Žymos archyvas: AT

R. Karbauskis. Vytautui ir Gabrieliui Landsbergiams: žodžiais žmonių partijos nesukursite, o ir arogancija, patyčios, žeminimas tam tikrai nepasitarnaus (22)

Ramūnas Karbauskis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Telieka stebėtis, kaip #TSLKD be jokio objektyvaus pagrindo mums bando priklijuoti antikonstitucinių sprendimų kūrėjų etiketę, kai tuo tarpu, jų lyderiai kasdien demonstruoja aiškią nepagarbą Konstitucijai ir demokratijos principais grįstai politinei sistemai ar net pamatinėms žmonių teisėms ir laisvėms. Ir ne tik pamindami visų žmonių lygybę ir suskirstydami Lietuvą į „viršūnes“ ir „apačias“, „elitą“ ir „runkelius“. Dabar jie nusitaikė į būsimųjų rinkimų dalyvius ir kėsinasi į jų lygiateisiškumą.

„Matome iššūkius ir šiandien mūsų šalies reikaluose. Galbūt valdantieji, vadinami valstiečiai ar kolūkiečiai, jie netempia tose Skaityti toliau

Sausio 13-osios laužų šviesa ir šešėliai (2)

Lietuvos Aukščiausiosios Tarybo prieigos 1991 m. sausį | Archyvinės nuotr.

Istorikai ir politologai tvirtina, kad 1991 m. sausį Lietuva buvo labai vieninga, todėl ir atsilaikė prieš sovietų agresiją. Tačiau nuo tų šlovingų pergalės dienų prabėgę beveik trys dešimt­mečiai suskaldė nugalėtojų visuomenę. Kai kurie politikos veikėjai pamėgo pralaimėjusio, todėl revanšo trokštančio Kremliaus kurstomas sąmokslų teorijas „savi šaudė į savus“. Ūkininkai, maitinę parlamento gynėjus, tačiau negavę Sausio 13-osios atminimo medalių, jaučiasi nepelnytai pamiršti. O Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai pasipiktinę, kad buvę sovietiniai milicininkai tampa pagrindiniais Laisvės gynėjų dienos oratoriais ir giriasi apgynę parlamentą. Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Net Kremlius Vytautą Landsbergį laikė Prezidentu (23)

Pirmasis Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės pasiuntinys Lietuvoje Maiklas Pertas (Michael J. Peart) 1991 m. spalio 17 d. įteikia skiriamuosius raštus Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui Vytautui Landsbergiui | Archyvinė nuotr.

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo (AT-AS) Pirmininko  Vytauto Landsbergio 85-ečio, kuris švenčiamas spalio 18-ąją,  išvakarėse vėl pasigirdo nuomonių, dažnai  labiau panašių  į  politinį kerštavimą, kad AT–AS Pirmininkas ir valstybės vadovas –  netapačios sąvokos,  o su šalies Prezidentu V. Landsbergis  nė iš tolo negali lygintis.

 „Ūkininko patarėjas“ pasiteiravo Nepriklausomybės akto signataro, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojo  Česlovo Vytauto Stankevičiaus, ką  jis ir kiti deputatai  jautė 1990 m. kovo 11-ąją – kad iš dviejų Skaityti toliau

A. Zolubas. Žiupsnelis Lietuvos radijo ir televizijos istorijos (0)

Prie mikrofono stoties vadovas Petras Mikalajūnas | archyvinė nuotr.

1926 metais birželio 12 d. Kaune prasidėjo pirmoji Lietuvos radijo transliacija. Kaip gimė Lietuvos radijas, kas buvo tie radijo pradininkai ir bendražygiai, ką teko patirti radijui ir televizijai tragiškais 1991-aisiais?

