?

Bendravimas ir mokymasis

Šiuolaikiniai išmanieji telefonai kone kiekvienam yra tapę kasdieniu palydovu bendraujant, naršant internete, atliekant darbo užduotis ir kitaip palengvinant gyvenimą, tačiau kitiems tai gali būti raktas į visavertį gyvenimą. Skaityti toliau →

Pindami vainikus ieškokite sveikatai naudingų vaistažolių (0)

2019 06 22 11:25
Jonažolė | nootropicsexpert.com nuotr.

Ilgąjį Joninių savaitgalį tradicijų puoselėtojai ruošiasi pinti vainikus, šokinėti per laužą, ieškoti paparčio žiedo. O jo beieškant, labai geras metas pasirūpinti ir sveikata. Laukuose ir soduose jau pražydo žolelių, kurios gali pagerinti savijautą ir padėti pajutus pirmuosius ligų simptomus. Tik svarbu žinoti, kaip teisingai jas vartoti.

Gerai nuotaikai palaikyti Skaityti toliau →

Rambyno regioninio parko teritorijoje naujai atrasta Griovinė našlaitė (0)

2019 06 03 14:16
Griovinė našlaitė | D. Brazausko nuotr.

 Griovinė našlaitė – našlaitinių (Violaceae) šeimos našlaičių (Viola) genties augalas. Tai išnykstanti rūšis, įrašyta į Latvijos, Suomijos, Danijos, Vokietijos bei Lietuvos raudonąsias knygas.

Paskutinį kartą griovinė našlaitė rasta ir aprašyta 1978 metais Botanikos instituto vykdytų Rambyno landšaftinio draustinio augalijos ir floros kartografavimo ir jų apsaugos biologinių pagrindų nustatymo metu. Skaityti toliau →

Išrauti pataisai gali apkartinti Velykų šventę (0)

2019 04 11 15:11
Retieji pataisai | S. Paltanaviciaus nuotr.

Artėjant Velykoms kyla, kaip ir kiekvieną pavasarį, grėsmė pataisams, kurie raunami šventiniam stalui papuošti. Šie labai jautrūs, nykstantys augalai kasmet nukenčia nuo žmogaus rankos. Pataisui išrauti pakanka akimirkos, o kad naujas išaugtų iš sporos prireikia net 20–30 metų.

Mūsų šalyje auga šešių rūšių pataisai. Šiuo metu į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą (Raudonoji knyga) įrašyta viena pataisų rūšis – patvankinis pataisiukas. Skaityti toliau →

VDU prof. R. Daubaras: Drastiškos permainos kenkia miškų ekosistemoms – kirtimai turi būti išmanūs (1)

2018 09 25 10:31
VDU Botanikos sodo vyresnysis mokslo darbuotojas Remigijus Daubaras | forest.lt nuotr.

„Miškas yra kiekvieno lietuvio širdyje – todėl daugelis labai jautriai reaguoja, kai mato iškirstus medžius. Kirsdami juos, galvodami tik apie medieną, skurdiname ekosistemas – kaip Sovietų Sąjungoje, kai niekas nesirūpino gamtos apsauga.

XXI amžiuje mišką turėtume saugoti – atsižvelgti į įvairius faktorius, taikyti išmaniąsias kirtimų technologijas“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo vyresnysis mokslo darbuotojas, prof. Remigijus Daubaras, vadovaujantis tarptautiniam projektui, kuriame vertinama kirtimų įtaka miškams. Skaityti toliau →

Sosnovskio barščiai nyksta iš sostinės – dvigubai mažiau apleistų sklypų (0)

2018 07 15 07:00
Sosnovskio barštis | zum.lt nuotr.

Sostinės savivaldybė dar prieš trejus metus pradėjusi aktyviai kovoti su pavojingais augalais – Sosnovskio barščiais – šiemet jau du kartus nušienavo ir herbicidais nupurškė daugiau kaip 13 hektarų miesto teritorijų, kur invaziniai augalai buvo paplitę. Šiemet užfiksuota dvigubai mažiau tokių teritorijų – 87 privatūs sklypai, o pernai – 204.

„Paskaičiavome, kad Sosnovskio barščių naikinimas naudojant herbicidus yra itin efektyvus, nes nuo 50 iki 100 kv. m žemės sklypo plotuose galima išnaikinti iki 90 proc. šių augalų, Skaityti toliau →

R. Jasukaitienė. Gintaro dulkelėmis pabarstyti (2)

2018 06 29 11:11
Molėtų krašto Etnografinėje Sodyboje Kulionyse | V.Overlingo nuotr.

