Žymos archyvas: asmenvardžių rašyba

J. Vaiškūnas. Atėjo metas pasakyti NE! visokiems kirkilams, kubiliams, skverneliams ir pranckiečiams (24)

Judėjimo „TALKA už Kalbą ir Tautą“ tarybos narys Jonas Vaiškūnas | J. Česnavičiaus nuotr.

Kalba pasakyta 2017 09 22 d. mitinge „Už baltų tautų  vienybę ir valstybinės lietuvių kalbos išsaugojimą“ prie Vinco Kudirkos paminklo.

Šiandien – istorinė diena, mes, gimtosios protėvių kalbos puoselėtojai, susibūrėme į visuomeninį judėjimą „TALKA už Kalbą ir Tautą“ tam, kad neleistumėme neatsakingiems politikieriams prekiauti ir spekuliuoti mūsų brangiausiomis tautinėmis vertybėmis politiniuose susitarimuose ir sandėriuose. Skaityti toliau

Judėjimas „TALKA kalbai ir tautai“ reikalauja gerbti Lietuvos piliečių valią ir Konstituciją (7)

Judėjimas „TALKA kalbai ir tautai“ reikalauja gerbti Lietuvos piliečių valią ir Konstituciją | J. Česnavičiaus nuotr.

Baltų vienybės dieną įsisteigęs visuomeninis judėjimas „TALKA kalbai ir tautai“ išplatino tris rezoliucijas, kuriose reikalauja parlamentines partijas nepalaikyti antikonstitucinių asmevardžių rašybos pasuose įstatymų projektų ir  primena apie beveik 70 000 piliečių parašais išreikštą paramą vadinamajam „latviškam“ įstatymo variantui (kitakalbiams įrašams kitame paso puslapyje). TALKA taip pat žada telkti visuomenę kovoje už konstitucinių vertybių, visų pirma valstybinės kalbos apsaugą, ir kviečia įsitraukti neabejingus šiems tikslams piliečius į  judėjimo veiklą. Skaityti toliau

V. Sinica. Apmąstant TALKOS padėtį (23)

Alkas.lt nuotr.

Kalba, pasakyta 2017 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos mokslų akademijoje vykusioje iniciatyvinės grupės „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ surengtoje konferencijoje „Ar apginsime baltų kalbas?“, kurios metu įsteigtas judėjimas  „TALKA kalbai ir tautai“.

Ką mes padarėme? Viena vertus, TALKA nepasiekė savo tikslo. Latviškas projektas nepriimtas, o antikonstituciniai kubilių ir kirkilų projektai niekur nedingo. Dar ir sulaukė premjero palaikymo. Kita vertus, TALKA pasiekė labai daug. Įkvepiančiai daug! Kone pirmąkart po nepriklausomybės atkūrimo piliečiams pavyko pasinaudoti Skaityti toliau

Z. Zinkevičius. Tikiu, kad mūsų kalbos ir kultūros naikintojai liks nieko nepešę (35)

Akademikas Zigmas Zinkevičius ir Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė | lrp.lt nuotr.

Akademiko Zigmo Zinkevičiaus sveikinimas Baltų vienybės dieną Vilniuje vykusio judėjimo „TALKA už Kalbą ir Tautą“ steigiamosios konferencijos dalyviams

Sveikinu visus sąmoningus Lietuvos piliečius, susirinkusius į valstybinės kalbos ir tautinių vertybių puoselėtojų sąjūdžio steigiamąjį susirinkimą. Jei nebūtų piliečių dėmesio ir paramos, įvairūs mūsų šalies politiniai veikėjai dėl išsilavinimo ir geros valios stokos padarytų nepataisomų klaidų, trikdančių lietuvių kalbos valstybinį statusą ir jos viešą vartoseną. Skaityti toliau

Lietuvos piliečiai susibūrė į visuomeninį judėjimą „TALKA Kalbai ir Tautai“ (nuotraukos, video) (68)

Mitingas „Už baltų tautų vienybę ir valstybinės lietuvių kalbos išsaugojimą“ prie V. Kudirkos paminklo | J. Česnavičiaus nuotr.

