Žymos archyvas: atradimai

Lietuvio atsakymas lenkų istorikui (2)

dr. Napoleonas Kitkauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Napaleono Kitkausko vardas neatsiejamas nuo Tolminkiemio, Vilniaus arkikatedros, Vilniaus Žemutinės pilies rūmų šių dienų istorijos, – paprastai tariant, jis yra tas žmogus, kuris fiziškai įženklino Kristijono Donelaičio atminimą, kuris surado garsųjį Arkikatedros lobyną ir kuris savo delnais bus apčiuopęs Mindaugo katedros akmenis.

Kuklusis architektūros istorikas bei restauratorius N.Kitkauskas tuoj imtų taisyti, Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Absoliutus temperatūros nulis arba kaip Nobelio premijos laureatas padės Lietuvos lazerių rinkai (video) (0)

Prof. Volfgangas Keterlis (Wolfgang Ketterle) | LRT Kultūra nuotr.

Kai lauke taip beprotiškai karšta, norisi ir atvėsti ir įjungti smegenis dirbt aukščiausia pavara. Tokią galimybę suteikia mokslo populiarinimo laida „Mokslo sriuba“ drauge su fizikos Nobelio premijos laureatu Volfgangu Keterliu (Wolfgang Ketterle).

Naujų žinių iš vėsinimo iki absoliutaus nulio pasaulio gausite pažiūrėję interviu su šiuo charizmatišku mokslininku. Įdomiausius savo veiklos aspektus profesorius pateikė dar prieš pat savo paskaitą „Atradimų receptas: artėjimas link absoliutaus temperatūros nulio“. Skaityti toliau

Atradimai Kopgalio kaime: žmonės čia gyveno daug anksčiau (video) (0)

Akmens amžiaus radiniai | P. Mart nuotr.

Lietuvos jūrų muziejaus Etnografinės pajūrio žvejo sodybos teritorijoje, buvusio Kopgalio kaimo vietoje, nuo 2012 metų atliekami archeologiniai tyrimai. Muziejaus direktorės Olgos Žalienės teigimu, muziejus žada atkurti šį kaimą. Atkūrimas siejamas tiek su naujomis ekspozicijomis, tiek su rekreacijos plėtra.

Pasak tyrimams vadovaujančio dr. Klaido Permino, Kopgalio archeologiniai radiniai yra unikalūs, darantys ateities tyrimus intriguojančiais. Skaityti toliau

„Moterys moksle“: stebinanti pažintis su artimiausiais žmonių giminaičiais Žemėje (video) (0)

„Moterys moksle“: stebinanti pažintis su artimiausiais žmonių giminaičiais Žemėje | LRT nuotr.

Už beveik viską, ką mes dabar žinome apie artimiausius Žemėje gyvenančius žmogaus giminaičius, t. y. šimpanzes, turėtume būti dėkingi britų primatologei ir antropologei Džeinė Godal (Jane Goodall). Kaip ji sugebėjo taip artimai šiuos gyvūnus pažinti?

Dar vaikystėje D. Godal, įkvėpta Tarzano istorijų, svajojo nuvykti į Afriką, apsigyventi tarp laukinių gyvūnų ir rašyti apie juos knygas. Netrukus svajonės virto ambicingais tikslais, ir, sulaukusi 22-ejų, mergina jau keliavo į Keniją. Ten ji susipažino su garsiu mokslininku Luisu Lyku (Louise Leakey), kuris, pastebėjęs merginos entuziazmą, pasiūlė Skaityti toliau

Prasideda penkioliktieji Marijos Gimbutienės skaitymai (0)

Apyrankė | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Vasario 28 d. 17 val. – Balandžio 11 d. 17 val., Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Archeologijos ekspozicijoje, Arsenalo g. 3., penkioliktą kartą rengiami žymiausiai lietuvių archeologei, daugelio knygų ir straipsnių autorei prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994) skirti skaitymai.

„Šioje tęstinėje konferencijoje kviečiami dalyvauti visi besidomintys Lietuvos priešistore ir istoriniais laikais, norintys sužinoti daugiau. Nuo vasario iki balandžio, dvylika pranešėjų per šešis vakarus supažindins su naujausiais archeologiniais tyrinėjimais ir atradimais Lietuvoje“, Skaityti toliau

Po 17 metų lietuviškas filmas – Toronto kino šventėje (0)

Kadras iš filmo „Stebuklas“ | Mato Astrausko nuotr.

