Žymos archyvas: Atgimimas

T. Statkuvienė: Pamirus kiek laiko būna gėlėse, o iš tų gėlių vėl gema žmonės (0)

Prie Tado Ivanausko sodybos Obelynėje | Kauno raj. saviv. nuotr.

Besirengiant lapkričio mėnesio ekskursijai po baltų kultūros vietas Ignalinos krašte, iš atminties iškilo nepaprastai įdomus pasakojimas, kurį teko girdėti tautosakinės ekspedicijos metu prieš daugiau kaip dvidešimt metų. 74 metų Jonas Martinkėnas iš Ažušilės kaimo (Ignalinos r.) ne tik priporino gražių sakmių apie velnius, sutemoje išslenkančius iš greta pirkios esančios Velniabalos, bet ir prabilo apie kur kas rimtesnius dalykus − sielų persikūnijimą:

„Nežinai, kiek atbūta jau sielų, maž jau trečią ar ketvirtą sielą turim. Numiršta, nuo amžinybės pabūva, i vė Dievas jų siuncia takian i takian kūnan“. Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Keltų paveldas Airijoje (9)

Keltiškas kryžius miesto aikštėje | R.Jasukaitienės nuotr.

Keliaudama po Airiją, grožėjausi bažnyčiomis, jų didingumu ir puošybos saikingumu. Viduje – plikos sienos ir joms kontrastą sudarantys spalvoti vitražai. Galima ir pajuokauti: ko jau ko, akmenų airiai turi, bepigu jiems tokius įstabius akmens statinius lipdyti.

Atkreipiau dėmesį, kad airiai labai saikingai puošia kapus. Tiek senose, tiek naujose kapinėse stūkso akmeniniai paminklai. Saviti ir kryžiai, apjuosti keltiškuoju ratu. Senojo tikėjimo atspindžiai yra išlikę ir įsilieję į katalikiškąjį. Keltus žavėjo nesibaigiančio rato įvaizdis, simbolizuojantis begalybę. Skaityti toliau

Seime vyks susitikimas-diskusija su Sąjūdį įamžinusiais fotografais ir žurnalistais (0)

Sąjūdis 1988 m. Mokslų Akademijos salėje | J. Česnavičiaus nuotr.

Rugsėjo 26 d., trečiadienį, 13 val. Konstitucijos salėje (Seimo I r.) vyks susitikimas-diskusija „Vizualinė Sąjūdžio istorija: pamatyti nematomą“ su 1988–1990 metų Sąjūdžio akimirkas įamžinusiais fotografais ir žurnalistais. Susitikimo dalyviai pasidalys prisiminimais apie savo veiklą, įspūdžiais, patirtais Sąjūdžio metais, taip pat renginyje bus kalbama apie istorinės atminties išsaugojimą ateinančios kartoms.

Renginio dalyvius pasveikins Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas.

Seimas, minėdamas Sąjūdžio 30-metį, 2018-uosius yra paskelbęs Sąjūdžio metais,

Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Prisimenant įstabų Lietuvos istorijos laiką… (4)

Radijo pastatas S. Konarskio g., Vilniuje 1991 m. sausio 13 d. | lrt.lt nuotr.

1985 m. Leningrade (dabar Sankt Peterburgas) pirmą kartą TSRS Komunistų partijos Generalinis sekretorius Michailas Gorbačiovas išėjo į gatvę atvirai pabendrauti su eiliniais žmonėmis. Nuo tada prasidėjo  persitvarkymo laikotarpis. Pirmieji tą daryti pradėjo estai, aktyvūs jų žmonės atvykdavo į Lietuvą, nes lietuviai dar snaudė. Atsimenu, kaip dalyvavau viename susitikime Profsąjungų rūmuose ant Tauro kalno su Estijos Liaudies fronto atstovu Martu Tarmaku ir įspūdis liko didelis – suteikė vilčių, jog daug ką galima pakeisti organizuojantis ir viešai reiškiant savo nuomonę. Skaityti toliau

Žvėryne iškilmingai atidengta „Sąjūdžio žinioms“ skirta atminimo lenta (video, nuotraukos) (2)

Žvėryne iškilmingai atidengta „Sąjūdžio žinioms“ skirta atminimo lenta | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Birželio 3 d.,  minint Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio, atvedusio Lietuvą į nepriklausomybę nuo okupacinio Sovietų sąjungos režimo, 30-tąsias metines Vilniuje, Žvėryne (Lenktoji g. 69), ant namo, kuriame buvo leidžiamas Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) laikraštis „Sąjūdžio žinios“ sąjūdininkų pastangomis buvo iškilmingai atidengta atminimo lenta su užrašu: „Čia, viename iš atgimimo židinių, buvo kuriamos „Sąjūdžio žinios“.

