Žymos archyvas: asmenvardžių rašyba

P. R. Liubertaitė. Kalbos „ekspertai“ vykdo jedinstvininkų užsakymus? (15)

Lietuvos Respublikos piliečio „pasas“ | Alkas.lt nuotr.

Lietuvoje nuolat yra pakurstomas nelietuviškų pavardžių lietuviškuose dokumentuose klausimas (ypač pasikeitus valdžiai), vis atrandant kitokių priekabių ir mėginimų tvarkyti tuos nepaklusnius lietuvius. Kai sukeliamos tokio pobūdžio „audros“, kiekvieną kartą vis atsiranda „ekspertų“ iš intelektualų, dažniausiai istorikų ir politikų, kurie, parašę tekstus apie neva Lietuvoje engiamus užsieniečius įrašant jų pavardes į lietuviškus pasus, po jais pasirašo ir pavadina peticijomis. Keista, kad tie „ekspertai“ pučia miglas ir iškraipo visiems žinomas tiesas, kurios beveik du dešimtmečius buvo nuolat keliamos diskusijose Skaityti toliau

G. Karosas. Ąžuolų Lietuva (7)

Gintaras Karosas | asmen. nuotr.

Šių metų balandžio pradžioje sueis dveji metai, kai Lietuva neteko vieno iš garbingiausių savo sūnų – filosofo, pedagogo, straipsnių autoriaus, Kovo 11-osios akto signataro ir vieno iš Nepriklausomos Lietuvos architektų. Taip susiklostė, kad likimas sutikti šį nepaprastą, orų ir šiltą žmogų nusišypsojo gana anksti – Lietuvos kūrimosi ir kartu mano muziejinės veiklos pradžioje. Norėčiau pasidalinti keletu prisiminimo akimirkų, susijusių su Romualdu Ozolu. 

Buvau neseniai pradėjęs kurti pasaulio meno muziejų po atviru dangumi Europos parką Vilniaus rajone. Ieškodamas palaikymo 1992 m. kreipiausi į kelias organizacijas, Skaityti toliau

Grupė konservatorių Seimui pateikė dar vieną vardų ir pavardžių rašybos įstatymo projektą (9)

Piketas prie Seimo už lietuvių valstybinę kalbą | J. Česnavičiaus nuotr.

Kovo 16 d. grupė konservatorių Seime įregistravo Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektą (XIIIP-471) leidžiantį nelietuviškais rašmenimis užrašyti asmenvardžius Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose.

Iniciatorių teigimu, šis įstatymo projektas – tai subalansuotas būdas išspręsti asmenvardžių rašymo klausimą, kuris aktualus įvairių tautybių Lietuvos piliečiams ir atitinka visus tarptautinius reikalavimus, taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas. Skaityti toliau

T. Baranauskas. Naudingi idiotai (96)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Štai ir vėl „grupė intelektualų“ kovoja už lietuvių abėcėlės reformavimą pagal Lenkų rinkimų akcijos programą… Regis, raidės „w“ batalijos buvo aprimusios, pritrūko aistrų? Vėl liejasi tulžis „vardan civilizuotumo“, kurį, žinoma, atstovauja pareiškimą pasirašę autoriai…

Kitais, 2018-aisiais metais štai jau minėsime atkurtos Lietuvos valstybės 100-metį ir kovos už „w“ 10-metį. Leiskite paklausti, vardan ko vyksta ši kova? Dėl geresnių santykių su lenkais? Tikrai?

Konflikto tuščioje vietoje provokavimas, nuolatinis reanimavimas, vilties, kad reikia tik Skaityti toliau

LVAT dar karta patvirtino, kad asmenvardžius dokumentuose galima rašyti ir nelietuviškais rašmenimis, tačiau ne vietoje užrašo valstybine kalba (13)

Alkas.lt koliažas

Kovo 7 d., Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), išnagrinėjęs apeliacinius skundus dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Migracijos valdybos sprendimų, kuriais atsisakyta išduoti asmens tapatybės korteles, jei jose būtų nurodytos pavardės su nelietuviškomis raidėmis, įpareigojo AVPK išduodamose tapatybės kortelėse asmens pavardę įrašyti ir nelietuviškais rašmenimis bei nesugramatinta forma, tačiau ne vietoje užrašo valstybine kalba.

