Žymos archyvas: augalai

Permaininga vasara kol kas grūdų derliui kojos nepakišo (0)

zum.lt nuotr.

Nors šiemet javapjūtė dėl šalto ir vėlyvo pavasario bei ne ypač šiltos vasaros vėluoja dviem savaitėmis, tačiau jau galima pasidžiaugti aukštesniais nei pernai beveik visų grūdinių kultūrų bei rapsų sėklų derlingumo rodikliais. Geresnė nei pernai yra ir superkamų grūdų kokybė, o supirkimo kainos – šiek tiek aukštesnės.

Vien. rugpjūčio antrąją savaitę (08–13 d.) iš augintojų supirkta iš viso 298,6  tūkst. t. grūdų (įskaitant 26 tūkst. t žirnių) ir 82,3  tūkst. t rapsų sėklos.  Lyginant su praėjusiųjų metų analogišku laikotarpiu grūdų Skaityti toliau

Svarbus radinys Aukštaitijos nacionaliniame parke (0)

Belapė antbarzdė – rečiausia gegužraibinių šeimos orchidėja Lietuvoje | B. Šablevičiaus nuotr.

Šią vasarą Aukštaitijos nacionalinio parko darbuotojams  teko laimė „užklupti“ dar vieną belapių antbarzdžių grupę – net 26 žydinčius augalus. Neįmanoma pervertinti šio radinio, tai prilygsta botaniniam stebuklui, juk antbarzdes miške galima susekti tik per 10–12 dienų laikotarpį. Kokiose vietose jų tikėtis ir ieškoti, taip pat niekas nepasakys. Ieškojimo laikas labai trumpas, nes  vienas augalas žydi apie 7 dienas. Pirmąją šios rūšies augimvietę Parke turime nuo 1984 m. ir kasmet ja džiaugėmės jau 33 metus…
 
Naujoji augimvietė su senąja ryšio neturi – jas skiria 5 km atstumas. Be to, naujai atrastoje vietoje augimvietė kardinaliai skiriasi nuo senosios. Skaityti toliau

VDU botanikos sode pražydo „nakties karalienė“ (0)

Didžiažiedis naktenis (Selenicereus grandiflorus) | VDU botanikos sodo nuotr.

VDU botanikos sode pražydo didžiažiedis naktenis (Selenicereus grandiflorus). Itin trumpu naktiniu žydėjimu pasižymintis augalas išskleidė keturis žiedus, kurių grožį pavyko įamžinti.

„Nuostabiausia didžiažiedžių naktenių savybė yra žiedai. Kartais jie būna labai dideli: iki 40 cm aukščio su 30 cm skersmeniu! Kita savybė – pumpurai skleidžiasi likus valandai iki saulėlydžio. Žiedai nuvysta saulei tekant. Šis reginys vyksta vieną kartą per metus, birželio arba liepos mėnesį. Dėl to, kad žiedai skleidžiasi naktį, kaktusas vadinamas „nakties karaliene“, – pasakojo vyr. botaninių

Skaityti toliau

Auksinė piktžolė – kiaulpienė (1)

Kiaulpienė | pexels.com nuotr.

Paprastoji kiaulpienė (Taraxacum officinale) auga visur, nesirinkdama ypatingų sąlygų, nes prisitaiko prie visokiausių. Jai tinka sritys, kur metinis temperatūros vidurkis nuo 5 iki 26 ºC, metinis kritulių kiekis – nuo 0,3 m iki 2,7 m, dirvos pH – nuo 4,2 iki 8,3, aukštis virš jūros lygio iki 2 800 m, o į žemę kiaulpienės liemeninė šaknis gali įsiskverbti iki 1 m, kartais net iki 2 m gylio. Savo gyvybingumą augalėlis perduoda ir mums per jame susikaupiančias gydomąsias medžiagas, ne veltui jo pusiau graikiškame, pusiau lotyniškame moksliniame pavadinime pabrėžta – officinale, t. y. vaistinis.

Sergant šia liga, mirti galima net suvalgius obuolį ar morką (0)

healtheclips.com nuotr.