Atminimo lentos atidengimo iškilmėse skambėjo tautinę dvasią žadinančios Sąjūdžio laikų dainos. Iškilmių dalyvius sveikino dabartiniai namo šeimininkai Mindaugas ir Jolanta Peškaičiai. Skaityti toliau

Birželio 3 d. minint Sąjūdžio 30-metį bus pagerbtos ir „Sąjūdžio žinios“ (video) (1)

Bus atidengta atminimo lenta prie namo, kuriame buvo leidžiamos „Sąjūdžio žinios“ | Rengėjų nuotr.

Birželio 3 d. 11 val. Vilniuje (Lenktoji g. 69), ant namo, kuriame buvo leidžiamas Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) laikraštis „Sąjūdžio žinios“ bus atidengta atminimo lenta su užrašu: „Čia, viename iš atgimimo židinių, buvo kuriamos „Sąjūdžio žinios“.

Atminimo lentos atidengimo iškilmėse skambės tautinę dvasią žadinanti Sąjūdžio laikų daina „Pabudome ir kelkimės“ (žodžiai Kęstučio Genio, muzika Rolando Paulausko). Iškilmių dalyvius sveikins dabartiniai namo šeimininkai Mindaugas ir Jolanta Peškaičiai. Kalbės atminimo ženklo autorius menininkas Gytenis Umbrasas. Sveikins Žvėryno bendruomenės pirmininkė Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Pralaimėtas mūšis: okupacinė kariuomenė išvesta, bet slaptoji liko* (video) (20)

Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

…tos pačios rankos, kurios dėjo mums antrankius, dabar taikiai atkiša delnus: „Nereikia!… Nereikia kapstytis po praeitį!.. Kas buvo – pražuvo!“ Bet juk yra ir kita patarlė: „Melo trumpos kojos“. […] Ar įstengsime ir ar išdrįsime aprašyti visą bjaurastį, kurioje gyvenom (kuri, beje, ne taip labai ir skiriasi nuo dabarties)? Ir jeigu tos bjaurasties neparodysime visoje baisybėje, iškart bus melas.
Aleksandras Solženicynas „Gulago archipelagas“

Paskutinis okupacinės kariuomenės kareivis Lietuvos teritoriją paliko 1993 m. rugpjūčio 31 d. 23 val. 45 min. Galime Skaityti toliau

„Mes ir jie“: Juozas Kružikas – Atgimimas Latvijos lietuvius prikėlė naujam gyvenimui (II) (video) (0)

Juozas Kružikas, Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Tęsiame pokalbį su Latvijos lietuvių politinių kalinių ir represuotųjų draugijos pirmininku Juozu Kružiku. Toliau vartome jau istorija tampančius dokumentus – Atgimimo liudininkus. Kalbamės apie laiką ir žmones. Apie metus, kurie atgriaudėjo, sukūrę mūsų šiandieną ir paruošę laisvės erdvę naujoms kartoms.

Su Juozu Kružiku Rygoje kalbasi Audrys Antanaitis. Pokalbį filmuoja Aūnas Sartanavičius.

Laidą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Skaityti toliau

„Mes ir jie“: Juozas Kružikas – Atgimimas Latvijos lietuvius prikėlė naujam gyvenimui (I) (video) (0)

Juozas Kružikas, Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Šiandien liko nebe tiek jau daug tų Latvijos lietuvių, kurie Atgimimo metais įsitraukė į lietuvišką veiklą. Tų, kurie energingai ėmėsi atkurti kažkada gyvavusias Latvijos lietuvių organizacijas. Prabėgę trisdešimt metų gerokai praretino tuometinių aktyvistų gretas.

Tačiau jų dar yra. Latvijos lietuvių politinių kalinių ir represuotųjų draugijos pirmininkas Juozas Kružikas – vienas iš jų. Gal šiandien jau nebe toks stiprus, bet viską gerai atsimenąs ir prisiminimais dalintis linkęs.