Šiuo sprendimu LVAT galutinai išsprendė dviprasmišką padėtį, kuomet skirtingų vietinių pirmosios instancijos teismų sprendimai dėl įrašų oficialiuose Lietuvos Respublikos Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. LVAT išsprendė nelietuviškų pavardžių rašybos klausimą pasuose. Ar išspręs jį Seimas? (64)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Vasario 28 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį „Mickiewicz“ byloje dėl „x“ ir „w“ rašybos Lietuvos Respublikos pase. Šiuo sprendimu LVAT padėjo galutinį tašką jau kuri laiką besitęsiančioje dviprasmiškoje padėtyje kuomet vietiniai pirmosios instancijos teismai, jau anksčiau priėmę nutartis, suteikiančias teisę daryti įrašus oficialiuose Lietuvos Respublikos piliečių dokumentuose nevalstybine kalba, tartum kūrė šiuo metu galiojantiems įstatymams prieštaraujančio teisinio reguliavimo precedentus. 

Vasario 28 d. LVAT, išnagrinėjęs minėtą bylą ir pripažinęs privataus gyvenimo apsaugos ir originalios asmenvardžių rašybos reikšmę šioje byloje,  įpareigojo Migracijos valdybą Skaityti toliau

K. Garšva. Asmenvardžiai – Lietuvos kultūros paveldas (10)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

2017 sausio 12 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius atsakė į Seimo narių klausimus. Kalbėdamasapie 2010 m. Seimo balsavimą dėl asmenvardžių rašybos dokumentuose Užsienio reikalų ministras, pažeisdamas Konstituciją ir nesilaikydamas savo kompetencijos, pavadino gėdingais, sakydamas: „dėl to man gėda ir esu pasirengęs dar kartą dėl to atsiprašyti“. Tuomet Seimas toliau svarstyti pasirinko įstatymo projektą, kuris nepažeidžia Konstitucijos ir vardus, pavardes dokumentuose nustatyta tvarka leistų rašyti pageidaujama kalba, tačiau ne vietoj valstybinės lietuvių kalbos.  Skaityti toliau

A. Lapinskas. Ar pasikartos „lietuvių nacionalizmo“ skandalai? (35)

Anatolijus Lapinskas | asmeninė nuotr.

Spalio 21 d, Lenkijos Senatas (aukštieji parlamento rūmai) Lenkijos Seimui pateikė įstatymo projektą „Dėl įstatymo, draudžiančio komunizmo ar kitos totalitarinės santvarkos propagandos draudimo…“  pakeitimo.

Naujajame įstatyme rašoma: „Kita totalitarine santvarka laikoma fašizmas, vokiečių nacizmas, ukrainiečių ir lietuvių nacionalizmas (negi tai santvarka?), prūsų, rusų ir vokiečių militarizmas“. Propaganda gali būti laikomi organizacijų – mokyklų, vaikų darželių (!), ligoninių (!), kultūros įstaigų pavadinimai, taip pat paminklai, skirti asmenims, įvykiams, datoms, Skaityti toliau

A. Lapinskas. Siūlymai dėl pavardžių rašybos nei į tvorą, nei į mietą (27)

Anatolijus Lapinskas | asmeninė nuotr.

„Siekdama pagerinti mūsų šalies santykius su Lenkija, valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pasiūlė naują būdą nelietuviškų pavardžių rašymui asmens dokumentuose. Pagrindiniame paso puslapyje rašyti užsieniečių ir lenkais save laikančių Vilnijos gyventojų pavardes: iš pradžių valstybine kalba, o po pasvirojo brūkšnelio taip, kaip paso savininkas pageidauja, bet registruose būtų galima vartoti tik lietuviškąjį variantą“. 

