Žymos archyvas: Audrys Antanaitis

Pasaulio paukščių pavadinimai šešiakalbiame žodyne (0)

Irena ir Mečislovas Žalakevičiai | A. Umbraso nuotr.

Kad ir kokios interneto platybės būtų visagalės ir visažinės, turėti po ranka išsamų, patikimą žodyną – visada kur kas geriau ir net ramiau. Nereikia blaškytis, ieškant vieno ar kito pavadinimo ar termino. Tie, kurie domisi paukščiais, gali jaustis privilegijuoti, nes Mečislovo ir Irenos Žalakevičių sudarytas „Paukščių pavadinimų žodynas“ – neįkainojama vertybė. Jame galima rasti bemaž visų pasaulio paukščių lietuviškus pavadinimus.

Vienam labiausiai patyrusių Lietuvos ornitologų akademikui habil. dr. M. Žalakevičiui mintis imtis paukščių pavadinimų žodyno rengimo gimė iš karto atkūrus Nepriklausomybę: „Žmonės pradėjo važinėti po pasaulį ir leisti knygas, Skaityti toliau

Įgyvendinamos Valstybinės kalbos politikos gairės sustiprins lietuvių kalbos įtaką (4)

Herbas | lrkm.lt nuotr.

Vyriausybė patvirtino Valstybinės kalbos politikos 2019-2022 m. gairių įgyvendinimo priemonių planą.

Plane numatytos priemonės, skirtos valstybinės kalbos statusui įtvirtinti ir lietuvių kalbos prestižui stiprinti. Jomis siekiama užtikrinti kalbos lankstumą ir dinamiką, stiprinti lietuvių kalbos statusą daugiakalbės Europos sąlygomis, užtikrinti visavertį valstybinės kalbos funkcionavimą visose viešojo vartojimo srityse. Pasiūlytos priemonės taip pat turėtų padėti užtikrinti bendrinės kalbos modernumą, atsinaujinimą ir gausinti jos išteklius visuomenės poreikiams tenkinti. Skaityti toliau

L. Vyšniauskienė. Nelegalai nori keisti mūsų kalbą (21)

Migrantai | Vengrijos policijos nuotr.

Kiek yra rėksnių, garsiai trimituojančių, kad pas mus pažeidinėjama etika ir žmogaus teisės, neskaičiuosiu. Tiesiog pastebėjau, kad nemaža jų dalis kažkokių teisių ieško keistose sferose. Rėksnių nuomone, mes pažeidžiame teises ir etiką, jei nelegalius migrantus vadiname nelegalais, čigonus – čigonais, didžkukulius – cepelinais.

Dėl cepelinų teisių vadintis didžkukuliais negaliu pasakyti nieko – nežinau jų nuomonės. Tačiau kartą teisme pasiteiravus, kur vyks čigonų byla, tapau aršiai „paauklėta“. Nes, girdi, ne čigonai jie, o Skaityti toliau

Siekiama, kad Lietuvos įmonių pavadinimai būtų rašomi ir nelietuviškais rašmenimis (video) (24)

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas | lrs.lt stop kadras

Gruodžio 19 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo svarstomas Ūkio ministerijos (ŪM) parengtiems Valstybinės kalbos įstatymo ir Civilinio kodekso pakeitimams, leidžiantiems Lietuvos įmonėms registruoti įmonių pavadinimus ne tik valstybine lietuvių kalba, bet ir sudarytais užsienio kalba lotyniškais rašmenimis.

Pagal šį siūlymą Lietuvoje įmonių pavadinimus galima būtų kurti užsienio kalba lotyniškais rašmenimis. Skaityti toliau

P. S. Krivickas. Lietuvių kalbos riktai ir reikalai (18)

Žiniasklaida | sumin.lt nuotr.

Ar pamenate tie, kas dalyvavote Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) praėjusiame suvažiavime, vykusiame 2014 metų lapkričio 22 d. nutarimą Dėl lietuvių kalbos vartojimo žiniasklaidoje? Štai jo pradžia:

Mes, LŽS XVI suvažiavimo delegatai, reiškiame susirūpinimą ir raginame visas žiniasklaidos priemones bei valstybines organizacijas skubiai imtis priemonių prieš lietuvių kalbos susinimą viešojoje erdvėje. Skaityti toliau

Valstybinės lietuvių kalbos statuso atkūrimo 30-mečiui skirtoje konferencijoje aptarti lietuvių kalbos politikos klausimai (video) (1)

lrs.lt nuotr.