Įkurtas judėjimas „TALKA už Kalbą ir Tautą“

Rugsėjo 22 d., Baltų vienybės dieną, Vilniuje, Lietuvos Mokslų akademijos Didžiojoje salėje, Lietuvos piliečių iniciatyvinė grupė „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ surengė konferenciją-pasitarimą „Apginkime baltų kalbas“, kurio metu buvo priimtas sprendimas TALKOS judėjimo pagrindu įkurti asociaciją „TALKA Kalbai ir Tautai“.

„Tai privalėjome padaryti tam, kad galėtume sėkmingiau tęsti pilietinę talką Skaityti toliau

D. Stancikas. Mūsų visas gyvenimas nusisusino iki turėjimo, dėjimo ir darymo (9)

Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

K. Glaveckas: valdžia neturi meilės žmogui, – tokią antraštę perskaičiau skaitomiausiame Lietuvos internetiniame dienraštyje.

Nesigilinkim, teisus ar ne, Kęstutis Glaveckas. Valdžia – per daug abstrakti sąvoka: kai kas pasakys, jog ir K. Glaveckas, Seime būnantis jau septintą kadenciją, o prieš tai pabuvęs ir Lietuvos TSR komunistų partijos centro komiteto sekretoriumi, taip pat yra valdžia. Tačiau šįsyk mums svarbiau ne karjera, o kalba.

 

„Aš tau turiu meilę, todėl duok bučkį“, – negi taip K. Glaveckas sako ir savo žmonai? Skaityti toliau

Seimas pradėjo rudens sesiją (video) (0)

Seimas pradėjo 2017 m. rudens sesiją | lrs.lt nuotr.

Rugsėjo 10 d., Seimo nariai susirinko į į eilinę Seimo III (rudens) sesiją.

Ta proga Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis perskaitė Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimą ir pristatė svarbiausius sesijos darbus.

„Laikas palankus, nes dar neįsisukusi visuotinių rinkimų karuselė. Reikia realių pokyčių, o ne reformų imitavimo. Svarbu priimti tokius sprendimus, kurie didintų biudžeto surinkimą, mažintų šešėlinę ekonomiką, korupciją – Skaityti toliau

A. Lapinskas. Baikime lenkams dalinti nepagrįstus pažadus (77)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

„Lipti ant grėblio yra dalies mūsų aistra, bet tai pagydoma“, – teigia žinomas laidų vedėjas Edmundas Jakilaitis, kalbėdamas, tiesa, visai kita tema, nei šiame straipsnyje, tačiau mintys apie grėblį ir aistrą tinka ir šiuo atveju.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, su teisingumo ministre Milda Vainiūte aptaręs siūlomus projektus dėl asmenvardžių rašybos pasakė, kad įstatymą Seimas turėtų priimti artėjančioje rudens sesijoje ir kad „siūlomas įstatymas atvers kelią originalias pavardes pagrindiniame paso puslapyje rašyti ir vietos lenkams“. Pasakyta tariamąja nuosaka ir būsimuoju laiku, bet šiaip ar taip, tai yra PAŽADAS, beje prieštaraujantis dviem Lietuvos teisės aktams. Skaityti toliau

„TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“: Piliečių diskriminacijos išvengsime tik priėmę latvišką asmenvardžių rašybos variantą (39)

Iniciatyvinė grupė „TALKA: už Lietuvos valstybinė kalbą“ prie VRK | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Liepos 31 d. Lietuvos piliečių iniciatyvinė grupės „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ (TALKA) pirmininkas, Seimo narys, akademikas Eugenijus Jovaiša išplatino pranešimą spaudai, kuriame išdėstė piliečių iniciatyvinės grupės TALKA požiūrį į susiklosčiusią padėti sprendžiant nelietuviškų asmenvarsdžių rašybos oficialiuose dokumentuose klausimą.

