Žymos archyvas: Atmintys

ATMINTYS VI. Trumpas susirašinėjimas su dr. Jonu Baliu (0)

images

Kai užsimezgė mūsų susirašinėjimas 1992 metais su dr. Jonu Baliu ( 1909-07-02 – 2011-09-09), žymusis folklorininkas buvo jau garbaus amžiaus, praeityje nuveikęs tiek daug darbų, kad baugu būtų lygintis, nes visiškai jaunutis „Liaudies kultūros“ žurnalas žengė pirmuosius žingsnius, ir aš dėjau visas pastangas į žurnalo kūrimą stengdamasi įtraukti ne tik Lietuvoje gyvenančius etnologus, bet ir po karo pasitraukusius į užsienį.

Kaip folklorininkas, dr. J. Balys subrendo Kauno, Graso ir Vienos universitetuose. Filosofijos daktaru tapo apgynęs mokslo darbą „Der Shamanismus in Malakka und Skaityti toliau

Atmintys V. Teorinio mąstymo reikalingumas (1)

DSC08589-1200

Kartą, betvarkydama archyvą, įsiskaičiau į 1995 m. sausio 31 d. Liaudies kultūros“ žurnalo, kuriam vadovavau 25-erius metus, redakcinės kolegijos posėdžio stenogramą. Tame posėdyje pradėjome diskutuoti, iš kur toks visuomenėje, tiksliau, iš kai kurių asmenų sklindantis priešiškumas etninei kultūrai. Pokalbiui pretekstą sudariau pati, kalbėdama apie tuomet spaudoje pasirodžiusius priešiškus etninei kultūrai ir žurnalui Alfredo Bumblausko pasisakymus.

Man įdomūs, konceptualūs Ingės Lukšaitės ir Norberto Vėliaus tuometiniai pasisakymai. Skaityti toliau

Atmintys IV. Petro Tarasenkos ir Vlado Šaulio atminimui (0)

Petro Tarasenkos laiškia Vladui Šauliui | Iš A. Stabrausko archyvo

Čia skelbiamas pluoštelis Petro Tarasenkos (1892–1962; Lietuvos karininkas, archeologas, muziejininkas, prozininkas) laiškų Vladui Šauliui (1902–1977; kraštotyrininkas, spaudos darbuotojas, kelių prieškarinių periodinių spaudinių redaktorius ir leidėjas, poetas, Trakų  kraštotyros – dabar istorijos – muziejaus įkūrėjas ir pirmasis jo direktorius).

Laiškai, kuriuos išsaugojo V. Šaulio sūnus Vigintas, iš to laikotarpio, kai P. Tarasenka dirbo Valstybiniame dailės muziejuje ir intensyviai kaupė duomenis apie archeologinius paminklus –  akmenis, piliakalnius ir kt. Skaityti toliau

Atmintys III. Iždininko sūnus (Podskarbiec) (3)

1 pav. Identifikuojamo akmens vaizdas nuo Neries pusės. | Aleksandro Stabrausko nuotrauka.

Iždininko sūnus – vienas iš daugelio Neries akmenų, grafo Konstantino Tiškevičiaus paminėtų 1857 m. ekspedicijos medžiagoje: Pomiędzy Zwierzyńcem a Zakretem przebyliśmy zaborę Nowa- Rafą zwaną. Za Zakretem ustają na lewym brzegu wzgórza i las się kończy (…) Prawy brzeg, zawsze wysoki, piętrzący się po nad rzeką, i świecący się żółtym piaskiem i gliną, po którym leszczyna, kalina i drobna karłowata lipa tam i owdzie się ściele, i swoją zielonością przerywa żółtą jednostajność. Przy pierwszem Zakręcie, z wody wyglądający piramidalnego kształtu wielki kamień, Podskarbiec się u flisów, nie wiem dla czego, nazywa. Jeszcze dwa niewielkie zakręty, przebytie po Nerysie, i już jesteśmy przy folwarku biskupów wileńskich, Poneris po litewsku (…)1. Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Išėję Žvėryno namai (1): Paribio 2, Vilnius (nuotraukos) (1)

A.Stabrauskas, Išėjęs namas 08_SPC

„Išėjęs“ namas. Jis stovėjo Paribio g. ir Konstitucijos pr. kampe. Nugriautas 2011 metais. Namo jau nebematysime (dabar čia automobilių plovykla), bet jo fragmentai, gana įdomių medinių konstrukcijų vaizdai išliko mums atminčiai šiose nuotraukose. Fotografuota 2009-01-24, 07-11 ir 07-15.

Pastebime architektūrinių paralelių su Birutės g. statiniu Nr. 40, buvusia generalgubernatoriaus vasaros rezidencija. Panašus atviras, erdvus ir įgilintas priebutis su stambių gabaritų stulpais, drožinėtais beveik per visą perimetrą.Netgi pastebėtina, jog  šių pastatų pirminė spalva buvo žalia, daug kas iš gyventojų Skaityti toliau

Nežinomas Vydūno inskriptas: dedikacija ir autografas (nuotraukos) (2)

Knygos fragmentas su dedikacija kito Vydūno veikalo „Amžina ugnis“ fone.

Šią Vydūno knygą „Giesmės mišriam chorui“ įsigijau aukcione. Labai reta knyga, preliminariais duomenimis, tai vienintelis Lietuvoje išlikęs šios knygos egzempliorius. O ir šiaip, juk daug jo knygų buvo konfiskuotos, atsidūrė nacių lauže, kai buvo deginamos jiems neįtikusios knygos.

Vertingas pats leidinys, juolab kad jame yra ir Vydūno dedikacija. Užrašė būtent kitą dieną po mūsų lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žūties. Gali būti, jog buvo sumanyta tądien jiems skirtas giesmes giedoti: pažymėta 1933.07.18 – tai mūsų lakūnų triumfo ir žūties diena. Pasirašyta 1933.07.19. Skaityti toliau