Gegužės 28 d., pirmadienį, 18 val., Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje, (Konferencijų salėje, V a.) Lietuvos dailininkų sąjunga ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į atvirą dokumentinio trumpametražių filmų ciklo „Įkvėpti laisvės“ premjerą.
Dar iki oficialaus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės susirinkimo 1988 m. birželio 3 d. Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) būstinėje rinkosi klubo „Istorija ir kultūra“ aktyvas. Skaityti toliau
Nepaprasatai džiugu, kad Latvija įvertino jos kultūros ir mokslo ambasadorių Lietuvoje — profesorių ALVYDĄ BUTKŲ. Daugpilio universitas suteikė jam doctor horis causa, ir tai — didi simbolinė akcija. Ne tik akademinė, ne tik kultūrinė, bet ir politinė. Nes kas yra mūsų Letonikos centro įkūrėjas Kauno VD univeritete? — gryniausias kultūrtrėgėris, tariant svetima kalba, bet įdedant į ją baltišką turinį.
A. Butkus ne tik įkūrė, bet ir tebevadovauja tam centrui. Vadovauja visam Lietuvos latviškajam pasauliui, kuris be jo būtų dešimtį kartų mažesnis ir silpnesnis. O juk tai — tikra „būties politika”, baltų pasaulio išlikimo politika. Skaityti toliau
1988 m. balandžio 20 d., lygiai prieš 30 metų, Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) susikūrimo išvakarėse, filosofas Arvydas Juozaitis Vilniuje Dailininkų sąjungoje perskaitė savo garsųjį pranešimą „Politinė kultūra ir Lietuva“. Sovietinių okupantų pavergtoje Lietuvoje – tai buvo neįtikėtinas įvykis, uždegantis postūmis Tautos žiedui – burtis, vienytis ir peržengus per kultūrinę veiklą žygiuoti į politinę nepriklausomybę.
Ta proga Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas susisiekė su LPS iniciatyvinės grupės nariu, rašytoju, filosofu A. Juozaičiu ir paprašė prisiminti šią dabar jau istorinę Skaityti toliau
Filosofas, rašytojas, publicistas Arvydas Juozaitis naujausią savo knygą pavadino „Tėvynės tuštėjimo metas“. Pasak autoriaus, tai – tarsi užfiksuota 17 metų Lietuvos kardiograma. Laisvės kaina ir didžiausiu Sąjūdžio pralaimėjimu A. Juozaitis vadina šalies tuštėjimą, emigraciją: „Mano idėja Lietuvai – Lietuva – vienintelė lietuvių žemė. Žmogus negali išeiti iš tautos likimo.“
– Kalbamės ypatingu laiku – 28-ųjų Lietuvos nepriklausomybės atgavimo metinių išvakarėse, ką tik paminėtas modernios Lietuvos 100-metis. Koks jums šis laikas? Skaityti toliau
Neseniai M. Gorbačiovas išleido knygą apie savo politinę patirtį. Jis rašo: „Bet aš nenumaniau, kad aplink mane idiotai ir atsitiktinė publika, kuri apskritai nieko nenutuokia“!
(„Nezavisimaja gazeta“, 2017-12-21, p. 14). Mūsų filosofas Krescencijus Stoškus pastebėjo: „Tiesą sakant, Lietuvoje dabar tiek idiotizmo, kad sunku suprasti, iš kur visa tai nukrinta ir kokiais motyvais tai organizuojama.“ („Respublika“, 2018-02-09, p. 20). Filosofas Arvydas Šliogeris jau anksčiau yra nužiūrėjęs: „Apie dabartinį mūsų elitą galima pasakyti štai ką: tai tamsūs, bailūs, kvaili, žiaurūs, agresyvūs, godūs, klastingi, gudrūs, demoralizuoti egoistai, Skaityti toliau
Gerbiamieji skaitytojai ir mąstytojai,
būtų svarbu išgirsti tikrų Lietuvos piliečių, žinoma ir lietuvių, pamąstymų, ką iš tikrųjų reiškia vasario 1 dieną Vilniuje surengtas forumas „Didžioji idėjų ir pokyčių konferencija“.