Lapkričio 19 d. Seime vykusioje konferencijoje „Atkurtam valstybinės lietuvių kalbos statusui – 30“ buvo paminėtas labai svarbus įvykis – 1988 m. lapkričio 18 d. Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba pripažino lietuvių kalbą valstybine. Tuometinė sovietinė Konstitucija buvo papildyta straipsniu, įteisinančiu lietuvių kalbos vartojimą viešojo gyvenimo srityse. Šiek tiek vėliau, jau atkūrus Nepriklausomybę, teisiškai valstybinės lietuvių kalbos statusą įtvirtino 1990 m. Laikinasis Pagrindinis Įstatymas, o 1992 m. referendumu – ir iki dabar galiojanti Lietuvos Skaityti toliau

Seime vyks konferencija „Atkurtam valstybinės lietuvių kalbos statusui – 30“ (tiesioginė transliacija) (0)

Seimas | lrs.lt nuotr.

Lapkričio 19 d., pirmadienį, 10 val. Semo Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai, Gedimino pr. 53, Vilnius) Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija organizuoja konferenciją „Atkurtam valstybinės lietuvių kalbos statusui – 30“.

Konferencija skirta paminėti atkurto valstybinės lietuvių kalbos statuso 30-metį. 1988 m. lapkričio 18 d. Sąjūdžio ir visuomenės spaudžiama LSSR Aukščiausioji Taryba pripažino lietuvių kalbą valstybine – sovietinės Lietuvos Konstitucija buvo papildyta straipsniu, įteisinančiu lietuvių kalbos vartojimą viešojo gyvenimo srityse. Skaityti toliau

A. Antanaitis: Būkime patys verti savos kalbos (14)

Audrys Antanaitis | gyvenimas.eu nuotr.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininką Audrį Antanaitį kalbina Prienų raj. ir Birštono krašto laikraščio „Gyvenimas“ žurnalistės Ramutė Šimukauskaitė ir Juveta Mudėnienė.

Pradėkime pokalbį nuo to, kad šiemet minime reikšmingą sukaktį – prieš trisdešimt metų, 1988 metų lapkričio 18 dieną tuometinė Aukščiausioji Taryba atkūrė valstybinį lietuvių kalbos statusą. Kam jo reikėjo ir ką jisai davė?

Skaityti toliau

A. Juozaitis Rygoje susitiko su Lietuvos ir Latvijos sandraugos rėmėjais (6)

Arvydas Juozaitis Rygoje susitiko su Lietuvos ir Latvijos sandraugos rėmėjais | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Rugsėjo 18 d. Latvijoje, Rygos Tautos namuose (Rīgas Latviešu biedrības nams) vienas iš Sąjūdžio pradininkų, filosofas ir rašytojas Arvydas Juozaitis, šį pirmadienį Biržų pilyje oficialiai paskelbęs, kad dalyvaus 2019-ųjų Lietuvos prezidento rinkimuose, susitiko su Rygos lietuviais ir latviais remiančiais jo iškeltą Latvijos ir Lietuvos sandraugos idėją.

Susitikimui vadovavo vienas žinomiausių Latvijos kino režisierių Janis Streičas. Renginyje dalyvavo humanitarinių mokslų daktarė Dagmara Beitnarė, Skaityti toliau

Birštone vyks pokalbių šventė „Būtent!“ (0)

Diskusijų festivalis „Būtent“ | Birštono savivaldybės nuotr.

Rugsėjo 7-8 dienomis, Birštone, vyks pokalbių šventė „Būtent!“. Antrą kartą rengiamas renginys į Vytauto parką Birštone žada sukviesti 5000 smalsių ir atviroms diskusijoms nusiteikusių dalyvių.

„Birštone kasmet vyksta per 150 įvairių renginių, į kuriuos plūsta nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių lankytojų. Turime visas sąlygas užtikrinti sklandų pasiruošimą ir malonią patirtį renginio ir kurorto svečiams. Didžiuojamės, kad renginį nutarta rengti Birštone – šią tradiciją palankiai vertina ir gyventojų, ir vietos verslininkų bendruomenės. Jaučiame, kad renginio dėka Birštoną atranda čia ypač Skaityti toliau

Seimas patvirtino Valstybinės kalbos politikos 2018-2022 metų gaires (video) (18)

Audrys Antanaitis | asmeninė nuotr.

