Žymos archyvas: augalai

Prasideda šiemetinė miškininkų kova su Sosnovskio barščiais (0)

Sosnovskio barštis | zum.lt nuotr.

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) regioniniai padaliniai pradėjo naikinti Sosnovskio barštį, visoje Lietuvoje sparčiai plintantį invazinį augalą. Įprastai tai daroma pavasarį, kai jis ima želti. Vien pernai buvo išpurkšta 113 ha plotų, kuriuose įsivyravo ši svetimžemė rūšis.

Ir šiemet VMU ketina nupurkšti dešimtis hektarų plotų pamiškėse, pakelėse, nenaudojamose pievose, šalia melioracijos griovių, upių ir ežerų pakrantėse, kur mėgsta augti Sosnovskio barštis. Jis greitai plinta, nes kiekvienas žydintis skėtis – taip vadinamas šio barščio žiedynas Skaityti toliau

Šiandien – Tarptautinė biologinės įvairovės diena (0)

Mažalapė saulašarė | D. Vaiškūnienės nuotr., alkas.lt

Gegužės 22-ąją  Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja paskelbė Tarptautine biologinės įvairovės diena, nes tą dieną 1992 m. buvo pasirašyta Biologinės įvairovės konvencija. Lietuva prie šios konvencijos prisijungė 1993 m. Nuo tada kiekvienais metais šią dieną dar labiau siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į blogėjančią biologinės įvairovės situaciją pasaulyje.

Šią savaitę Europos Komisijos pristatyta Europos Sąjungos biologinės įvairovės strategija iki 2030 m. skirta kovoti su pagrindiniais biologinės įvairovės nykimo veiksniais Skaityti toliau

Botanikos sodas jau laukia lankytojų (0)

VU nuotr.

Nuo gegužės 8 d. Vilniaus universiteto (VU) Botanikos sodas Kairėnuose vėl priima lankytojus ir dirbs laikydamasis visų sušvelninto karantino sąlygų ir taikydamas tam tikrus apribojimus. Botanikos sodo Vingio skyrius karantino metu nedirs.

VU Botanikos sode Kairėnuose lankytojai bus priimami tik viešose, lankymui karantino metu pritaikytose lauko augalų ekspozicijų ir rekreacinės paskirties teritorijose.

Skaityti toliau

Neskinkime šilagėlių (0)

Vėjalandė šilagėlė | vstt.lt nuotr.

Aukštadvario regioninio parko specialistai Spindžiaus miške, garsėjančiame gražiais pušynais ir lankomų objektų įvairove, pastebėjo niokojimo atvejį – pakelėje daug primėtytų šilagėlių žiedų. Vėjalandė šilagėlė (Pulsatilla patens) – saugoma,  pažeidžiama rūšis, įrašyta  į Lietuvos saugomų augalų sąrašus. 

Šių retų augalų populiacijų skaičius sparčiai mažėja. Rūšis saugoma ir tarptautiniu mastu –  įrašyta į ES Buveinių direktyvos II, Berno konvencijos I priedus.  Skaityti toliau

Švitriešių geltonis (1)

Pavasarinis švitriešis | vstt.lt nuotr.

Pirmuosius pavasarį žydinčius augalus daugelis puikiai pažįsta – šalpusnis, žibuoklė, baltažiedės ir geltonžiedės plukės… Bet kartais į akį krenta panašūs į gerai žinomus, bet kažkuo kitokie augalai. Susipažinkite – tai pavasarinis švitriešis. 

Geltonuoja švitriešiai lapuočių miškuose, paplitę vietomis jie gausiai, paprastai kartu su geltonžiedėmis plukėmis. Tad dažnas jų nė nepastebi. 

Ryškiausias skiriamasis švitriešių požymis yra visiškai kitokios formos lapai. Skaityti toliau

Bunda itin vertingus vaisius vedantys augalai (0)

Geltonžiedė sedula (Cornus mas) | VDU Botanikos sodo nuotr.