Gintaro dulkelėmis pabarstyti išeiname šiemet į Vasarą – pedagogines atostogas! Yra toks vidinis poreikis – nusiprausti, nusiplauti visas metų dulkes, sąnašas – visa, kas neturėtų įsigerti į sielą, visa, ko nereikėtų neštis į kitą dieną… Ne tik rugiai rasoja, pasitikdami Vasarvidį. Iškyla iš gelmės – lyg Lenktinio ežero lelijos – troškimas „nusiprausti“ – pereiti tuo siauručiu Virsmo tilteliu, bent kojomis pateliuškuoti, ant liepto pavakarėj prisėdus…

Subrendame, sukrentame, vieni kitus paragindami, nes drovu baltas lyg varškės sūris šlaunis kolektyvui atidengti. Įsidrąsiname. Nusiplauname visas „ataskaitas“ Skaityti toliau →

Sausrai ūkininkai galėjo pasiruošti iš anksto (1)

2018 06 23 11:12
Specialistai: sausrai ūkininkai galėjo pasiruošti iš anksto | Komunikacijos agentūros „Ad verum“ nuotr.

Kitą savaitę numatomi vėsesni ir lietingesni orai kažin ar išgelbės ūkininkų derlių, kai net penkiose Lietuvos savivaldybėse buvo paskelbta stichinė sausra jau padarė savo darbą.

Nors Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija žada padėti nukentėjusiems žemdirbiams, tačiau specialistai pirštu rodo ir į pačius ūkininkus: iš anksto paruošus augalus buvo galima išvengti sausros padarinių ar bent jau juos minimizuoti. Skaityti toliau →

Kino apie gamtą kūrėjai kviečiami teikti paraiškas premijai (1)

2018 06 23 10:43
Petras Abukevičius | lfc.lt nuotr.

Naujausių filmų apie Lietuvos gamtą, sukurtų per pastaruosius trejus metus, autoriai kviečiami dalyvauti konkurse Petro Abukevičiaus premijai gauti. Darbus ir paraiškas pateikti galima iki spalio 1 d.

Šią premiją 1998 m. įsteigė Aplinkos ir Kultūros ministerijos bei Lietuvos televizija žymiam režisieriui ir operatoriui, gyvosios gamtos dainiui Petrui Abukevičiui atminti ir siekiant skatinti kino kūrėjus tęsti jo tradicijas.

Premija skiriama kas dvejus metus (lyginiais metais) video ar kino filmo Skaityti toliau →

Muziejuje bus atidaryta Viktorijos Bitinaitės-Stankevičienės darbų paroda „Žolynų kelias“ (0)

2018 06 22 01:26
Viktorija Bitinaitė-Stankevičienė | Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Birželio 22 d., 16 val., Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda), bus atidaryta Viktorijos Bitinaitės-Stankevičienės darbų paroda „Žolynų kelias“. Renginyje dalyvaus ir savo kūrybą pristatys pati autorė.

Pasak Viktorijos Bitinaitės-Stankevičienės, jos daugiabučio rūsys kimšte prikimštas džiovintų žolių. Kartais jos keliauja į viršų ir pasklinda po buto grindis. Tuomet namai tampa panašūs į tvartelį, kuriame gimė Kristus. Skaityti toliau →

Biotechnologijų revoliucija Lietuvoje: didesnis derlius ir atsparumas kenkėjams (0)

2018 04 07 07:50
Augalų sėklos | J. Petronio nuotr.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai pirmieji pasaulyje ėmėsi nuodugniai stebėti molekulinius pokyčius augaluose, kurie yra geresni, nei įprastai – turi daugiau naudingų medžiagų, yra atsparesni kenkėjams ir ligoms, žydi anksčiau, brandina didesnį uogų ar sėklų derlių.

Lietuvos tyrėjams, bendradarbiaujantiems su kolegomis Japonijoje, Baltarusijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse, augalų kokybę pagerinti pavyko jų sėklas paveikus saugiomis, aplinkai nekenkiančiomis biotechnologijų inovacijomis – elektromagnetiniu lauku ir šaltąja plazma. Skaityti toliau →

Bendraminčių samburis: Gyvų sėklų šventė „Pasėkime ateitį“ (1)

2018 01 19 14:00
Bendraminčių samburis: Gyvų sėklų šventė „Pasėkime ateitį” | Pixabay nuotr.

Šį savaitgalį, sausio 20-21 d., Klaipėdos raj., Doviluose (Klaipėdos g. 35), vyks Dovilų krašto gyventojų ir gamtiško gyvenimo būdo puoselėtojų iniciatyva rengiama gyvų sėklų šventė „Pasėkime ateitį“, kurios tikslas – atkurti tradicinį sveiką gyvenimo būdą auginti savo sodus, daržus, sėklas ir puoselėti augalų įvairovę. Apie augalus kalbės žinomi mokslininkai ir gamtininkai, veiks mugė, vakaronėje – tradiciniai šokiai, dainos.