Birželio 27 d. Seimas priėmė Seimo nutarimą „Dėl Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairių“ (projektas Nr. XIIIP-2069(2), kuriuo nutarta patvirtinti pagrindinius artimiausių 5 metų valstybinės lietuvių kalbos politikos principus, tikslus, uždavinius bei jų sprendimo būdus ir valstybinės kalbos būklės pažangos kriterijus.

Dokumente akcentuojama, kad valstybinės kalbos politika turi tenkinti visuomenės, įskaitant ir užsienyje gyvenančius tautiečius, socialinės, nacionalinės ir kultūrinės vienybės poreikį. „Valstybinės kalbos politika turi derėti su Europos Sąjungos Skaityti toliau

A. Antanaitis: Valstybinė kalba negali klestėti be ją saugančios politikos (32)

Audrys Antanaitis | Propatria.lt nuotr.

Birželio 19 dieną Seimas po svarstymo pritarė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) parengtoms Valstybinės kalbos politikos 2018-2022 metų gairėms. Tiek viešojoje erdvėje, tiek Seime šiam projektui, siekiančiam sukurti kryptingą valstybinės kalbos apsaugos ir stiprinimo politiką, pasigirdo kategoriška opozicija. Liberalūs TS-LKD ir LLS frakcijų nariai – Mantas Adomėnas, Edmundas Pupinis, Gintaras Steponavičius ir Arūnas Gelūnas – užregistravo pataisas, paremtas principine nuostata, jog gairės nepagrįstai skelbia apie tariamas grėsmes valstybinei kalbai ir kuria esą uždarą, stagnuojančią ir netgi sovietišką kalbos politiką. Apie gairių tikslus, Skaityti toliau

A. Antanaitis: Galite patikėti? Lietuvių kalba – nebeprestižinė! (53)

Audrys Antanaitis | Alkas.lt nuotr.

Dar nėra ne pusmečio, kai Valstybinės lietuvių kalbos komisijai vadovauja lituanisto išsilavinimą turintis žurnalistas Audrys Antanaitis. Svarstant jo kandidatūrą Seime, bene didžiausia kliūtimi laikyta aplinkybė, kad jis neturi mokslinio laipsnio, tačiau pakako kelių mėnesių, kad lituanistikos magistro vadovaujama komisija parengtų ir pateiktų Seimui 2018–2022 metų valstybinės kalbos politikos gaires, kurių apskritai nebuvo ištisą dešimtmetį. (Tuomet komisijai vadovavo mokslų daktarės kalbininkės.)

Komisijos pirmininką A.Antanaitį kalbina žurnalistė Danutė Šepetytė. Skaityti toliau

Pristatytos Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairės (7)

Irena Degutienė | lrs.lt nuotr.

Gegužės 10 d. Seimas pradėjo svarstyti Seimo Pirmininko pavaduotojos, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkės Irenos Degutienės pristatytą Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairių“ projektą (Nr. XIIIP-2069), kuriuo siekiama patvirtinti pagrindinius artimiausių 5 metų valstybinės lietuvių kalbos politikos principus, tikslus, uždavinius bei jų sprendimo būdus ir valstybinės kalbos būklės pažangos kriterijus.

Seimo Pirmininko pavaduotoja pažymėjo, kad dabartinis teisinis valstybinės kalbos reguliavimas nėra pakankamas, daugelis Skaityti toliau

Valstybinė kalbos inspekcija kviečia į pokalbį „Lietuvių kalbos apsauga: prasimanymai ir tikrovė“ (9)

Valstybinė kalbos inspekcijos viršininkas Donatas Smalinskas | Valstybinės kalbos inspekcijos nuotr.

Balandžio 18 d. 10 val. Vilniuje, Kultūros ministerijos Baltojoje salėje (J. Basanavičiaus g. 5) Valstybinė kalbos inspekcija surengs pokalbis  „Lietuvių kalbos apsauga: prasimanymai ir tikrovė“.

