Žymos archyvas: Arvydas Juozaitis

A. Juozaitis. Iš nepasakytos kalbos Lietuvos Seime (17)

Arvydas Juozaitis | newsbalt.ru nuotr.

Kalba turėjo būti pasakyta iškilmingame Seimo posėdyje, 2017 metų  kovo 11 dieną. Ji buvo suderinta su Seimo daugumos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – vadovybe. Seniūnų posėdyje, reikalaujant konservatorių vadovybei, ji buvo atmesta.

Tezės

Dabartis dažniausiai būna akla savo pačios atžvilgiu. Tai ypač pasitvirtina tada, kai viltys imamos laikyti tikrove. Po metų minėsime modernios Lietuvos valstybės 100-metį. Skaityti toliau

Klaipėdoje vyks A. Juozaičio knygos „Kuršių nerija kaip sąžinė“ pristatymas (0)

Knygos Kursiu nerija kaip sazine.pristatymasSausio 19 dieną, 17.30 val. Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje „Gerlacho palėpėje“  (H. Manto g. 25, Klaipėda) vyks knygos „Kuršių nerija kaip sąžinė“ pristatymas, kuriame dalyvaus ir knygos autorius – filosofas Arvydas Juozaitis.

„Kuršių nerija kaip sąžinė“ tai Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos dviejų kūrybinių metų rezultatas. Tai knyga apie vertybes dviejų valstybių rankose. Leidinyje pristatyti Kuršių nerijos, kaip UNESCO Pasaulio paveldo vietovės, išskirtinės visuotinės vertės elementai, nepaisant juos skiriančių valstybinių sienų. Skaityti toliau

Arvydo Juozaičio knygos „Klaipėda – Mėmelio paslaptis“ pristatymas (0)

ajuozaicio-knygos-pristatymas-klaipedojeLapkričio 7 d., 17.30 val. Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos Renginių salėje vyks filosofo, publicisto, rašytojo Arvydo Juozaičio naujos knygos „Klaipėda – Mėmelio paslaptis“ pristatymas.

Filosofo, rašytojo, publicisto Arvydo Juozaičio knyga „Klaipėda – Mėmelio paslaptis“ užbaigia autoriaus triptichą – pasakojimus apie tris didžiuosius Baltijos pakrantės miestus: Rygą, Karaliaučių/Kaliningradą ir Klaipėdą. Savita literatūrine maniera autorius kuria Klaipėdos miesto epą, kuriame susilieja istorinės praeities gaudesys ir šiandienos miesto alsavimas. Tai autoriaus dovana Lietuvai, vis dar mažai pažįstančiai savo pajūrio šaknis, autentiškas baltiškojo  pasaulio liudijimas. Skaityti toliau

A. Juozaitis: Niekuomet Klaipėda nebuvo toks lietuviškas miestas, koks yra dabar (0)

klaipeda-memelio-paslaptisFilosofas, rašytojas bei publicistas Arvydas Juozaitis paskyrė 12 metų tam, kad kruopščiai išnagrinėtų didžiųjų Baltijos pakrantės miestų – Rygos, Karaliaučiaus (Kaliningrado) ir Klaipėdos – istoriją. Naujausia autoriaus knyga – „Klaipėda – Mėmelio paslaptis“, kurią išleido leidykla „Alma littera“, yra trečioji ir paskutinė, triptichą užbaigianti dalis. Visas tris knygas A. Juozaitis įvardina kaip savo dovaną Lietuvai, kuri vis dar per mažai pažįsta savo pajūrio šaknis, rašoma pranešime spaudai.

Šimtmečius gyvavęs ir augęs ne kaip mūsų, o vokiečių kultūros fenomenas, Klaipėdos miestas vis dar tebėra mums paslaptis. Skaityti toliau

Išleista knyga apie Kuršių neriją (0)

nerija.lt nuotr.

Nauja knyga „Kuršių nerija kaip sąžinė“ – tai Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos dvejų metų darbo rezultatas. Ji supažindina su šios saugomos teritorijos, kaip UNESCO Pasaulio paveldo vietovės, išskirtinės visuotinės vertės elementais, nepaisant juos skiriančių Lietuvos ir Rusijos valstybinių sienų.