20 proc. Europos gyventojų pavasarį, sužydėjus augalams, turi gydytis nuo paūmėjusios šienligės (polinozės). Daugiausia nuo jos kenčia miesto gyventojai, kuriems alergijos simptomus sustiprina oro tarša ir jame sklandančios dyzelinio kuro dalelės – jos sudaro net 90 proc. visų miesto ore esančių svetimkūnių. Medikai įspėja: svarbu ne tik mažinti ligos simptomus ir gydytis, bet ir gerai žinoti mitybos reikalavimus, nes sergant šienlige, suvalgytas obuolys, morka ar kitas, atrodytų, nepavojingas gaminys, gali baigtis net mirtimi. Skaityti toliau

Sosnovskio barščiui naikinti siūlomas naujas būdas (0)

am.lt, G. Šiukščiaus nuotr.

Jau prasideda Sosnovskio barščių vegetacija, todėl laikas planuoti priemones kovai su šiais labai sparčiai plintančiais ir išstumiančiais vietines rūšis bei didelę žalą ekonomikai darančiais invaziniais augalais, keliančiais daug rūpesčių ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse. Mokslininkai pasiūlė naują, veiksmingesnį, jų naikinimo metodą. Kad būtų galima naudotis šiuo metodu, Aplinkos ministerija kartu su Žemės ūkio ministerija ir Valstybine augalininkystės tarnyba šiuo metu tikslina teisės aktus. Skaityti toliau

Kaip žmogus sukūrė dabartinius vaisius ir daržoves? (0)

alpeake.com nuotr.

Mums įprastus ir kasdien vartojamus vaisius, daržoves, o taip pat grūdinius augalus, žmonės augina jau tūkstančius metų. Apie tai, kaip keitėsi šie augalai, pasakoja Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto docentas dr. Evaldas Klimas. 

 „Vaisiai, daržovės, grūdiniai augalai kito kartu su žmogaus evoliucija. Pirmiausiai žmogus maitinosi tuo, kas augo aplinkui. Kiekvieną kartą jis turėdavo nueiti, susirasti laukinius augalus, prisirinkti sėklų, šaknų ar vaisių ir tik tada suvalgyti. Skaityti toliau

Vilniaus knygų mugėje – žinios apie laukinius augalus tradicinėje mityboje ir kadriliniai šokiai (0)

N.Marcinkevičienė. Iš lauko į namus_LNKC nuotr

Jau šią savaitę prasidėsiančioje Vilniaus knygų mugėje Lietuvos nacionalinis kultūros centras pristatys du naujus leidinius: etnologės Nijolės Marcinkevičienės knygą „Iš lauko – į namus. Laukiniai augalai tradicinėje mityboje“ ir DVD rinkinį „Kadriliniai šokiai“, kuriame nugulė bemaž šimtas kadrilių, jonkelių, šeinų, anglėzų ir šocų.

Nijolė Marcinkevičienė – etnologė, leidinių „Metai už stalo“, „Nuo grūdo iki kepalo“, „Lietuvos tautinis paveldas. Skaityti toliau

Pluoštinės kanapės Lietuvoje – vis populiaresnės (0)

freedomoutpost.com nuotr.

Lietuvoje atvėrus kelius auginimui naujų ir įdomių augalų – pluoštinių kanapių, turinčių itin platų pritaikymo spektrą, rezultatai jau akivaizdūs. 2014 m. šių augalų buvo auginama tik 1069,39 ha, o štai 2016 m. jau 2453,84 ha, iš jų 338,58 ha – sėkliniai pluoštinių kanapių pasėliai.

Anksčiau pluoštines kanapes buvo uždrausta auginti dėl jų asociacijų su narkotinėmis kanapėmis. Lietuvoje pluoštinių kanapių auginimas oficialiai įteisintas tik nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojus Pluoštinių kanapių įstatymui. Skaityti toliau

Kurdami skiauteručius mokslininkai garsina Lietuvą (0)

Mokslininkų nuotr.

Aleksandro Stulginskio universiteto profesoriai Simas Gliožeris ir Alfonsas Sigitas Tamošiūnas, kurdami naujas dekoratyvinių augalų veisles, garsina Lietuvos vardą visame pasaulyje. Mokslininkai sukūrė apie 100 įvairių dekoratyvių veislių, daugiausia skiauteručių ir begonijų.

