Žymos archyvas: atmosfera

Lietuva žengia antrą žingsnį į kosmosą – kils antrasis palydovas (4)

„Suomi NPP“ palydovo Žemės nuotr.

Šių metų pradžioje Vilniaus universiteto mokslininkų komanda, sėkmingai įvykdžiusi pirmojo Lietuvos palydovo „LituanicaSat-1“ misiją, jau planuoja naujus kosmoso tyrimus. Vilniuje vykstančioje tarptautinėje kosmoso ekonomikos konferencijoje „Space Economy in the Multipolar World, 2014 (SEMWO 2014)“ pristatytas naujas universiteto kuriamas „LituanicaSat-2“ palydovas, kurį į kosminę erdvę planuojama paleisti pirmoje 2016 metų pusėje.

Briuselyje įsikūrusio Von Karmano instituto koordinuojamos misijos „QB50“ metu iš viso į 380 km aukščio apskritiminę orbitą kartu su „LituanicaSat-2“ bus iškelta daugiau nei 40 palydovų. Jie atliks ilgalaikius, iki šiol dar mažai tyrinėtų žemutinės termosferos ir jonosferos sluoksnių sandaros matavimus. Skaityti toliau

Viskas, ką derėtų žinoti apie Žemės planetą (video) (1)

Žemė | technologijos.lt nuotr.

Žemė – vieninteliai visų mums žinomų gyvybės rūšių namai visatoje. Jos amžius siekia maždaug 1/3 visatos amžiaus. Jei planetą perpjautume perpus, centre rastume didžiulį skysto metalo branduolį, kurį gaubia skystos uolienų mantijos sluoksnis, o visa tai įvilkta į plonytį Žemės plutos lukštą ir kiek storėlesnę saldaus oro, kuriuo kvėpuojame, plėvelę. Vandenynai, lygumos, kalnai, ledynai, gėlo vandens upės, ežerai. Visus juos šildo gimtoji Žemės žvaigždė Saulė. Vis dėlto, kaip mūsų namai atsirado ir iš ko jie sudaryti?

Prieš 4,6 mlrd. metų Žemė susiformavo iš mirusios žvaigždės liekanų, kurios Skaityti toliau

Žemėje siaučia stipri magnetinė audra (60)

Saulės žybsnio metu į erdvę išsviestos plazmos pliūpsnis | NASA nuotr.

Birželio 8 d. po vidurnakčio Žemėje kilo ir šiuo metu tęsiasi stipri magnetinė audra.  Manoma, kad ją sukėlė  7 d. Saulėje įvykęs žybsnis. Pagal Žemės magnetinio lauko svyravimų indekso skalę Kp magnetinės audros indekso reikšmė siekia 6 balus.

Magnetinė audra kyla Saulės žybsnio metu susidariusio Saulės vėjo gūsio atneštoms dalelėms susidūrus su Žemės atmosfera. Tuo metu aukštose Žemės platumose sužimba poliarinės pašvaistės. Šią naktį šiaurinė pašvaistė buvo matoma ir Lietuvos danguje.

Sužibus pašvaistei nakties danguje matomi balkšvi, žydri, geltoni, žali, violetiniai spinduliai, lankai, juostos, dryžiai. Skaityti toliau

Pasaulio mokslininkai įvardino klimato kaitos sprendimus (14)

technologijos.lt nuotr.

Balandžio 13 d., Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) Berlyne pristatė 3-osios darbo grupės ataskaitą, kurioje apibendrintos mokslininkų įžvalgos, kaip galime stabilizuoti klimato kaitą saugiose ribose.

Mokslininkai teigia, kad veiksmingiausi klimato kaitos sprendimai yra švarios energetikos plėtra ir energijos vartojimo mažinimas, pasitelkiant tinkamas politines ir ekonomines priemones bei skatinant technologijų plėtrą. Įvairių ateities scenarijų analizė aiškiai parodo, kad būtini plataus masto pokyčiai Skaityti toliau

M. Kalnietis. Fukušima – atominė elektrinė ar atominė bomba? (video) (25)

efoto.lt, K.Anusausko nuotr.

Fukušima – mūsų eros pabaiga arba didžiausia globalinė katastrofa, kokią žmogus galėjo įsivaizduoti.

Fukušima Daiči yra viena galingiausių atominių pasaulyje ir generuoja didžiausias radiacijos koncentracijas visoje planetoje, bet koks tolimesnis aušinimo nutrūkimas sukeltų tokią intensyvią gama radiaciją, jog to pasekoje žmogus negalėtų prisiartinti prie elektrinės šimtus metrų, todėl nebūtų galima priimti teisingų sprendimų ir imtis veiksmų.

Tokijo Elektros energijos bendrovė „Tokyo Electric Power Co.“ Skaityti toliau

Tyrimas rodo, kad vandenynai rūgštingėja (0)

efoto.lt, L.Leistromaitės nuotr.

Pasaulio vandenynų rūgštingumas didėja sparčiausiai per pastaruosius 300 milijonų metų, netgi sparčiau, nei planetos atšilimo laikotarpiu prieš 56 milijonus metų, teigia Europos ir JAV mokslininkai naujausioje tyrimų studijoje. Žvilgsnis į Žemės istorijoje buvusį atšilimo laikotarpį leistų tiksliau prognozuoti žmonijos paspartinto klimato pokyčio poveikį, teigia mokslininkai šimtuose praeities klimato duomenų tyrimų, paskelbtų žurnale „Science“.

Greitai rūgštėjantis jūros vanduo graužia koralų rifus, suteikiančius prieglobstį kitiems gyvūnams ir augalams, trukdo dvigeldžiams moliuskams ir austrėms užsiauginti apsauginius kiautus, taip pat pažeidžia smulkius organizmus, kuriais minta kai kurios komercinės žuvų rūšys, pavyzdžiui, lašišos. Skaityti toliau

Gautos naujos Saturno palydovo Titano nuotraukos (0)

„Cassini“ zondas į Žemę atsiuntė naujas Saturno palydovo Titano nuotraukas. Šis palydovas yra įdomus tuo, kad turi pakankamai tankią atmosferą, kuri sudaryta daugiausiai iš azoto (98%) ir metano (1,6%). Paskutinėje nuotraukoje į kadrą papuolė ir kitas žieduotos planetos palydovas Dionė. Skaityti toliau

Stebima ar neatsiras radioaktyvaus jodo-131 pėdsakų Lietuvos ore (0)

Lapkričio 11 dieną Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) paskelbė, kad Čekijos branduolinės saugos
reguliuojančioji institucija pranešė apie paskutinėmis dienomis atmosferiniame ore nustatytus mažus radioaktyviojo jodo-131 kiekius.

Manoma, kad minėti radionuklidai ore nėra susiję su avarija Fukušimos Daijiči (Daiichi) atominėje elektrinėje. TATENA patvirtina, kad pastebėti radioaktyvaus jodo kiekiai nekelia jokios grėsmės gyventojų sveikatai. Skaityti toliau