Renginio tikslas – paprastai papasakoti apie kalbos norminimo būtinybę ir reikšmę, atskleisti tikrąsias kalbos vartotojų baimės priežastis, Kalbos inspekcijos veiklos plonybes, netaikomas nuobaudas, aptarti užsienio valstybių praktiką ir aptarti kitus su lietuvių kalba susijusius klausimus. Skaityti toliau

Kėdainiuose įvyko konferencija – „Knygai nobažnystės krikščioniškos“ − 365!“ (0)

Kėdainiuose atspausdintai „Knygai nobažnystės krikščioniškos“ − 365! | Rinkosaikste.lt, A. Barzdžiaus nuotr.

Kovo 16 d., Kėdainiuose, vyko baigiamasis Lietuvių kalbos dienų renginys, skirtas svarbiausio evangelikų reformatų leidinio „Knyga nobažnystės krikščioniškos, 1653“  365-osioms metinėms ir vienam iš šios knygos sudarytojų, buvusiam Kėdainių burmistrui, Kėdainių gimnazijos rektoriui, lietuviškos raštijos kūrėjui, evangelikų reformatų žymiam veikėjui Steponui Jaugeliui-Telegai paminėti.

Kartu su gidu, susirinkusieji buvo kviečiami užsukti į XVII a. buvusios Kėdainių spaustuvės patalpas Šviesiojoje gimnazijoje, kur buvo atspausdinta išskirtinė knyga. Skaityti toliau

Pagerbti Lietuvių kalbos dienų rengėjai (nuotraukos) (0)

VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis | A. Umbraso nuotr.

Kovo 14 d. Vilniuje, Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje, įvyko Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) surengtas baigiamasis Lietuvių kalbos dienų renginys.

Vasario 16 – kovo 11 d. VLKK koordinuojamos Lietuvių kalbos dienos vyko visose šalies savivaldybėse ir užsienio šalių lietuvių bendruomenėse: buvo surengta apie 3000 kalbai skirtų renginių.

Baigiamajame Lietuvių kalbos dienų renginyje Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir Skaityti toliau

Pagerbti lietuvių kalbos puoselėtojai (nuotraukos) (3)

Pagerbti lietuvių kalbos puoselėtojai | VLKK nuotr.

Vasario 28 d. Lietuvos mokslų akademijoje Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) įteikė apdovanojimus už reikšmingus darbus lietuviškos terminijos kūrimo, mokslo kalbos puoselėjimo ir visuomenės kalbinio švietimo srityse.

Skulptūrėlė „Sraigė“ (autorius Rokas Dovydėnas) ir diplomai buvo įteikti: Punsko visuomenininkui Sigitui Birgeliui, „Gimtosios kalbos“ žurnalo rengėjoms Ingai Mataitytei ir Ritai Urnėžiūtei, lietuvių kalbos terminijos kūrėjams ir terminų žodynų rengėjams prof. Algirdui Smilgevičiui, dim. plk. Eugenijui Simonui Kisinui, prof. Aurelijai Žvirblienei, prof. Skaityti toliau

Bus įteikti VLKK apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą (0)

Roko Dovydėno sukurta skulptūrėlė „Sraigė“ | VLKK nuotr.

Vasario 28 d. 15 val. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos salėje (Gedimino pr. 3) bus apdovanoti lietuvių kalbos puoselėtojai. Valstybinės lietuvių kalbos komisija (VLKK) jau ketvirtą kartą apdovanos lietuviškos terminijos kūrėjus, mokslo kalbos puoselėtojus ir visuomenės kalbinio išprusimo ugdytojus. 

Apdovanojimo iškilmėse dalyvaus Lietuvos mokslų akademijos prezidentas, akademikas Jūras Banys, VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis, Lietuvių kalbos instituto Skaityti toliau

Išrinkti gražiausi lietuviški įmonių pavadinimai (0)

VKI nuotr.

Lietuvių kalbos inspekcija skatina verslininkus suteikti įmonėms ne tik įdomius, originalius, bet ir lietuviškus, taisyklingus vardus ir nuo 2009 metų kasmet rengia „Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų“ konkursą. Į apdovanojimą galėjo pretenduoti įmonės, ankstesniais metais įregistruotos Registrų centre. 2017 metais jų buvo 11 373.

Renkant atsisakyta klubų, centrų, draugijų, asociacijų, sąjungų, bendrijų, viešųjų įstaigų. Tarp laureatų nepatenka dirbtiniai, sudaryti su skaitmenimis, Skaityti toliau

Lietuvių kalbos dienos prasideda! (0)

lietuvių kalbos dienosAtkurtos Lietuvos šimtmečio renginiai vilnija per visą šalį. Visi miestai ir miesteliai šventė ir švęs atkurtos Lietuvos šimtmetį. Kartu su šventėmis prasidėjo ir trečią kartą vykstančios Lietuvių kalbos dienos.