Tokius siūlymus dabartiniai valdantieji (tiksliau vienas jų įtakingas patarėjas) skelbė ir anksčiau, dar nebūdami valdžioje,  dabar Skaityti toliau

A. Zolubas. Kai partijos dėl reitingų kariauja, Seimas brakonieriauja (8)

Algimantas Zolubas | asmeninė nuotr.

Kai tokie paukštyčiai – kurtiniai – rengiasi tuoktis, jie taip burbuliuoja, kad negirdi šūvių, kai čia pat brakonieriaujantis medžiotojas pyškina jų nuotakas.

Labai panašų reiškinį stebime Seime, vyriausybėje, teismuose, vietos savivaldybėse bei jiems atskaitingose institucijose, kai partijos pradeda rengtis rinkimams. O jau audringų rinkiminių kampanijų metu, nelygu vagys per ilgas šventines dienas,  brakonieriai, savi ir iš svetur, paniekinę visus įstatymus, gali pačią valstybę iš panosės pagrobti.

Reikia pastebėti, kad ir visuomenė ne savo valia įtraukiama ne tik į paukštyčių Skaityti toliau

R. Kupčinskas. Saugoti lietuvių kalbą svarbu ir šiandien (2)

Rytas Kupčinskas | asmeninė nuotr.

Gegužės 7 d. minime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Ji kiekvienam sąmoningam ir pilietiškam lietuviui itin svarbi, nes primena laikotarpį, kai tautiečiai priešinosi carinei valdžiai, varžiusiai lietuviško žodžio laisvę. Dėl teisės reikšti mintis savo raštu kovojo daug tautiečių. Knygnešiai rizikavo savo sveikata ir gyvybe atkakliai kovodami dėl lietuvių kalbos išlikimo. Tai išskirtinė kova visos Europos istorijoje. Knygnešiai darė didžiulį ir reikšmingą darbą savo tėvynei. Už tai jie kentėjo kalėjimuose ir tremtyje Sibire. Toks galingas pasipriešinimas padėjo subręsti visos lietuvių tautos atgimimui, savimonei, siekiui atkurti savo nepriklausomą valstybę. Skaityti toliau

Vyks konferencija „Asmenvardžių rašyba – iššūkiai ir sprendimai“ (6)

Lietuvos piliečio pasas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Gegužės 13 d.  Vilniaus miesto savivaldybės Kolegijos posėdžių salėje VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“ (EFHR), visokeriopai palaikantis Lenkijos respublikos ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) politikų keliamus reikalavimus Lietuvai dėl vadinamos originalios lenkakalbių lietuvių pavardžių rašybos oficialiuose dokumentuose, rengia konferenciją „Asmenvardžių rašyba – iššūkiai ir sprendimai“.

EFHR išplatintame pranešime teigiama, kad konferencijos tikslas yra „apžvelgti asmenvardžių rašybos teisinį reglamentavimą Lietuvoje, naujausią teismų praktiką šioje srityje („Pauwels“, „Wardyn“ ir kitas bylas), o taip pat kartu aptarti galimus esančios situacijos sprendimo būdus“. Skaityti toliau

V. Stundys. Asmenvardžių rašymas dokumentuose: sąmoningai kuriamas teisinis chaosas?  (17)

Valentinas Stundys | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Viešąją erdvę vėl pradėjo drebinti griausmingi pranešimai apie tai, kad jau trečias teismas leido asmenvardžius rašyti nelietuviškais rašmenimis. Skleidžiama informacija dozuojama: kas patogu skalambijama, o kas netinka teismo sprendime – nutylima.

