Žymos archyvas: ateitininkai

J. Survilaitė. Lietuviško avangardo pavasaris (0)

 Janina Survilaitė | J. Survilaitės asmeninio archyvo nuotr.

Visi, kuriems teko laimė baigti Vilniaus universiteto lietuvių filologijos fakultetą septintąjame aštuntąjame 20 amž. dešimtmetyje, jiems dėsčiusia universiteto profesūra niekada nenusivylė: dėstytojai studentams perdavė žinias, kiek tik buvo įmanoma, nuo sovietinės kritikos pasislėpti po potekstėmis, kurias, tiek akademinė, tiek studentų bendruomenė galėjo abipusiškai suprasti ir įvertinti… Ypač gerbėme docentą A. Sprindį, prof. V. Zaborskaitę, prof. J. Dumčių, KGB nužudytą dr. Joną Kazlauską, dr. E. Bukelienę, kurie mums atidavė savo gilų nacionalinės literatūros žinojimą… Skaityti toliau

2020-ieji paskelbti Ateitininkų metais (0)

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Seimas atsižvelgdamas į tai, kad Ateitininkų federacija kitais metais minės savo veiklos 110 metų sukaktį, nutarė 2020-uosius paskelbti Ateitininkų metais. Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIIP-3534(2) balsavo 88 Seimo nariai, susilaikė 3 parlamentarai.

Priimtame nutarime atkreipiamas dėmesys į tai, kad ateitininkų veikla svarbi ugdant jaunimą krikščioniškų vertybių pagrindu ir katalikiškumo, tautiškumo, visuomeniškumo, inteligentiškumo, šeimyniškumo principais. Kartu vertinamas labai svarbus Skaityti toliau

A. Zolubas. Klausimas švietimo ir mokslo ministrei: Jaunimas paliktas saviugdai? (0)

Pixabay.com nuotr.

Daugelis dabartinių valdžios vyrų ir moterų dar nepamiršo pionieriškų kaklaraiščių, Lietuvos komunistinio jaunimo sąjunga (LKJS), Pasiruošęs darbui ir ginybai (PDG), DOSAAF ženklelių. Bent jau vienos iš partijų atstovai mėgsta dėvėti ir dabar jau ne pionierišką, tačiau modernų, pabrėžtinai raudoną kaklaraištį. Žinojo sovietiniai ideologai kaip ugdyti komunizmo statytojus nuo jaunų dienų iki pasieks tarybinio mokytojo, tarybinio inžinieriaus ir net tarybinio kolūkiečio ar tarybinio darbininko lygį. Ir jiems sekėsi, jų pasėtos sėklos vaisiai kaip yla iš maišo tebekyši visose mūsų priklausomo nuo sovietinio paveldo valstybės gyvenimo srityse. Skaityti toliau

J. Trinkūnas. Vydūno „Amžinos Ugnies“ šimtmetis (11)

Vydūnas

Prieš gerą šimtmetį prasidėjo lemtingi Lietuvai laikai. Lietuviai ėmė jausti laisvės dvelksmą. Tai buvo panašu į mūsų laikų Sąjūdžio dvasią.

Vydūnas buvo tos dvasios reiškėjas ir pranašas, skelbęs svarbius žodžius tautai.

Jau 1902 m. Vydūnas pradeda kurti ugninę trilogiją, kurios įžanginė dalis buvo „Romuva“, apreikšta Tilžės scenoje 1903 metais. Vydūnas rašė  „Amžinos ugnies“ pratarmėje:„Beveik be perstojimo dirbau tam nuo rudens 1911 m. lig rudens 1912 m. Ir rodos, dabar laikas, kad veikalas pasirodytų viešai“. Skaityti toliau

Šaulių sąjunga padės ugdyti Kauno rajono jaunimą (0)

A.Plieskis ir V.Makūnas

Ugdyti jaunosios kartos pilietiškumą, rūpintis užimtumu, švietėjiška ir sportine veikla, gerinti bendrą fizinį pasirengimą – tai tikslai, dėl kurių susitarė LŠS ir Kauno rajono savivaldybės atstovai.

Tikiu, kad Šaulių sąjunga gali mums padėti užimti jaunimą. Rajone turime daug sporto bazių, nepakankamai išnaudotų stovyklaviečių, todėl šaulių patirtis labai praverstų“, – kalbėjo meras Valerijus Makūnas.

Stengiamės vaikus atitraukti nuo televizoriaus, skatiname juos leisti laiką turiningai, gamtoje, sportuojant. Skaityti toliau

Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarui profesoriui Pranui Dovydaičiui – 125 metai (3)

Pranas Dovydaitis

Pranas Dovydaitis gimė 1886 m. gruodžio 2 d. Marijampolės apskr. Višakio Rūdos valsč. Runkių kaime. Skaityti ir rašyti mokėsi namuose, o nuo 1896 m. žiemomis su pertraukomis lankė Višakio Rūdos pradinę mokyklą. Mokslas sekėsi labai gerai ir kartais pavaduodavo mokytoją jam išvykus. 1903 m. išlaikė egzaminus į penktąjį skyrių Pavyzdinėje mokykloje prie Veiverių mokytojų seminarijos. 1904 m. buvo priimtas į Veiverių mokytojų seminariją. Už dalyvavimą revoliuciniuose 1905 metų įvykiuose buvo pašalintas iš seminarijos antrojo kurso. Skaityti toliau