Žymos archyvas: atminimas

Vilniuje prašoma įamžinti Jurgio Giedraičio atminimą (0)

Jurgis Giedraitis | vdu.lt nuotr.

Seimo narė Paulė Kuzmickienė kartu su žurnaliste, visuomenininke Liudvika Pociūniene ir istoriku, politologu Antanu Kulakausku kreipėsi į Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių ir Vilniaus istorinės atminties komisiją, prašydami Vilniaus mieste suteikti gatvei Jurgio Giedraičio (Jerzy Giedroyc) vardą ar kitaip įamžinti šios iškilios asmenybės atminimą sostinėje.

„Šiemet, minint dvidešimtąsias lenkų intelektualo, žurnalo „Kultūra“ steigėjo J. Giedraičio mirties metines, prašome savivaldybės įamžinti jo atminimą, norėdami supažindinti visuomenę su šios iškilios asmenybės nuopelnais Lietuvai ir Rytų Europai. Savo veikloje ir darbuose J. Giedraitis daug dėmesio skyrė daugiatautei Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei (LDK) ir jos paveldui, Skaityti toliau

Liepos 31-ąją minime Medininkų žudynes (2)

Medininku pareigunu nuzudymas-genocid.lt

1991 m. liepos 31-ąją Lietuvą sukrėtė žinia – Medininkų pasienio kontrolės poste sovietų OMON smogikai nužudė Lietuvos pareigūnus – Policijos departamento „Aro“ rinktinės policininkus Mindaugą Balavaką (1970-1991) ir Algimantą Juozaką (1969-1991), Kelių policijos valdybos darbuotojus Juozą Janonį (1962-1991) ir Algirdą Kazlauską (1949-1991), Vilniaus muitinės inspektorius Antaną Musteikį (1958-1991), Stanislovą Orlavičių (1956-1991) ir Ričardą Rabavičių (1970-1991), kuris nuo šūvių į galvą po dviejų dienų mirė ligoninėje.

Gyvas liko vienintelis kraupaus nusikaltimo liudininkas Tomas Šernas, 1990-aisiais tapęs Sąjūdžio savanoriu, nuo 1991-ųjų sausio 15-osios pradėjęs dirbti muitinėje.

Skaityti toliau

Alytuje skambės Tautos dainiaus Pauliaus Širvio kūryba (video) (1)

„Amžinai, amžinai neramus“ – Pauliaus Širvio atminimui | Rengėjų nuotr.

Gruodžio 4 d., trečiadienį, 17 val., Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2), K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas kviečia pamatyti Česlovo Stonio kompoziciją Paulius Širvys – eilėse, dainose, prisiminimuose „Amžinai, amžinai neramus“. Šių metų kovo 27 d. buvo 40 metų kai P. Širvys paliko šį Pasaulį…

Su šia programa fondas tautiečius supažindino jau dvidešimt penkis kartus: Paberžėje (Kėdainių rajone), Plateliuose Skaityti toliau

Lietuviškos Vėlinės tarp praeities ir dabarties (0)

Vėlinės | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Regis, bent jau mirusiųjų laidojimo ir pagerbimo papročiai turėtų likti atspariausi pasikeitimams, tačiau ir jie pasiduoda pašėlusiam gyvenimo tempui ir verslo diktatui.

Apie tai prie Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo apskritojo stalo diskutavo etnologas profesorius Libertas Klimka, kunigas Robertas Pukenis, ritualinių paslaugų verslo atstovas Valentinas Kurilovas bei sociologas Raimundas Kaminskas. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas Jakavonis. Skaityti toliau

Paskutinis Lietuvos partizanas A. Kraujelis-Siaubūnas bus palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse (1)

Antano Kraujelio-Siaubūno fotografija | J. Jankausko asmeninės kolekcijos nuotr.

Spalio 25-26 dienomis Vilniuje vyks paskutinio, ilgiausiai – 17 metų  sovietų okupacijai besipriešinusio Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio dalyvio, Lietuvos partizano Antano Kraujelio-Siaubūno laidotuvės.

Atsisveikinti su Antanu Kraujeliu-Siaubūnu galima bus spalio 25 d., penktadienį, 14-20 val. Vilniuje, Švento Ignoto bažnyčios šarvojimo patalpoje (Šv. Ignoto g. 6).