Šis originalaus dizaino leidinys yra gausiai iliustruotas, patrauklus rašytojo ir filosofo Arvydo Juozaičio tekstu, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojų parengtais faktiniais- istoriniais intarpais. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Valdžios melas nuo Černobylio AE avarijos iki šių dienų (tiesioginė transliacija, video) (7)

Černobylio elektrinės apylinkių vaizdai |robohub.org nuotr.

Balandžio 26 d. 9 val. Seime įvyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Valdžios melas nuo Černobylio AE avarijos iki šių dienų“.

Spaudos konferencijojes Z. Vaišvila priminė prieš 30 metų įvykusią Černobylio AE avarija ir valdžios, slėpusios nuo visuomenės šiuos 1986 m. balandžio 26 d. įvykius, požiūrį ir skleistą melą apie šios nelaimės mąstus.

Tuometinę visuotinio melo atmosferą signataras lygino su šiandieninės Lietuvos valdžios propagandą, melu bei nutylėjimais. Skaityti toliau

R. Karbauskis. Tragedija verčianti apsispręsti (23)

Ramūnas Karbauskis | asmeninė nuotr.

Tragiški lapkričio 13-osios įvykiai Paryžiuje yra dar vienas aiškus signalas, kad karas su terorizmu vyksta ne tik kažkur Sirijoje, Afganistane ar Irake, bet ir Europos miestų kavinėse, koncertų salėse, stadionuose… Šis karas bet kurią akimirką gali įžengti į kiekvieno europiečio namus, o mūsų namai Lietuvoje irgi nebėra visiškai saugūs. Piliečių saugumas šiandien tampa svarbiausiu kiekvienos Europos valstybės rūpesčiu. Atėjo kritinių sprendimų metas, kai tik nuo mūsų ryžto ir išminties priklausys Lietuvos ir visos Europos likimas.

Pritariu požiūriui, jog turime solidariai ginti demokratines vertybes Europoje ir kartu Skaityti toliau

A. Juozaitis: Europa išdavė savo tapatybę (69)

AJuozaitis-w

Filosofas ir rašytojas Arvydas Juozaitis mano, jog pabėgėlius iš tiesų tikslingiausia būtų vadinti „atbėgėliais“, kurie ne tik nesistengia pritapti prie kitos kultūros, o atvirkščiai – primeta savąją. Dėl kokių priežasčių šie žmonės palieka savo tėvynę? Ar karas – tai tik priedanga, norint pasiekti turtingiausias Europos šalis?

Anot A. Juozaičio, viena aišku: jei masės pabėgėlių ir toliau plūs į Europą, Senajam žemynui, taip pat ir Lietuvai, gresia išnykimas.

Viskas bus padėta ant lėkštutės

Skaityti toliau

A.P. Paliulis: Gana šitokios Europos! (12)

Arūnas Povilas Paliulis | respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

Pranašystės pildosi. 2011 metais filosofas Arvydas Juozaitis „Respublikoje“ rašė: „Įvairios tarptautinės organizacijos pasinaudodamos, tarkime, rasizmo ir ksenofobijos rodikliais nustatinės, kiek Lietuva turi priimti Afrikos ir Azijos gyventojų.“ Šiandien, kai Lietuvai jau paskirta vadinamųjų Sirijos pabėgėlių kvota, kuri veikiausiai tik didės, tokiais epitetais yra ir bus apdalijami visi, kurie santūriai, labiau pasverdami kalbės apie šią problemą. Vokietijos užsienio reikalų ministras net pareiškė, kad Europa atsimins, kaip kas elgėsi imigrantų atžvilgiu.

