Artėjant Velykoms kyla, kaip ir kiekvieną pavasarį, grėsmė pataisams, kurie raunami šventiniam stalui papuošti. Šie labai jautrūs, nykstantys augalai kasmet nukenčia nuo žmogaus rankos. Pataisui išrauti pakanka akimirkos, o kad naujas išaugtų iš sporos prireikia net 20–30 metų.
Mūsų šalyje auga šešių rūšių pataisai. Šiuo metu į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą (Raudonoji knyga) įrašyta viena pataisų rūšis – patvankinis pataisiukas. Skaityti toliau
„Miškas yra kiekvieno lietuvio širdyje – todėl daugelis labai jautriai reaguoja, kai mato iškirstus medžius. Kirsdami juos, galvodami tik apie medieną, skurdiname ekosistemas – kaip Sovietų Sąjungoje, kai niekas nesirūpino gamtos apsauga.
XXI amžiuje mišką turėtume saugoti – atsižvelgti į įvairius faktorius, taikyti išmaniąsias kirtimų technologijas“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo vyresnysis mokslo darbuotojas, prof. Remigijus Daubaras, vadovaujantis tarptautiniam projektui, kuriame vertinama kirtimų įtaka miškams. Skaityti toliau
Sostinės savivaldybė dar prieš trejus metus pradėjusi aktyviai kovoti su pavojingais augalais – Sosnovskio barščiais – šiemet jau du kartus nušienavo ir herbicidais nupurškė daugiau kaip 13 hektarų miesto teritorijų, kur invaziniai augalai buvo paplitę. Šiemet užfiksuota dvigubai mažiau tokių teritorijų – 87 privatūs sklypai, o pernai – 204.
„Paskaičiavome, kad Sosnovskio barščių naikinimas naudojant herbicidus yra itin efektyvus, nes nuo 50 iki 100 kv. m žemės sklypo plotuose galima išnaikinti iki 90 proc. šių augalų, Skaityti toliau
Gintaro dulkelėmis pabarstyti išeiname šiemet į Vasarą – pedagogines atostogas! Yra toks vidinis poreikis – nusiprausti, nusiplauti visas metų dulkes, sąnašas – visa, kas neturėtų įsigerti į sielą, visa, ko nereikėtų neštis į kitą dieną… Ne tik rugiai rasoja, pasitikdami Vasarvidį. Iškyla iš gelmės – lyg Lenktinio ežero lelijos – troškimas „nusiprausti“ – pereiti tuo siauručiu Virsmo tilteliu, bent kojomis pateliuškuoti, ant liepto pavakarėj prisėdus…
Subrendame, sukrentame, vieni kitus paragindami, nes drovu baltas lyg varškės sūris šlaunis kolektyvui atidengti. Įsidrąsiname. Nusiplauname visas „ataskaitas“ Skaityti toliau
Kitą savaitę numatomi vėsesni ir lietingesni orai kažin ar išgelbės ūkininkų derlių, kai net penkiose Lietuvos savivaldybėse buvo paskelbta stichinė sausra jau padarė savo darbą.
Nors Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija žada padėti nukentėjusiems žemdirbiams, tačiau specialistai pirštu rodo ir į pačius ūkininkus: iš anksto paruošus augalus buvo galima išvengti sausros padarinių ar bent jau juos minimizuoti. Skaityti toliau
Naujausių filmų apie Lietuvos gamtą, sukurtų per pastaruosius trejus metus, autoriai kviečiami dalyvauti konkurse Petro Abukevičiaus premijai gauti. Darbus ir paraiškas pateikti galima iki spalio 1 d.
Šią premiją 1998 m. įsteigė Aplinkos ir Kultūros ministerijos bei Lietuvos televizija žymiam režisieriui ir operatoriui, gyvosios gamtos dainiui Petrui Abukevičiui atminti ir siekiant skatinti kino kūrėjus tęsti jo tradicijas.
Premija skiriama kas dvejus metus (lyginiais metais) video ar kino filmo Skaityti toliau
Birželio 22 d., 16 val., Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda), bus atidaryta Viktorijos Bitinaitės-Stankevičienės darbų paroda „Žolynų kelias“. Renginyje dalyvaus ir savo kūrybą pristatys pati autorė.