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas kviečia pažinti ir išmokti panaudoti išskirtinius augaluose slypinčius turtus. Kaip teigia Botanikos sodo mokslininkai, šios įgytos žinios yra svarbios kasdien – ne tik tuomet, kai susiduriame su sveikatai pavojingomis ligomis. Apie šiuo metu VDU Botanikos sodo Pomologijos mokslo sektoriaus kolekcijose pražydusius augalus, jų vertingąsias savybes ir panaudojimo būdus pasakoja mokslo darbuotoja dr. Laima Česonienė.

Stiprina imuninę sistemą Skaityti toliau

Augalininkystės žinovai: naktinis šaltukas neturėtų pakenkti pasėliams (0)

Žemės ūkis | zum.lt nuotr.

Pavasario darbai jau įsibėgėja – daugelis šalies ūkininkų dar praėjusią savaitę pradėjo pasėlių tręšimo darbus, o Suvalkijoje žemdirbiai jau naudoja ir augimo reguliatorius. VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės konsultantai, dirbantys skirtinguose šalies regionuose, dalijasi naujausia informacija iš stebimų laukų.

Jurbarko r. biuro augalininkystės konsultantas Antanas Petraitis pasakoja, kad praėjusi naktis (iš sekmadienio į pirmadienį) rajone buvo šaltoka – -4–5 °C, tačiau žemesnė Skaityti toliau

Kaip gaivinsime augalus po šiltos žiemos? (1)

Linai | botanikossodas.vu.lt nuotr.

„Šilta, besniegė žiema augalams neleido „pailsėti“, todėl prasidėjus aktyviai augalų vegetacijai bus labai svarbu laiku ir optimaliomis normomis patręšti pasėlius“, ‒ sako agrotechnologė dr. Edita Juknevičienė.

Kaip ji aiškina, šiuo metu dirvožemio vidutinė temperatūra 10 cm gylyje siekia 2‒4 °C, todėl maisto medžiagų įsisavinimas iš dirvožemio dar nėra intensyvus. Iškritę gausūs krituliai sausio ir vasario mėnesiais daug kur neleidžia įvažiuoti į laukus. Oro prognozės taip pat dar nėra džiuginančios – prognozuojamos minusinės temperatūros. Todėl verta palaukti tinkamų sąlygų tręšimui. Dr. E. Juknevičienė dalijasi rekomendacijomis, kaip atgaivinti augalus po šiltos žiemos ir kokias trąšas pasirinkti. Skaityti toliau

Išrinktas 2020 metų reikalaujančių dėmesio rūšių dešimtukas (0)

Išrinktas 2020 metų reikalaujančių dėmesio rūšių dešimtukas | lrv.lt nuotr.

Trys gamtosauginės įstaigos – Lietuvos gamtos fondas, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras – pirmą kartą Lietuvoje inicijavo TOP 10 sąrašą rūšių (gyvūnų ir augalų), į kuriuos turėtų būti atkreiptas visuomenės dėmesys 2020 metais.

Pasak šios akcijos vieno iniciatorių žinomo gamtininko Almanto Kulbio, latviai ir estai jau senokai skelbia metų gyvūnų ir augalų rūšis. Tokios akcijos svarbios visuomenės švietimui. Dėmesys skiriamas retoms, nykstančioms, saugomoms ar tiesiog mažai žinomoms rūšims. Skaityti toliau

Besniegė žiema leidžia pasirūpinti retųjų augalų radimvietėmis (0)

vstt.lt nuotr.

Įpusėjusi neįprastai šilta ir besniegė žiema vasltybinės saugom teritorijų parko darbuotojams leidžia pasirūpinti retųjų augalų radimvietėmis. Prieš keletą metų, Ažvinčių girioje vėjovartos užspaudė ir užpavėsino įvairialapės usnies (Cirsium heterophyllum) radimvietę, kuri dabar, esant palankioms oro sąlygoms, buvo išvalyta.

Žmonėms usnys asocijuojasi su bjauriomis ir įkyriomis piktžolėmis, kurias dažniausiai steigiamės naikinti, o nesaugoti. Skaityti toliau

VDU Botanikos sode pražydo didžiausia pasaulyje žolė (1)

Tikrasis bananas | VDU botanikos sodo nuotr.