Konferencija su „Idėja Lietuvai“ vėliava. Su ideologiškai iš anksto paruoštu šūkiu – „LIETUVA PASIRINKO!“
„Tautos“ ir „ekspertų“ išrutuliotos trys „Idėjos“: Skaityti toliau
Paūmėjusios globalistų aistros kaunantis dėl dvigubos pilietybės pasiekė aukštakrosnės laipsnį. Nors bėk ir rėk, emigruok. Tik išlėkęs iš Tėvynės, matyt, kokioje numylėtoje Anglijoje nebejausi jų. Bet, matyt, ir ten – ne. Transatlantistai pasieks tave net įlindę į TV „diskusijų šou“, kur laimi garsiausiai šaukiantis chamas. Net ausų neužsikimši – perrėkia sandariausius kištukus.
Dviguba pilietybė tik paskatins naują emigracijos bangą – ar girdėjome tokią mintį? Nė žodžio. Nė vieno tyrimo, nė vieno balso. Nes reikia šaukti priešinga, ir tik viena Skaityti toliau
Rugsėjo 15–16 d. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre, vyko lituanistams skirta konferencija „Mažosios Lietuvos kultūra lietuvių kalbos ir literatūros programoje“. Konferencijos metu žymūs Prūsų Lietuvos istorijos ir kultūros tyrėjai skaitė pranešimus apie mažiau žinomus šio neeilinio regiono asmenybių gyvenimo ir veiklos faktus, vyko kūrybinės dirbtuvės, kuriose mokytojai susivieniję ieškojo naujų metodų, iš tiesų įtvirtinsiančių mokinių galvose ilgam ne tik konkrečią temą, bet ir suvokimą apie ją. Skaityti toliau
Pirma tezė. Apie dvigubą pilietybę prikalbėti kalnai žodžių ir išlietos jūros jausmų.
Ponai, o kodėl tik apie dvigubą pilietybę? Kodėl jau kelis dešimtmečius Globalios Lietuvos aktyvistai tik jos ir reikalauja? Juk kalba turi būti erdvesnė, rimtesnė. Reikia atidengti visas kortas, ponai, nes jūs juk norite daugiau. Nebe už kalnų metas, kai pasauliniam jaučiui teks kibti už ragų ir turėti kišenėje nebe du, o tris, keturis ir daugiau pasų. Kaip loterijos bilietų. Arba kaip daugpatystę liudijantį sąrašą. Skaityti toliau
Kalba turėjo būti pasakyta iškilmingame Seimo posėdyje, 2017 metų kovo 11 dieną. Ji buvo suderinta su Seimo daugumos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – vadovybe. Seniūnų posėdyje, reikalaujant konservatorių vadovybei, ji buvo atmesta.
Tezės
Dabartis dažniausiai būna akla savo pačios atžvilgiu. Tai ypač pasitvirtina tada, kai viltys imamos laikyti tikrove. Po metų minėsime modernios Lietuvos valstybės 100-metį. Skaityti toliau
Sausio 19 dieną, 17.30 val. Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje „Gerlacho palėpėje“ (H. Manto g. 25, Klaipėda) vyks knygos „Kuršių nerija kaip sąžinė“ pristatymas, kuriame dalyvaus ir knygos autorius – filosofas Arvydas Juozaitis.
„Kuršių nerija kaip sąžinė“ tai Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos dviejų kūrybinių metų rezultatas. Tai knyga apie vertybes dviejų valstybių rankose. Leidinyje pristatyti Kuršių nerijos, kaip UNESCO Pasaulio paveldo vietovės, išskirtinės visuotinės vertės elementai, nepaisant juos skiriančių valstybinių sienų. Skaityti toliau
Lapkričio 7 d., 17.30 val. Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos Renginių salėje vyks filosofo, publicisto, rašytojo Arvydo Juozaičio naujos knygos „Klaipėda – Mėmelio paslaptis“ pristatymas.