Spalio 26 d., šeštadienį,  12 val. bus aukojamos Šventos Mišios Vilniaus Šv. Ignoto Skaityti toliau

Trakų Salos pilyje – renginys Vytautui Didžiajam atminti (3)

Vytautas Žalgirio mūšyje (Jano Matejkos paveikslo „Žalgirio mūšis“ dalis) | wikipedia.org nuotr.

Spalio 24 d., ketvirtadienį, Trakų Salos pilies Didžiojoje menėje, vyks kasmetinis renginys, skirtas Vytautui Didžiajam atminti. VU Istorijos fakulteto dekanas prof. dr. Rimvydas Petrauskas skaitys pranešimą „Intelektualieji didžiojo kunigaikščio patarėjai: Vytauto raštininkai ir jų darbai“, meninėje renginio dalyje nuskambės Trakų Salos pilies fortepijoninio kvarteto „Confero“ smuikininko Algirdo Šocho ir pianisto Ryto Lingės atliekama klasikinė muzika. Renginį rengia Trakų istorijos muziejus.

Vytautas, Žalgiris, Lietuva… Šie žodžiai tampriai susiję sąmonėje. Yra Lietuvoje vietos, kur jie ypač svarūs. Viena iš tokių – Trakai – ir šiandien traukiantys stiprybės ieškančius, Skaityti toliau

Vyriausybė patvirtino E. Šimkūnaitės metų minėjimo planą (1)

Eugenija Šimkūnaitė | lrv.lt nuotr.

Vyriausybė, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teikimu, pritarė habilituotos biologijos mokslų daktarės, Vilniaus universiteto dėstytojos Eugenijos Šimkūnaitės metų minėjimo planui. Kaip žinia 2020-uosius Seimas yra paskelbęs E. Šimkūnaitės metais. 2020 m. kovo 11 d. sukaks 100 metų nuo E. Šimkūnaitės gimimo. 

Plane, kuris parengtas bendradarbiaujant su E. Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondu, numatyta įamžinti Lietuvos nacionalinio kultūrinio paveldo puoselėtojos, Skaityti toliau

Trakuose atidengta atminimo lenta tapytojui Augustinui Savickui (0)

Trakuose atidengta atminimo lenta tapytojui Augustinui Savickui | Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos nuotr.

Birželio 25 d., Trakuose, prie dalininko namų, kur jis gyveno ir kūrė paskutiniaisiais gyvenimo metais, atidengta atminimo lenta. Taip pat atidaryta Savicko dailės mokyklos plenero „Aš myliu Trakus“ tapybos darbų paroda. Pažymint dailininko A. Savicko 100-ąsias gimimo metines, sukurtas ir filmas „Sujungęs amžius“, skirtas tapytojo asmenybei ir kūrybai.

Jubiliejinės parodos rengiamos Dailininkų sąjungos galerijoje, Vilniaus dailės akademijoje, Trakų istorijos muziejuje, Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre, kitose erdvėse. Lapkričio 15 d. Skaityti toliau

Kaune bus atidaryta paroda apie lietuvius Kengyro sukilime (0)

Kaune atidaroma paroda apie lietuvius Kengyro sukilime | Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr.

Birželio 26 d., trečiadienį, 17 val. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos salėje (Laisvės al. 39, Kaunas) vyks parodos apie lietuvius Kengyro sukilime atidarymas.

Paroda skirta 1954 m. gegužės 16 – birželio 26 d. Kengyro lageryje (Kazachijos SSR Karagandos sr.) vykusiam politinių kalinių sukilimui atminti. Aktyvūs šio sukilimo dalyviai buvo lageryje kalintys lietuviai – vyrai ir moterys. Daugiau kaip 40 dienų trukęs politinių kalinių sukilimas buvo žiauriai numalšintas. Tarp žuvusiųjų ir sužeistųjų buvo ir lietuvių. Skaityti toliau

Tremtinių ir politinių kalinių atminimui (0)

Tremtinių ir politinių kalinių atminimui | Kauno IX forto muziejaus archyvo nuotr.

Birželio 13 d., 19 val. Gedulo ir vilties dienos išvakarėse, Kauno IX forto muziejus kviečia į nemokamą švietėjišką renginį, skirtą tremtinių ir politinių kalinių atminimui.

Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje represijas patyrė šimtai tūkstančių žmonių. Suėmimais ir teroru buvo ne tik slopinamas pasipriešinimas, bet ir siekta visiškai sovietizuoti, pavergti ir pertvarkyti Lietuvos visuomenę. Šiam tikslui pasiekti sovietai taikė Lietuvos piliečių kalinimą sovietinėse priverstinio darbo stovyklose – Gulage. Skaityti toliau

Juodkrantėje – filmo „Purpurinis rūkas“ peržiūra (video) (0)

Filmo „Purpurinis rūkas“ peržiūra | Liudviko Rėzos kultūros centro nuotr.

Birželio 14 d., penktadienį, 18 val., Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9), Juodkrantė, vyks režisieriaus bei scenaristo Raimundo Banionio filmo „Purpurinis rūkas“ peržiūra. Filmas, skirtas Gedulo ir Vilties dienai atminti. Naujas Raimundo Banionio filmas – istorinė drama „Purpurinis rūkas“ – pasakoja apie sudėtingą mūsų istorijos laikotarpį.

Felikso Rozinerio apysakos „Purpuriniai dūmai“ sukurtas filmas prasideda erdvia, saulėta Jeruzalės panorama ir pagrindinio herojaus svarstymu, Skaityti toliau

„Ešelonai į rytus“ – Lietuvos švietimo darbuotojams tremtiniams atminti (0)

„Ešelonai į rytus“ – Lietuvos pedagogams tremtiniams atminti | Vilniaus mokytojų namų nuotr.

Birželio 14 d., 14 val., Vilniaus mokytojų namų Baltojoje salėje, Gedulo ir Vilties dienos proga vyks renginys Lietuvos švietimo darbuotojams tremtiniams atminti – „Ešelonai į rytus“.

Lietuvoje minima Gedulo ir Vilties diena, kai 1941-ųjų metų birželį Sovietų Sąjunga pradėjo masiškai tremti Lietuvos gyventojus į Sibirą. Skaityti toliau

J. Jačėnaitė. Būti šalia tėvo Stanislovo (2)

Tėvas Stanislovas | V. Morkūnienės nuotr.

„Tėvas Stanislovas buvo žmonių kunigas. Ir bažnyčia jo buvo žmonių bažnyčia. Kad maža, kukli medinė bažnyčia Paberžėje kelis dešimtmečius buvo kone labiausiai lankoma Lietuvoje – tai fenomenas“, – įsitikinusi žurnalistė, rašytoja Vita Morkūnienė, savo esė ir fotografijų knygoje „Tėvo Stanislovo Paberžė. Giesmė Esimui“ (leidykla „Baltos lankos“) besidalijanti prisiminimais apie kunigą Algirdą Mykolą Dobrovolskį (1918–2005) – kapucinų vienuolį tėvą Stanislovą.

Bažnytinio paveldo muziejuje didžiosios savaitės vakarą tėvui Stanislovui atminti V. Morkūnienė Skaityti toliau

Vilniuje vyks vakaras tėvui Stanislovui prisiminti (4)

Tėvas Stanislovas | Morkūnienės nuotr.

Balandžio 16 d., antradienį, 17 val., Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9, Vilnius), vyks vakaras, skirtas tėvui Stanislovui atminti. Žurnalistė, rašytoja Vita Morkūnienė pristatys savo esė ir fotografijų knygą „Tėvo Stanislovo Paberžė. Giesmė Esimui“ (leidykla „Baltos lankos“), prisiminimais apie tėvą Stanislovą dalysis kunigas brolis Bernardas Verbickas OP ir knygos autorė, renginį moderuos žurnalistė Ramunė Sakalauskaitė.

Vita Morkūnienė knygoje „Tėvo Stanislovo Paberžė. Giesmė Esimui“ publikuoja savo Skaityti toliau

„Amžinai, amžinai neramus“ – Pauliaus Širvio atminimui (0)

Paulius Širvys | Archyvinė nuotr.

Kovo 28 d. Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos Gerlacho palėpėje  M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas parodė Česlovo Stonio kompoziciją „Amžinai, amžinai neramus“ (Paulius Širvys – eilėse, dainose, prisiminimuose).