Pasak Viktorijos Bitinaitės-Stankevičienės, jos daugiabučio rūsys kimšte prikimštas džiovintų žolių. Kartais jos keliauja į viršų ir pasklinda po buto grindis. Tuomet namai tampa panašūs į tvartelį, kuriame gimė Kristus. Skaityti toliau
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai pirmieji pasaulyje ėmėsi nuodugniai stebėti molekulinius pokyčius augaluose, kurie yra geresni, nei įprastai – turi daugiau naudingų medžiagų, yra atsparesni kenkėjams ir ligoms, žydi anksčiau, brandina didesnį uogų ar sėklų derlių.
Lietuvos tyrėjams, bendradarbiaujantiems su kolegomis Japonijoje, Baltarusijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse, augalų kokybę pagerinti pavyko jų sėklas paveikus saugiomis, aplinkai nekenkiančiomis biotechnologijų inovacijomis – elektromagnetiniu lauku ir šaltąja plazma. Skaityti toliau
Šį savaitgalį, sausio 20-21 d., Klaipėdos raj., Doviluose (Klaipėdos g. 35), vyks Dovilų krašto gyventojų ir gamtiško gyvenimo būdo puoselėtojų iniciatyva rengiama gyvų sėklų šventė „Pasėkime ateitį“, kurios tikslas – atkurti tradicinį sveiką gyvenimo būdą auginti savo sodus, daržus, sėklas ir puoselėti augalų įvairovę. Apie augalus kalbės žinomi mokslininkai ir gamtininkai, veiks mugė, vakaronėje – tradiciniai šokiai, dainos.
Apie augalus, jų įvairovę, saugojimą, savybes ir naudojimą pranešimus skaitys prof. Antanas Svirskis, dr. Bronislovas Gelvanauskis, dr. Rasa Karklelienė, Danutė Skaityti toliau
Eksperimentai, atliekami elektros energiją iš saulės šviesos gaminančiuose šiltnamiuose, kuriuose užaugę pomidorai ir agurkai, niekuo nesiskyrė nuo užaugintų tradiciniuose šiltnamiuose, rodo, kad tokie šiltnamiai su specialiais saulės moduliais teikia didelių vilčių – jie tiktų ir ūkininkavimui, ir elektros energijos gamybai iš atsinaujinančio šaltinio – Saulės šviesos.
„Mes parodėme, kad „išmanūs“ gali naudoti saulės energiją elektros gamybai, tuo pačiu nepabloginant augalų vegetacijos o tai yra įdomus rezultatas“, Skaityti toliau
Šiemet, Valstybinės augalininkystės tarnybos Fitosanitarinių tyrimų laboratorija mini savo veiklos dvidešimtmetį. Per šį laikotarpį laboratorija tapo viena pažangiausių ir moderniausių laboratorijų pasaulyje, kurioje puikiai dera šiuolaikinės technologijos ir darbuotojų profesionalumas. Laboratorijos septyniuose tyrimų skyriuose – bakteriologijos, mikologijos, entomologijos, nematologijos, virusologijos, viroidologijos ir fitoplazmologijos, molekulinės biologijos bei šiltnamyje – dirba 25 darbuotojai. Laboratorija aprūpinta šiuolaikine įranga, taiko naujausius tyrimo būdus, yra įgaliota pagal tarptautinį kokybės rodiklį – ISO 17025.
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo, Gamtos mokslų fakulteto ir kitų institucijų mokslininkai susibūrė bendram tikslui – inovacijoms biotechnologijos pasaulyje, leisiančioms iš paprastos sėklos užauginti „pagerintą“ augalą. Nuodugnūs mokslininkų tyrimai neliko nepastebėti: straipsnis „Pre-sowing seed treatment with cold plasma and electromagnetic field increases secondary metabolite content in purple coneflower (Echinacea purpurea) leaves“ pristatomas mokslo naujienų tinklapyje „Advanced Science News“.