Nuo rugsėjo 7 d., iki rugsėjo 17 d., vyks Tarptautinė Toronto kino šventė. Šiais metais į šią šventę pateko Lietuvės režisierės Eglės Vertelytės tragikomedija – „Stebuklas“, pasakojanti apie socializmo ir kapitalizmo kaktomušą lietuviškoje kiaulių fermoje. Tai itin didelis laimėjimas, kadangi paskutinį kartą, Toronte, lietuviškas filmas buvo rodomas tik 2000 metais. Tuomet į šventės programą pateko Šarūno Barto filmas – „Laisvė“. Taigi, po 17 metų pertraukos lietuviškas filmas vėl bus rodomas Toronto kino festivalyje ir tai bus

Skaityti toliau

V. Vaitkevičiaus paskaitoje bus atskleisti naujausi seniausių šventviečių tyrinėjimų atradimai (1)

V.Vaitkevicius mikaiciuose

Kovo 8 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1, Vilnius) viešą paskaitą „Seniausios šventvietės – naujausi tyrinėjimai“ skaitys Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Vykintas Vaitkevičius.

1990-aisiais pradėtus senųjų Lietuvos šventviečių tyrinėjimus kasmet lydi atradimai. Vieni jų tikslina šventviečių žemėlapį, antri – sampratą ir apibrėžimą, treti pildo padavimų ir pasakojimų aruodus. Skaityti toliau

Baltijos gintaro meno centras kviečia į V. Vaitkevičiaus paskaitą „Baltų šventviečių atodangos“ (0)

v-vaitkeviciaus-paskaita-apie-sventvietes_plakatas

Spalio 19 d. (trečiadienį), 17 val. Baltijos gintaro meno centre vyks paskaita „Baltų šventviečių atodangos“. Joje archeologas Vykintas Vaitkevičius, tyrinėjantis senąsias Lietuvos šventvietes, pasidalins sukaupta patirtimi, praskleis baltų šventviečių paslapties skraistę.

Baltijos gintaro meno centras rengia ir kviečia į šią nemokamą paskaitą bei paskaitas kitomis temomis tam, kad visuomenė galėtų plėsti savo žinių akiratį įvairiose kultūrinėse srityse. Skaityti toliau

Vilniaus bastėjoje veiks paroda „Naujausi Lietuvos archeologijos atradimai“ (nuotraukos) (3)

Diržas, XVI a. II pusė–XVII a. I pusė. Sidabras, auksas. Vilnius, Gedimino pr. 22. Tyr. vad. L. Kvizikevičius, 2004 m. Lietuvos nacionalinis muziejus | LNM nuotr.

Nuo rugsėjo 2 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje (Bokšto g. 20/18), bus atidaryta paroda „Naujausi Lietuvos archeologijos atradimai“. Ji yra skirta rugpjūčio 31 – rugsėjo 4 d. Vilniuje  vyksiančiam  XXII Europos archeologų kongresui. Toks archeologų susitikimas kasmet vyksta vis kitame Europos mieste, Lietuvoje jis rengiamas pirmą kartą.

Parodoje pristatomi pastarųjų 15 metų archeologinių tyrimų Lietuvoje radiniai apimantys laikotarpį  nuo akmens amžiaus iki XIX amžiaus napoleonistikos. Ankstyviausią laikotarpį pristato akmens amžiaus kapų įkapės iš Gyvakarų (Kupiškio r.) ir Biržų.  Skaityti toliau

Mokslininko darbas – tarsi nesibaigianti kelionė pažinimo vingiais (0)

Prof.V.Ulozas

„Rašytojams yra sakoma: jeigu gali nerašyti – nerašyk. Mokslininkams, manyčiau, priešingai: jeigu jauti, kad nori ir gali, tuomet – būk. Mokslininko kelias nebus lengvas, tačiau jis bus įdomus: su kalnais ir nuokalnėmis, pakilimais ir kritimais. Galbūt tai bus kelias į žvaigždes, o gal – į niekur. To negali žinoti. Tačiau akivaizdu, kad šis kelias – be pabaigos. Kiek keliausi – jis niekada nesibaigs“.

Nuostabiomis mintimis apie mokslininko darbą, atradimus ir mokslo teikiamą džiaugsmą pasidalijo garbus mokslininkas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos vadovas profesorius, habil. dr. Virgilijus Ulozas. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Kiekvieną savaitę mokslininkai padaro naujus atradimus (0)

Ignas Kancys

Internetinio tinklaraštininko, pasivadinusio Nepo, pokalbis su TV laidos „Mokslo sriuba“ kūrėju Ignu Kančiu.

Nepo: Kas tu esi?
Ignas Kančys: Aš esu Ignas Kančys, mokslo populiarintojas, „Mokslo sriubos“ iniciatyvos komandos narys. Kartu su savanoriais kuriame TV laidą, kuria siekiame šviesti žmones. Tam skiriu didžiąją dalį savo laiko, dėl to geriausia kuo galiu pasidalinti, yra pačios laidos. Jas galite žiūrėti per LRT Kultūrą arba „Youtube“. Skaityti toliau

Istorinio žygio žemaitukais apie Lietuvą sutiktuvės vyks Šventojoje (1)

Ruošiamasi istoriniam žygiui žirgais žemaitukais apie Lietuvą| rengėjų nuotr.