Kovo 27 d. bus 40 metų kai Paulius Širvys paliko šį Pasaulį…

Su šia programa fondas tautiečius Skaityti toliau

Sveikuolių sąjunga neteko savo kūrėjos, garbės narės, gydytojos Eugenijos Guogienės (video) (0)

Eugenija Guogienė | youtube.com stop kadras

Kovo 15 d. mirė gydytoja, Lietuvos sveikuolių sąjungos kūrėja, garbės narė Eugenija Guogienė. Sveikai gyvenančiųjų žmonių bendruomenė neteko iškilios Vydūno filosofijos puoselėtojos Lietuvoje.

„Lietuvos sveikuolių sąjunga – svarbiausia dalis mano gyvenime. Ji mane subrandino, išmokė bendrauti, pasitikėti žmonėmis ir savimi, suformavo tikrąsias gyvenimo vertybes. Joje susipažinau su holistine sveikatos samprata, gilinau žinias ir dalinausi jomis su bendraminčiais. Ši patirtis labai padėjo gydytos darbe ir gyvenime“, – a.a. Eugenija Guogienė Skaityti toliau

Būtina deramai įamžinti Evos Erikos Labutytės-Vanagienės atminimą (2)

Eva Erika Labutytė-Vanagienė | Klaipėdos rajono savivaldybės nuotr.

Lapkričio 18 d., Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos sprendimu: Vilniuje Pilaitės seniūnijoje, viena iš gatvių pavadinta Ievos Labutytės vardu, (tikrasis vardas Eva Erika Labutytė-Vanagienė), taip Vilniaus miesto politikai įamžino vienos iškiliausių ir žinomiausių Mažosios Lietuvos atminimo puoselėtojų ir kūrėjų, dailininkės grafikės, ekslibrių, estampų ir iliustracijų kūrėjos, Mažosios Lietuvos kraštotyrininkės atminimą.

Įamžindami iškilios asmenybės atminimą, politikai nepasižiūrėjo, net už ką balsuoja ir koks yra iškilios asmenybės tikrasis vardas, o gal įsivėlė tik techninė klaida. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Tų pačių idealų pašaukti (2)

dr. Vacys Bagdonavičius | lrv.lt nuotr.

Mudu esame bazilioniškiai

Žiūriu į Dubysos ištakų vaizdą paskutinio „Padubysio kronikų“ [1] numerio [2016, Nr. 2(7)] viršelyje ir tiesiog geliančiai jaučiu, koks jis pažįstamas. Jis visai toks pat, kaip beveik prieš 70 metų, kai eidami namo iš Bubių mokyklos kartais iš vieškelio ties plytine, cygelne vadintą, pasukdavom į vingiuotą paupį ir kokį kilometrą paėję jo takiukais, skersai kirsdami mišką pasiekdavome savąjį Gervenų kaimą. Smagiausios tos kelionės būdavo rudenį, kai po kojom čežėdavo lapai, kai po ąžuolais giles rankiodavome ar eglių skujomis (konkorėžiais) apsimėtydavome. Skaityti toliau

J. Žąsinaitė-Gedminienė. Paskutinis pasivaikščiojimas su Profesoriumi Antanu Tyla (0)

Paskutinis pasivaikščiojimas su Profesoriumi Antanu Tyla | voruta.lt nuotr.

Pasakojimą apie neseniai mus palikusį šviesaus atminimo Profesorių, garbų akademiką, vieną darbščiausių Lietuvos istorikų Antaną Tylą pradėsiu nuo vieno prisipažinimo. Mane visuomet gąsdino „didelės“ sąvokos ‒ žmogiškumas, pilietiškumas, kilnumas, dora. Niekada nemokėjau jų deramai apibrėžti ir paaiškinti, netenkindavo ir žodyninės definicijos.

Dažnai savęs klausdavau, ar minėtas sąvokas turiu suvokti antropologiškai, kaip tai, kas genetiškai paveldima, uždara, nuo amžių duota ir todėl vienoda tiek praeityje, Skaityti toliau

R. Bačiulienė. Apie dvylikametį berniuką, kuris svajojo, kūrė ir tikėjo… (0)

Algimantas su seserimi Rūta, pabėgę iš tremties, Utenoje 1948 m. | Asmeninio albumo nuotr.