Sąvokų painiava. Jau nuo pat praeitų metų Vilniaus miesto apylinkės teisėjo Gintaro Seikalio sprendimo, pasirodančiuose komentaruose viskas suplakama į vieną krūvą, sąmoningai neskiriami esminiai dalykai. Visais atvejais teismai ragina įgyvendinti Konstitucinio Teismo valstybinės kalbos konstitucinio statuso doktriną. O komentatoriai gal tyčia visai neskiria paso nuo kito Skaityti toliau

Visuomenininkai reikalauja taisyti ydingą VLKK nutarimą (6)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Balandžio 18 d., Lietuvos Respublikos Seimui ir Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (VLKK) buvo įteiktas visuomeninių organizacijų atstovų Viešas kreipimasis į Lietuvos Respublikos Seimą, Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, spaudos ir knygų leidėjus nelietuviškų tikrinių vardų viešosios vartosenos klausimu.

Kreipimasis įteiktas su bendru keturių visuomeninių organizacijų – Lietuvos kultūros kongreso tarybos, Lietuvos mokslininkų sąjungos, Sambūrio „Patirtis“ ir Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos lydraščiu. Visuomenininkai reikalauja taisyti ydingą VLKK nutarimą Nr. 60, bei prašo spaudos ir knygų leidėjų gerbti lietuvių kalbą ir skaitytoją. Skaityti toliau

L. Linkevičius Lietuvoje norėtų matyti daugiau Lenkijos (15)

Linas Linkevičius atsiprašo lenkų tautos už Lietuvos Seimo sprendimus | Alkas.lt nuotrauka

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius kovo 10 dieną Vilniuje susitiko su pirmą kartą rengiamo Lietuvos ir Lenkijos žiniasklaidos priemonių vadovų ir vyriausiųjų redaktorių susitikimo dalyviais.

Pasak L. Linkevičiaus, tai, kad pastaraisiais metais dvišalių santykių komunikacinis laukas susitraukė – netoleruotina situacija ir ji turi būti bendromis pastangomis keičiama.

„Siekiame statyti Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo tiltus, neneigiame, kad vis dar turime nepadarytų namų darbų ir pernelyg dažnai įkaliname save stereotipuose“, – sakė Skaityti toliau

Piliečių iniciatyvinė grupė džiaugiasi kalbininkų parama pateiktam asmenvardžių rašybos projektui (26)

Iniciatyvinė grupė „TALKA: už Lietuvos valstybinė kalbą“ prie VRK | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Piliečių iniciatyvinės grupės „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ Seimui privalomai svarstyti pateiktas asmenvardžių rašymą pasuose reglamentuojančios pataisos projektas sulaukė palankių Lietuvių kalbos instituto (LKI) ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) išvadų. Šiuo metu Seimo Švietimo mokslo ir kultūros komitete svarstomas visuomenės inicijuotas projektas, vadovaujantis Konstitucinio teismo išaiškinimais, turėjo būti svarstomas tik Seimui gavus specialistų išvadas.

Abi kalbos politiką formuojančios institucijos konstatavo, kad pritaria pagrindinei Skaityti toliau

A. Piročkinas. Papildomų raidžių nereikia! (36)

Alkas.lt nuoitr.

Doc. dr. Antano Smetonos rašinys „Dėl lietuvių kalbos raidyno“ autoriui būdinga maniera, neslepiančia paniekos kitaip manantiems kalbininkams, toliau tęsia kampaniją, kad į lietuvių kalbos raidyną būtų įtrauktos raidės Q, W ir X.