Kaip žinia, jau praėjo dveji metai nuo to laiko kai į iniciatyvinę grupę „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“  susibūrę visuomenininkai  surinko daugiau kaip  69000 piliečių parašų ir įstatymo nustatyta tvarka pateikė Seimui svarstyti kompromisinį projektą, siūlantį asmenvardžius nevalstybine kalba rašyti paso papildomų įrašų skyriuje („latvišką variantą“). Iki šiol visi Skaityti toliau

A. Zolubas. Trečias dešimtmetis su neišmanėliais (35)

Alkas.lt koliažas.

Jei artoją nuo žagrės į Boingo kabiną vietoj piloto pasodintume, lėktuvas ne tik nepakiltų, bet ir iš vietos nepajudėtų, nes artojas savo akiratyje nebuvo matęs tiekos mygtukų ir rankenėlių. Todėl artojas nesėda į lakūno kabiną. Tapti lėktuvo vadu reikia atitinkamą mokslą išeiti, lėktuvo valdymo patirtį įgyti, gauti atitinkamos kvalifikacijos patvirtinimą.

O ko reikia tapti politiku, valstybės vadovu?

Politika yra valstybės reikalų tvarkymas, tarsi turėtų būti ir aukščiausio lygio politikos mokyklos. Tačiau valstybės reikalų tvarkymo Skaityti toliau

J. S. Laučiūtė. Kokią valstybę kuriame? (32)

J.Lauciute_propatria.lt

1990 m. kovo 11-osios Aktu sau ir pasauliui paskelbėme atkuriantys Lietuvos nepriklausomą demokratinę valstybę. Tuo pačiu buvo pareikšta, kad Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedaloma, joje neveikia jokios kitos valstybės konstitucija.

1992 m. spalio 25 d. referendume buvo priimta, o nuo 1992 m. lapkričio 2 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Konstitucija, kuri patvirtino nepriklausomos demokratinės valstybės atkūrimą. Pirmojo Konstitucijos skirsnio „Lietuvos valstybė“ straipsniai skelbia, kad niekas negali „savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių“ (3 str.); „ Skaityti toliau

Z. Zinkevičius: To negalima leisti (27)

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt , J. Vaiškūno nuotr.

Dar prieš dvidešimt metų profesorius Zigmas Zinkevičius buvo tikras, kad lietuvių kalbos pozicijos įtvirtintos tiek, jog jai niekas nebegresia. Tačiau, baigiantis trečiajam nepriklausomos Lietuvos dešimtmečiui, su nuostaba stebime paradoksalią situaciją lituanistikos nebelieka tarp prioritetų. Galbūt nebeliko grėsmių lietuvių kalbai? 93-iuosius einantis vienas iškiliausių šių laikų lituanistų, dešimčių reikšmingų veikalų autorius, aštuntosios Vyriausybės švietimo ir mokslo ministras Z. Zinkevičius įspėja: jei tuoj pat nesusiimsime, prarasime gimtąją kalbą – šiandien ji išgyvena pačius sunkiausius laikus. Skaityti toliau

G. Karosas. Baltų vienybė ar nežinojimas? (8)

Mitinge kalba Vilniaus tarybos narys Gintaras Karosas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Normindamas Lietuvos raštą, kalbininkas Jonas Jablonskis skolinosi abėcėlę iš mūsų šaliai beveik jokios įtakos neturinčios Čekijos, kad būtų išvengta lenkų kultūrinės įtakos per raštiją. Kalbininkas mąstė giliai ir valstybiškai: Lenkijos kultūrinė, ypač invazinė kalbos, įtaka per keletą šimtmečių sunaikino Lietuvos valstybę. Dabar gi tai užmirštama, kai kurie politikai panašūs į paauglius moksleivius, nori kaitalioti beveik viską, neįžvelgdami esmingumo, ilgalaikių pasekmių Lietuvos ateičiai ir, panašu, nesidomėję pirminėmis vienokio ar kitokio sprendimo priežastimis.

