Žymos archyvas: asteroidai

Marso apgyvendinimas: kada prasidės kelionės į raudonąją planetą? (7)

Marso apgyvendinimas: kada prasidės kelionės į raudonąją planetą? | pixabay.com nuotr.

Pastaruoju metu vienas iš plačiausiai aptariamų su kosminėmis kelionėmis susijusių klausimų – kada žmonės skris į Marsą? Kiek tai kainuos? Kaip ten išgyvensime? Ką darysime? Į šiuos klausimus Gyvybės mokslų centre susirinkusiems renginio – „Erdvėlaivis–žemė“ dalyviams, atsakyti siekė Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto (TFAI) Planetariumo lektorius Aidas Sadauskas.

Žemė yra neabejotinai geriausia vieta žmonių gyvenimui, tačiau yra nemažai priežasčių, dėl kurių turime galvoti apie kitas galimas išeitis. Iš žvaigždžių kitimo pavyzdžių žinome, kad Saulė po maždaug  4,5 milijardo metų turėtų pasiekti raudonosios

Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Vandens atsargas papildysime jį išgaudami iš asteroidų (video) (1)

asteroidu-kasyba_mokslosriuba-lt

2015 m. JAV prezidentas Barackas Obama pasirašė įstatymą, kuris leidžia komerciniais tikslais išgauti vertingas medžiagas iš dangaus kūnų. Tai geros naujienos didelėms įmonėms, kurios ketina plėsti savo veiklos sritį kosmose. „Deep Space Industries“ atstovas teigia, jog įmonė planuoja ieškoti asteroidų, vertinti jų sudėtį, užsiimti asteroidų kasyba ir iš jų išgauti naudingas medžiagas. Gautas iškasenas įmonė taip pat apdoros bei paruoš naudojimui. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Asteroidai su lietuviškais vardais (video) (0)

dr. Kazimieras Černis | stop kadras

Ar labai nustebtumėte, jeigu kas nors pasakytų, jog kosmose asteroidų, pavadintų lietuviškais vardais, yra daugiau nei lenkiškais? O kad jie pavadinti didžių Lietuvos valdovų vardais, įgavę šalies miestų pavadinimus? Vilniaus universiteto astronomas dr. Kazimieras Černis – daugiausiai asteroidų ir kometų atradęs Lietuvos mokslininkas. Jis teigia, jog kaskart aptikęs naują dangaus kūną siekia suteikti jam lietuvišką pavadinimą. O ir turi tokią teisę, mat asteroidų atradėjai yra vieninteliai asmenys, legaliai galintys duoti jiems vardus. Sugalvoja, nusiunčia Tarptautinei astronomų sąjungai (TAS), o ši patvirtina prašymą arba ne. Tokiu būdu kosmose skraido asteroidas Mindaugas, Vytautas Didysis, Čiurlionis, Žalgiris ir kiti.  Skaityti toliau

Asteroidas „Lazauskaitė“ skleidžia LEU vardą danguje (0)

Romualda Lazauskaitė | asmeninė nuotr.

Be aštuonių didžiųjų planetų, kurios sukasi aplink Saulę, arti pagrindinės jos plokštumos skrieja daugybė mažųjų planetų, kitaip dar vadinamų asteroidais. Vienas iš jų – Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Gamtos, matematikos ir technologijų fakulteto (GMTF) prodekanės doc. dr. Romualdos Lazauskaitės pavarde pavadintas asteroidas – šių metų pabaigoje bus gerai matomas aukštai virš horizonto, Tauro žvaigždyne, netoli Krabo ūko. „Asteroidas „Lazauskaitė“ yra silpnas, matomas tik pro didesnius teleskopus. Tačiau ir kiti asteroidai yra silpni“, – patikslina docentė, Skaityti toliau

Už pusės milijono km nuo Žemės praskriejo arti pusės km asteroidas (0)

TB 145 |  NAIC-Arecibo/NS nuotr.