Skiauteručiai gali būti piltuvėlio formos rožiniais, raudonais arba baltais žiedais, stačiais, svyrančiais arba laipiojančiais stiebais. Skaityti toliau

Svetimų rūšių nevaldomai plintančius medžius jau galima kirsti be leidimo (0)

baltaziede-robinija_am-lt

Į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą įrašytas medžių rūšis jau galima kirsti ar kitaip pašalinti be jokio leidimo. Tai numato prieš savaitę pakeista Saugotinų medžių ir krūmų, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarka. 

Todėl nebereikia leidimo nei uosialapiui klevui, nei baltažiedei robinijai, nei vėlyvajai ievai – jie įtraukti į minėtąjį sąrašą – pašalinti. Pažymėtina, kad negalima auginti ir jų porūšių, formų,

Skaityti toliau

Genetiškai modifikuoti organizmai – tikros ar išgalvotos grėsmės? (0)

gmo-morkos_technologijos-lt

Ge­ne­tiš­kai mo­di­fi­kuo­ti or­ga­niz­mai (GMO) – daž­nai gvil­de­na­ma te­ma tiek ži­nia­sklai­do­je, tiek svei­kos gy­ven­se­nos bei ap­lin­ko­sau­gos ra­te­liuo­se, ar tie­siog kal­ban­tis su drau­gais apie nau­­jau­­sia­­sias tech­no­lo­gi­­jas. Dau­­gelis, tik­riau­siai ir Jūs, apie GMO tu­ri­te vie­no­kią ar ki­to­kią nuo­mo­nę. Gal­būt tai svei­kin­ti­nas ir pa­sau­lį nuo ba­do gel­bė­sian­tis iš­ra­di­mas, o gal – ne­są­ži­nin­gas žai­di­mas su gam­ta ne pa­gal jos tai­syk­les?

Ta­čiau, ar tik­rai ži­no­me, kas gi iš tik­rų­jų tie mi­tais api­pin­ti GMO? Ar su­si­mąs­to­me, kas iš tie­sų la­biau­siai le­mia nuo­mo­nių apie GMO for­ma­vi­mą­si vi­suo­me­nė­je? Skaityti toliau

Geri darbai pražysta gėlėmis (0)

Didžiažiedė juodgalvė | wikipedia.org nuotr.

Prieš metus vertingosiose Palemono pievose Kauno marių regioninio parko direkcija surengė šienavimo talką. Na o šįmet užderėjo į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų didžiažiedžių juodgalvių (Prunella grandiflora) derlius.

Ši džiugi naujiena įkvepia nenuleisti rankų. Šienavimas ir krūmų išpjovimas suteikė galimybę vėl sužydėti retiems augalams Palemono pievose.

Iš Lietuvoje augančių juodgalvių rūšių, Skaityti toliau

Kultūrinių augalų laukiniams gentainiams skiriama vis daugiau dėmesio (0)

 Meškinis česnakas | AM.lt nuotr.

Šią savaitę Vilniuje susirinkę augalų genetinių išteklių specialistai iš 20 Europos šalių – mokslininkai, augalų genų bankų darbuotojai, už šią sritį atsakingi valstybės institucijų atstovai – keturias dienas svarstė kultūrinių augalų laukinių gentainių išsaugojimo strategijos gaires, aptarė bendrus jo principus, siekiant sukurti integruotą Europos augalų genetinių išteklių išsaugojimo tinklą. Šis susitikimas – tai šiaurės šalių projekto „Augalų genetiniai ištekliai maisto saugai ir ekosistemų paslaugoms“ ir Europos augalų genetinių išteklių programos „Kultūrinių augalų laukinių gentainių išsaugojimo nacionalinių ir regioninių strategijų plėtra“ dalyvių susirinkimas. Skaityti toliau

Tautų mugėje pirmą kartą susiburs šalies žolininkystės puoselėtojai (dienotvarkė) (0)

Sirvėtos regioninio parko nuotr.