Norisi paklausti, ar tapatumo niveliavimas neatrodo šventvagiškas, nes tuos pačius Skaityti toliau

P.R. Liubertaitė-Žižiūnienė. Atviras laiškas Seimo pirmininkui dėl pavardžių rašybos (29)

Viktoras Pranckietis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Nuo 1998 metų aktyviai dalyvavau diskusijose dėl pavardžių rašybos tiek dokumentuose, tiek viešojoje erdvėje: žiniasklaidoje, leidiniuose. Buvome sukūrę Valstybinę kalbos grupę prie Lietuvos vartotojų asociacijos, kuriai daugybę metų vadovavau. Valstybinės kalbos grupės veikloje aktyviai dalyvavo garbūs kalbininkai Arnoldas Piročkinas, Vitas Labutis, šviesaus atminimo Vincas Urbutis; filosofai Krescencijus Stoškus, šviesaus atminimo Romualdas Ozolas ir Ipolitas Ledas ir kt. 

Seku visus su šia dirbtinai sureikšminta problema susijusius įvykius, pati rašau straipsnius Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. S. Skvernelis išprievartavo Teisingumo ministrę M. Vainiutę? (video) (31)

Alkas.lt koliažas.

Birželio 19 d. popietę buvo išplatinta žinia, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė  įstatymo pataisoms, kurios atvertų kelią valstybinės lietuvių kalbos naudojimo apribojimui oficialiuose Lietuvos Respublikos dokumentuose.

Vyriausybė pritarė Kirkilo-Kubiliaus įstatymo projektui Nr. XIIIP-535 siūlančiam leisti Lietuvos piliečių pavardes pagrindiniame paso puslapyje leisti rašyti ir nelietuviškais rašmenimis, ir nepritarė įstatymo projektui Nr. XIIIP-471, kuriuo siūloma nelietuviškus asmenvardžius rašyti kitame paso puslapyje, pagrindiniame paso puslapyje išsaugant ir įrašus valstybine kalba. Skaityti toliau

E. Valiukaitė. Pažymint lietuvių kalbos metus, A. Kubilius TS-LKD vardu siekia sumenkinti valstybinį lietuvių kalbos statusą (9)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Jau 27 metus turime savo valstybę, Konstituciją, Valstybinės lietuvių kalbos įstatymą, bet negalime būti ramūs nei dėl kalbos, nei dėl valstybės vientisumo. Amžinos ginties, nerimo ir nuogąstavimo būsena. Bjauriausia, kad kalbą puola savi. Banga po bangos: 2010 m., 2012 m., 2014 m. ir 2017 m. Seime buvo įregistruoti antikonstituciniai įstatymų projektai, kuriuose siūloma Lietuvos piliečių vardus ir pavardes oficialiuose asmens dokumentuose rašyti ne tik valstybine, bet ir kitomis kalbomis.

Šie metai paskelbti lietuvių kalbos metais. Šiai progai pažymėti balandžio mėnesį 70 Seimo narių (19 TS-LKD,  liberalai, Skaityti toliau

A. Zolubas. Kėslas pažeisti Konstituciją ir Seimo narių priesaiką turi būti sustabdytas (25)

Respublika.lt, I. Sideravičiaus nuotr.

Matydama, kad Tievynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) kaip ir kitos partijos savo skyrių apklausos dėl asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose nevykdė, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (LLKS), kurios nemaža dalis yra TS-LKD nariai, rūpesčiu nuo 2017-05-12 iki 2017-06-06 buvo atlikta TS-LKD skyrių ir dalies visuomeninių organizacijų, suinteresuotų asmenvardžių rašymu dokumentuose, apklausa. Atsiliepė 15 organizacijų, tarp jų 8 TS-LKD skyriai. Pastarieji savo nuomonę užfiksavo skyriaus tarybos protokolais. Skaityti toliau

A. Zolubas. Dvi birbynės – vienas tonas (33)

Dvi birbynės – vienas tonas | Alkas.lt koliažas

Pamatęs kaip kūrėsi Tėvynės sąjungos partija, parašiau politinę pasakėčią „Gegutė ir devynbalsė“. Ją 2013 m. rugsėjo 9 d. paskelbė Lietuvos žurnalistų interneto portalas. Ten rašiau:

