Žymos archyvas: asimiliacija

A. Lapinskas. Lietuvos lenkai: pretenzijos rugsėjo 1-osios proga (30)

Lietuvos lenkų mitingas prie Amerikos ambasados | V. Morkevičiaus nuotr.

Mokslo metų pradžia – reikšmingas šaliai įvykis. Tą dieną valstybės vyrai, moterys ir šiaip veikėjai per spaudą ir asmeniškai sveikina mokytojus, moksleivius ir jų tėvus, linki jiems sėkmės žengti mokslo ir gyvenimo pažinimo keliu, negailėdami šiltų žodžių ir nekišdami šiuo atveju visai nereikalingų politinių akcentų ar dar blogiau – priekaištų savo valstybei.

Dauguma valstybės ir savivaldybių lygio vadovų taip ir daro, sakysite, tai nieko nestebina. Deja, ne visi mūsų veikėjai laikosi tokių principų ir mokslo ir žinių dieną vėl pasitinka su visiškai nepagrįstais ir nuvalkiotais priekaištais ir pretenzijomis. Vienas jų, mūsų Skaityti toliau

Deportacija, kurios tikslas – asimiliuoti. Operacijos „Vysla“ 70-osioms metinėms (audio) (4)

Ekspozicja, skirta operacijos „Vysla“ 65-sioms metinėms. Rivnė, 2012 metų gruodžio 18 d. (nuotraukoje matome, kaip ukrainas Michajlo tampa Michalu, o Hryhorij – Gžegožu) | RadioSvoboda.org (RFE/RL), V. Odarčenko nuotr.

Prieš 70 metų – 1947 metų balandžio mėnesį – Lenkijos valdžia pradėjo ukrainiečių deportacijos iš pasienyje su Ukraina esančių rajonų į Lenkijos šiaurės vakarų regionų operacija. Viso tuomet priverstinai buvo perkelta apie 140 tūkstančių asmenų.

Apie šį įvykį „Radijo Svoboda“ (Радіо Свобода) žurnalistas Dmitro Šurchalo (Дмитро Шурхало) kalbasi su istorike Jana Primačenko (Яна Примаченко) ir Lenkijos bei Ukrainos santykių ekspertė Olha Hnatiuk (Ольга Гнатюк). Skaityti toliau

V. Ibianska. Ką mes žinome apie islamą? (4)

Vanda Ibianska_bernardinai.lt nuotr

Ištikus pabėgėlių krizei, Europa sutriko. Iš vienos pusės žiūrint, privalu gelbėti bėgančiuosius nuo represijų,  karo, ir jokių abejonių čia kilti negali. Iš kitos – bado akis religijų ir kultūrų skirtumai, akivaizdžiai sukelsiantys nemenkų pavojų. Prancūzija ir Vokietija jau turi karčią patirtį. Kaip išmintingai ir moraliai turime pasielgti mes, europiečiai, regis, nežino niekas. Jaudina ir graudina nedidelę migrantų dalį sudarančios moterys su vaikais, tačiau nerimą kelia jauni, sveiki ir stiprūs vyrai. Jie – didesnioji dalis. Tad priimti ar ne, tapo sunkiai išsprendžiama dilema. Kaip tikruosius karo pabėgėlius ir tariamus pabėgėlius diferencijuoti? Skaityti toliau

B. Kuzmickas. Lietuviška savimonė (0)

Bronius Kuzmickas | J. Vercinkevičiaus nuotr.

Ištraukos iš: Bronius Kuzmickas, Tautos kultūros savimonė, Vilnius: Mintis, 1988, p. 88–165.

1.

Lenkiškoji, vokiškoji, rusiškoji lietuvių kultūros interpretacijos, išreiškiančios atitinkamų tautų ne tik kultūrinės, bet ir politinės ekspansijos nuostatas, „nematė“ lietuvių kultūros, kaip etniškai individualios kūrybos fenomenų visumos, o jeigu kai ką ir „matė“, tai nepripažino originalumo, praeities ir ateities, netgi teisės į ateitį. Vienais atvejais etniškai autentiška lietuvių kultūra buvo nuvertinama kaip „vietinė“, „mužikiška“, „archajiška“, „pagoniška“, Skaityti toliau

B. Kuzmickas. Lietuvos rusinimas (5)

Bronius Kuzmickas | J. Vercinkevičiaus nuotr.