Savo rašinį gerbiamasis docentas pradeda pompastišku teiginiu: „Raidžių karuose iki šiol didžiausia šventenybė buvo lietuvių raidynas“. Niekas nedrįsęs jo liesti: visus kausčiusi „kalbos gynėjų“ primetama nuostata, kad toms trims raidėms – „šėtono išmislui“ – lietuviškame pase ne vieta, o „gramatikų rašytojai – kalbos tvirkintojai“. Tačiau A. Smetona, pasidairęs, kaip kitos tautos tvarkosi „su šia bėda“, atsikratė baimės ir ryžosi net padrąsinti skaitytojus. Skaityti toliau

R. Baškienė. Ar latviai labiau myli savo kalbą? (93)

Rima Baškienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Seime neseniai vykusioje konferencijoje „Valstybinės kalbos politika ir asmenvardžių rašyba valstybės dokumentuose“ išsakiau pagiriamuosius žodžius Latvijos atstovams. Kai mes Lietuvoje pešamės dėl vardų ir pavardžių rašybos, Latvijoje puikiai įgyvendinami teisės aktai, sudarantys galimybę saugoti valstybinę kalbą, o paso savininkui pageidaujant, pavardę ir vardą rašyti jo gimtąja kalba lotyniškais simboliais antrajame paso puslapyje.

Konferencijoje kalbėję Latvijos mokslininkai, politikai prof. dr. Ina Druvietė ir prof. dr. Skaityti toliau

V. Labutis. Kas tie zombiai ir ką jie suzombino? (52)

Prof. Vitas Labutis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Nemėgstu diskutuoti, kai švaistomasi aštriais epitetais, juolab nesmagu aptarinėti, kuo kas pavadino kurį asmenį. Tačiau, kai metami aštrūs, įžeidūs žodžiai neseniai amžinybėn išėjusiam Mokslininkui, jaučiu pareigą netylėti.

Turiu galvoje signataro, kelių publicistinių knygų autoriaus Rimvydo Valatkos straipsnį „J. Pilsudskio klaida, už kurią zombiais mokame mes, lietuviai“, paskelbtą 2015 m. lapkričio 8 d. interneto dienraštyje Delfi.lt. Straipsnio pavadinimas lyg orientuotas į istoriją, bet turinys greitai pasukamas į dabartį ir taikomas atskiriems asmenims… Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie terorizmą Paryžiuje ir apie 70 000 parašų už valstybinę kalbą (video) (0)

Gintaras Songaila | penki.lt nuotr.

Šioje „Savaitės pjūvio“ laidoje politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas apie tragiškus įvykius Paryžiuje ir apie religinį terorizmo atsiradimo aspektą kalbasi su kunigu jėzuitu Antanu Saulaičiu.

Su piliečių iniciatyvinės grupės „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ atstovu Gintaru Songaila kalbama apie šią savaitę Seimo pradėtą svarstyti Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo pataisas, kurioms pateikti buvo surinkta beveik 70000 piliečių parašų.  Skaityti toliau

O. Aleknavičienė. Rašyti pavardes valstybine kalba nėra nusižengimas (29)

Respublika.lt, I. Sideravičiaus nuotr.

Par­adok­sas, bet kal­bi­nin­kams ten­ka aiš­kin­ti, kad ra­šy­ti vals­ty­bi­ne kal­ba nė­ra nu­si­žen­gi­mas. Tu­riu gal­vo­je Lie­tu­vos pi­lie­čių var­dų ir pa­var­džių ra­šy­mą as­mens do­ku­men­tuo­se: pa­suo­se ir as­mens ta­pa­ty­bės kor­te­lė­se.

In­ter­ne­te kai ku­riuo­se straips­niuo­se gė­di­na­ma vi­suo­me­nė ir siū­lo­ma, kaip apei­ti įsta­ty­mus, kad bū­tų ga­li­ma iš­stum­ti vals­ty­bi­nę kal­bą. Ir iš­stum­ti ne iš bet kur, o iš itin svar­bios vie­šo­jo gy­ve­ni­mo sri­ties: pi­lie­čių ir vals­ty­bės nuo­la­ti­nių tei­si­nių ry­šių fik­sa­vi­mo. Skaityti toliau

Seimo Pirmininkė L. Graužinienė: piliečių iniciatyva dėl asmenvardžių rašymo pasuose rodo, kad šis klausimas rūpi visuomenei (6)

l.grauziniene-lrs.lt-o.posaskovos-nuotr

Seimą pasiekė Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo pataisos, kurias pasirašė daugiau nei 50 tūkstančių Lietuvos piliečių. Susitikusi su piliečių iniciatyvinės grupės „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ nariais, Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė sakė sveikinanti tokias piliečių iniciatyvas ir vertinanti atliktą milžinišką darbą.