Lietuvos nedraugų nuostata išeinant pasilikti – realizuojama ne vien per priedangos organizacijas, bet ir per įsiterpimą į demokratinį valstybės valdymą – per partinę sistemą. Kai kurių sąjungų, akcijų, partijų kilmė – ne lietuviška, jos lojalumu Lietuvos valstybei nepasižymi, nes išsirito iš nedraugių kiaušinių, padėtų į Sąjūdžio lizdą.
Skaityti toliau

S. J. Laučiūtė. Laiškas A. Kubiliui dėl kalbos išdavystės (98)

J.Lauciute_propatria.lt

Skelbiame kalbininkės, dr. Sofijos Jūratės Laučiūtės laišką – atsakymą Andriui Kubiliui. Kaip Tėvynės Sąjungos – Lietuvos Krikščionių demokratų partijos narė ji sureagavo į visiems partijos nariams siųstą A. Kubiliaus laišką, kuriame demagogiškai teisinamas jo paties ir kitų TS-LKD frakcijos narių palaikymas antikonstituciniam, tomaševskininkų reikalavimus tenkinančiam Vardų ir Pavardžių rašymo įstatymo projektui.

A. Kubiliaus laiške klaidinančiai teigiama, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) pritarė siūlymui vardus ir pavardes nevalstybine kalba rašyti pagrindiniame paso puslapyje. Dėl to neva šis siūlymas neprieštarauja Konstitucijai. Skaityti toliau

Valstiečiai ir žalieji raginami nepalaikyti antikonstitucinio asmenvardžių rašybos įstatymo (video) (28)

Jonas Vaiškūnas, dr. Kazimieras Garšva, dr. Lilijana Atra | Alkas.lt nuotr.

Birželio 1 d. naujienų agentūroje ELTA vykusioje spaudos konferencijoje „Lietuvių  kalba – politinio  blogio  akivaizdoje!“  Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovybė buvo paraginta laikytis rinkiminių įsipareigojimų ir nepalaikyti antikonstitucinio asmenvardžių rašybos įstatymo.

Du piliečių iniciatyvinės grupės  „TALKA: už Lietuvos valstybinė kalbą“ nariai – kalbininkas  hab. dr. Kazimieras Garšva ir internetinio dienraščio Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas bei filosofė Baltijos instituto prezidentė dr. Lilijana Astra Skaityti toliau

A. Zolubas. WQX – triušis iš tuščios skrybėlės (19)

Algimantas Zolubas | Asmeninė nuotr.

Joks cirkas neapsieina be fokusininkų, nes jie sugeba parodyti kas neįtikėtina, tačiau akivaizdu. Nesinorėtų mūsų Seimo lyginti su cirko arena, tačiau per jo veiklos 27-erius metus teko išvysti ne vieną fokusą, hipnozės  ir net juodosios magijos seansą. Kadangi daugelis partijų, narių einant iš kadencijos į kadenciją, Seime išlieka, panašu, jog išlieka ir fokusus už tikrą pinigą priimantys bei užhipnotizuoti Seimo nariai.

Kaustęs prie televizorių lengvatikius Kašpirovskis, jau nuėjo į užmarštį, Lena Lolašvili, teikusi paslaugas Algirdui Brazauskui ir Rolandui Paksui, „šventinusi“ vandenį ir tualetinį popierių, nei šlovės nei pinigėlių jau nebepelnys, nes jos Skaityti toliau

Visuomenininkai kviečia į spaudos konferenciją „Lietuvių kalba – politinio blogio akivaizdoje!“ (13)

Alkas.lt koliažas.