– Gal ne tik man kyla klausimas, kas šiandien yra toji mus valdanti Europa? Skaityti toliau

Skaitymo akcijos Lietuvoje metu garsių aktorių lūpomis atgis Napoleonas (0)

„Napoleonas. 101 diena“

Gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną Lietuvoje vyks skaitymo akcija  „Lietuva skaito!“. Jos metu šalies rašytojai aštuoniuose Lietuvos miestuose vyksiančiuose renginiuose susitiks su savo skaitytojais. Šią dieną leidykla „Alma littera“ pristatys ir  istorinę Arvydo Juozaičio dramą „Napoleonas. 101 diena“. Visi norintys gegužės 7-ąją, Klaipėdoje, galės sudalyvauti naujos A. Juozaičio knygos pristatyme, kuriame dalyvaus ir pats autorius, o jo dramos ištraukas skaitys aktoriai Regina Šaltenytė ir Sigutis Jačėnas. Skaityti toliau

A. Juozaitis – R. Valatkai: Gaila, kad refleksija Tau nėra būdinga – tik ideologija (46)

Arvydas Juozaitis | newsbalt.ru nuotr.

Kovo 25 d. signataras ir žurnalistas Rimvydas Valatka per Lietuvos radiją skaitė savo parašytą komentarą „Kodėl buvę Algirdovičiai ir Žygimantasovnos tęsia rusiškų patyčių politiką?“, kuriame Lietuvos lenkų rinkimų akcijos radikalų dvikalbystės reikalavimų nevykdančią Lietuvą apkaltino tęsiant „Rusijos carų ir sovietų politiką“ ir renkantis „ne Europą su Lenkija, o V. Putiną ir Rusiją“…

Alkas.lt po šio komentaro pasirodymo gavo filosofo, rašytojo, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario dr.  Arvydo Juozaičio atvirą laišką skirtą Rimvydui Valatkai. Skelbiame jį. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Savigarba (18)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui 26-eri. Valdžia nepanoro prisiminti istorinės datos – 1988 m. birželio 3-iąją Mokslų Akademijoje gimusio Sąjūdžio, sėkmingai ir neįtikėtinai greitai pakėlusio Tautą, atvedusio ją prie Kovo 11-osios slenksčio. Suprantama – rinkimai baigėsi, kaukės numetamos.

Tačiau nepanašu, kad atėjo ramybės metas. Ne tik Europos Sąjungoje, kurios biurokratinė valdžia sukėlė net D. Britanijos premjero Deivido Kamerono (David Cameron) atvirą pyktį. Krokuvos Jogailaičių Universiteto profesoriai atšaukė sprendimą suteikti šio universiteto garbės daktaro titulą Europos Komisijos (EK) pirmininkui Žoze Manueliui Barozu Skaityti toliau

A. Juozaitis. Lenkija mus šantažuoja Rusijos pavojaus akivaizdoje: netenkame kalbos, žemės, lito (17)

Arvydas Juozaitis | Alkas.lt nuotr.

Regis, laukia mūsų nauja 1791 metų konstitucija. Vadinamoji „Abiejų tautų respublikos“ Gegužės 3-iosios konstitucija. Kurioje Lietuvos net vardo neliko. Ją Lenkija ir šiandien kaip valstybinę dieną švenčia. Esą tai buvo demokratiškiausia Europos konstitucija.

Tai bent buvo laidotuvės verta minėti! Laidotuvių konstitucija. Mums tas „dokumentas“ tai su viskam galas buvo, nes Lietuvos vardo toje konstitucijoje nebeliko.

O kas ji buvo Lenkijai? Paskutinis pasispardymas – šlėktiškas – Rusijos pavojaus akivaizdoje. Net pasipuikavimas: esą mes viską galime! Skaityti toliau

„Respublika“ skelbia verčianti naują žurnalistikos istorijos puslapį (60)

Vitas Tomkus | respublika.lt nuotr.

Dienraštis „Respublika“ praneša atverčiantis naują žurnalistikos istorijos puslapį – nuo lapkričio 28-osios dienraščiui vadovaus, kaip teigiama, visuomeniniais pagrindais įkurta Redkolegija, į kurią susibūrė žinomi šalies kultūros ir visuomenės veikėjai.