Pasak Seimo vadovės, dėl vardų ir pavardžių rašymo pase originalo kalba diskutuojama jau ne vienerius metus, šiuo metu Seime svarstomi du su šiuo klausimu susiję projektai. „Reikia pagaliau apsispręsti dėl vardų ir pavardžių rašymo pase originalo kalba. Skaityti toliau

„Talkos“ siūlymas keliauja į Seimą, organizatoriai susitinka su Seimo Pirmininke (7)

Iniciatyvinė grupė „TALKA: už Lietuvos valstybinė kalbą“ prie VRK | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiandien, lapkričio 17 dieną 16 val. piliečių iniciatyvinės grupės „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ atstovai lankysis pas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkę Loretą Graužinienę. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) lapkričio 12 dieną pripažino, jog iš 69 tūkstančių VRK įteiktų parašų, netinkami yra ne daugiau nei 6,15 procentų, todėl talka surinko daugiau nei 50 000 piliečių parašų. Talkos siūlymas jau šią savaitę bus pateiktas Seimui ir turėtų būti svarstomas artimiausiame po pateikimo Seimo posėdyje. Surinkti parašai įpareigoja Seimą svarstyti siūlymą, pagal kurį pagrindiniame paso puslapyje galimi asmenvardžių įrašai tik valstybine lietuvių kalba, o kituose paso puslapiuose ar kitoje Skaityti toliau

A. Pupkis. Atsakymas A. Smetonai (11)

Aldonas Pupkis |delfi.lt, T. Vinicko nuotr.

Kalbininko Smetonos nuomonė dėl svetimų raidžių vartojimo lietuvių kalbos tekstuose ir asmens dokumentuose žinoma ne nuo vakar.

Vadinamųjų „talkininkų“ neseniai surinkti parašai dėl nelietuviškų pavardžių rašymo asmens dokumentuose veikiausiai paskatino kolegą dar kartą grįžti prie šio klausimo ir pateikti ilgus savo samprotavimus stengiantis, kaip jis rašo, „pasergėti nuo kenksmingo žingsnio – latviško pavardžių rašymo pasuose kelio“.

Deja, kuo tai būtų kenksminga lietuviams (išnyktų valstybė? lietuvių kalba?), Skaityti toliau

G. Songaila. Talkininko atsakymas A.Smetonai (39)

Gintaras Songaila | delfi.lt, Š. Mažeikos nuotr.

Lapkričio 4 d. piliečių iniciatyvinė grupė „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ Vyriausiajai rinkimų komisijai Konstitucijos ir konstitucinio įstatymo nustatyta tvarka pristatė beveik 70 000 piliečių parašų, įpareigojančių Seimą svarstyti įstatymo projektą.

Šio projekto pagrindinė idėja: nustatyti tokį piliečių asmenvardžių rašymo tapatybės dokumentuose principą, koks jau daugelį metų sėkmingai galioja Latvijoje, t.y., kad pagrindinis piliečio asmenvardžių įrašas juose visuomet būtų rašomas tik valstybine kalba, tačiau paso kitų įrašų skyriuje ar tapatybės kortelės kitoje pusėje būtų Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ko siekia „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“? (audio) (0)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Toliau skelbiame naują žurnalisto ir Alkas.lt redaktoriaus Audrio Antanaičio autorinį radijo laidų ciklą „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“.

Ši laida tai pirmoji kregždė pranešanti, kad jau ne už kalnų ta diena, kuomet Alkas.lt portale pasigirs šiuo metu kuriamo „Alko radijo“ šaukiniai.