Rugsėjo 16–18 d. vyksiančioje Tautų mugėje pirmą kartą jėgas suvienys žolininkystės tradicijų puoselėtojai iš visos Lietuvos. Vilniaus Vinco Kudirkos aikštėje tris dienas veiks „Vaistažolių kiemelis“, kuriame bus galima ne tik įsigyti natūralių žolelių gaminių, tačiau ir pabendrauti su geriausiais šalies žolininkais bei dalyvauti įvairiuose užsiėmimuose.

Idėja Tautų mugėje suvienyti tiek mažuosius, tiek didžiuosius žolelių gamintojus ir žinovus kilo vis didėjant lietuviškos produkcijos poreikiui. Skaityti toliau

Kur auga pajūrinė zunda? (0)

Pajūrinė zunda | VSTT nuotr.

Pajūrinė zunda – tikra kopų puošmena, deja tai itin reta augalų rūšis ir Lietuvoje auga labai ribotoje teritorijoje (Kuršių nerijoje bei keli vienetai aptinkami Nemirsetos apylinkėse – Pajūrio regioniniame parke). Kadaise šis augalas buvo paplitęs visame mūsų pajūryje. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos specialistai periodiškai vykdo pajūrinės zundos inventorizaciją.

Nerijoje pajūrinė zunda auga apsauginiame kopagūbryje bei už jo plytinčiame bemiškės palvės ruože. į Lietuvoje saugomų augalų sąrašą pajūrinė zunda įtraukta 1962 m., o į Lietuvos raudonąją knygą 1976 m. Skaityti toliau

Nykstantys Lietuvos augalai saugomi išskirtinėje VDU Kauno botanikos sodo ekspozicijoje (0)

Smiltyninis gvazdikas.Dianthus arenarius_K.Obeleviciaus nuotr

VDU Kauno botanikos sode kuriamoje Retųjų augalų ekspozicijoje verda darbai: išlygintame ir tvarkomame 30 arų plote kruopščiai įrengiamos dirbtinės augavietės, atkartojančios saugomoms augalų rūšims reikalingas natūralias sąlygas, sodinami augalai – 20 į Raudonąją knygą įrašytų rūšių, surinktų ekspedicijų Pietvakarių Lietuvoje metu.

Pamatinė botanikos sodo veikla

„Galima sakyti, kad tokia saugomų ir retųjų Lietuvos augalų ekspozicija yra viena iš pamatinių visų botanikos sodų veiklų: ne vien puikuotis dailiais gėlynais ir puošniais želdynais, Skaityti toliau

Drugelį primenanti sodo puošmena (0)

Pieris-floribunda-valstietis.lt

Pasak dendrologės biologės Danguolės Liagienės, nuo mūsų priklauso, kurį augalą savo sode vadinsime „sodo žvaigžde“. Ja tituluoti galima ir visžalį ištisus metus dekoratyvų neaukštą krūmą bereinutį (mokslinis pavadinimas Pieris).

Mažai kas pažįsta

Pieris – erikinių šeimos, kuriai priklauso rododendrai, viržiai, erikos, augalas. Daugelis šios šeimos augalų yra dekoratyvūs, todėl noriai sodinami įvairaus dydžio ir stiliaus soduose. „Bereinučiai kol kas nėra populiarūs“, – apgailestavo D.Liagienė. Skaityti toliau

Nauja tvarka apibrėš, kaip gamtoje kurti ugnį (0)

ugnies-deginimas-srd-am-lt-nuotr-K100

Nuo š. m. rugpjūčio 1 d. įsigalioja aplinkos ministro patvirtinti naujos redakcijos Aplinkos apsaugos reikalavimai lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis. Šie reikalavimai didžiąją dalimi apima dar nuo 1996 metų panašaus pavadinimo teisės aktą – Aplinkos apsaugos reikalavimus deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas. Atsižvelgiant į nuolat Aplinkos ministerijoje gaunamus gyventojų pranešimus ir pasiūlymus, šis teisės aktas papildytas kai naujais reikalavimais ir rekomendacijomis dėl laužų kūrenimo ir maisto gaminimo įrenginių (grilių, kepsninių ir kt.) naudojimo gamtoje.

Skaityti toliau

Paslaptingų inkų terasų kilmės mokslininkai paaiškinti negali (0)

Inku terasos_opusteno.rs

Mokslininkai ne vienerius metus tyrinėja paslaptingas terasas, kurias prieš šimtus metų pastatė inkų civilizacija. Jų sumanumas ir organizuotumas, regis, pranoktų net šių laikų mokslininkus.