Vasario 21-ąją Jungtinės Tautos nuo 1999 metų yra paskelbusios Tarptautine gimtosios kalbos diena. Tad pats laikas švęsti.

Pasak Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko Audrio Antanaičio, Lietuvių kalbos dienų, kurios vyks visose 60 savivaldybių, tikslas – didinti lietuvių kalbos prestižą, Skaityti toliau

„TALKA kalbai ir tautai“ su VLKK pirmininku aptarė valstybinės kalbos puoselėjimo klausimus (0)

„TALKA kalbai ir tautai“ taryba su VLKK pirmininku aptarė valstybinės lietuvių kalbos reikalus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Sausio 4 d. Vilniuje, visuomeninio judėjimo „TALKA kalbai ir tautai“ tarybos nariai susitiko su naujuoju Valstybinės lietuvių kalbos komisijos(VLKK) pirmininku Audriu Antanaičiu. Susitikime buvo aptarti svarbūs naujosios kadencijos komisijos darbo organizavimo ir valstybinės lietuvių kalbos politikos klausimai.

A. Antanaitis pasidžiaugė, kad prie VLKK jau įsteigta labai reikalinga kalbos politikos pakomisė, kurios iki šiol labai trūko. Be to per pirmąjį VLKK kadencijos darbo mėnesį pavyko išspręsti terminų banko klausimus. „Terminų bankui po vieno Seimo sprendimo buvo iškilęs pavojus būti prarastam, Skaityti toliau

„Mes ir jie“: Liuksemburge lietuviai pristatė savo šalį (video) (0)

Tarptautinė mūgė Liuksemburge 2017 | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Liuksemburge vykusios tarptautinės mugės metu daugybė žmonių šurmuliavo ir prie trijų Baltijos šalių stendo. Lietuviai, latviai ir estai pristatė savo šalis. Kas kaip. Vieni mezginiais. Kiti suvenyrais. Treti per skrandį. Nes pasakyta – kas valdo skrandį, tas valdo pasaulį.

Ramunę Šarkauskienę ir Julių Gudžiuką mugėje kalbino Audrys Antanaitis. Filmavo Arūnas Sartanavičius.

Laidą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Filmuota 2017 m. lapkričio mėn. 25 d. Skaityti toliau

„Mes ir jie“: Liuksemburge dūzgia „Avilys“(video) (0)

Mokyklos „Avilys“ ikurėjos, Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

„Avilys“ yra lituanistinė mokykla veikianti Liuksemburge. Ne pačioje sostinėje, bet šalyje. Kuri yra tokia nedidelė, kad ją neskubant pervažiuoti užtenka valandos.

Šalis nedidelė, o žmonės, kaip visada, dideli. Dideli savo širdimis, siekiais, užmojais. Ypač lietuviai, kuriuos mes pažįstame geriausiai.

Šį kartą Alko žmonės ir lankėsi Liuksemburgo lituanistinėje mokykloje „Avilys“, kurioje kalbino dvi iš penkių mokyklos įkūrėjų. Siūlome pasižiūrėti Audrio Antanaičio pokalbio su Jolanta Švedkauskiene ir Giedre Šimonėlyte. Filmavo Arūnas Sartanavičius. Skaityti toliau

„Mes ir jie“: Liuksemburgo lietuviai šventė dešimtmetį (video) (0)

Žilvinas Bubnys | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Prieš dešimt metų įsikūrė Liuksemburgo lietuvių bendruomenė. Intelektuali, jaunatviška, energinga, ji ir šiandien išlieka tokia pati. Švęsdama savo pirmąjį jubiliejų. Planuodama ateitį. Mokydama vaikus lituanistinėje mokyklėlėje.

O nuo ko viskas prasidėjo? Apie tai Liuksemburge Audriui Antanaičiui papasakojo pirmasis bendruomenės pirmininkas Žilvinas Bubnys. Filmavo Arūnas Sartanavičius.