Su Juozu Kružiku Rygoje kalbėjosi Audrys Antanaitis. Jų pokalbį filmavo Arūnas Sartanavičius. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Parduota Kovo 11-oji (I) (5)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

I-oji dalis „Lietuva, ištverk, nepasiduok emocijoms dėl smulkmenų, neleisk įtarti, jog Tu neverta laisvės“:

1989 m. vasario 16-ąją Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo nariai, Kaune priėmę LPS Seimo deklaraciją dėl Lietuvos nepriklausomybės siekio, tą patį vakarą prie Laisvės paminklo prisiekė Lietuvai:

Mes, Sąjūdžio Seimo deputatai, Lietuvos nepriklausomybės dieną atėję prie Laisvės paminklo, sakome: Tebūnie Lietuva tokia, kokios norės jos žmonės. Mūsų tikslas – laisva Lietuva. Mūsų likimas – Lietuva. Tepadeda mums Dievas ir viso pasaulio geros valios žmonės. Skaityti toliau

60-metį švenčiantis signataras Z. Vaišvila: Atsisukime ir pažiūrėkime į save (12)

Zigmas Vaišvila | respublika.lt, I. Sideravičiaus nuotr.

Garbingą 60-mečio jubiliejų vakar atšventęs Zigmas Vaišvila vėl pasijuto tarsi Sąjūdžio laikais, mat Tauta nebenori šokti pagal įgrisusią patefono plokštelę.

– Gyvenimo pilnatvės pojūtis jus dažnai aplanko? – klausė „Vakaro žinios“ jubiliato.

– Pasidžiaugti išties turiu kuo – auga dvi anūkės, vyresnioji ketverių, mažajai tik metai ir mėnuo ir jau bando svyruodama vaikščioti. Tai jau didelė gyvenimo dovana. Neseniai profesorius Bronius Genzelis man pasakė: „Tu dabar tokio amžiaus, kaip mes buvome Sąjūdžio pradžioje…“ Greitai tie metai bėga, kasdienė rutina ne pati įdomiausia, bet prie visko žmogus pripranti. Skaityti toliau

L.V. Medelis. „Atgimimo“, pirmo ir nepriklausomo, fenomenas (1988–1990) (24)

Linas V. Medelis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiemet (2013 m. – Alkas.lt) sukanka ketvirtis amžiaus nuo „Atgimimo“ savaitraščio pirmojo numerio pasirodymo. „Atgimimas“ buvo vienas iš daugelio laisvės aušroje atsiradusių leidinių su panašiu ir visiškai skirtingu likimu.

Dokumentinės medžiagos apie Sąjūdžio spaudos kūrimąsi beveik nėra. Vienas kitas dokumentas gal ir užsilikęs Sąjūdžio spaudos darbuotojų stalčiuose. Mano aplankuose liko keletas raštelių, laiškų ir „Atgimimo“ bendrovės valdybos posėdžių protokolų kopijų.

2009 m. išleistas prisiminimų rinkinys „Atgimimas“. Pirmasis atkurtosios nepriklausomos Lietuvos savaitraštis. Istorijos eskizai“ [1]. Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Mūsų atgimimas „Atgimimo“ kūrėjo akimis (audio) (5)

Liudvikas Ragauskis | EKGT nuotr.

Minime 25-tąsias Sausio įvykių metines. Minime kiekvienas savaip. Vieni – kaip istorinę datą. Kiti – kaip savo gyvenimo dalį. Treti – kaip tautos vienybės trumpą, bet ryškų blyksnį.

Teisininkui Liudvikui Ragauskiui tai buvo pirmosios nepriklausomos lietuviškos spaudos – „Atgimimo“ ir „Aušrinės“ kūrimo metai. Apie juos ir kalbasi Liudvikas Ragauskis ir Audrys Antanaitis. Skaityti toliau

D. Tamošaitytė. Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA (video) (3)

Romualdas Ozolas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Romualdui Ozolui, tikrajam Lietuvos Atgimimo šaukliui (1939 01 31-2015 04 06) atminti

Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA.
Many jo niekas nenutildys.
Jame – būties prasmė, gyvenimo šviesa,
Ir naujo atgimimo viltys. 