Inkų civilizacija Peru aukštumose klestėjo maždaug XIII amžiuje. Paskutinė jų tvirtovė ispanų buvo užkariauta 1572 metais.

Šios civilizacijos palikimas – terasos stūkso Morėjaus mieste, maždaug 50 km į šiaurės vakarus nuo Kusko. Skaityti toliau

Svetimi gyvūnai ir augalai kelia susirūpinimą visai Europos Sąjungai (0)

Paprastasis meskenas.Procyon lotor_S.Paltanaviciaus

Liepos 14 d. Europos Komisija patvirtino pirmąjį Europos sąjungai (ES) susirūpinimą keliančių invazinių svetimų augalų ir gyvūnų rūšių sąrašą, į kurį įrašytos 37 invazinės gyvūnų ir augalų rūšys. Sąrašas sudarytas pagal 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo nuostatas.

Naudoti gyvus gyvūnus, gyvybingus augalus, grybus ir mikroorganizmus bei gyvybingas jų dalis, kai šios rūšys įtrauktos į ES susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą, leidžiama tik gavus leidimą Skaityti toliau

VDU Kauno botanikos sodo „Kvapų naktyje“ rinks kvapniausią augalą (0)

Ne tik formų, spalvų, bet ir kvapų atradimai lydi kiekvienąkart apsilankius Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kauno botanikos sode. Į kelionę aromatais jau šį penktadienį, liepos 22 dieną, pakvies tradicine tapusi gėlių, skonių ir kvapų šventė „Kvapų naktis“, kurios lankytojai rinks kvapniausią Botanikos sodo augalą.

Rožės – kvapų varžybų lyderės

2015 metų „Kvapų naktyje“ dvi aukščiausias vietas kvapniausio augalo rinkimuose be konkurencijos pelnė rožės. Pirmoje vietoje atsidūrė vaisiais su vyno ir kriaušių poskoniu Skaityti toliau

Skubėkime apsirūpinti vaistažolėmis (0)

Vaistazoliu-arbatos_valstietis.lt

„Kokius vaistinius augalus reikia rinkti birželį?“ – klausia Svetlana V. Iš Kelmės.

Atsako gydytoja, žolininkė Zofija Tikuišienė.

Iki Joninių turėtume paskubėti apsirūpinti gamtos dovanojamais vaistiniais žolynais, nes būtent birželį augalai turi daugiausia naudingųjų savybių. Prieš pradėdami juos rinkti, pakalbėkite su gamta, augalais, tai veikia kaip meditacija, Skaityti toliau

Didžiausiame Lietuvos rožyne kuriama pasaulinio lygio kolekcija (0)

VDU Kauno botanikos sodo nuotr.

Liepos 22 d., VDU Kauno botanikos sode tradicinės „Kvapų nakties“ šventės metu, visi rožių mylėtojai turės progą gyvai pabendrauti su rožyno globėja Dovile Ryliene ir išsamiau susipažinti su VDU Kauno botanikos sodo rožių įvairove.

Vos pasukus už Vytauto Didžiojo Universiteto Kauno botanikos sodo oranžerijos, prieš akis atsiveria mirguliuojanti prabangių žiedų jūra ir pasitinka su niekuo nesupainiojamas rožių aromatas.

Skaityti toliau

Kviečia paslaptinga ir romantiška Kvapų naktis (0)

plakatas kvapu naktisLiepos 22 d. 18 val. Kauno botanikos sode rengiama romantikos, gėlių ir aromatų kupina gražiausia Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo šventė – Kvapų naktis!

Šventės rengėjai žada, jog atėjusieji atras stebuklingą augalų kvapų pasaulį, mėgausis sodriu vidurvasario žiedų dvelksmu, pajus egzotiškus aromatus muzikos, šviesų ir paslapčių kupinoje šventėje po atviru dangumi.

Renginio metu bus renkamas kvapniausias VDU Kauno botanikos sodo augalas, Botanikos sodo profesionalai atvers aromatingųjų augalų paslaptis, Skaityti toliau

Europos Sąjunga spartina tausią augalų apsaugą (0)

zastavki.com nuotr.