Filosofo, rašytojo, publicisto Arvydo Juozaičio knyga „Klaipėda – Mėmelio paslaptis“ užbaigia autoriaus triptichą – pasakojimus apie tris didžiuosius Baltijos pakrantės miestus: Rygą, Karaliaučių/Kaliningradą ir Klaipėdą. Savita literatūrine maniera autorius kuria Klaipėdos miesto epą, kuriame susilieja istorinės praeities gaudesys ir šiandienos miesto alsavimas. Tai autoriaus dovana Lietuvai, vis dar mažai pažįstančiai savo pajūrio šaknis, autentiškas baltiškojo pasaulio liudijimas. Skaityti toliau
Filosofas, rašytojas bei publicistas Arvydas Juozaitis paskyrė 12 metų tam, kad kruopščiai išnagrinėtų didžiųjų Baltijos pakrantės miestų – Rygos, Karaliaučiaus (Kaliningrado) ir Klaipėdos – istoriją. Naujausia autoriaus knyga – „Klaipėda – Mėmelio paslaptis“, kurią išleido leidykla „Alma littera“, yra trečioji ir paskutinė, triptichą užbaigianti dalis. Visas tris knygas A. Juozaitis įvardina kaip savo dovaną Lietuvai, kuri vis dar per mažai pažįsta savo pajūrio šaknis, rašoma pranešime spaudai.
Šimtmečius gyvavęs ir augęs ne kaip mūsų, o vokiečių kultūros fenomenas, Klaipėdos miestas vis dar tebėra mums paslaptis. Skaityti toliau
Nauja knyga „Kuršių nerija kaip sąžinė“ – tai Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos dvejų metų darbo rezultatas. Ji supažindina su šios saugomos teritorijos, kaip UNESCO Pasaulio paveldo vietovės, išskirtinės visuotinės vertės elementais, nepaisant juos skiriančių Lietuvos ir Rusijos valstybinių sienų.
Šis originalaus dizaino leidinys yra gausiai iliustruotas, patrauklus rašytojo ir filosofo Arvydo Juozaičio tekstu, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojų parengtais faktiniais- istoriniais intarpais. Skaityti toliau
Balandžio 26 d. 9 val. Seime įvyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Valdžios melas nuo Černobylio AE avarijos iki šių dienų“.
Spaudos konferencijojes Z. Vaišvila priminė prieš 30 metų įvykusią Černobylio AE avarija ir valdžios, slėpusios nuo visuomenės šiuos 1986 m. balandžio 26 d. įvykius, požiūrį ir skleistą melą apie šios nelaimės mąstus.
Tuometinę visuotinio melo atmosferą signataras lygino su šiandieninės Lietuvos valdžios propagandą, melu bei nutylėjimais. Skaityti toliau
Tragiški lapkričio 13-osios įvykiai Paryžiuje yra dar vienas aiškus signalas, kad karas su terorizmu vyksta ne tik kažkur Sirijoje, Afganistane ar Irake, bet ir Europos miestų kavinėse, koncertų salėse, stadionuose… Šis karas bet kurią akimirką gali įžengti į kiekvieno europiečio namus, o mūsų namai Lietuvoje irgi nebėra visiškai saugūs. Piliečių saugumas šiandien tampa svarbiausiu kiekvienos Europos valstybės rūpesčiu. Atėjo kritinių sprendimų metas, kai tik nuo mūsų ryžto ir išminties priklausys Lietuvos ir visos Europos likimas.
Pritariu požiūriui, jog turime solidariai ginti demokratines vertybes Europoje ir kartu Skaityti toliau
Filosofas ir rašytojas Arvydas Juozaitis mano, jog pabėgėlius iš tiesų tikslingiausia būtų vadinti „atbėgėliais“, kurie ne tik nesistengia pritapti prie kitos kultūros, o atvirkščiai – primeta savąją. Dėl kokių priežasčių šie žmonės palieka savo tėvynę? Ar karas – tai tik priedanga, norint pasiekti turtingiausias Europos šalis?
Anot A. Juozaičio, viena aišku: jei masės pabėgėlių ir toliau plūs į Europą, Senajam žemynui, taip pat ir Lietuvai, gresia išnykimas.
Viskas bus padėta ant lėkštutės
Pranašystės pildosi. 2011 metais filosofas Arvydas Juozaitis „Respublikoje“ rašė: „Įvairios tarptautinės organizacijos pasinaudodamos, tarkime, rasizmo ir ksenofobijos rodikliais nustatinės, kiek Lietuva turi priimti Afrikos ir Azijos gyventojų.“ Šiandien, kai Lietuvai jau paskirta vadinamųjų Sirijos pabėgėlių kvota, kuri veikiausiai tik didės, tokiais epitetais yra ir bus apdalijami visi, kurie santūriai, labiau pasverdami kalbės apie šią problemą. Vokietijos užsienio reikalų ministras net pareiškė, kad Europa atsimins, kaip kas elgėsi imigrantų atžvilgiu.