Ne mažas asteroidas praeitą naktį praskrido mažiau nei 500 tūkst. kilometrų atstumu nuo žemės.

Jis jau gavo neoficialų pavadinimą „Helovinas“, tačiau astronominis jo vardas yra TB 145. Kai kurie astronomai ji pavadino „Didžiuoju moliūgu“ dėl formos ir artimiausio praskriejimo nuo žemės datos.

Mokslininkai jokios grėsmės Žemei nematė, nes asteroidas praskriejo toliau, nei Mėnulis, kuris vidutiniškai skrenda 340 tūkst. km atstumu. Skaityti toliau

Viskas, ką derėtų žinoti apie Žemės planetą (video) (1)

Žemė | technologijos.lt nuotr.

Žemė – vieninteliai visų mums žinomų gyvybės rūšių namai visatoje. Jos amžius siekia maždaug 1/3 visatos amžiaus. Jei planetą perpjautume perpus, centre rastume didžiulį skysto metalo branduolį, kurį gaubia skystos uolienų mantijos sluoksnis, o visa tai įvilkta į plonytį Žemės plutos lukštą ir kiek storėlesnę saldaus oro, kuriuo kvėpuojame, plėvelę. Vandenynai, lygumos, kalnai, ledynai, gėlo vandens upės, ežerai. Visus juos šildo gimtoji Žemės žvaigždė Saulė. Vis dėlto, kaip mūsų namai atsirado ir iš ko jie sudaryti?

Prieš 4,6 mlrd. metų Žemė susiformavo iš mirusios žvaigždės liekanų, kurios Skaityti toliau

Ar prieš 300 mln. metų Australiją sukrėtė 10 km asteroidas? (1)

Australija | redorbit.com nuotr.

Prieš 300 mln. metų į pietinę Australijos dalį įsirėžęs gigantiškas net 10 km skersmens asteroidas visiems laikams pakeitė Žemės veidą, skelbiama naujo tyrimo ataskaitoje. Smūgio vietoje likęs 193 km skersmens krateris yra trečias didžiausias krateris planetos paviršiuje. Manoma, kad ši katastrofa taipogi sukėlė masinį gyvybės išmirimą. Tikėtina, kad netoli šio kraterio bus rastas krateris dvynys, kurį galėjo palikti perpus skilusio asteroido antroji dalis – geologai jau pradėjo geologinės anomalijos tyrimus. Skaityti toliau

Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarių danguje – svečias iš kosmoso (video) (4)

Asteroido 2012 DA14 skrydžio imitacija. NASA pav.

Astronomai skelbia, kad artėja istorinė diena, kuomet arti Žemės paviršiaus praskries kosminė Saulės sistemos uola – asteroidas. Vasario 15–16 naktį daugelis pasaulio teleskopų bus nukreipti į dangų – pro Žemę tik maždaug 27 500 km atstumu praskries 50 metrų skersmens asteroidas 2012 DA14.

Teigiama, kad tokio dydžio asteroidas pro Žemę praskrieja kas maždaug keturiasdešimt metų. Panašaus dydžio asteroidas 1908-aisiais sprogo atmosferoje, Sibire, o galia tuomet atitiko maždaug 185 Hirosimos bombų galingumą. Skaityti toliau

Šiąnakt pro Žemę praskries 5–7 futbolo aikščių dydžio asteroidas (0)

Asteroidas 2012 LZ1. Remanzako observatorijos nuotr.

Šiąnakt, 23.10 val. pasauliniu laiku (rytoj, 2.10 val. Lietuvos laiku) pro Žemę pralėks vos prieš 2 dienas atrastas maždaug 5–7 futbolo aikščių skersmens asteroidas 2012 LZ1, kurį bus galima tiesiogiai stebėti internetu.