Tausus augalų apsaugos produktų naudojimas rūpi visoms ES narėms, todėl visų ES valstybių narių atstovai pritarė Mažos rizikos gaminių gausinimo ir integruotos kenkėjų kontrolės spartinimo įgyvendinimo planui Liuksemburge vykusiame Europos Sąjungos (ES) Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje, kuriame dalyvavo ir Lietuvos žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Europos Tarybos posėdyje pritarimą planui išsakė ir eurokomisaras Vytenis Andriukaitis. Skaityti toliau

Rengiant naują Lietuvos raudonąją knygą pirmą kartą savo žodį tars ir visuomenė (0)

Lietuvos raudonoji knyga | aplinkos ministerijos nuotr.

Aplinkos ministerija numato 2018 m. išleisti atnaujintą Lietuvos raudonąją knygą ir kviečia nevyriausybines organizacijas, biologus ekspertus siūlyti tas augalų, kerpių, gyvūnų ir grybų rūšis, kurių būklę reikėtų įvertinti. Rengiant šį leidinį, pirmą kartą savo žodį tars ir visuomenė – jis bus išleistas tik viešai aptarus preliminaraus vertinimo rezultatus.

„Lietuvos raudonąją knygą pagal jos svarbą galėtume prilyginti Konstitucijai. Kaip pagrindinis šalies įstatymas lemia teisinius visuomenės santykius, Skaityti toliau

Liepa kvepia medumi (0)

Liepa – pagrindinio medunešio mėnuo, nes žydi liepos, barkūnai, liucernos, bajorės, grikiai, dobilai, ežeiniai, sirijiniai klemaliai, ožkarožės. Šiluma ir karščiai, kai yra pakankamai drėgmės, taip pat palankūs bitėms. Tada medunešiai būna gausūs.

Optimalios sąlygos

Kiek augalai pagamins ir išskirs nektaro, priklauso nuo temperatūros, drėgmės, saulės šviesos ir daug kitų klimato bei aplinkos veiksnių. Daugumai augalų optimali temperatūra nektarui išskirti yra 15–25, o kitiems – 22–27 laipsniai šilumos. Temperatūrai kylant ar krintant, išskiriamo nektaro kiekis mažėja. Tvyrant 38 laipsnių karščiui, augalai nustoja skirti nektarą. Skaityti toliau

Į VDU Kauno botanikos sodą kviečia pražydę tulpmedžiai (0)

Tulpmedis | VDU Kauno botanikos sodo nuotr.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kauno botanikos sode savo elegantiškus tulpinius žiedus išskleidė ir pasigrožėti šiuo neeiliniu reginiu kviečia tulpmedžiai.

Iš trijų parke besistiebiančių tulpmedžių šiuo metu žydintys yra du – išauginti iš sėklų, surinktų 1950 m. nuo Veliuonos parke augančio tulpmedžio. Trečiasis medelis žiedus sukraus ateityje, kiek ūgtelėjęs: paprastai tulpmedžiai žydėti pradeda tik sulaukę 10–15 metų amžiaus.

Kaip liudija pats medžio pavadinimas, tulpmedis pakeri savo didžiuliais, taures primenančiais žiedais – su juo varžytis tegali turbūt tik magnolijos. Žiedai nesudėtingi, Skaityti toliau

Saulės miesto pasididžiavimas (0)

Siauluų universiteto Botanikos sodas_N.Baronienes nuotr

Šiaulių krašte daug įdomių vietų, tačiau vasarą Šiaulių turizmo informacijos centro darbuotojai paragins pirmiausia apsilankyti Šiaulių universiteto botanikos sode.

Idėjų netrūksta

Kiekvienos šalies pasididžiavimas – botanikos sodai. Lietuvos universitetų botanikos sodų asociacija vienija Lietuvos botanikos sodus, arboretumus ir kitas valstybines institucijas arba jų padalinius, taip pat privačius asmenis, kaupiančius augalų kolekcijas. Asociacijos pirmininkė – Šiaulių botanikos sodo direktorė prof. dr. Asta Klimienė. Skaityti toliau