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo oranžerijoje verta pakelti akis aukštyn – palubėje pražydo ir vaisius augina tikrasis bananas (Musa x paradisiaca L.).

„Tikrasis bananas – daugiametis žolinis augalas, kuris dar vadinamas „atogrąžų duona“. Kultivuoti pradėtas pietryčių Azijoje. Kai kurių rūšių bananai užauga net iki 15 m aukščio, o štai VDU Botanikos sodo oranžerijoje augantis tikrasis bananas – iki maždaug 8–10 metrų“, – sakė VDU Botanikos sodo vyr. specialistė Renata Čanovienė. Šis pražydęs augalas į VDU Botanikos sodo oranžeriją atkeliavo 1969 m. iš Vokietijos.  Skaityti toliau

Apdovanoti sėkmingiausi tradiciniai amatininkai (0)

Tautodailininkai.Paveldas.Juostos_zum.lt

Tautinio paveldo konferencijoje „Tautinio paveldo produktų apsauga, kūrimas, realizavimas ir populiarinimas“ apdovanoti sėkmingiausiai šiais metais dirbę tradiciniai amatininkai ir tradicinių amatų centras: žolininkė Jadvyga Balvočiūtė, kalvystės meistras Virgilijus Mikuckis  ir Kelmės kultūros centro Tradicinių amatų centras.

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis teigia, kad tautinis paveldas yra be galo svarbi mūsų šalies etninės kultūros ir  tautos savitumo išraiškos forma. Skaityti toliau

Keli patarimai sodininkams (0)

Alkas.lt nuotr.

Kiekvieno sodininko padėtis yra skirtinga, todėl labai sunku apibendrinti patarimus taip, kad jie būtų tinkami kiekvienam. Daug priklauso nuo sodo dydžio, dirvos pobūdžio, regiono klimato ir galiausiai auginti pasirenkamų augalų. Tačiau koks lietuviškas sodas be bulvių, pomidorų ir agurkų? Būtent į šių daržovių auginimą ir norėtume atkreipti dėmesį.

Bulvių, pomidorų ir agurkų auginimas Skaityti toliau

Girios ateina į Vilnių! (5)

Labanoro žygis | J.Vidzėnės nuotr.

Spalio 25 dieną Lietuvos girios – Šimonių, Punios, Labanoro, Žalioji ir kitos – kviečia Jus visus jungtis į teatralizuotą eiseną Gedimino prospektu. Artėjant Vėlinėms, kuomet prisimename savo protėvius ir mirusius artimuosius, Vilniaus centre spiesis miško žvėrys, medžiai, mitiniai gyventojai (barstukai, laumės, puškaičiai) ir net išnykusių gyvybės rūšių šmėklos, priminti, kad mūsų sengirės taip pat jau išėjo nebūtin ir be veiksmingos valstybės apsaugos po pjūklais krenta dar išlikę didieji Lietuvos miškai.

Todėl spalio 25 dieną, 12 valandą pasipuošę žvėrių ir kitų miško būtybių kaukėmis, nešini žvakėmis, renkamės prie LR Seimo. Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Gyvatės nukąsta šaknis (2)

Pievinės miegalės žiedpumpuris (kairėje) ir išsiskleidęs žiedas (dešinėje) | Wikimedia Commons, CC BY-SA 3.0., Kristiano Fišerio (Christian Fischer) nuotr

Yra tokia stebuklinga šaknis, kuria galima išgydyti gyvatės įkandimą. Ji ypatinga tuo, kad atrodo, lyg būtų nukąsta. Apie tai pasakoja ir sakmė: kadaise, pačioje pasaulio pradžioje, Dievas sutvėrė gyvatę ir davė jai tokią galią, kad nuo jos įkirtimo mirs žmonės ir stips gyvuliai. Gyvatė ėmė tuo didžiuotis: „Ką įkirsiu, tas ir mirs!“

Dievas tarė: „Aš duosiu jiems žolę – vaistą“.

Gyvatė atsakė: „O aš vistiek nugriaušiu šaknį“.