Laidą remia Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondas. Filmuota 2017 m. lapkričio mėn. 25 d. Skaityti toliau

VLKK pirmininkas A. Antanaitis lankėsi Valstybinės kalbos inspekcijoje (0)

VLKK pirmininkas A. Antanaitis lankėsi Valstybinės kalbos inspekcijoje | vki.lrv.lt nuotr.

Lapkričio 30 d. Valstybinės kalbos inspekcijoje (VKI) lankėsi naujai paskirtas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas (VLKK) Audrys Antanaitis. Su svečiu susitikę Inspekcijos viršininkas Donatas Smalinskas ir jo pavaduotojas Arūnas Dambrauskas aptarė lietuvių kalbos tvarkybos ir priežiūros reikalus, VLKK ir VKI bendradarbiavimą.

Pokalbyje buvo atkreiptas dėmesys, kad būtina kuo skubiau priimti Valstybinės kalbos Skaityti toliau

„Mes ir jie“: Vinicoje skraido lietuviškas „Sakalas“ (video) (0)

Vasilijus Sugak-Lichnauskas, Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Pietvakarių Ukrainoje esantis Ukrainos miestas Vinica šaltiniuose minima jau nuo 1363 m. kaip lietuvių tvirtovė. Net ir Lietuvai pasitraukus iš šio miesto, lietuviai nepasitraukė. Dar visai neseniai čia gyvena apie penkiasdešimt lietuvių, kurie įkūrė bendruomenę, išlikusią iki šių dienų.

Tiesa, šiuo metu Vinicoje lietuvių sumažėjo. Ne visi ir lietuviškai bemoka. Tačiau stengiasi kalbėti. Tuo įsitikinsime pažiūrėję ir paklausę Audrio Antanaičio Skaityti toliau

„Mes ir jie“: Ir Kijeve mokosi lietuviškai (video) (0)

Aurelija Petkevič, Audrys Antanaitis | Alkas.lt, nuotr.

Lietuviška mokykla Kijeve tai atsiranda, tai prapuola, tai atsiranda vėl. Šiuo metu ji veikia! Ir tuo džiaugiasi ne tik mažieji lietuviukai, bet ir didieji lietuviai, kurie irgi turi puikią galimybę atnaujinti lietuvių kalbos ir istorijos žinias, prisiminti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus, kuriuos ukrainiečiai ir šiandien tebelaiko aukso amžiumi.

Lietuviška mokykla atsiranda tada, kada atsiranda pasiryžėlių. Su dviem tokiom pasiryžėlėm –  Ramune Potašnikova ir Aurelija Petkevič – ir kalbėjosi Kijeve viešėjusi Alko komanda – Audrys Antanaitis ir Arūnas Sartanavičius. Skaityti toliau

„Mes ir jie“: Kijevo lietuviai nusiteikę įveikti sunkumus (video) (0)

Virginija Choruža, Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Taip sako Kijevo lietuvių Maironio draugijos pirmininkė Virginija Choruža. Ji prisimena, kad per dvidešimt septynerius draugijos gyvavimo metus sunkių akimirkų būta ne kartą. Tačiau lietuviai susiburdavo vėl ir vėl. Tad ir dabar, nepaisant rytų Ukrainoje vykstančio karo, sunkmečio ir korupcijos, Ukrainos lietuviai buriasi, glaudžiasi vienas prie kito ir tikisi sulaukti geresnių laikų.

Virginiją Choružą Kijeve kalbina Audrys Antanaitis. Filmuoja Arūnas Sartanavičius.

Laidą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Filmuota 2017 m. lapkričio 17 d. Skaityti toliau

„Mes ir jie”: Chersone tebestovi Vytauto Didžiojo bokštas (video) (0)

Natalija Danutė Bimbiraitė, Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Chersonas – miestas netoli Krymo pusiasalio. Kažkada čia ėjo pietinė Lietuvos DidžiosiosKunigaikštystės siena, o dabar čia dar tebestovi tų laikų sargybos bokštas, pagarbiai vadinamas Vytauto bokštu.

Šiandien tas bokštas yra bene vienintelis Lietuvos didybės liudininkas tose vietose. Tiesa, jam gręsia pavojus, nes ne visi Chersono apskrities biurokratai suvokia jo išskirtinumą. Tačiau Chersono „Ukrainos – Lietuvos“ kultūros centro valdybos pirmininkės Natalijos Danutės Bimbiraitės pastangomis jo sunaikinimo, atrodo, pavyks išvengti. Skaityti toliau