Didžiausio jo priartėjimo prie Žemės metu 2012 LZ1 nuo mūsų planetos skirs 0,036 AV (astronominis vienetas – vidutinis atstumas nuo Saulės iki Žemės) atstumas. Tai maždaug 14 kartų daugiau, nei atstumas nuo Žemės iki Mėnulio arba 5,3 mln. km. Skaityti toliau

Nauja kovos su asteroidais technologija: tik šiek tiek dažų (0)

Asteroidas Lutecija. NASA nuotr.

Teksaso universiteto, Eimso tyrimų centro (NASA), Saudo Arabijos karaliaus Abdel Azizo mokslininkai siūlo pavojingų asteroidų trajektorijos keitimo būdą be branduolinių sprogimų ir kitokių griaunančių „specialiųjų efektų“. Be to, jie svarsto galimybę su kuria nors planine kosmine misija prie asteroido Apofis nusiųsti eksperimentinį „asteroidų perėmėją“.

Tyrėjai tikisi pakeisti asteroido trajektoriją, pakeisdami jo albedo (atspindėjimo gebą). Skaityti toliau

Ar žmonija sugebės išlikti dar 100 tūkst. metų? (0)

„Suomi NPP“ palydovo Žemės nuotr.

Mokslininkai, dalyvaujantys „Global Catastrophic Risk Conference“ suvažiavime Jungtinėje Karalystėje, dalyvavo neformalioje apklausoje, kuria buvo siekiama įvertinti grėsmes žmonijai. Mokslininkai tikimybę, kad žmonija išliks bent iki 2100 metų, įvertino vos 19 procentų. Bet panagrinėjus giliau aiškėja, kad toks kraštutinis pesimizmas neturi tvirto pagrindo. Pasak „newscientist.com“, mes ne tik nugyvensime iki 2100 metų, bet ir, labai tikėtina, išliksime ir ateinančius 100 000 metų.

Galima remtis Princetono universiteto (JAV) astrofiziko J.R.Goto skaičiavimais. Šis mokslininkas, įvertindamas 200 000 metų žmonių egzistencijos istoriją, Skaityti toliau

Netoli Žemės praskriejo nedidelis asteroidas (video) (2)

Asteroidas lekia pro Žemė| dailymail.co.uk pav.Sausio 27 d. 17 val. 30 min. labai arti  Žemės praskriejo maždaug 11 metrų skersmens asteroidas.

Iki tol nežinomas 2012 BX34 numeriu pažymėtas asteroidas buvo pastebėtas tik sausio 25 d. Šiandien jis praskriejo apie 59 044 km.  atstumu nuo Žemės, o tai yra daugiau nei penkis kartus mažesnis atstumas nei iki Mėnulio.

Žinių apie tai, kad netoli Žemės gali praskrieti įvairaus dydžio asteroidai pastaruoju metu pasirodo vis daugiau. Ištobulėjus dangaus stebėjimo technikai mokslininkai pradėjo vis dažniau pastebėti nedidelio dydžio asteroidus. Skaityti toliau

Jau žinome, kad Žemei grasina mažiausiai 2300 kosminių kūnų (0)

Arūnas Rasakevičius, www.alkas.lt

Pavojingi Žemei kosminiai kūnai

NASA specialistai paskelbė sąrašą kometų ir asteroidų, kurie yra pakankamai dideli, kad padarytų rimtų nuostolių bombarduodami Žemę. Reaktyvinio judėjimo laboratorijoje asteroidai buvo suskirstyti į keturias grupes pagal jų skersmenį. 30–100 metrų objektai gali lengvai nušluoti nuo žemės didelį miestą ar net visą šalį. O jei skersmuo viršija vieną kilometrą, tai tokio kūno sukelta katastrofa būtų lemtinga ir visai žmonių civilizacijai.

JAV kosmoso agentūra mano, kad pilnai kosminių kūnų inventorizacijai kasmet per 10 metų reikia skirti po 200–250 mln. dolerių.  Skaityti toliau