Ištraukos iš: Bronius Kuzmickas, Tautos kultūros savimonė, Vilnius: Mintis, 1988, p. 51– 70.

1.

Carinė Rusija, kurios valdžioje Lietuva išbuvo 120 metų, stengėsi šalį visapusiškai integruoti į savo sudėtį, o lietuvių tautą asimiliuoti ir todėl įvairias būdais varžė lietuvių kultūrą, slopino ir persekiojo nacionalinį judėjimą. Lietuvių nacionalinė kultūra Didžiojoje Lietuvoje nuo XVIII a. pabaigos kilo ir augo tautai kenčiant dvigubą nacionalinę priespaudą, sutapusią su dvipuse tautine kultūrine asimiliacija – lenkinimu ir rusinimu. Skaityti toliau

J. Trinkūnas. Tarptautinė ir tautinė kultūra (0)

j-trinkunas-asmenine-nuotr

1965–1968 metais dirbau „Kultūros baruose“ atsakinguoju sekretoriumi, paskui muzikos, dar vėliau – kultūros skyriaus vedėju. To meto dienoraštį esu išleidęs knyga „Dienos, kai dienos buvo per maža“. Didelis mano rengtų ir redaguotų straipsnių žurnalui archyvas perduotas Šiaulių apskrities archyvui. Kai kurie rengti straipsniai taip ir liko nepaskelbti – dėl vienų ar kitų priežasčių būdavo sulaikomi arba, kaip mes sakydavome tada, „nepraeidavo“.

Vienas tokių yra Jono Trinkūno 1967 m. mano prašymu parašytas, bet vyriausiojo redaktoriaus sulaikytas straipsnis „Tarptautinė ir tautinė kultūra.“ Tada jau įsibėgėjo J. Trinkūno vadovaujamos „Ramuvos“ Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Trečioji banga – lietuvių kalbos germanizacija (2)

Česlovas Iškauskas | DELFI, Š.Mažeikos nuotr.

Tęsdami lietuvių kalbos išsaugojimo temą, akcentuokime ne tik jos rusifikaciją ir polonizaciją, bet ir germanizaciją. Tiesa, germaniškosios represijos prieš lietuvišką raštą, kalbą ir spaudą vyko kur kas mažesniame regione negu carinė Rusijos imperija arba nelygiateisė ATR. O ir apynasris lietuvių kalbai vokiečių buvo uždėtas laisvesnis, ne taip griežtai varžomas.

Reikalas suktųsi aplink Mažąją Lietuvą, arba Prūsų Lietuvą (vok. Preussisch Litauen, rečiau – Litauischer Kreis, Litauische Ämter, Provinz Litthauen). Kaip aiškina Wikipedia, tai istorinis-etnografinis Prūsijos, o vėliau Rytprūsių Skaityti toliau

A. Lapinskas. Tautinės mažumos galėtų nesimokyti lietuvių kalbos (4)

Anatolijus Lapinskas | Delfi.lt, K.Čachovskio nuotr.

Gruodžio 4 d. Seime vykusioje spaudos konferencijoje LLRA pirmininkas Valdemaras Tomaševskis ir Rusų aljanso vicepirmininkė Seimo narė Irina Rozova pranešė, kad šios abi partijos nusprendė kartu dalyvauti europarlamento rinkimuose.