Šioje laidoje A. Antanaitis kalbasi su – visuomeninės pilietinės iniciatyvos „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ iniciatyvinės grupės nariu ir koordinatoriumi, politologu Vytautu Sinica: Skaityti toliau

Diskusija dėl Lietuvos piliečių pavardžių rašybos: A.Smetona prieš G.Songailą (video) (21)

smetona-songaila-alkas.lt-koliazas

Lapkričio 9 d.  „Žinių radijo“ laidoje „Politikų ložė“ dėl asmenvardžių rašybos Lietuvos Respublikos oficialiuose dokumentuose diskutavo visuomeninės Lietuvos piliečių iniciatyvinės grupės „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ narys Gintaras Songaila ir šios iniciatyvos priešininkas Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona.

Iniciatyvinė grupė  „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ siūlo įtvirtinti, kad pagrindiniame asmens dokumentų puslapyje įrašus būtų galima rašyti tik lietuvių abėcėlės raidėmis, įrašai nevalstybine kalba galėtų būti daromi tik papildomų įrašų puslapyje arba asmens tapatybės kortelės antroje pusėje. Skaityti toliau

V. Budnikas. Kabinetinis lietuvių kalbos sindromas: atsakas A.Smetonai (25)

Lietuvos piliečio pasas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Kalbininkas Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona publikacijoje „Kaip 150 visuomenės veikėjų kalbą gelbėjo“ neseniai jausmingai reagavo į 150 Lietuvos intelektualų iniciatyvą įstatymu nekeisti lietuvių kalbos abėcėlės, tačiau leisti užsieniečiams Lietuvos Respublikos asmens tapatybės dokumentuose rašyti savo pavardes ir vardus originalo kalba kitame dokumento puslapyje.

Stebina ne autoriaus kompetencija (atrodo, tam jos pakanka), bet publikacijos emocingumas: yra lotyniškas posakis – „Jupiteri, tu pyksti? Vadinasi, tu neteisus“. Skaityti toliau

Diskusija apie TALKOS iniciatyvą dėl Lietuvos piliečių pavardžių rašybos (audio) (12)

Mitingas prie Seimo | R. Garuolio nuotr.

Lapkričio 4 d. LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ dėl asmenvardžių rašybos oficialiuose dokumentuose diskutavo piliečių iniciatyvinės grupės „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ nariai Gintaras Songaila ir Vytautas Sinica su šios iniciatyvos priešininkais istoriku Alvydu Nikžentaičiu ir dienraščio „Lietuvos  rytas“ žurnalistu Vytautu Bruveriu.

Iniciatyvinė grupė siūlo įtvirtinti, kad pagrindiniame asmens dokumentų puslapyje įrašus būtų galima rašyti tik lietuvių abėcėlės raidėmis, įrašai nevalstybine kalba galėtų būti daromi tik papildomų įrašų puslapyje arba asmens tapatybės kortelės antroje pusėje. Skaityti toliau

Visuomenininkai VRK įteikė 69 244 parašus dėl asmenvardžių rašymo (video, nuotraukos) (17)

Visuomenininkai-VRK-iteikia-surinktus-parasus-Alkas.lt-T.Baranausko-nuotr

Lapkričio 4 d., popietę piliečių iniciatyvinės grupės „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ atstovai Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) įteikė per du mėnesius surinktus Lietuvos piliečių parašus, kad Seimui būtų teikiamas įstatymo projektas dėl nelietuvių kilmės asmenvardžių rašymo dokumentuose.

Visuomeninės iniciatyvos rengėjai patvirtino, kad surinkta 69 244 parašus. VRK išplatintame pranešime teigiama, kad surinkta  69 234 parašų.

Pasak parašus iš visuomenininkų priėmusio VRK pirmininko Zenono Vaigausko, paprastai netinkamais būna pripažįstama nuo 20 iki30 proc. pateiktų parašų. Tačiau Skaityti toliau