Romualdas Ozolas, „Lietuva“, 1979 10 04

Šių metų balandžio devintąją į amžinojo poilsio vietą Antakalnio kapinėse palydėjome po sunkios ligos anapusybėn išėjusį Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Romualdas Ozolas – Sąjūdžio ir sąžiningumo simbolis (5)

romualdas-ozolas-alkas.lt-a.rasakeviciaus-nuotr

Prieš tris dienas rašiau keletą minčių dėl a.a. Algirdo Patacko ir išsitariau, kad bijau, jog šia netektimi šie metai nesibaigs… Metai įsibėgėja – šiandien iškeliavo signataras Romualdas Ozolas.

R. Romualdas, visų pirma, buvo ir liks vienas pagrindinių Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių, Sąjūdžio simbolių. Jis ėjo į šį žingsnį visą savo sąmoningą gyvenimą. Kruopščiai ir tikėdamas tuo, ką daro, suprasdamas visa tai ir sugebėdamas įvertinti, paaiškinti ir kitiems. Retos savybės, kurios drauge su jo erudicija buvo tokios būtinos Sąjūdžiui, Lietuvos žmonėms, patikėjusiems Sąjūdžio idėja, iniciatyvine grupe ir tapusiems viena visuma. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Istorijos nežinojmas baudžia (22)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

Po to, kai šiomis dienomis Mečys Laurinkus augančiai kartai paskelbė „atradimą”, kad Sąjūdis esą siekė ne tik Nepriklausomybės, bet ir laukinio kapitalizmo, būsiu tiesmukas: „Kolega, atsiprašau! Ar bent kiek savigargos ir gėdos jausmo pats dar turi?” Todėl pradžiai tiesmukai priminsiu ir pačiam gerai pažįstamo mano kolegos Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo tarybos nario Marcelijaus Martinačio įžvalgas. Tikiuosi, padės prašviesinti ir pačiam istorinę atmintį.

Prieš dvejus metus amžinam poilsiui iškeliavęs poetas dar 1991 m. pranašiškai pastebėjo, jog tuometinė Lietuvos vadovybė atsakinga už visuomenės skaidymą, „priešų“ gamybą: Tarsi pradėta lenktyniauti, kas užvaldys žmonių baimę, Skaityti toliau

Kviečia dailės paroda „Atgimimas“, skirta Vasario 16-ajai ir Kovo 11-ajai paminėti (0)

Atgimimui skirta paroda Kaune_lt.facebook.org

Nuo vasario 14 d. iki kovo 14 d. Kauno apskrities viešosios bibliotekos erdvėse (Radastų g. 2, II ir IV a. fojė, Meno leidinių skaitykla, 406 kamb.) ir Kauno „Girstučio“ kultūros ir sporto centre (Kovo 11-osios g. 26) veiks Kauno dailininkų klubų „Meno sparnai“ ir „Sfinksas“ jubiliejinė dvidešimtoji dailės paroda „Atgimimas“, skirta Vasario 16-ajai ir Kovo 11-ajai paminėti.

Šventinis renginys vyks kovo 6 d. 16 val. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje. Jo metu parodos dalyviams komisijos sprendimu bus įteiktas pagrindinis prizas ir diplomai. Skaityti toliau

D. Stancikas. Netoliaregis nusirašinėjimas (10)

Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

Jau kuris laikas neatsikratau įspūdžio, kad kurdami valstybę mes vis kopijuojame kitų gyvenimus, neišgyvendami patys savęs. Regis, kuriame savo valstybę aklai nusirašinėdami nuo kitų – neva geresnių už mus. Matėte, kaip vaikai nesusimąstydami mėgdžioja klasės lyderius? Panašiai elgiamės ir mes.

Todėl ir judam pagal kažkokį keistą, iš įvairių skutelių sudėliotą, dažnai prieštaringą valstybės ateities scenarijų, kuriame nebelieka nieko savito, nieko lietuviško, dėl ko nesinorėtų krautis lagaminų ir vykti į užsienį – pas tuos geresnius, gražesnius, turtingesnius, kuriuos mėgdžiojame. Skaityti toliau

V. Jocys. Stiprinkime Baltijos kelio atmintį ir gyvąją tradiciją (0)

Baltijos kelias. V.Daraškevičiaus nuotr.