Birželio 1 dieną, ketvirtadienį, 10 val. Vilniuje,  Naujienų agentūros ELTA spaudos konferencijų salėje (Gedimino pr. 21/2) bus surengta spaudos konferencija „Lietuvių  kalba – politinio  blogio  akivaizdoje!“

Spaudos konferencijoje dalyvaus ir pasisakys piliečių iniciatyvinės grupės „TALKA: už Lietuvos valstybinė kalbą“ nariai – kalbininkas,  hab. dr. Kazimieras Garšva, internetinio dienraščio Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas  ir filosofe, Baltijos instituto prezidentė dr. Lilijana Astra.

Kai kurioms politinėms jėgoms Seime vis aktyviau bandant brukti nelietuviškų Skaityti toliau

E. Stumbrys. Ar norėtume, kad Seimo nariais taptų Skwernelis, Qbilius ir Winqs? (33)

Eugenijus Stumbrys | Asmeninė nuotr.

Turbūt niekas nesiginčys, kad bet koks asmuo, mokantis lietuviškai skaityti, turėtų gebėti perskaityti Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašytą pavardę. Pabrėžiu, kad ne kokiame nors Lietuvos įstaigos išduotame dokumente transkribuotą ar transliteruotą ne Lietuvos piliečio pavardę (jos gali ir nemokėti perskaityti), o Lietuvos Respublikos piliečio pase!

Iš tokio minimalaus noro kyla pareiga pradinukus supažindinti su lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis ir paaiškinti, kaip jos tariamos, netgi, tarkim, padarius išimtį, kad lietuvių kalbos abėcėlės raidės q, w ir x vartojamos tik pavardėms užrašyti. Skaityti toliau

G. Songaila. Apginkime Lenkiją (16)

Gintaras Songaila | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Neva siekiant strateginės partnerystės su Lenkija, Seime atsinaujino 2K (G. Kirkilo ir A. Kubiliaus) projektas – stumiant valstybine kalba užrašytas asmenvardžių formas iš Lietuvos piliečių pasų, griaunant fonetinį lietuvių kalbos rašybos principą. Valstybinė lietuvių kalbos komisija jau 2015 m. nepritarė projekto teiginiui, jog „Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (t.y.: ICAO) Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles“, tačiau 2K ir Co vis tiek remiasi kaip tik šia VLKK išvada, siūlydami į lietuvių kalbą bei raštvedybą įvesti šias „mašinines taisykles“. Skaityti toliau

Valstybinė kalbos komisija neišplėtė siūlomų asmenvardžių rašybos išimčių (26)

VLKK posėdis | Alkas.lt J. Vaiškūno nuotr.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK), gegužės 22 dienos posėdyje nepritarė išimtims, kurias numato Andriaus Kubiliaus inicijuoto Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektas.

Nors didieji Lietuvos interneto portalai, pvz. Delfi.lt, LRT.lt, Lrytas.lt, Lzinios.lt ir kiti, remdamiesi BNS informacija, po VLKK posėdžio suskubo  pranešti klaidinančią žinią, esą, „Kalbos komisija siūlo originalią pavardžių rašybą leisti pagrindiniame puslapyje“, tačiau VLKK ir šį karta liko ištikima savo jau ne kartą išsakytai pozicijai. Skaityti toliau

Valstybinė kalbos komisija įvertins Seimo svarstomus projektus dėl nelietuviškų asmenvardžių rašybos Lietuvos piliečių pasuose (9)

VLKK posėdis: D. Vaišnienė, J. Palionytė, G. Akelaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gegužės 22 d., pirmadienį, 14 val. prasidėsiančiame posėdyje Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) svarstys išvadas įstatymų projektams dėl nelietuviškų asmenvardžių rašybos asmens dokumentuose.  VLKK aptars ir pateiks išvadas dviem Seime pateiktiems projektams: vienu (Nr. XIIIP-535) siūloma leisti Lietuvos piliečiams atsisakyti pasuose įrašų valstybine kalba ir leisti juos rašyti nelietuviškais rašmenimis naudojant lotyniškos abėcėlės raides x, w, q, kitu  (Nr. XIIIP-471) – nelietuviškais rašmenimis pavardžių rašyba numatyta papildomame paso puslapyje, neišstumiant įrašų valstybine kalba. Skaityti toliau

V. Sinica. Valstybingumo išbandymas „trimis raidėmis“ (atsakymas A. Nikžentaičiui) (22)

Vytautas Sinica | J. Česnavičiaus nuotr.