Apie augalus, jų įvairovę, saugojimą, savybes ir naudojimą pranešimus skaitys prof. Antanas Svirskis, dr. Bronislovas Gelvanauskis, dr. Rasa Karklelienė, Danutė Skaityti toliau →

Šiltnamiai, vienu metu auginantys derlių ir generuojantys elektros energiją (video) (0)

2017 11 16 10:20
Išmanusis šiltnamis | Nicko Gonzales nuotr.

Eksperimentai, atliekami elektros energiją iš saulės šviesos gaminančiuose šiltnamiuose, kuriuose užaugę pomidorai ir agurkai, niekuo nesiskyrė nuo užaugintų tradiciniuose šiltnamiuose, rodo, kad tokie šiltnamiai su specialiais saulės moduliais teikia didelių vilčių – jie tiktų ir ūkininkavimui, ir elektros energijos gamybai iš atsinaujinančio šaltinio – Saulės šviesos.

„Mes parodėme, kad „išmanūs“ gali naudoti  saulės energiją elektros gamybai, tuo pačiu nepabloginant augalų vegetacijos o tai yra įdomus rezultatas“, Skaityti toliau →

Vienintelė šalyje fitosanitarinių tyrimų laboratorija mini dvidešimties metų veiklos jubiliejų (0)

2017 10 21 19:53
Vienintelė šalyje fitosanitarinių tyrimų laboratorija mini dvidešimties metų veiklos jubiliejų | Valstybinės augalininkystės tarnybos nuotr.

Šiemet, Valstybinės augalininkystės tarnybos Fitosanitarinių tyrimų laboratorija mini savo veiklos dvidešimtmetį. Per šį laikotarpį laboratorija tapo viena pažangiausių ir moderniausių laboratorijų pasaulyje, kurioje puikiai dera šiuolaikinės technologijos ir darbuotojų profesionalumas. Laboratorijos septyniuose tyrimų skyriuose – bakteriologijos, mikologijos, entomologijos, nematologijos, virusologijos, viroidologijos ir fitoplazmologijos, molekulinės biologijos bei šiltnamyje – dirba 25 darbuotojai. Laboratorija aprūpinta šiuolaikine įranga, taiko naujausius tyrimo būdus, yra įgaliota pagal tarptautinį kokybės rodiklį – ISO 17025.

Skaityti toliau →

VDU mokslininkų tyrimui – ypatingas tarptautinis dėmesys (1)

2017 09 19 11:00
sodinukai_vdu.lt

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo, Gamtos mokslų fakulteto ir kitų institucijų mokslininkai susibūrė bendram tikslui – inovacijoms biotechnologijos pasaulyje, leisiančioms iš paprastos sėklos užauginti „pagerintą“ augalą. Nuodugnūs mokslininkų tyrimai neliko nepastebėti: straipsnis „Pre-sowing seed treatment with cold plasma and electromagnetic field increases secondary metabolite content in purple coneflower (Echinacea purpurea) leaves“ pristatomas mokslo naujienų tinklapyje „Advanced Science News“.

Mokslininkai tyrinėja daugiamečius žolinius ir sumedėjusius augalus nuo sėklos iki keleto metų amžiaus sodinuko, nuo augalo ląstelių molekulių iki sodinukų Skaityti toliau →

Permaininga vasara kol kas grūdų derliui kojos nepakišo (0)

2017 08 21 19:00
zum.lt nuotr.

Nors šiemet javapjūtė dėl šalto ir vėlyvo pavasario bei ne ypač šiltos vasaros vėluoja dviem savaitėmis, tačiau jau galima pasidžiaugti aukštesniais nei pernai beveik visų grūdinių kultūrų bei rapsų sėklų derlingumo rodikliais. Geresnė nei pernai yra ir superkamų grūdų kokybė, o supirkimo kainos – šiek tiek aukštesnės.

Vien. rugpjūčio antrąją savaitę (08–13 d.) iš augintojų supirkta iš viso 298,6  tūkst. t. grūdų (įskaitant 26 tūkst. t žirnių) ir 82,3  tūkst. t rapsų sėklos.  Lyginant su praėjusiųjų metų analogišku laikotarpiu grūdų Skaityti toliau →

Svarbus radinys Aukštaitijos nacionaliniame parke (0)

2017 07 28 11:25
Belapė antbarzdė – rečiausia gegužraibinių šeimos orchidėja Lietuvoje | B. Šablevičiaus nuotr.