Radijo pradininkai ir bendražygiai

Vieno renginio metu Vilniaus įgulos Karininkų ramovėje Milda Mildažytė-Kulikauskienė man įteikė jos parengtą, tėvo šimtmečiui skirtą knygą Antanas Mildažis ir artimiausi jo bendražygiai (Kaunas, 2005). Vos atsivertęs rengėjos žodį, aptikau, kad Antanas Mildažis – mano Skaityti toliau

D. Tarailienė. 1990 metų kovo 11-oji – pirmoji mūsų nepriklausomos valstybės diena (0)

dalia-tarailiene-asmenine-nuotr-K100

Ant darbo stalo atverčiu šios dienos kalendoriaus lapelį. Kovo 11 – oji, sekmadienis. Taip! Sekmadienis, aš darbe, ir nieko nuostabaus. Mes dirbame neskaičiuodami nei dienų, nei valandų. O ypač dabar, kai toks didžiulis pakilimas. Taip laukta pavasario saulė įspindo ne tik pro langus, bet ir į mūsų laisvės ir nepriklausomybės išsiilgusias širdis.

Vakar naujai išrinktoji Aukščiausioji Taryba (AT) pradėjo savo darbą. Turėdamos nors minutėlę laiko, bėgome su kolege Meile Kirdaite į posėdžių salę, stebėjome naujuosius Tautos išrinktus deputatus. Dauguma jų gerai pažįstami – tai Sąjūdžio veikėjai. Kaip mes džiaugėmės, kad pasiekėme tokią didžiulę pergalę. Akivaizdžiai matome, kad tarybinis mūras pradeda byrėti. Nuo pamatų. Skaityti toliau

L. Milčius. 1991 m. Sausio naktis (1)

Laisves-gynejai-Seime-lrs.lt-v.daraskeviciaus-nuotr

Apie omonininkų šturmuojamą Lietuvos radiją ir televiziją Konarskio gatvėje, retransliacijos bokštą ir visiškai realią tokią pat grėsmę Aukščiausiajai Tarybai 1991 m. sausio 12-osios vakarą, tiksliau kalbant jau 13-osios dienos pirmosiomis valandomis,  sužinojau Vilniuje, Fabijoniškėse, AT deputatų viešbutyje. Jau bene antra savaitė, kai AT posėdžiai vykdavo iki išnaktų. Menkai nuo nuovargio gelbėdavo kabinete, sėdint prie stalo, nusnausta viena kita valanda. Taip buvo ir sausio 12-ąją,  sekmadienį.  Visą dieną truko posėdžiai, keletą kartų buvo išklausyta Vytauto Landsbergio informacija apie politinę padėtį, svarstomas įstatymas dėl nepaprastosios padėties teisinio režimo ir kai kurie Laikinojo Pagrindinio įstatymo pakeitimai. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Sausio 13-oji – nuoširdžiausias ir tikras pasiaukojimo Lietuvai paliudijimas (7)

sausio-13-prie -Seimo-V.Daraškeviciaus-nuotr

Tiesa apie Sausio 13-osios įvykius turi būti paskelbta Tautai.

Tam, kad nebūtų ištrinta tikroji Tautos atmintis, leidžianti suprasti Tėvynės ir aukos už ją prasmę. Kad neleistume tuo spekuliuoti ir prekiauti. Kad nesimaivytų veidmainiai ir istorijos perrašinėtojai ar tiesiog nesusigaudantys, ar jauni, kurie šios istorijos mokyklos suoluose neperteikiama.

Kad kolaborantus vadintume tikrais kolaborantų vardais, o ne pamaiviškais kolorado vabalais, „žaisdami karą“ ir nesuvokdami jo baisybės, nepagalvodami, kad yra ir turi būti atsakomybė už visa tai. Skaityti toliau

V. Baldišis. 1991 m. sausio 13-oji – mūsų Pergalės diena (6)

Laisvės gynėjai ant Seimo barikadų | lrs.lt, A. Girdziušo nuotr.

Man tik sukako trisdešimt metų, bet jau teko susidurti su antru likimo ir Dievo duotu istoriniu išbandymu. Pirmasis, aišku, buvo 1990 m. Kovo 11-oji. Prieš paskiriant mane Lietuvos Banko (LB) valdybos pirmininku 1990 m. liepos 31 d. iš Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos (LR AT) tribūnos pasakiau, kad keliami uždaviniai sukurti LB ir Lietuvos Respublikos (LR) savarankišką pinigų ir bankų sistemą tolygus pastangoms galva pramušti betono sieną. Dar ne viena galva turės „nulėkti“, kol šie uždaviniai bus įgyvendinti!