Prieš 25-erius metus minint 50-ąsias 1939 m. pasirašyto Molotovo–Ribentropo pakto, panaikinusio Baltijos šalių nepriklausomybę, metines, 1989 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos persitvarkymo sąjūdis kartu su Estijos ir Latvijos liaudies frontais surengė masinę taikią manifestaciją. Vienodo likimo Baltijos šalių – Estijos, Latvijos ir Lietuvos – žmonės fiziškai ir dvasiškai rankomis susijungė gyvąja grandine nuo Talino per Rygą iki Vilniaus. Savo dainomis, giesmėmis, prisiminimais išreiškė kiekvienos tautos viltis į tiesą ir laisvę. Manifestacija atkreipė viso pasaulio dėmesį, sukeldama nuostabą savo masiškumu ir taikingumu. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Savigarba (18)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui 26-eri. Valdžia nepanoro prisiminti istorinės datos – 1988 m. birželio 3-iąją Mokslų Akademijoje gimusio Sąjūdžio, sėkmingai ir neįtikėtinai greitai pakėlusio Tautą, atvedusio ją prie Kovo 11-osios slenksčio. Suprantama – rinkimai baigėsi, kaukės numetamos.

Tačiau nepanašu, kad atėjo ramybės metas. Ne tik Europos Sąjungoje, kurios biurokratinė valdžia sukėlė net D. Britanijos premjero Deivido Kamerono (David Cameron) atvirą pyktį. Krokuvos Jogailaičių Universiteto profesoriai atšaukė sprendimą suteikti šio universiteto garbės daktaro titulą Europos Komisijos (EK) pirmininkui Žoze Manueliui Barozu Skaityti toliau

Lietuvos medicinos studentų asociacija kviečia į renginį „Mama, noriu gimti blaivas!“ (0)

Lietuvos medicinos studentų asociacija (LiMSA) | facebook.com nuotr.

Gegužės 18-ą dieną, 10 – 14 val. Vilniuje, Maironio gatvėje, Bernardinų sode (prie centrinio fontano) vyks kasmetinė Lietuvos medicinos studentų asociacijos (toliau  LiMSA) iniciatyva organizuojama akcija „Mama, noriu gimti blaivas“. Šiuo projektu bus siekiama informuoti būsimas mamytes bei visus jaunus žmones apie vartojamo alkoholio žalą nėštumo metu, bei visuomenę supažindinti su Vaisiaus alkoholiniu sindromu (VAS).

Pasak pasaulinės statistikos, iki 3 iš 1000 naujagimių gimsta su vaisiaus alkoholiniu sindromu, o net vienas iš 100 kūdikių turi pažeidimų, susijusių su tėvų alkoholio vartojimu. Alkoholis veikia kūdikio vystymąsi viso nėštumo metu ir sukelia išvaizdos, psichikos, elgsenos ir raidos sutrikimus. Placenta visiškai Skaityti toliau

Dokumentinis filmas „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ bus rodomas Londone (0)

G.Žickytės filmas „Kaip mes žaidėm revoliuciją“ | lrkm.lt nuotr.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo proga kovo 11 dieną „The Gate“ kino teatre Londone bus pristatytas režisierės Giedrės Žickytės filmas „Kaip mes žaidėme revoliuciją“. Renginyje dalyvaus ir į žiūrovų klausimus atsakinės filmo autorė Giedrė Žickytė.

Filmas, kuris buvo nominuotas Nacionaliniuose kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“ ir laimėjo Baltijos šalių konkursinės programos prizą Skaityti toliau

Z.Vaišvila: Kviečiu visus atsigręžti į Sąjūdžio vertybes, mūsų visų Tiesą (12)

Zigmas Vaišvila |Alkas.lt nuotr.

Su vasario 16-ąja! Stiprybės ir susitelkimo!

Prezidentė ir Ministras Pirmininkas Tautą pasveikino pareiškimu, kad Tautos valia jiems nesvarbi. Jie bijo net mūsų Tautiškos giesmės žodžių! Mes atsakykime tuo, ko jie labiausiai bijo – Tiesa ir susitelkimu. Kviečiu visus atsigręžti į Sąjūdžio vertybes, mūsų visų Tiesą.

Prisiminkime Tautos atgimimą ir Sąjūdžio, sujungusio Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją, vertybines nuostatas. Kviečiu ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo narius, 1989 m. vasario 16-ąją Kaune paskelbusius Nepriklausomybės deklaraciją ir tą patį vakarą Skaityti toliau

Kronika nedega (0)

Raimondo Urbakavičiaus fotoparoda „ Atgimimo kronika 1987–1993“ | lnm.lt nuotr.