– Gal ne tik man kyla klausimas, kas šiandien yra toji mus valdanti Europa? Skaityti toliau
Gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną Lietuvoje vyks skaitymo akcija „Lietuva skaito!“. Jos metu šalies rašytojai aštuoniuose Lietuvos miestuose vyksiančiuose renginiuose susitiks su savo skaitytojais. Šią dieną leidykla „Alma littera“ pristatys ir istorinę Arvydo Juozaičio dramą „Napoleonas. 101 diena“. Visi norintys gegužės 7-ąją, Klaipėdoje, galės sudalyvauti naujos A. Juozaičio knygos pristatyme, kuriame dalyvaus ir pats autorius, o jo dramos ištraukas skaitys aktoriai Regina Šaltenytė ir Sigutis Jačėnas. Skaityti toliau
Kovo 25 d. signataras ir žurnalistas Rimvydas Valatka per Lietuvos radiją skaitė savo parašytą komentarą „Kodėl buvę Algirdovičiai ir Žygimantasovnos tęsia rusiškų patyčių politiką?“, kuriame Lietuvos lenkų rinkimų akcijos radikalų dvikalbystės reikalavimų nevykdančią Lietuvą apkaltino tęsiant „Rusijos carų ir sovietų politiką“ ir renkantis „ne Europą su Lenkija, o V. Putiną ir Rusiją“…
Alkas.lt po šio komentaro pasirodymo gavo filosofo, rašytojo, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario dr. Arvydo Juozaičio atvirą laišką skirtą Rimvydui Valatkai. Skelbiame jį. Skaityti toliau
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui 26-eri. Valdžia nepanoro prisiminti istorinės datos – 1988 m. birželio 3-iąją Mokslų Akademijoje gimusio Sąjūdžio, sėkmingai ir neįtikėtinai greitai pakėlusio Tautą, atvedusio ją prie Kovo 11-osios slenksčio. Suprantama – rinkimai baigėsi, kaukės numetamos.
Tačiau nepanašu, kad atėjo ramybės metas. Ne tik Europos Sąjungoje, kurios biurokratinė valdžia sukėlė net D. Britanijos premjero Deivido Kamerono (David Cameron) atvirą pyktį. Krokuvos Jogailaičių Universiteto profesoriai atšaukė sprendimą suteikti šio universiteto garbės daktaro titulą Europos Komisijos (EK) pirmininkui Žoze Manueliui Barozu Skaityti toliau
Regis, laukia mūsų nauja 1791 metų konstitucija. Vadinamoji „Abiejų tautų respublikos“ Gegužės 3-iosios konstitucija. Kurioje Lietuvos net vardo neliko. Ją Lenkija ir šiandien kaip valstybinę dieną švenčia. Esą tai buvo demokratiškiausia Europos konstitucija.
Tai bent buvo laidotuvės – verta minėti! Laidotuvių konstitucija. Mums tas „dokumentas“ tai su viskam galas buvo, nes Lietuvos vardo toje konstitucijoje nebeliko.
O kas ji buvo Lenkijai? Paskutinis pasispardymas – šlėktiškas – Rusijos pavojaus akivaizdoje. Net pasipuikavimas: esą mes viską galime! Skaityti toliau
Dienraštis „Respublika“ praneša atverčiantis naują žurnalistikos istorijos puslapį – nuo lapkričio 28-osios dienraščiui vadovaus, kaip teigiama, visuomeniniais pagrindais įkurta Redkolegija, į kurią susibūrė žinomi šalies kultūros ir visuomenės veikėjai.
Atitikmens šiandien neturinti Redkolegija skatins atviriau ir drąsiau svarstyti tautos ir valstybės gyvenimo problemas, apie kurias, anot filosofo Vytauto Radžvilo, daugelyje leidinių net nedrįstama užsiminti, tarsi jų visai nebūtų. Skaityti toliau
Liepos 22 ir 24 dienomis referendumo dėl žemės nepardavimo užsieniečiams iniciatyvinė grupė kviečia visus tautiečius burtis: liepos 22 d. 18 val. rengiamas referendumo savanorių susitikimas Klaipėdoje, S.Dacho namuose (Jūros 7), o liepos 24 d. 19 val. vyks Vilniaus referendumo grupės susirinkimas Vingio parko estradoje.