Spalio 10 d. apie 14 val. Šventojoje bus užbaigtas istorinis žygis „Žemė-žmogus-žirgas“ aplink Lietuvą senosios lietuviškų žirgų veislės – žemaitukais žirgais, kuris Šventojoje ir buvo pradėtas rugsėjo 4 d.

Daugiau kaip 1700 kilometrų Lietuvos pasieniu žinią nešė 7 raiteliai ir važnyčiotojai, dviem žirgais traukiama karieta su žygio manta, 2 pakaitiniai žirgai ir lietuvių skalikė Alka.

Žygeiviai, keliaudami per visus etnografinius regionus, nešė knygą, Skaityti toliau

Laukinių vaikų sala: ar jie išmoktų būti žmonėmis? (nuotraukos) (1)

Pedos smelyje_JonoV. foto

100 kūdikių. Jokių suaugusiųjų. Viena sala. Be kalbos, kultūros ar įrankių, kuo jie taptų ir kaip vystytųsi jų pačių vaikai?

Ši sala – keista vieta. Apžėlusi, nenuspėjama, plėšoma karo. Dieną, kai saulė kopia dangumi, būna tylu ir ramu. Bet vėliau, šešėliams medžiuose tirštėjant, iš miško tankmės atsklinda ūkavimai ir nuaidi per visą salą. Iškart pasigirsta atsakomieji šūksniai iš tankiai medžiais apžėlusio kito salos krašto. Kvietimas, tada atsakas. Ir tada tyla.

Garsai vėl pasklinda medžių viršūnėmis. Ūkavimas ir tada tolimi atsakai. Aukšto tono ir pasikartojantys garsai nėra žodžiai. Bet jie vis vien kažką reiškia: medžiotojai grįžta namo. Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Atrastas naujas piliakalnis – Lietuvos karžygių garbei (5)

Belezu-piliakalnis (1)

Kasmet 1348 m. Strėvos mūšio atminimui skiriamo pėsčiųjų žygio dalyviai žvarbų vasario 7-8 d. savaitgalį džiaugėsi nuostabiu atradimu – Belezų kaimo laukuose (Elektrėnų sav.) prieš jų akis iškilo didingas, iki šiol nežinomas piliakalnis (LKS94 546549, 6064986). Šalimais gyvenanti Nina Pulauskienė džiaugsmingai sutiko žygeivius ir noriai pasakojo padavimus apie senovės karius, kurie čia buvo įsitvirtinę. Praėjo dar keletas akimirkų ir Ninai iš atminties ūkų išniro senųjų šios vietos gyventojų Augusto ir Zofijos Marozų bei jų dukters Danutės Vankevičienės perduotas piliakalnio pavadinimas Napoleono Kepurė: Skaitas, Napoleonas kap āja, tas kalnas buvaTaip taip taip, kap Napoleono Kepurė! Skaityti toliau

Naujas „Mokslo sriubos“ sezonas: mokslininkai kuria ir ginklus, ir vaistus (video) (0)

„Mokslo sriuba“ nuotr.

Spalio 4 d. prasideda naujas „Mokslo sriubos“ sezonas. Pirmoji naujojo sezono „Mokslo sriubos“ laida jau šį šeštadienį.

Gyvename nuostabiais pažinimo ir klestėjimo laikais, tačiau viską naikinantys karai vis dar su mumis. Vietoj to, kad iš esmės spręstume skurdo, korupcijos, klimato šilimo iššūkius, tarpusavyje kaunamės. Rengiame specialistus, kaip gerai nusitaikyti ir sunaikinti. Psichologų žinias panaudojame ne taikai ir bendradarbiavimui vystyti, o karo propagandai. Kaip galime tobulėti? Skaityti toliau

M. Nilseno knygoje „Atradimai kitaip“ pasakojama apie interneto poveikį mokslo raidai (1)

Trikampio galaktika. NASA nuotr.

Lietuvos mokslų akademijos iniciatyva į lietuvių kalbą išversta ir išleista Maiklo Nilseno (Michael Nielsen) knyga „Atradimai kitaip. Nauja tinklų mokslo era“. Joje tyrinėjamas interneto poveikis šiuolaikinio mokslo raidai – galimybė operatyviai keistis sukaupta patirtimi ir gautais tyrimų rezultatais, suburti tos pačios srities specialistus visame pasaulyje. Taip užtikrinamas greitesnis ir efektyvesnis mokslo vystymasis nei kada nors anksčiau. M. Nilseno teigimu, „mokslo vystymasis per ateinantį dvidešimtmetį pasikeis labiau, nei tai įvyko per pastaruosius 300 metų.“ Skaityti toliau