Žymos archyvas: Artūras Judžentis

A. Judžentis. Ideologiniai „Lietuvių kalbos ideologijos“ pagrindai (9)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Neseniai knygynuose pasirodė Loretos Vaicekauskienės ir Nerijaus Šepečio sudarytas straipsnių rinkinys „Lietuvių kalbos ideologija. Norminimo idėjų ir galios istorija“. Knygą išleido „Naujojo židinio-Aidų“ leidykla. Ją sudaro trys dalys, kiekvienoje jų – po du straipsnius. Jų autoriai – Nijolė Keršytė, Eligijus Raila, Giedrius Subačius, Paulius Subačius, Nerijus Šepetys, Loreta Vaicekauskienė ir Tomas Vaiseta.

Knygos pratarmėje geresnio paaiškinimo, kas joje suprantama kaip kalbos ideologija, už šį neradau: „tai ideologinis kalbos vaizdinys […], ne tik kaip neutraliai aprašoma idėjų ir vaizdinių visuma, bet ir normatyvine prasme“ (p. 9). Neutraliai aprašomų lietuvių kalbos ir jos norminimo idėjų ir Skaityti toliau

K. Driskius, A. Judžentis. Prisimenant Kazimierą Eigminą (nuotraukos) (1)

Kazimieras Eigminas, 1978 m. | A. Petrašiūno nuotr.

Jau dvidešimt metų be Kazimiero. Be jo geraširdės šypsenos, nuoširdaus juoko, tvirto rankos paspaudimo. Be jo tarmiškos šnekos, anekdotų ir fokusų. Be ištikimo bendražygio. Tiesiog, be jautraus ir gero žmogaus…

Kazimieras Eigminas gimė 1929 m. sausio 22 d. Rokiškio rajono Parokiškio kaime. Mokėsi Rokiškio J. Tumo-Vaižganto gimnazijoje. 1948–1953 m. Vilniaus universitete studijavo klasikinę filologiją. Po studijų trejus metus mokėsi universiteto aspirantūroje. Nuo 1956 m. iki mirties dirbo įvairiuose Lietuvių kalbos ir Skaityti toliau

L. Šopauskas, A. Judžentis. Lietuvai ar „maitinančiai“ rankai tarnaujanti kultūra ir kultūrininkai? (6)

Laisvūnas Šopauskas | respublika.lt nuotr.

Sausio viduryje įvykusi kultūrinės spaudos darbuotojų protesto akcija prie Vyriausybės ,,Pernykštis sniegas” dar kartą priminė įsisenėjusius mūsų kultūros skaudulius. Kartu ši akcija yra svarus akstinas susimąstyti, kodėl atkurtoje Lietuvos valstybėje kultūra tapo labiau nuvertinta negu tarybinės okupacijos laikotarpiu, o patys jo kūrėjai virto „pridėtinės vertės nekuriančiu“, taigi tariamai „nenaudingu“, materialiai nuskurdintu ir viešai menkinamu bei žeminamu visuomenės sluoksniu. Ar patys kultūrininkai nėra nė trupučio kalti dėl tokios juos ištikusios lemties? Skaityti toliau

O. Hamilton. „Padėtis Lenkijoje“ – naujajame Europos atpirkimo ožyje (4)

Viktoras Orbanas | miniszterelnok.hu, K. Šilardo / MTI nuotr.

Kai kuri nors Europos Sąjungos šalis išsirenka tautišką ar euroskeptišką vyriausybę, Europos Parlamentas ragina nedelsiant ištirti „padėtį“ toje šalyje. Pavyzdžiui, kai 2010 metais Vengrijos Ministru Pirmininku tapo Viktoras Orbanas, Europos Parlamentas surengė diskusiją dėl „padėties Vengrijoje“. Orbano partija Fidesz* žinoma kaip konservatyvi ir ginanti tautinį suverenumą. Kai Orbanas demokratiškai, dviejų trečdalių dauguma buvo išrinktas į Vengrijos Parlamentą**, jis gavo įgaliojimus reformuoti valstybės institucijas, kurios komunistams valdant buvo pasidariusios korumpuotos ir inertiškos. Kai jis ėmėsi šiuos lūkesčius įgyvendinti, Europos Parlamento buvo apkaltintas siekiąs diktatūros ir todėl priešus teisėsaugos institucijose keičiąs draugais. Parengtoje Skaityti toliau

Babelio bokšte ieškant vietos baltų kalboms (II) (0)

Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje prof. Pietrui Ubertui Diniui nestigo gerbėjų, norinčių turėti kalbininko autografą2010 m. Baltijos šalių mokslų akademijų medaliu apdovanotas ir žymus italų kalbininkas baltistas, Pizos universiteto profesorius dr. Pietras Umbertas Dinis (Pietro Umberto Dini), pasižymėjęs istorinės gramatikos, baltų kalbų ryšių su kitomis indoeuropiečių kalbomis tyrinėjimais. Jis taip pat gilinasi į prūsų kalbos, senųjų lietuvių ir latvių kalbų paminklų problematiką, baltų kalbotyros istoriografiją. 2010 m. Italijoje pasirodė labai solidi kalbininko knyga „Aliletoescur: Linguistica baltica delle origini“, kuri turi didelę vertę visiems, kuriems rūpi lietuvių ir baltų kalbotyra. Tikėsimės, jog knyga bus išversta ir į lietuvių kalbą. Skaityti toliau