Šią vasarą Aukštaitijos nacionalinio parko darbuotojams  teko laimė „užklupti“ dar vieną belapių antbarzdžių grupę – net 26 žydinčius augalus. Neįmanoma pervertinti šio radinio, tai prilygsta botaniniam stebuklui, juk antbarzdes miške galima susekti tik per 10–12 dienų laikotarpį. Kokiose vietose jų tikėtis ir ieškoti, taip pat niekas nepasakys. Ieškojimo laikas labai trumpas, nes  vienas augalas žydi apie 7 dienas. Pirmąją šios rūšies augimvietę Parke turime nuo 1984 m. ir kasmet ja džiaugėmės jau 33 metus…
 
Naujoji augimvietė su senąja ryšio neturi – jas skiria 5 km atstumas. Be to, naujai atrastoje vietoje augimvietė kardinaliai skiriasi nuo senosios. Skaityti toliau →

VDU botanikos sode pražydo „nakties karalienė“ (0)

2017 07 10 15:00
Didžiažiedis naktenis (Selenicereus grandiflorus) | VDU botanikos sodo nuotr.

VDU botanikos sode pražydo didžiažiedis naktenis (Selenicereus grandiflorus). Itin trumpu naktiniu žydėjimu pasižymintis augalas išskleidė keturis žiedus, kurių grožį pavyko įamžinti.

„Nuostabiausia didžiažiedžių naktenių savybė yra žiedai. Kartais jie būna labai dideli: iki 40 cm aukščio su 30 cm skersmeniu! Kita savybė – pumpurai skleidžiasi likus valandai iki saulėlydžio. Žiedai nuvysta saulei tekant. Šis reginys vyksta vieną kartą per metus, birželio arba liepos mėnesį. Dėl to, kad žiedai skleidžiasi naktį, kaktusas vadinamas „nakties karaliene“, – pasakojo vyr. botaninių

Skaityti toliau →

Auksinė piktžolė – kiaulpienė (1)

2017 06 19 14:00
Kiaulpienė | pexels.com nuotr.

Paprastoji kiaulpienė (Taraxacum officinale) auga visur, nesirinkdama ypatingų sąlygų, nes prisitaiko prie visokiausių. Jai tinka sritys, kur metinis temperatūros vidurkis nuo 5 iki 26 ºC, metinis kritulių kiekis – nuo 0,3 m iki 2,7 m, dirvos pH – nuo 4,2 iki 8,3, aukštis virš jūros lygio iki 2 800 m, o į žemę kiaulpienės liemeninė šaknis gali įsiskverbti iki 1 m, kartais net iki 2 m gylio. Savo gyvybingumą augalėlis perduoda ir mums per jame susikaupiančias gydomąsias medžiagas, ne veltui jo pusiau graikiškame, pusiau lotyniškame moksliniame pavadinime pabrėžta – officinale, t. y. vaistinis.

Skaityti toliau →

Sergant šia liga, mirti galima net suvalgius obuolį ar morką (0)

2017 04 02 18:56
healtheclips.com nuotr.

20 proc. Europos gyventojų pavasarį, sužydėjus augalams, turi gydytis nuo paūmėjusios šienligės (polinozės). Daugiausia nuo jos kenčia miesto gyventojai, kuriems alergijos simptomus sustiprina oro tarša ir jame sklandančios dyzelinio kuro dalelės – jos sudaro net 90 proc. visų miesto ore esančių svetimkūnių. Medikai įspėja: svarbu ne tik mažinti ligos simptomus ir gydytis, bet ir gerai žinoti mitybos reikalavimus, nes sergant šienlige, suvalgytas obuolys, morka ar kitas, atrodytų, nepavojingas gaminys, gali baigtis net mirtimi. Skaityti toliau →

Sosnovskio barščiui naikinti siūlomas naujas būdas (0)

2017 03 21 12:25
am.lt, G. Šiukščiaus nuotr.

Jau prasideda Sosnovskio barščių vegetacija, todėl laikas planuoti priemones kovai su šiais labai sparčiai plintančiais ir išstumiančiais vietines rūšis bei didelę žalą ekonomikai darančiais invaziniais augalais, keliančiais daug rūpesčių ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse. Mokslininkai pasiūlė naują, veiksmingesnį, jų naikinimo metodą. Kad būtų galima naudotis šiuo metodu, Aplinkos ministerija kartu su Žemės ūkio ministerija ir Valstybine augalininkystės tarnyba šiuo metu tikslina teisės aktus. Skaityti toliau →

Kaip žmogus sukūrė dabartinius vaisius ir daržoves? (2)

2017 02 22 20:00
alpeake.com nuotr.

Mums įprastus ir kasdien vartojamus vaisius, daržoves, o taip pat grūdinius augalus, žmonės augina jau tūkstančius metų. Apie tai, kaip keitėsi šie augalai, pasakoja Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto docentas dr. Evaldas Klimas. 

 „Vaisiai, daržovės, grūdiniai augalai kito kartu su žmogaus evoliucija. Pirmiausiai žmogus maitinosi tuo, kas augo aplinkui. Kiekvieną kartą jis turėdavo nueiti, susirasti laukinius augalus, prisirinkti sėklų, šaknų ar vaisių ir tik tada suvalgyti. Skaityti toliau →