Atitikmens šiandien neturinti Redkolegija skatins atviriau ir drąsiau svarstyti tautos ir valstybės gyvenimo problemas, apie kurias, anot filosofo Vytauto Radžvilo, daugelyje leidinių net nedrįstama užsiminti, tarsi jų visai nebūtų. Skaityti toliau

Lietuvos žemės nepardavimo užsieniečiams referendumo rengėjai šaukia Tautą susitelkti (video) (67)

Neleisk ištirpti Lietuvai! | Alkas.lt piešinys

Liepos 22 ir 24 dienomis referendumo dėl žemės nepardavimo užsieniečiams iniciatyvinė grupė kviečia visus tautiečius burtis: liepos 22 d. 18 val. rengiamas referendumo savanorių susitikimas Klaipėdoje, S.Dacho namuose (Jūros 7), o liepos 24 d. 19 val. vyks Vilniaus referendumo grupės susirinkimas Vingio parko estradoje.

A.Šliužas: Okupuotą teritoriją visada turėjome moralinę teisę atsiimti, o parduotos nesusigrąžinsime niekada

„Žemės pardavimas ar kitoks perdavimas užsienio šalių piliečiams ar įmonėms, išskyrus nuomą, pažeidžia valstybės teritorijos vientisumą ir gali būti vertinamas tik kaip Tėvynės išsižadėjimas Skaityti toliau

Z.Vaišvilos spaudos konferencija: Kodėl norima keisti Atgimimo istoriją? (tiesioginė transliacija, video) (134)

Zigmas Vaišvila

Birželio 5 d. Seime vyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario ir klubo pirmininko, Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Kodėl norima keisti Atgimimo istoriją?“

2013 m. birželio 3 d. Seime iškilmingame Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) 25-mečio minėjime LPS iniciatyvinės grupės  narys Vytautas Landsbergis šios organizacijos istoriniame pavadinime įžvelgė „socialistinio realizmo vertą mistifikaciją“. Zigmas Vaišvila pabandys atsakyti į klausimus, kodėl norima užmiršti ir pakeisti  Lietuvos Atgimimo istoriją – tiek Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio pavadinimą, tiek tikrąjį Aukščiausiosios Tarybos pavadinimą. Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Sąjūdžio ir šiandienos didžiavyriai (pirmadienio mintys) (12)

Česlovas Iškauskas | iskauskas.lt-nuotr.

Žmogus – gamtos vaikas, jos dalis. Tai aksioma. Ypač šitai pajunti pabėgęs nuo miesto tvankumos ir bruzdesio, pasinėręs į Labanoro miškų gaivą, dirbdamas įvairius neskubius darbelius, kaip vaikas džiaugdamasis gegužės mėnesį prie sodybos terasos aptikęs penkis mažyčius paąžuolius baravykėlius… Kaskart su gilesne nostalgija Pirmadienio mintys sugrįžta į prabėgusį savaitgalį, nors, žinoma, yra svarbesnių dalykų.

***

Na, kad ir Sąjūdžio jubiliejus. Savo internetinės TV laidai „Savaitės pjūvis“ (laidą galima pažiūrėti ir šiame Alko portale) Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie Sąjūdžio 25-metį ir Vyriausybės krizę (video) (6)

Č.Iškauskas, „Savaitės pjūvis“

Ši „Penki TV“ apžvalginė laida „Savaitės pjūvis“ yra skiriama Sąjūdžio 25-mečiui ir dabartinei Vyriausybės krizei. Laidos vedėjas, apžvalgininkas Česlovas Iškauskas kalbina Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narius, bei dabartinius visuomenės veikėjus – filosofą Arvydą Juozaitį ir Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo pirmininką, Nepriklausomybės akto signataras Zigmą Vaišvilą.

