Žymos archyvas: aterosklerozė

A. Kirkutis. Ar gali būti kas geriau už Dievo planą? (1)

Algimantas Kirkutis | A. Kubaičio nuotr.

Šį straipsnį mane paskatino paruošti viešoje erdvėje pasirodžiusi publikacija. Tai parengta publikacija apie vieną Sveikatos apsaugos ministerijos šiuo metu diegiamą į šalies ir, net galima tvirtinti, kad į visos Europos sąjungos sveikatos apsaugos sistemą vieną iš naujausių ir pažangiausių šiuolaikinės klinikinės medicinos sričių – gyvensenos mediciną (GM). Šioje publikacijoje abejojama ar gali būti medicininėje praktikoje taikoma patirtis įgyta pasiremiant krikščioniško gyvenimo ideologija. Skaityti toliau

Ką valgome: duoną ar chemikalus? (1)

Ž. Grašienės nuotr.

Ar žinojote, kad netgi valgant obuolį, nesvarbu, kaip kruopščiai prieš tai jį nuplovėte, kartu su juo suvalgote apie 30 rūšių pesticidų? Ar pastebėjote, kad natūralų naminį pieną gali gerti tik retas kuris? Daugelis pas močiutę kaime naminio pieno net neparagauja – skonis ne koks, skrandis nevirškina. Kas atsitiko? Kodėl natūralaus gaminio skrandis nevirškina? Priežastis paprasta – organizmas priprato kartu su maistu gauti ir cheminių medžiagų porciją.

Ligos priežastis – maistas Skaityti toliau

Gydytojai įspėja: pavojingi „kamščiai” kraujagyslėse renkasi vis jaunesnius (0)

healthdirect.gov.au

Jei užsikemša virtuvėje kriauklė, mes kviečiame santechniką. Jei ryte nusidriekia eilės automobilių prie sankryžos, norime, kad būtų įrengtas viadukas ar aplinkelis. „Kamščiai“ gatvėse vagia brangų laiką ir priverčia keisti planus, sukelia nervinę įtampą ir stresą. Tuo tarpu nedaugelis susimąsto, kad po visą organizmą išsiplėtęs kraujagyslių tinklas, kurio ilgis siekia net 100 000 km, taip pat gali būti pažeistas „kamščių“ – kraujo krešulių, dar kitaip vadinamų trombų. Gydytojai įspėja, kad trombozės rizika gali būti mirtinai pavojinga net nesulaukus keturiasdešimties. Skaityti toliau

V. Grybauskas: Iki sveikatos sistemos pokyčių Lietuvai dar reikia subręsti (0)

Totallandscapecare.com nuotr.

Tarptautinėje gyvenimo būdo medicinos konferencijoje vyko pirmasis dialogas tarp Lietuvos ir užsienio medikų apie sveiką mitybą ir jos praktiką medicinoje.

„Sakome, kad sveikata – brangiausias mūsų turtas, bet dažnai apie ją susimąstome tik kai jos netenkame. Nemažai lėtinių ligų galima išvengti laikantis sveiko gyvenimo būdo – fizinio aktyvumo bei sveikos mitybos principų. Apie tai plačiai kalba ir Lietuvos medikai“, – medikų pozicijas apvienijo LSMU Medicinos akademijos kancleris prof. Vilius Grabauskas. Skaityti toliau

Cholesterolis gavo mažesnio „blogiuko“ vaidmenį (0)

S.Barakauskas | asmeninio archyvo nuotr.

Infarktas ar insultas gali pakirsti netgi turint normalų cholesterolį. Patyrę gydytojai nurodo realesnę klastingosios aterosklerozės priežastį – lėtinį kraujagyslių uždegimą. Ar ir jį galime laiku sukontroliuoti?

Joks cholesterolis nebaisus, kai žmogaus kraujagyslės yra sveikos. Ateroskleroze susergama nepriklausomai nuo jo turimo kiekio. Toks Vakarų šalyse vis labiau įsigalintis kardiologų sutarimas greit nebestebins ir Lietuvos gyventojų. Skaityti toliau

Širdies ligos – jau ir 30-mečių rykštė (0)

sveikata.lt nuotr.

Mokslininkus nuolat domino klausimas, kodėl vienose šalyse žmonės gyvena ilgiau ir yra sveikesni nei kitų valstybių gyventojai. Pavyzdžiui, japonės moterys vidutiniškai sulaukia 86, prancūzės – 81,5, lietuvės moterys 78,8 metų, o Kazachstane žmonių vidutinė gyvenimo trukmė – tik 68,7 metai. Pastebėta, kad tose šalyse, kuriose vidutinė gyvenimo trukmė ilgesnė, žmonės yra laimingesni ir rečiau serga širdies bei kraujagyslių ligomis. Anot gydytojos kardiologės Audronės Statkevičienės, susirūpinti ir įvertinti savo širdies būklę reikėtų jau sulaukus 30 metų. Skaityti toliau

Šiandien minima Europos sveikos mitybos diena (0)

Nourishingourchildren.org nuotr.

Sveika mityba yra vienas iš svarbių veiksnių, įtakojančių žmogaus sveikatą. Gyvenimas – tai malonumas, ir maistas čia atlieka svarbų vaidmenį. Maitinkitės įvairiai ir subalansuotai – taip išsaugosite gerą sveikatą ir gražią išvaizdą. Mitybos mokslas tiria maitinimąsi atitinkančią organizmo būklę ir jo gyvybinę veiklą tam tikru metu. Jis grindžiamas maisto medžiagų subalansavimo principais, kurių laikantis organizmas geriausiai aprūpinamas maisto ir biologiškai aktyviomis medžiagomis. Svarbiausias uždavinys yra nustatyti energetinių ir kitokių maisto medžiagų kiekius maiste, kurie patenkintų gyventojų poreikius (atsižvelgiant į jų amžių, lytį, profesiją, klimatines, buitines, darbo sąlygas) ir sudarytų nepalankias sąlygas ligoms plisti. Mityba turi įtakos fiziniam bei protiniam darbui, nes maisto medžiagos teikia organizmui ne tik pakankamą kiekį energijos, bet ir kitus Skaityti toliau