Lietuvos nacionalinis muziejus išleido Raimondo Urbakavičiaus fotoalbumą „Atgimimo kronika 1987–1993“. Viršelio aplanke – žmonių galvų jūra viename iš mitingų. Sakau, kaip įprasta, pagražindama – jūra, nors bespalvė nuotrauka, kuri yra daug gilesnė nei spalvota, ir praėjusio nuo anų įvykių laiko lavina tą jūrą bent mano akyse nevalingai paverčia žeme, žemės grumsteliais, žemės dulkėmis. Kiek žmonių, kuriuos dabar tyrinėju pasiėmusi lupą, jau yra po žeme – ilgai varčiusi albumą galiu tvirtinti, kad Dainuojančią revoliuciją darė ne jauni, o vidutinio amžiaus žmonės. Masinių susibūrimų vietų nuotraukos (taip pat kaip, pavyzdžiui, didžiuliame būryje ant pakylų laiptelių sugalvoję įsiamžinti kokios nors šventės dalyviai) Skaityti toliau

Legendinis „Antinas“ Kaušpėdas neeilinį gimtadienį švęs su savo naujagime – „Antiška“ (video) (2)

Algirdas Kaušpėdas ir „Antis“, 2008-09-07 | Vikipedijos nuotr.

Rugpjūčio 12 d. neeilinį gimtadienį pasitinka legendinės roko grupės „Antis“  įkūrėjas,  architektas ir aktyvus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikėjas Algirdas Kaušpėdas.

Atgimimo priešaušryje ir Sąjūdžio laikais lietuvių, ypač jaunimo, dvasią budinusi ir įkvėpusi legendinė „Antis“  gyvavo nuo 1985 iki 1990 m. 2007 m. ji vėl atnaujino savo veiklą ir kitąmet ketina atšvęsti savo 30-mečio sukaktuves.

1987 m. po didžiulę sėkmę pelniusio vieno pirmųjų roko grupės „Antis“ koncerto „Kažkas atsitiko“ A.Kaušpėdui kilo mintis surengti lietuvių Tautą žadinantį „Roko Maršą“. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. A.Paleckio liudytojai traukiasi…, o prokuratūra, valdžia? (video) (42)

Zigmas Vaišvila | lrs.lt, O.Posaškovos nuotr.

Skelbiame Nepriklausomybės akto signataro ir Lietuvos Laikinosios gynybos vadovybės nario Zigmo Vaišvilos pranešimą perskaitytą Seime vasario 7 d.  spaudos konferencijoje. 

Š.m. vasario 5 d. Generalinės prokuratūros kvietimu susitikau su Generalinio prokuroro pavaduotoju Dariumi Raulušaičiu. Šio priėmimo teko laukti beveik dvejus metus – į Generalinę prokuratūrą ir Seimą dėl Sausio 13-osios ir kitų 1990-1991 m. antivalstybinės veiklos tyrimo bylų, A.Paleckio veiklos kreipiausi dar 2011 m. Susitikimas šiais klausimais su buvusia Seimo pirmininke I. Degutiene įvyko greičiau, tačiau buvęs Seimas spręsti šiuos klausimus valios neturėjo. Skaityti toliau

J.Staliulionis. Atėjęs iš kito laiko (1)