Istorija parodė, kad aš neklydau. Skaityti toliau

Z. Vaišvila: Taip ir nepasimokėme iš Lietuvos stojimo į Interpolą istorijos (7)

Ministro Pirmininko pavaduotojas Z.Vaišvila Urugvajuje, Punta dėl Este, 60-ojoje Interpolo Generalinės Asamblėjos sesijoje, 1991 lapkričio 4 d. | organizatorių nuotr.

Tarptautinė kriminalinės policijos organizacija (Interpolas, ICPO) – didžiausia policijos tarptautinė organizacija pasaulyje. Interpolas įkurtas 1923 m. ir šiuo metu vienija 190 valstybių narių.

Prieš 22 metus, 1991 m. lapkričio 4 dieną Lietuvos Respublika sugebėjo atnaujinti narystę šioje svarbioje tarptautinėje organizacijoje dar tebeegzistuojant Tarybų Sąjungai. Apie šiuos svarbius įvykius ir jų peripetijas su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru Zigmu Vaišvila, tuomet ėjusiu Ministro Pirmininko pavaduotojo ir Valstybės saugumo departamento vadovo pareigas, kalbasi Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas. Skaityti toliau

J. Užurka. 1991-jų Sausio 13-sios naktį prisiminus (3)

Sausio 13-oji | A.Petrulevičiaus nuotr.

Išaušo sausio aštuntosios rytas. Mūsų, Krašto apsaugos departamento Vilniaus zonos štabo kabinetuose Jogailos g.10, pilna žmonių. Prirūkyta, geriame arbatą, valgome sumuštinius, įdėmiai klausomės radijo. Dokumentai jau išvežti, stalčiai, spintos tuščios, kas turi kokį ginklą, tikriname.

Gauname žvalgų, postų sargybų pranešimus. Jaučiame, kad atomazga bus greitai. Tik ar kruvina?

Įstaigų, irgi įsikūrusių šiame pastate, žmonės žiūri į mus vieni su gailesčiu, kiti su baime, treti užuojaučiančiai atsargiai klausia; Skaityti toliau

„E2K“ užsibrėžė sukurti video apybraižų ciklą, skirtą Laisvės gynėjų dienos 20-mečiui (video) (3)

Aukščiausiosios Tarybos gynėjai | A. Girdziušo nuotr.

Viešojį įstaiga „E2K” užsibrėžė sukurti video apybraižų ciklą, skirtą Laisvės gynėjų dienos 20-mečiui „Nežinomi didvyriai“. 

Štai kaip šį savo sumanymą pristato „E2K” kūrėjai: 

„Tą nerimo ir baimės kupiną naktį šalyje nemiegojo visi. Vieni budėjo Vilniuje, prie TV bokšto, Seimo aikštėje, kiti rajonuose organizavo transportą, stebėjo priešo karinius dalinius ir pan. Viena aišku – visi tyliai tikėjo laisve, laisva Lietuva ir tuo metu ėmėsi to, ką galėjo, idant tikslas būtų pasiektas.. Skaityti toliau

G. Songaila. Sausio 13-oji: kas vyko Vyriausybėje? (2)

Alfredo Girdziušo nuotr.

Lietuvos laisvės 20-mečio byloje dar glūdi neįmintų mįslių, neatsakytų klausimų ir neskelbtų faktų. Begalė liudijimų – apie krauju aplaistytus  Sausio 13-osios įvykius prie  Televizijos bokšto, Radijo ir televizijos komiteto, apie Seimo gynėjus, bet gana skurdžios žinios, kas tuo metu vyko Vyriausybėje. Būtent tuo metu, kai lemtingąją naktį į Vyriausybės posėdį  neatvyko ir buvo paskelbtas nežinia  kur esančiu ministras pirmininkas Albertas Šimėnas. Kaip iš tikrųjų rutuliojosi įvykiai Vyriausybės rūmuose?

Paradoksas,  bet daugelio dalykų nežinome dėl labai paprastos priežasties. Skaityti toliau