Daugiau laidų ir straipsnių galite rasti www.iskauskas.lt bei „Penki TV“ kanalu „YouTube“ ir portale www.alkas.lt. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Kodėl Prezidentė D.Grybauskaitė 2013 m. dar kartą pakeitė savo biografiją? (video) (64)

Zigmas Vaišvila | lrs.lt, O.Posaškovos nuotr.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario ir Nepriklausomybės akto signataro Zigmo Vaišvilos pranešimas perskaitytas šių metų gegužės 16 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusioje  spaudos konferencijoje „Kodėl Prezidentė Dalia Grybauskaitė 2013 metais dar kartą pakeitė savo biografiją?“

Šių metų gegužės 9 d. spaudos konferenciją Seime skyriau, manau, svarbiam klausimui – kokiomis vertybėmis grindžiama šiandieninė Europos Sąjungos politika, jei Prezidentų Vaclavo Havelo ir Dalios Grybauskaitės pavyzdžiais Karolio Didžiojo apdovanojimu vienodai įvertinami tiek kova su totalitarine visuomene ir morali politika, tiek konformizmas ir kolaboravimas su totalitarine valdžia? Skaityti toliau

Su kny­gos „ply­ta“ ran­ko­je – is­to­ri­jos re­konst­ra­vi­mas šiuo­lai­ki­niam te­at­rui (0)

Ar­vy­das Juo­zai­tis. Gy­vų­jų te­at­ras. Is­to­ri­nių as­me­ny­bių dra­mos. V.: Lie­tu­vos ra­šy­to­jų są­jun­gos lei­dyk­la, 2012. 485 p.

Pra­ėju­sių me­tų gruo­džio 3 d. Ra­šy­to­jų klu­be bu­vo pri­sta­ty­tas Ar­vy­do Juo­zai­čio dra­mų rin­ki­nys „Gy­vų­jų te­at­ras“. Tai la­bai so­li­di be­veik 500 pus­la­pių dra­mi­nės kū­ry­bos kny­ga, to­kių šio žan­ro lei­di­nių Lie­tu­vo­je se­niai nė­ra bu­vę, to­dėl jos pa­si­ro­dy­mą rei­kė­tų lai­ky­ti svar­biu mū­sų kul­tū­rai įvy­kiu.

Še­šių žir­gų trau­kia­ma ka­rie­ta

Kny­ga yra net še­šių dra­mų, la­bai skir­tin­gų ir vie­na už ki­tą la­biau trau­kian­čių skai­ty­ti, vi­su­ma. Skaityti toliau

L.Rėzos premija paskirta filosofui A.Juozaičiui (4)

Arvydas Juozaitis | Alkas.lt nuotr.

Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Liudviko Rėzos kultūros ir meno premija 2012 metais skirta žymiam kultūros ir visuomenės veikėjui, filosofui, humanitarinių mokslų daktarui Arvydui Juozaičiui.

Premija skirta įvertinant jo pastangas puoselėti lituanistinės kultūros tradiciją, aktualią šių dienų Neringoje, Klaipėdoje ir Kaliningrado srityje,  įtaigią regiono istorijos ir kultūros interpretaciją kūrinyje „Karalių miestas be karalių“. Arvydas Juozaitis buvo pirmojo Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumo narys, labai pritaręs tokio susibūrimo idėjai, aktualizauojančiai Liudviko Rėzos reikšmę regiono (Mažosios Lietuvos) kultūros paveldui. Skaityti toliau

Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija ketinama paskirti A.Juozaičiui (0)

Neringoje ant Skirpstų kalno į 18 amžiaus pabaigoje smėlio užneštą gimtąjį Karvaičių kaimą žvelgia Liudviko Rėzos skulptūra (sukurta Eduardo Jonušo)

Liudviko Rėzos kultūros ir meno premiją šiemet ketinama skirti filosofui, rašytojui Arvydui Juozaičiui.

Šį pasiūlymą Neringos savivaldybės taryba svarstys kitą savaitę.

A. Juozaičiui 5 tūkst. litų premiją siūloma skirti už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą.

Be A. Juozaičio, premijai dar buvo pristatyta poetės, rašytojos, dailininkės Daivos Molytės-Lukauskienės kandidatūra. Ją teikė Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyrius.

A. Juozaitį pasiūlė Neringos savivaldybės meras Antanas Vinkus ir Neringos savivaldybės mero pavaduotojas Vigantas Giedraitis. Jo kandidatūrai pritarė Liudviko Rėzos kultūros centro taryba bei Neringos savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros, jaunimo ir sporto komitetas. Skaityti toliau

A.Juozaitis: Imperijos nyksta, bet lieka imperiniai žmonės (8)

Ar­vy­das Juo­zai­tis su­si­ti­ki­me su šiau­lie­čiais pri­sta­tė pje­sę „Šir­dis Vil­niu­je“. Per is­to­ri­jos pri­zmę au­to­rius pa­žvel­gė į nū­die­ną | siauliukrastas.lt, G.Baranausko nuotr.