Anot I. Rozovos, toks sprendimas priimtas dėl „gero V.Tomaševskio darbo EP“, o taip pat, kad „tautinių mažumų partijų dalyvavimas EP darbe yra rimtas dalykas ir jis labai reikalingas Lietuvai. Manau, kad mes turime šiokią tokią patirtį dirbant Lietuvoje su tokiu reiškiniu kaip priverstinė asimiliacija. Mes matome, kad beveik tokie pat procesai vyksta ir Europoje. Jos gyventojai vertina Europos Sąjungos pliusus, bet globalizacija turi ir minusų. Manau, kad mūsų patirties kaip tik ir reikės dirbant europarlamente tam, kad vokiečiai liktų vokiečiais, prancūzai – prancūzais, o lietuviai – lietuviais“. Skaityti toliau

P.Maksimavičius. Per 10 metų Lenkijos lietuvių sumažėjo 15 procentų (5)

Lentučių pakabinimas tų lietuviškų kaimų nepadarė labiau lietuviškų

Neseniai, gruodžio 9 d., Punske vykusio Lenkijos lietuvių bendruomenės (LLB) tarybos posėdžio metu, tarp kitko, kalbėta apie lietuvių kultūros paveldo išsaugojimą Lenkijoje ir su tuo susijusias problemas. Tai nėra nauja tema. Jau ne kartą apie tai diskutuota, ne kartą bandyta įvairiais būdais tą paveldą registruoti ir išsaugoti.

Nemažai darbo atliko prieš kelis dešimtmečius Lietuvių visuomeninės kultūros draugijos (LVKD) įsteigta speciali komisija, kuri surinko gana daug informacijos. Nors dėl politinės santvarkos nepavyko daugelio objektų įamžinti ar deramai jų pažymėti, Skaityti toliau

I.Degutienė ragina A.Butkevičių, vykstant į Lenkiją, neužmiršti tenykščių lietuvių vargų (22)

Alkas.lt koliažas

Prieš Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus kelionę į Lenkiją, Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė atkreipė Vyriausybės vadovo dėmesį į keletą Lenkijos lietuviams pastaruoju metu ypač rūpimų klausimų. Oficialiame kreipimesi I. Degutienė ragina juos aptarti ir pabandyti išspręsti kartu su Lenkijos politikais vizito metu.

Pasak Seimo vicepirmininkės, įstatymuose įtvirtintos teisės tautinėms mažumoms iš esmės yra pakankamos užtikrinti tautinių mažumų galimybes išlaikyti ir puoselėti savo kultūrinę tapatybę. Tačiau su sunkumais susiduriama tuomet, kai reikia šias teises įgyvendinti. Skaityti toliau

Prancūzija griežtina tvarką dėl šalies pilietybės suteikimo (0)

Prancūzijos vidaus reikalų ministro Klodo Žuen iniciatyva Prancūzija sugriežtino tvarką, pagal kurią suteikiama šios šalies pilietybė. Tiesa, kai kurių dešiniųjų politikų siūlymai pakeisti „žemės teisę“ ir panaikinti galimybę turėti dvigubą pilietybę įgyvendinti nebuvo.

Nuo šių metų sausio pirmos dienos bet kuris užsienietis, norintis gauti Prancūzijos pilietybę, turės pateikti įrodimus apie tam tikro lygio prancūzų kalbos žinias, minimaliai žinoti šalies istoriją ir kultūrą, bei pasirašyti „Piliečio teisės ir pareigos“ chartiją.

Prancūzija kiekvienais metais suteikia pilietybę apie 100 tūkstančių užsieniečių. Skaityti toliau

A.Lapinskas. Rusijos URM ataskaita perspjovė net lenkišką (0)

Anatolijus Lapinskas |DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Rusijos užsienio reikalų ministerija pasekė kitų pasaulio šalių pavyzdžiu ir 2012 metų išvakarėse parengė pranešimą „Apie žmogaus teisių padėtį kai kuriose pasaulio valstybėse“. Tenka konstatuoti jo stebėtiną panašumą į 2009-ųjų pabaigoje pasirodžiusį Lenkijos užsienio reikalų ministerijos parengtą dokumentą „Pranešimas apie lenkų padėtį užsienyje – 2009“ (Raport o sytuacji Polonii i Polaków za granicą – 2009). Turiu mintyje abiejų dokumentų lietuviškąsias dalis.

Lenkijos ambasada Lietuvoje, parengusi dokumento lietuviškąją dalį, savo šefo – Užsienio reikalų ministro – užduotį įvykdė su kaupu: Skaityti toliau