Tada Dievas atsakė: „Aš leisiu žolei šaknis į šoną ir tegu žmonės turi sau vaistą“. Skaityti toliau

Gyvybė Žemėje galėjo atsirasti ne vieną kartą? (1)

Molis po mikroskkopu | www.jpl.nasa.gov nuotr.

Toli gražu ne stebuklas, nutikęs vos kartą prieš 4 milijardu metų, gyvybės atsiradimas galėjo būti toks įprastas, kad galėjo įvykti ne kartą

Per 4,5 milijardus metų Žemės istorijos, mums pažįstama gyvybė radosi vos vieną kartą. Visų mūsų planetos gyvų organizmų chemija tokia pati ir gali būti atsekta iki paskutiniojo visuotinio bendro protėvio LUCA – (last universal common ancestor). Tad, darome prielaidą, kad gyvybei užsimegzti buvo itin sunku, ir kad ji randasi tik susiklosčius praktiškai neįmanomoms aplinkybėms. Skaityti toliau

Augalai ir gyvūnai – nepatentuotini, įsitikinęs Europos Parlamentas (0)

Pomidoras | D. Vaiškūnienės nuotr., alkas.lt

Augalai ar gyvūnai, išgauti naudojant įprastus veisimo metodus, tokius kaip kryžminimas, yra nepatentuotini, rugsėjo 19 d. pareiškė Europos Parlamentas (EP).

Patentų neribojama prieiga prie biologinės augalų medžiagos yra būtina norint paskatinti Europos augalų veisimo ir ūkininkavimo sektorių naujoves ir konkurencingumą, kurti naujas veisles, gerinti maisto saugą ir kovoti su klimato kaita, teigia EP nariai priimtoje rezoliucijoje. Jų įsitikinimu, tokios prieigos ribojimas galėtų nulemti augalų veisimo medžiagos monopolį kelių didelių tarptautinių įmonių rankose, o tai pakenktų ES ūkininkams ir vartotojams.

Skaityti toliau

B. Ropė: Natūraliu būdu išvesti augalai ar gyvūnai neturi būti patentuojami (0)

Bronis Ropė | asmeninė nuotr.

Rugsėjo 19 d., didele balsų persvara Europos Parlamentas pritarė rezoliucijai, kuria siekiama užtikrinti vieningą Europos Sąjungos poziciją, nepritariančią natūraliu būdu išvestų augalų ar gyvūnų veislių patentavimui. Taip Europos Sąjunga gina gamintojus ir vartotojus, kad nesąžiningas verslas nesiektų pelno ir ribojimų auginant natūraliai išvestas veisles.

„Netolimoje ateityje galime nebeturėti galimybės nevaržomai auginti, pavyzdžiui, geltonos spalvos paprikas ar pailgos formos bulves ir nusipirkti šių rūšių sėklų. Skaityti toliau

Rūšių ralis šiemet persikėlė į Lietuvos šiaurę (0)

Rūšių ralis | am.lt nuotr.

Rugsėjo 6 d. prasidėjo septintasis Rūšių ralis. Šiemet šis tradicinis nemokamas renginys vyksta netradiciniu laiku – pirmąjį rudens savaitgalį, rugsėjo 6-8 dienomis. Šįsyk gamtininkų bendruomenę jis sukvies į Lietuvos šiaurę – vyks Biržų regioniniame parke, netoli karstinės kilmės Kirkilų ežerų.

Rūšių ralis – tai varžytuvės gamtoje, skirtos aptikti kuo daugiau gyvų organizmų rūšių. Šis renginys kasmet sutraukia dešimtis gamtininkų ir mėgėjų – nuo gebančių pažinti 70 samanų rūšių iki painiojančių vapsvą su laumžirgiu. Skaityti toliau

Vaistininkė apie homeopatiją: užsiimant savigyda galimos ir šalutinės reakcijos (0)

Homeopatiniai vaistai | Pixabay nuotr.

Šiais laikais natūralumas grįžta į daugelį sričių: miesto gyventojai žalumą stengiasi įnešti ne tik į savo namų interjerą, bet ir stengiasi maitintis sveiku, ekologišku maistu, ieško natūralesnių gydymosi būdų.