A.Šliužas: Okupuotą teritoriją visada turėjome moralinę teisę atsiimti, o parduotos nesusigrąžinsime niekada
„Žemės pardavimas ar kitoks perdavimas užsienio šalių piliečiams ar įmonėms, išskyrus nuomą, pažeidžia valstybės teritorijos vientisumą ir gali būti vertinamas tik kaip Tėvynės išsižadėjimas Skaityti toliau
Birželio 5 d. Seime vyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario ir klubo pirmininko, Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Kodėl norima keisti Atgimimo istoriją?“
2013 m. birželio 3 d. Seime iškilmingame Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) 25-mečio minėjime LPS iniciatyvinės grupės narys Vytautas Landsbergis šios organizacijos istoriniame pavadinime įžvelgė „socialistinio realizmo vertą mistifikaciją“. Zigmas Vaišvila pabandys atsakyti į klausimus, kodėl norima užmiršti ir pakeisti Lietuvos Atgimimo istoriją – tiek Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio pavadinimą, tiek tikrąjį Aukščiausiosios Tarybos pavadinimą. Skaityti toliau
Žmogus – gamtos vaikas, jos dalis. Tai aksioma. Ypač šitai pajunti pabėgęs nuo miesto tvankumos ir bruzdesio, pasinėręs į Labanoro miškų gaivą, dirbdamas įvairius neskubius darbelius, kaip vaikas džiaugdamasis gegužės mėnesį prie sodybos terasos aptikęs penkis mažyčius paąžuolius baravykėlius… Kaskart su gilesne nostalgija Pirmadienio mintys sugrįžta į prabėgusį savaitgalį, nors, žinoma, yra svarbesnių dalykų.
***
Na, kad ir Sąjūdžio jubiliejus. Savo internetinės TV laidai „Savaitės pjūvis“ (laidą galima pažiūrėti ir šiame Alko portale) Skaityti toliau
Ši „Penki TV“ apžvalginė laida „Savaitės pjūvis“ yra skiriama Sąjūdžio 25-mečiui ir dabartinei Vyriausybės krizei. Laidos vedėjas, apžvalgininkas Česlovas Iškauskas kalbina Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narius, bei dabartinius visuomenės veikėjus – filosofą Arvydą Juozaitį ir Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo pirmininką, Nepriklausomybės akto signataras Zigmą Vaišvilą.
Daugiau laidų ir straipsnių galite rasti www.iskauskas.lt bei „Penki TV“ kanalu „YouTube“ ir portale www.alkas.lt. Skaityti toliau
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario ir Nepriklausomybės akto signataro Zigmo Vaišvilos pranešimas perskaitytas šių metų gegužės 16 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusioje spaudos konferencijoje „Kodėl Prezidentė Dalia Grybauskaitė 2013 metais dar kartą pakeitė savo biografiją?“
Šių metų gegužės 9 d. spaudos konferenciją Seime skyriau, manau, svarbiam klausimui – kokiomis vertybėmis grindžiama šiandieninė Europos Sąjungos politika, jei Prezidentų Vaclavo Havelo ir Dalios Grybauskaitės pavyzdžiais Karolio Didžiojo apdovanojimu vienodai įvertinami tiek kova su totalitarine visuomene ir morali politika, tiek konformizmas ir kolaboravimas su totalitarine valdžia? Skaityti toliau
Arvydas Juozaitis. Gyvųjų teatras. Istorinių asmenybių dramos. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012. 485 p.
Praėjusių metų gruodžio 3 d. Rašytojų klube buvo pristatytas Arvydo Juozaičio dramų rinkinys „Gyvųjų teatras“. Tai labai solidi beveik 500 puslapių draminės kūrybos knyga, tokių šio žanro leidinių Lietuvoje seniai nėra buvę, todėl jos pasirodymą reikėtų laikyti svarbiu mūsų kultūrai įvykiu.
Šešių žirgų traukiama karieta
Knyga yra net šešių dramų, labai skirtingų ir viena už kitą labiau traukiančių skaityti, visuma. Skaityti toliau