Kal­bė­da­mas apie šių die­nų lie­tu­vių ir len­kų san­ty­kius, ra­šy­to­jas, pub­li­cis­tas, fi­lo­so­fas, hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų dak­ta­ras Ar­vy­das Juo­zai­tis Šiau­liuo­se pri­sta­tė is­to­ri­nį tra­gi­far­są „Šir­dis Vil­niu­je“. Pa­sak A. Juo­zai­čio, nors Lie­tu­va, bu­vu­si ga­lin­giau­sia im­pe­ri­ja, su­ny­ko, im­pe­ri­nio bū­do žmo­nės li­ko.

He­ro­jai su­si­tin­ka po mir­ties

„Pa­ga­liau da­rau, ko no­rė­jau vi­są gy­ve­ni­mą – ra­šy­ti. Dvejus su puse me­tų tik ra­šau. Man ar­ti­ma dra­ma­tur­gi­nė gys­la“, – sa­kė A. Juo­zai­tis Skaityti toliau

A.Juozaitis. Apie nūdienos Latvijos mitus (video) (15)

Arvydas Juozaitis | Alkas.lt nuotr.

Filosofo dr. Arvydo Juozaičio pranešimas gegužės 4 d. Seime vykusioje konferencijoje „(Ne)gęstanti Lietuvos ir Latvijos brolybė“, skirtoje Latvijos nepriklausomybės atkūrimo deklaracijos dienai paminėti.

Latvija yra tuo ypatinga, kad jinai yra gimusi iš mito. Iš mito gimstama iš mito kuriama, pati kultūra yra mito padarinys. Ar reikia įrodinėti ką nors? „Lačplėsis“ (Lāčplēsis) parašytas 1888 m., lygiai po 100 metų Latvija vėl  atgimė su „Lačplėsio„  vardu, su „Lačplėsio“ roko opera kuri visą Latviją apėjo, kaip „Roko maršas“ pas mus Lietuvoje, Zigmaro Liepinio ir Maros Zalytės žodžiais. Skaityti toliau

Seime – konferencija „(Ne)gęstanti Lietuvos ir Latvijos brolybė“ (video) (8)

Gegužės 4 d., penktadienį, 12 val. Seimo I r. Konstitucijos salėje rengiama konferencija „(Ne)gęstanti Lietuvos ir Latvijos brolybė“, skirta Latvijos nepriklausomybės atkūrimo deklaracijos dienai paminėti.

Konferencijoje pranešimus skaitys filosofas dr. Arvydas Juozaitis, VDU Letonikos centro vadovas, profesorius Alvydas Butkus, Seimo narys, Baltijos Asamblėjos Prezidentas dr. Paulius Saudargas. Sveikinimo žodį tars užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

Po to įvyks diskusija kuriai vadovaus Seimo Pirmininkės patarėjas dr. Laurynas Kasčiūnas.

Tiesioginė konferencijos transliaciją internetu žiūrėkite ČIA. Skaityti toliau

A.Juozaitis. Latvija – mikroinfarktas (8)

Arvydas Juozaitis

Referendumo išvakarėse Rygos bukmekeriai pranešė, kad lažybų punktai jau viską žino: prie balsadėžių ateis 61 proc. rinkėjų, o už rusų kalbą pasisakys 26 proc. Viskas nuspėjama, sakė jie, tad kodėl tauta taip jaudinasi? Be to, latviai jaudinasi kelis kartus labiau negu rusai, kuriems, regis, išpuolė vienintelis šansas istorijoje. Išsikovoti antrąją valstybinę kalbą. Tačiau rusiška Latvijos erdvė žiniasklaidoje visai nesijaudino, jeigu palyginsime ją su latvių kalba skambančia.