Tačiau vaistininkai įspėja, net augaliniai preparatai, vartojami neatsakingai ar su kai kuriais vaistais, gali sukelti sunkių šalutinių reakcijų.

Placebo poveikis ar tikra nauda? Skaityti toliau

Patariama pasisaugoti rugpjūčio mėnesį žydinčių kiečių (0)

Alergija | gainesvilleallergycenter.com nuotr.

Nepaisant to, jog vasara jau eina link pabaigos ir dauguma augalų yra sužydėję, gausios žiedadulkių koncentracijos, žydint kai kuriems augalams, keliamos problemos žmogaus sveikatai išlieka svarbios.

Žiedadulkių koncentracija ore rugpjūčio mėnesį išauga dėl gausaus kiečių žydėjimo. Pradėję žydėti liepos viduryje, rugpjūtį kiečiai intensyviai žydi visoje šalyje. Žiedadulkės pasižymi aukštu alergeniškumu, o jų koncentracija ore labai didelė. Skaityti toliau

Išmaniosios technologijos – ne tik pramoga, bet ir raktas į visavertį gyvenimą (0)

pixabay.org nuotr.

Be išmaniųjų prietaisų šiandien jau neįsivaizduojame savo gyvenimo. Šis technologijų amžius mums leidžia jaustis savarankiškesniais ir gerokai praturtina kasdienybę įvairioms asmenų grupėms, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar gebėjimų. Tad kaip technologijos gali ženkliai palengvinti gyvenimo kokybę skirtingose srityse?

Bendravimas ir mokymasis

Šiuolaikiniai išmanieji telefonai kone kiekvienam yra tapę kasdieniu palydovu bendraujant, naršant internete, atliekant darbo užduotis ir kitaip palengvinant gyvenimą, tačiau kitiems tai gali būti raktas į visavertį gyvenimą. Skaityti toliau

Pindami vainikus ieškokite sveikatai naudingų vaistažolių (0)

Jonažolė | nootropicsexpert.com nuotr.

Ilgąjį Joninių savaitgalį tradicijų puoselėtojai ruošiasi pinti vainikus, šokinėti per laužą, ieškoti paparčio žiedo. O jo beieškant, labai geras metas pasirūpinti ir sveikata. Laukuose ir soduose jau pražydo žolelių, kurios gali pagerinti savijautą ir padėti pajutus pirmuosius ligų simptomus. Tik svarbu žinoti, kaip teisingai jas vartoti.

Gerai nuotaikai palaikyti Skaityti toliau

Rambyno regioninio parko teritorijoje naujai atrasta Griovinė našlaitė (0)

Griovinė našlaitė | D. Brazausko nuotr.

 Griovinė našlaitė – našlaitinių (Violaceae) šeimos našlaičių (Viola) genties augalas. Tai išnykstanti rūšis, įrašyta į Latvijos, Suomijos, Danijos, Vokietijos bei Lietuvos raudonąsias knygas.

Paskutinį kartą griovinė našlaitė rasta ir aprašyta 1978 metais Botanikos instituto vykdytų Rambyno landšaftinio draustinio augalijos ir floros kartografavimo ir jų apsaugos biologinių pagrindų nustatymo metu. Skaityti toliau

Išrauti pataisai gali apkartinti Velykų šventę (0)

Retieji pataisai | S. Paltanaviciaus nuotr.

Artėjant Velykoms kyla, kaip ir kiekvieną pavasarį, grėsmė pataisams, kurie raunami šventiniam stalui papuošti. Šie labai jautrūs, nykstantys augalai kasmet nukenčia nuo žmogaus rankos. Pataisui išrauti pakanka akimirkos, o kad naujas išaugtų iš sporos prireikia net 20–30 metų.

Mūsų šalyje auga šešių rūšių pataisai. Šiuo metu į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą (Raudonoji knyga) įrašyta viena pataisų rūšis – patvankinis pataisiukas. Skaityti toliau

VDU prof. R. Daubaras: Drastiškos permainos kenkia miškų ekosistemoms – kirtimai turi būti išmanūs (1)

VDU Botanikos sodo vyresnysis mokslo darbuotojas Remigijus Daubaras | forest.lt nuotr.