Mokslininkai tyrinėja daugiamečius žolinius ir sumedėjusius augalus nuo sėklos iki keleto metų amžiaus sodinuko, nuo augalo ląstelių molekulių iki sodinukų Skaityti toliau
Nors šiemet javapjūtė dėl šalto ir vėlyvo pavasario bei ne ypač šiltos vasaros vėluoja dviem savaitėmis, tačiau jau galima pasidžiaugti aukštesniais nei pernai beveik visų grūdinių kultūrų bei rapsų sėklų derlingumo rodikliais. Geresnė nei pernai yra ir superkamų grūdų kokybė, o supirkimo kainos – šiek tiek aukštesnės.
Vien. rugpjūčio antrąją savaitę (08–13 d.) iš augintojų supirkta iš viso 298,6 tūkst. t. grūdų (įskaitant 26 tūkst. t žirnių) ir 82,3 tūkst. t rapsų sėklos. Lyginant su praėjusiųjų metų analogišku laikotarpiu grūdų Skaityti toliau
Šią vasarą Aukštaitijos nacionalinio parko darbuotojams teko laimė „užklupti“ dar vieną belapių antbarzdžių grupę – net 26 žydinčius augalus. Neįmanoma pervertinti šio radinio, tai prilygsta botaniniam stebuklui, juk antbarzdes miške galima susekti tik per 10–12 dienų laikotarpį. Kokiose vietose jų tikėtis ir ieškoti, taip pat niekas nepasakys. Ieškojimo laikas labai trumpas, nes vienas augalas žydi apie 7 dienas. Pirmąją šios rūšies augimvietę Parke turime nuo 1984 m. ir kasmet ja džiaugėmės jau 33 metus…
Naujoji augimvietė su senąja ryšio neturi – jas skiria 5 km atstumas. Be to, naujai atrastoje vietoje augimvietė kardinaliai skiriasi nuo senosios. Skaityti toliau
VDU botanikos sode pražydo didžiažiedis naktenis (Selenicereus grandiflorus). Itin trumpu naktiniu žydėjimu pasižymintis augalas išskleidė keturis žiedus, kurių grožį pavyko įamžinti.
„Nuostabiausia didžiažiedžių naktenių savybė yra žiedai. Kartais jie būna labai dideli: iki 40 cm aukščio su 30 cm skersmeniu! Kita savybė – pumpurai skleidžiasi likus valandai iki saulėlydžio. Žiedai nuvysta saulei tekant. Šis reginys vyksta vieną kartą per metus, birželio arba liepos mėnesį. Dėl to, kad žiedai skleidžiasi naktį, kaktusas vadinamas „nakties karaliene“, – pasakojo vyr. botaninių
Paprastoji kiaulpienė (Taraxacum officinale) auga visur, nesirinkdama ypatingų sąlygų, nes prisitaiko prie visokiausių. Jai tinka sritys, kur metinis temperatūros vidurkis nuo 5 iki 26 ºC, metinis kritulių kiekis – nuo 0,3 m iki 2,7 m, dirvos pH – nuo 4,2 iki 8,3, aukštis virš jūros lygio iki 2 800 m, o į žemę kiaulpienės liemeninė šaknis gali įsiskverbti iki 1 m, kartais net iki 2 m gylio. Savo gyvybingumą augalėlis perduoda ir mums per jame susikaupiančias gydomąsias medžiagas, ne veltui jo pusiau graikiškame, pusiau lotyniškame moksliniame pavadinime pabrėžta – officinale, t. y. vaistinis.
20 proc. Europos gyventojų pavasarį, sužydėjus augalams, turi gydytis nuo paūmėjusios šienligės (polinozės). Daugiausia nuo jos kenčia miesto gyventojai, kuriems alergijos simptomus sustiprina oro tarša ir jame sklandančios dyzelinio kuro dalelės – jos sudaro net 90 proc. visų miesto ore esančių svetimkūnių. Medikai įspėja: svarbu ne tik mažinti ligos simptomus ir gydytis, bet ir gerai žinoti mitybos reikalavimus, nes sergant šienlige, suvalgytas obuolys, morka ar kitas, atrodytų, nepavojingas gaminys, gali baigtis net mirtimi. Skaityti toliau
Jau prasideda Sosnovskio barščių vegetacija, todėl laikas planuoti priemones kovai su šiais labai sparčiai plintančiais ir išstumiančiais vietines rūšis bei didelę žalą ekonomikai darančiais invaziniais augalais, keliančiais daug rūpesčių ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse. Mokslininkai pasiūlė naują, veiksmingesnį, jų naikinimo metodą. Kad būtų galima naudotis šiuo metodu, Aplinkos ministerija kartu su Žemės ūkio ministerija ir Valstybine augalininkystės tarnyba šiuo metu tikslina teisės aktus. Skaityti toliau
Mums įprastus ir kasdien vartojamus vaisius, daržoves, o taip pat grūdinius augalus, žmonės augina jau tūkstančius metų. Apie tai, kaip keitėsi šie augalai, pasakoja Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto docentas dr. Evaldas Klimas.