Šarūnas Joneikis. M. 2011

Vie­ną va­ka­rą, pa­si­rau­sęs so­do na­me­ly­je su­vers­tų po­pie­rių krū­vo­je, iš­si­trau­kiau se­ną api­ply­šu­sį žur­na­lis­ti­nį blok­no­tą ir įni­kau var­ty­ti. Su­do­mi­no At­gi­mi­mo lai­kais ir pir­mai­siais ne­pri­klau­so­my­bės me­tais už­ra­šy­ti su­si­ti­ki­mų su par­ti­za­nais, ry­ši­nin­kais, trem­ti­niais įspū­džiai, po­kal­bių nuo­tru­pos ir… Ne­ti­kė­tai už­kliu­vau už 1918 me­tų sa­va­no­rio Ro­mu­al­do Va­len­tu­ke­vi­čiaus pa­sa­ko­ji­mo apie mū­šius Di­džio­jo ka­ro ap­ka­suo­se, lie­tu­vių ko­vas už sa­vo vals­ty­bę, pir­muo­sius ne­pri­klau­so­my­bės žings­nius. Sa­ky­ti „ne­ti­kė­tai“ ne­tin­ka, nes to žmo­gaus nuo pir­mo su­si­ti­ki­mo ne­bu­vau už­mir­šęs. To­kio iki aša­rų Tė­vy­nę my­lin­čio pa­trio­to už­mirš­ti ne­įma­no­ma. Ro­mu­al­das per šven­tas Ka­lė­das grį­žo iš vo­kie­čių ne­lais­vės ir, pa­ju­tęs Lie­tu­vai gre­sian­tį pa­vo­jų, net ne­spė­jęs pa­si­svei­kin­ti su tė­vais, iš­lė­kė pas sa­va­no­rius. Skai­ty­da­mas pa­si­kal­bė­ji­mo nuo­tru­pas, su­ma­niau pa­ra­šy­ti nau­ją teks­tą apie sa­va­no­rį ir jo lai­kus, nes man pa­si­ro­dė, kad 1990 me­tais „Mer­kio kraš­te“ iš­spaus­din­ta apy­brai­ža jau pa­se­no. Skaityti toliau

E.Merkytė. Paskutinis Lietuvos partizanas Romas Kalanta? (video) (8)

Romas Kalanta

Pasipriešinimo sovietų santvarkai simboliu tapusį jaunuolį su pokario partizanais yra palyginęs istorikas Kęstutis Kasparas. Kas gi iš tiesų toks buvo Romas Kalanta? Nepaisant to, kad šiemet gegužę minėjome jo susideginimo keturiasdešimties metų sukaktį, apie šį jaunuolį vis dar sklando legendos. Kas jis? Eilinis devyniolikmetis, hipis, tik prijaučiantis gėlių vaikams ar tik paprasčiausiai kitoks, įžvalgiu mąstymu ir kitokiu elgesiu išsiskiriantis iš avių bandos, ne itin gerai besimokęs ir norėjęs tapti dvasininku, negalėjęs taikstytis su Lietuvos okupacija ir dėl to paaukojęs gyvybę? Skaityti toliau

M.Tamošaitis. Sąjūdžio vaidmuo sugriaunant sovietų imperiją (2)

Mindaugas Tamošaitis | lrs.lt nuotr.

Skelbiame istoriko dr. Mindaugo Tamošaičio pranešimą, skaitytą konferencijoje „Lietuvos valstybės atkūrimo darbai“ Seime šių metų spalio 19 d.

Lietuvos visuomenei gerai žinomas žymus JAV istorikas Alfredas Erikas Senas (Alfred Eric Senn) savo 1995 m. parašytoje knygoje „M. Gorbačiovo nesėkmė Lietuvoje“ laikosi nuostatos, kad SSRS žlugime išskirtinis vaidmuo teko Lietuvai. Esą M. Gorbačiovo vykdyta reformų politika susidūrė su iš anksto atgimstančia nacionaline savimone Lietuvoje, mažiausiai dviem lygmenimis. Centras prieš provinciją ir centras prieš nepaklusnią tautą. Skaityti toliau

A.Avižienis.Tautos reikšmė individo gyvenime (4)

Sąjūdžio mitingas 1998m. | R. Urbakavičiaus nuotr.

Sprendžiant pagal labai aukštus savižudybės, žmogžudysčių, autoavarijų, alkoholizmo, bedarbystės bei emigracijos rodiklius, lietuviai yra tarp nelaimingiausių Europos žemyno gyventojų. Pagal savo piliečių pajamas, Lietuva jau kuris laikas išlieka tarp skurdžiausių ES narių. Kad Lietuvos valstybinis organizmas rimtai serga, o tauta palaipsniui eina išnykimo link, sutiktų turbūt daug kas. Gydymo priemonių taikyta ir iš kairiojo, ir iš dešiniojo politinio sparno. Visos stambiosios politinės partijos turėjo galimybę bent kartą dalyvauti valstybės valdyme ir parodyti, ką sugeba padaryti, kad padėtis pasitaisytų. Deja, neteko pastebėti, kad kuriai nors valdančiai partijai būtų pavykę pagerinti padėtį iš esmės. Neigiami sociologiniai rodikliai toliau išlieka, gilios socialinės problemos tampa chroniškomis ligomis, nepriklausomai nuo to, kas valdo šalį. Skaityti toliau