Istorikas Alvydas Nikžentaitis paskelbė tekstą, kuriame teigia, kad „trijų raidžių“ (w, q, x) rašybos įteisinimas Lietuvos piliečių pasuose išspręstų bent penkias reikšmingas Lietuvos problemas. Jos esą 1) padėtų integruoti Lietuvos lenkus, 2) pagerintų santykius su Lenkija, 3) yra būtinos norint padėti lietuvėms, kurioms tų raidžių pase reikia po santuokų su užsieniečiais, 4) mažins migraciją ir 5) padės pasirinkti geresnį atviros Lietuvos ateities scenarijų. Deja, neįmanoma sutikti nei su vienu iš šių penkių teiginių. 

Lietuvos lenkų problemos

A. Nikžentaitis teigia, kad „Daugumos šios [lenkų] tautinės bendrijos narių protėviai nuo Skaityti toliau

P. R. Liubertaitė. „Ekspertai“ toliau nusišneka apie lenkų kalbos raidyną (73)

Alkas.lt koliažas

Mane nuolat stebina istorikai, politikai ir šiaip žinovai, kurie virto ne tik lietuvių kalbos dalykų, bet ir lenkų kalbos raidyno „ekspertais“. Suprantu, kad istorikai ir politikai gal fonetikos dalykų neišmano, bet kad kai kurie lituanistai neišmano, tiesiog keista. Už ką tada moksliniai laipsniai ir visokie kitokie atžymėjimai už  nuopelnus?

Manau, kad Lietuvoje reikėtų skelbti konkursą, kas teisingai išvardys lenkų kalbos abėcėlės raides. Kodėl? Daugelis mokslininkų, kalbančių apie lietuvių kalbos papildymą W, Q ir X raidėmis, jau seniai nusišneka, bet jie – mokslininkai, todėl ir jų Skaityti toliau

A. Butkus. Visuomeninis transliuotojas. Kurios visuomenės? (20)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos radijas ir televizija skelbiasi esanti visuomeninis transliuotojas. Tai reikštų, kad jis apsiima pateikti kuo platesnį Lietuvos visuomenės nuomonių spektrą arba bent jau akcentuoti vyraujančias nuomones, siekti balanso, o pateikdamas informaciją, stengtis būti nešališkas. Tačiau tikrovėje, deja, taip nėra: LRT selektyvumas ir tendencingumas jau tampa parodijų ar anekdotų siužetų šaltiniu, nes esama temų, kurioms taikomas tabu, ir tokių, kurios eskaluojamos. Ir nors garsiausiai šaukiama apie galimus žiniasklaidos varžymus, pati „visuomeninė“ žiniasklaida yra susivaržiusi ir tapusi vienpusiška, dažnai net tendencinga. Skaityti toliau

G. Grigas. Dėl Q, W, X (ir ne tik) raidžių Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiuose (27)

Gintautas Grigas | Alkas.lt nuotr.

Lietuvos Respublikos Seimas svarsto du asmenvardžių rašybos asmens dokumentuose projektus, kurie skiriasi tuo, kur leisti vartoti raides Q, W ir X, kurių nėra lietuvių kalbos abėcėlėje: pirmajame paso puslapyje ar antrajame (kitų įrašų) puslapyje. Diskutuojama daugiausia remiantis politiniais argumentais. Pabandykime nuo jų atsiriboti ir pasvarstyti kokius skirtumus pajusime priėmus vieną ar kitą įstatymo variantą.

Tiksliųjų mokslų terminais kalbant, tekstu užrašytas žodis yra garsu ištarto žodžio kodas. Skirtingų kalbų kodai skiriasi. Norint teisingai ištarti žodį, reikia žinoti kodą. Asmens Skaityti toliau