„Vaisiai, daržovės, grūdiniai augalai kito kartu su žmogaus evoliucija. Pirmiausiai žmogus maitinosi tuo, kas augo aplinkui. Kiekvieną kartą jis turėdavo nueiti, susirasti laukinius augalus, prisirinkti sėklų, šaknų ar vaisių ir tik tada suvalgyti. Skaityti toliau
Jau šią savaitę prasidėsiančioje Vilniaus knygų mugėje Lietuvos nacionalinis kultūros centras pristatys du naujus leidinius: etnologės Nijolės Marcinkevičienės knygą „Iš lauko – į namus. Laukiniai augalai tradicinėje mityboje“ ir DVD rinkinį „Kadriliniai šokiai“, kuriame nugulė bemaž šimtas kadrilių, jonkelių, šeinų, anglėzų ir šocų.
Nijolė Marcinkevičienė – etnologė, leidinių „Metai už stalo“, „Nuo grūdo iki kepalo“, „Lietuvos tautinis paveldas. Skaityti toliau
Lietuvoje atvėrus kelius auginimui naujų ir įdomių augalų – pluoštinių kanapių, turinčių itin platų pritaikymo spektrą, rezultatai jau akivaizdūs. 2014 m. šių augalų buvo auginama tik 1069,39 ha, o štai 2016 m. jau 2453,84 ha, iš jų 338,58 ha – sėkliniai pluoštinių kanapių pasėliai.
Anksčiau pluoštines kanapes buvo uždrausta auginti dėl jų asociacijų su narkotinėmis kanapėmis. Lietuvoje pluoštinių kanapių auginimas oficialiai įteisintas tik nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojus Pluoštinių kanapių įstatymui. Skaityti toliau
Aleksandro Stulginskio universiteto profesoriai Simas Gliožeris ir Alfonsas Sigitas Tamošiūnas, kurdami naujas dekoratyvinių augalų veisles, garsina Lietuvos vardą visame pasaulyje. Mokslininkai sukūrė apie 100 įvairių dekoratyvių veislių, daugiausia skiauteručių ir begonijų.
Skiauteručiai gali būti piltuvėlio formos rožiniais, raudonais arba baltais žiedais, stačiais, svyrančiais arba laipiojančiais stiebais. Skaityti toliau
Į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą įrašytas medžių rūšis jau galima kirsti ar kitaip pašalinti be jokio leidimo. Tai numato prieš savaitę pakeista Saugotinų medžių ir krūmų, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarka.
Todėl nebereikia leidimo nei uosialapiui klevui, nei baltažiedei robinijai, nei vėlyvajai ievai – jie įtraukti į minėtąjį sąrašą – pašalinti. Pažymėtina, kad negalima auginti ir jų porūšių, formų,
Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) – dažnai gvildenama tema tiek žiniasklaidoje, tiek sveikos gyvensenos bei aplinkosaugos rateliuose, ar tiesiog kalbantis su draugais apie naujausiasias technologijas. Daugelis, tikriausiai ir Jūs, apie GMO turite vienokią ar kitokią nuomonę. Galbūt tai sveikintinas ir pasaulį nuo bado gelbėsiantis išradimas, o gal – nesąžiningas žaidimas su gamta ne pagal jos taisykles?
Tačiau, ar tikrai žinome, kas gi iš tikrųjų tie mitais apipinti GMO? Ar susimąstome, kas iš tiesų labiausiai lemia nuomonių apie GMO formavimąsi visuomenėje? Skaityti toliau
Prieš metus vertingosiose Palemono pievose Kauno marių regioninio parko direkcija surengė šienavimo talką. Na o šįmet užderėjo į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų didžiažiedžių juodgalvių (Prunella grandiflora) derlius.