„Miškas yra kiekvieno lietuvio širdyje – todėl daugelis labai jautriai reaguoja, kai mato iškirstus medžius. Kirsdami juos, galvodami tik apie medieną, skurdiname ekosistemas – kaip Sovietų Sąjungoje, kai niekas nesirūpino gamtos apsauga.

XXI amžiuje mišką turėtume saugoti – atsižvelgti į įvairius faktorius, taikyti išmaniąsias kirtimų technologijas“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo vyresnysis mokslo darbuotojas, prof. Remigijus Daubaras, vadovaujantis tarptautiniam projektui, kuriame vertinama kirtimų įtaka miškams. Skaityti toliau

Sosnovskio barščiai nyksta iš sostinės – dvigubai mažiau apleistų sklypų (0)

Sosnovskio barštis | zum.lt nuotr.

Sostinės savivaldybė dar prieš trejus metus pradėjusi aktyviai kovoti su pavojingais augalais – Sosnovskio barščiais – šiemet jau du kartus nušienavo ir herbicidais nupurškė daugiau kaip 13 hektarų miesto teritorijų, kur invaziniai augalai buvo paplitę. Šiemet užfiksuota dvigubai mažiau tokių teritorijų – 87 privatūs sklypai, o pernai – 204.

„Paskaičiavome, kad Sosnovskio barščių naikinimas naudojant herbicidus yra itin efektyvus, nes nuo 50 iki 100 kv. m žemės sklypo plotuose galima išnaikinti iki 90 proc. šių augalų, Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Gintaro dulkelėmis pabarstyti (2)

Molėtų krašto Etnografinėje Sodyboje Kulionyse | V.Overlingo nuotr.

Gintaro dulkelėmis pabarstyti išeiname šiemet į Vasarą – pedagogines atostogas! Yra toks vidinis poreikis – nusiprausti, nusiplauti visas metų dulkes, sąnašas – visa, kas neturėtų įsigerti į sielą, visa, ko nereikėtų neštis į kitą dieną… Ne tik rugiai rasoja, pasitikdami Vasarvidį. Iškyla iš gelmės – lyg Lenktinio ežero lelijos – troškimas „nusiprausti“ – pereiti tuo siauručiu Virsmo tilteliu, bent kojomis pateliuškuoti, ant liepto pavakarėj prisėdus…

Subrendame, sukrentame, vieni kitus paragindami, nes drovu baltas lyg varškės sūris šlaunis kolektyvui atidengti. Įsidrąsiname. Nusiplauname visas „ataskaitas“ Skaityti toliau

Sausrai ūkininkai galėjo pasiruošti iš anksto (1)

Specialistai: sausrai ūkininkai galėjo pasiruošti iš anksto | Komunikacijos agentūros „Ad verum“ nuotr.

Kitą savaitę numatomi vėsesni ir lietingesni orai kažin ar išgelbės ūkininkų derlių, kai net penkiose Lietuvos savivaldybėse buvo paskelbta stichinė sausra jau padarė savo darbą.

Nors Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija žada padėti nukentėjusiems žemdirbiams, tačiau specialistai pirštu rodo ir į pačius ūkininkus: iš anksto paruošus augalus buvo galima išvengti sausros padarinių ar bent jau juos minimizuoti. Skaityti toliau

Kino apie gamtą kūrėjai kviečiami teikti paraiškas premijai (1)

Petras Abukevičius | lfc.lt nuotr.

Naujausių filmų apie Lietuvos gamtą, sukurtų per pastaruosius trejus metus, autoriai kviečiami dalyvauti konkurse Petro Abukevičiaus premijai gauti. Darbus ir paraiškas pateikti galima iki spalio 1 d.

Šią premiją 1998 m. įsteigė Aplinkos ir Kultūros ministerijos bei Lietuvos televizija žymiam režisieriui ir operatoriui, gyvosios gamtos dainiui Petrui Abukevičiui atminti ir siekiant skatinti kino kūrėjus tęsti jo tradicijas.

Premija skiriama kas dvejus metus (lyginiais metais) video ar kino filmo Skaityti toliau