Tremtiniui, projektuotojui konstruktoriui, knygos „Tremtinio užrašai“ autoriui Algimantui Katiliui (1929-2018) atminti.

Nejaugi kažkada
ant mano kapo
išaugs maža gėlė,
pakreips galvutę,
klausys žiogų svirpimo? Skaityti toliau

V. Sinica. Ką atskleidžia Vilniaus užėmimo operacijos metinės? (53)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Liepos viduryje Lietuvos lenkai (tie patys puikiai integruoti, apie kuriuos kalba Mariušas Antonovičius ir Aleksandras Radčenko iš tariamai LLRA oponuojančio, o iš tiesų tą pačią dūdą pučiančio Lenkų diskusijų klubo) su Lenkijos ambasados pagalba ir Lenkijos Seimo atstovais minėjo Lietuvoje siautėjusios okupacinės kariuomenės – Armijos Krajovos – 1944 metais vykdytos Vilniaus užėmimo operacijos „Ostra Brama“ metines.

Labai graži proga ir graži istorinė atmintis. Pagerbtos pajėgos, vykdžiusios faktinį Vilnijos lietuvių genocidą ir pagal Bernardinų bažnyčioje rastus AK dokumentus akivaizdžiai Skaityti toliau

„Misija Sibiras“ keičia ekspedicijos kryptį: šiemet vyks į Kazachstaną (8)

Misija Sibiras-pas A.Sakalauska_archyvo nuotr

Birželio pabaigoje paskelbta žinia, jog Rusijos Federacijos ambasada Lietuvoje atsisako „Misija Sibiras’18“ dalyviams  išduoti vizas, sukėlė ginčų bangą viešojoje erdvėje. Padėčiai nepasikeitus, projekto rengėjai teigia, jog šiemet abi ekspedicijų komandas išlydės atlikti savo užduoties politinių kalinių laidojimo vietose Kazachstane.  

„Sibiras yra kur kas platesnė nei vien geografinė sąvoka, o tremties vietos egzistuoja ir už Rusijos Federacijos ribų. Tremtį ir kalinimus mūsų tautiečiai patyrė ir dabartinėse Kazachstano, Tadžikistano, Gruzijos teritorijose. Skaityti toliau

2019-uosius numatoma skelbti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo ir Lietuvos vietovardžių metais (0)

Lietuvos pašto nuotr.

Gegužės 29 d. Seimas po svarstymo pritarė siūlymams 2019-uosius skelbti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo ir Lietuvos vietovardžių metais. Dėl šių Seimo nutarimų projektų priėmimo vėliau bus balsuojama dar kartą.

2019-uosius paskelbti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metais siūloma atsižvelgiant į tai, kad 1918 m. pabaigoje ir 1919–1920 metais Lietuvoje vyko Nepriklausomybės kovos. Šiuo sprendimu (projektas Nr. XIIIP-1894(2) siekiama įvertinti ypatingą Lietuvos savanorių, Lietuvos kariuomenės ir kitų Lietuvos piliečių indėlį Nepriklausomybės kovose ginant ką tik atkurtą Lietuvos valstybę Skaityti toliau

Kaune bus atidengtas Vydūno biustas (1)

Džiugi žinia Didžiajai Lietuvai | Rengėjų nuotr.

Kovo 21 d., 16 val., Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, K. Donelaičio g. 66, bus iškilmingai atidengtas biustas tautos budintojui, mąstytojui, šviesuoliui, sveikuoliui, filosofui, rašytojui, dramaturgui Vydūnui.

17.30 val., Kauno miesto savivaldybės Didžiojoje salėje, Laisvės al. 96, vyks Vydūno 150 gimimo metinių minėjimas, kurio metu, bus skaitomos paskaitos apie Skaityti toliau

Siūloma Vilniaus Latvių gatvę pervadinti Boriso Nemcovo vardu (14)

Borisas Nemcovas | wikipedia.org nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą ir merą, prašydamas iki Vasario 27 d., kai minėsime trečiąsias Boriso Nemcovo nužudymo metines, pradėti Vilniaus Latvių gatvės pervadinimo Boriso Nemcovo gatve procedūrą.