Ši džiugi naujiena įkvepia nenuleisti rankų. Šienavimas ir krūmų išpjovimas suteikė galimybę vėl sužydėti retiems augalams Palemono pievose.
Iš Lietuvoje augančių juodgalvių rūšių, Skaityti toliau
Šią savaitę Vilniuje susirinkę augalų genetinių išteklių specialistai iš 20 Europos šalių – mokslininkai, augalų genų bankų darbuotojai, už šią sritį atsakingi valstybės institucijų atstovai – keturias dienas svarstė kultūrinių augalų laukinių gentainių išsaugojimo strategijos gaires, aptarė bendrus jo principus, siekiant sukurti integruotą Europos augalų genetinių išteklių išsaugojimo tinklą. Šis susitikimas – tai šiaurės šalių projekto „Augalų genetiniai ištekliai maisto saugai ir ekosistemų paslaugoms“ ir Europos augalų genetinių išteklių programos „Kultūrinių augalų laukinių gentainių išsaugojimo nacionalinių ir regioninių strategijų plėtra“ dalyvių susirinkimas. Skaityti toliau
Rugsėjo 16–18 d. vyksiančioje Tautų mugėje pirmą kartą jėgas suvienys žolininkystės tradicijų puoselėtojai iš visos Lietuvos. Vilniaus Vinco Kudirkos aikštėje tris dienas veiks „Vaistažolių kiemelis“, kuriame bus galima ne tik įsigyti natūralių žolelių gaminių, tačiau ir pabendrauti su geriausiais šalies žolininkais bei dalyvauti įvairiuose užsiėmimuose.
Idėja Tautų mugėje suvienyti tiek mažuosius, tiek didžiuosius žolelių gamintojus ir žinovus kilo vis didėjant lietuviškos produkcijos poreikiui. Skaityti toliau
Pajūrinė zunda – tikra kopų puošmena, deja tai itin reta augalų rūšis ir Lietuvoje auga labai ribotoje teritorijoje (Kuršių nerijoje bei keli vienetai aptinkami Nemirsetos apylinkėse – Pajūrio regioniniame parke). Kadaise šis augalas buvo paplitęs visame mūsų pajūryje. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos specialistai periodiškai vykdo pajūrinės zundos inventorizaciją.
Nerijoje pajūrinė zunda auga apsauginiame kopagūbryje bei už jo plytinčiame bemiškės palvės ruože. į Lietuvoje saugomų augalų sąrašą pajūrinė zunda įtraukta 1962 m., o į Lietuvos raudonąją knygą 1976 m. Skaityti toliau
VDU Kauno botanikos sode kuriamoje Retųjų augalų ekspozicijoje verda darbai: išlygintame ir tvarkomame 30 arų plote kruopščiai įrengiamos dirbtinės augavietės, atkartojančios saugomoms augalų rūšims reikalingas natūralias sąlygas, sodinami augalai – 20 į Raudonąją knygą įrašytų rūšių, surinktų ekspedicijų Pietvakarių Lietuvoje metu.
Pamatinė botanikos sodo veikla
„Galima sakyti, kad tokia saugomų ir retųjų Lietuvos augalų ekspozicija yra viena iš pamatinių visų botanikos sodų veiklų: ne vien puikuotis dailiais gėlynais ir puošniais želdynais, Skaityti toliau
Pasak dendrologės biologės Danguolės Liagienės, nuo mūsų priklauso, kurį augalą savo sode vadinsime „sodo žvaigžde“. Ja tituluoti galima ir visžalį ištisus metus dekoratyvų neaukštą krūmą bereinutį (mokslinis pavadinimas Pieris).
Mažai kas pažįsta
Pieris – erikinių šeimos, kuriai priklauso rododendrai, viržiai, erikos, augalas. Daugelis šios šeimos augalų yra dekoratyvūs, todėl noriai sodinami įvairaus dydžio ir stiliaus soduose. „Bereinučiai kol kas nėra populiarūs“, – apgailestavo D.Liagienė. Skaityti toliau