Ir ko jaudintis, kai neperplyši pusiau ir nesurinksi 771 893 balsų „už“, reikalingų, kad Konstitucija būtų pakeista rusų kalbos naudai. Nes visų rusakalbių, turinčių balso teisę, nėra nė tų 770 tūkstančių. Skaityti toliau

Ar Vasario 16-oji – svarbiausia mūsų šventė? (video) (14)

Vasario 9 d., Vilniuje, ELTA redakcijoje vyko Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo surengta apskrito stalo diskusija – „Ar Vasario 16-oji – svarbiausia mūsų šventė?“

Pokalbyje dalyvavo: etnologas Dainius Razauskas, filosofas Arvydas Juozaitis, istorikė Daiva Tamulevičienė, politologas Marius Kundrotas. Pokalbiui vadovavo žalgirietis Gediminas Jakavonis.

Dabar Vasario 16-oji kaip valstybinė šventė dažnai yra tarsi nustumiama į šoną, į pirmą planą iškeliama Kovo 11-oji arba Liepos 6-oji. Tačiau būtent Vasario 16-oji turėtų būti laikoma svarbiausia Lietuvos švente, Skaityti toliau

Vilniuje A.Juozaičio paskaita „Didysis Vilniaus Seimas“ (2)

Arvydas Juozaitis

Sausio 26 d. 17 val. Vilniuje Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Senajame arsenale (Arsenalo g. 3) vyks filosofo dr. Arvydo Juozaičio paskaitą „Didysis Vilniaus Seimas“.

Didysis Vilniaus Seimas vertinamas kaip pirmas ryškus bendros tautinės-valstybinės raidos etapas. Didysis Vilniaus Seimas dirbo 1905 m. lapkričio 21-22 (gruodžio 4-5) dienomis Vilniaus miesto salėje (dabartinė Nacionalinė filharmonija). Suvažiavime dalyvavo apie 2 000 lietuvių iš Lietuvos, Rusijos, Ukrainos, Lenkijos, Latvijos. Didžiojo Vilniaus Seimo dalyviai ir nutarė reikalauti Lietuvos autonomijos su Seimu Vilniuje, išrinktu „visuotiniu, lygiu, tiesiu ir slaptu balsavimu, neskiriant lyties, tautos ir tikėjimo“. Skaityti toliau

A.Juozaitis. Vengrų vieversys prieš Europos standartus (6)

Arvydas Juozaitis | Alkas.lt nuotr.

2004 m. gegužės 1 d. Europos Sąjunga (ES) džiūgavo – šventė didžią pergalę. Tą dieną valstybių konglomeratas prasiplėtė dešimčia naujų narių. Ir ėmė senasis žemynas suktis aplink naują geopolitikos ašį, kurios atspirties taškas gerokai pasislinko į žemyno rytus.

Anuometinius pokyčius ryškiausiai pajutome mes, baltijiečiai. Nes mes labiausiai atsiribojome nuo Rusijos ir žlugusios TSRS imperijos. Atrodė, stipria ES siena apsisaugojome. Tačiau nė metų nereikėjo pamatyti, kad iš vienokios provincijos tapome kitokia provincija. Baltijos pakrantėje stovėjęs laivas ūmai nuo vieno šono pavirto ant kito, ir visi, įgula ir keleiviai, pajuto akivaizdžius fiziologinius pokyčius. Skaityti toliau

A.Juozaitis. Lietuva išeina – miršta tylėdama (67)

Arvydas Juozaitis, Baltijos Asamblejoje, 2011 m.Procesas įsibėgėjęs

Ūmus Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimas – kosminės reikšmės įvykis. Baltų kosmoso, mūsų pasaulio pabaigos pradžia. Net nebe pradžia tos pabaigos, o pati pabaiga. 4000 metų trukusi baltų pasaka baigiasi. Procesas tiek įsibėgėjęs, kad ritamės po žeme nebe greičio, o pagreičio smagumu. Kaip kad visai neseniai nusirito ten TSRS imperija, palydėta nežinia ką kalbančio M. Gorbačiovo. Tas smagiai žadėjo: процесс пошёл – „procesas prasidėjo“. Skaityti toliau