„Nors Vilnius visada buvo ir, tikiu, kad bus užuovėja kovojantiems už demokratišką Rusiją bei visą posovietinę erdvę, tačiau iki šiol laisvės sostinės persekiojamiems ir engiamiems kaimynams idėja nėra tinkamai įamžinta. Geriausias būdas tai padaryti būtų įamžinti Boriso Nemcovo atminimą jo vardu pervadinant Latvių gatvę, Skaityti toliau

Kaune pašventintas paminklas žuvusiems Lietuvos kariuomenės karininkams (1)

Iškilmių dalyviai | P. Šimkavičiaus nuotr.

Lapkričio 18 d., Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse, atidengtas ir pašventintas paminklas Lietuvos kariuomenės karininkams, sovietų ir nacių okupacijos aukoms, atminti. Ant pilko granito stelų įamžintos 839 žuvusiųjų Lietuvos kariuomenės karininkų pavardės.

Karininkų atminimas gyvas mūsų širdyse

Iškilminga ceremonija prasidėjo J. Marcinkevičiaus žodžiais, kuriuos perskaitė renginio vedėjas dim. mjr. Gediminas Reutas: „Kai norime kalbėti apie Tėvynę,/ Skaityti toliau

Panerių memoriale buvo pagerbtas Lietuvos žydų genocido aukų atminimas (0)

Panerių memoriale pagerbtas Lietuvos žydų genocido aukų atminimas | Alfredo Pliadžio nuotr.

Rugsėjo 26 d., krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas, dalyvavo Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo iškilmėse Panerių memoriale. Ministerijos ir kariuomenės vardu jie padėjo gėlių vainiką Holokausto aukoms atminti.

Gėles Lietuvos žydų genocido aukoms atminti taip pat padėjo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai.

Antrojo pasaulinio karo metais, nacistinė Vokietija vykdė surengtą žydų genocidą. Masinis Skaityti toliau

V. Juodpusis. Ar toks turėtų būti atminimo įamžinimas? (14)

A. Smetonos gatvė Vilniuje | Kurgyvenu.lt nuotr.

Nebevažinėju nei autobusais, nei troleibusais, kurių maršrutus visai neseniai turėjau savo atmintyje. Dabar gi – viskas sujaukta, į galvą nebesutelpa visi transporto pakeitimai, todėl pasikliauju savo kojomis, kurios nuneša mane ir į Antakalnį, Žvėryną, Žirmūnus…

Nepavargstu, bet daug ką pamatau. Liūdna darosi, kai matau dulkėmis, net ir samanomis apaugusias atminimo lentas mūsų garbiems rašytojams, kompozitoriams, dainininkams… Skaityti toliau

Sostinės meras kviečia Vilniaus mokyklas surengti K. Bradūno atminimo pamoką (0)

Kazys Bradūnas | xxiamzius.lt nuotr.

Vasario 10 dieną sostinės meras Remigijus Šimašius kviečia Vilniaus mokyklas surengti pamoką Kaziui Bradūnui atminti.

„Sostinės Taryba 2017-uosius  paskelbė poeto Kazio Bradūno metais. Patį pirmąjį savo poezijos rinkinį – „Vilniaus varpus“ – kūrėjas paskyrė Vilniui.  Kviečiu poeto 100-ojo gimtadienio išvakarėse, vasario 10 dieną, visose Vilniaus mokyklose surengti Kaziui Bradūnui skirtą pamoką ir taip pagerbti šios iškilios asmenybės atminimą“, – kvietė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Skaityti toliau

Klaipėdoje bus įamžintas L. Donskio atminimas (4)

Leonidas Donskis | wikipedia.org nuotr

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pritarė sumanymui uostamiestyje įamžinti Leonido Donskio atminimą. Ant Klaipėdos universiteto Menų akademijos pastato savivaldybės lėšomis bus pagaminta ir pakabinta atminimo lenta. Šiame pastate Leonidas Donskis studijavo ir dirbo, į universitetą kvietė dėstyti iškilius Amerikoje gyvenusius lietuvių mokslininkus.

Svarstydami L. Donskio įamžinimo klausimą tarybos nariai jį vadino didžiu klaipėdiečiu ir iškilia asmenybe bei siūlė neapsiriboti atminimo lentos pakabinimu. Skaityti toliau