Žymos archyvas: Artūras Judžentis

Konferencija „Lituanistika globalizmo vėtroje: ugdyti tautos kultūrą, stiprinti valstybę“ (0)

Lietuvoje gausėja akivaizdaus lituanistikos žlugdymo apraiškų. Menkinamas lituanistikos tyrimų ir studijų statusas bei mažinamas jų finansavimas. Abitūros egzaminuose sudaromos sąlygos atsisakyti lietuvių literatūros. Tokiu būdu lituanistai – ir mokytojai, ir tyrėjai – visuomenėje praranda ir taip jau sumenkusį socialinį statusą bei prestižą. Jeigu ir toliau bus einama šia kryptimi, lituanistų gali ir visai nebereikėti…

Ruošiant politinę ir teisinę dirvą dvikalbystei šalies viešajame gyvenime įtvirtinti, faktiškai rengiamasi panaikinti valstybinį lietuvių kalbos statusą. Siaurinama lietuvių kalbos viešojo vartojimo erdvė. Kalba stumiama į akademinio gyvenimo paribius. Dirbtinai stabdoma jos natūrali plėtra. Didėja pavojus, kad lietuvių kalbą, kaip sovietmečiu, vėl bus mėginama paversti tik buitinio vartojimo kalba.

Reaguodamas į šias tendencijas Vilniaus forumas rengia konferenciją

Lituanistika globalizmo vėtroje: ugdyti tautos kultūrą, stiprinti valstybę

I dalis
Vytautas Rubavičius. „Lituanistika – Lietuvių kultūra – Lietuvos valstybė“
Rasa Čepaitienė, Darius Vilimas. „Istorijos tyrimai – mokslui ar visuomenei?“
Aušra Martišiūtė. „Lituanistika mokykloje: modernios, pasauliui atviros lietuvybės gairės“

II dalis
Marijus Šidlauskas. „Lietuvių literatūra ir vertybės“
Jūratė Laučiūtė. „Ar išlaikėme išbandymą laisve?“
Artūras Judžentis. „Įsipareigojimo ir atsakomybės Tautai“

Nuoširdžiai kviečiame ateiti pasiklausyti, o po to – apmąstyti ir paversti įsitikinimais bei veiksmais.

Būtina priešintis valdžios savivalei ir kurti lituanistikos gynimo sąjūdį. Kitaip valstybė liks be pamatų, o tauta – be savos kultūros.

Pridedame kalbininkų pareiškimą, atspindintį tikrąjį valstybės požiūrį į lituanistikos tyrimus:

http://www.propatria.lt/2018/02/kalbininkai-lietuvos-mokslo-taryba.html

 

A. Žukauskas, J. Pakerys. Dėl kreipimosi „Dėl lituanistikos būklės pertvarkomame Vilniaus universiteto Filologijos fakultete“ (31)

Artūras Žukauskas | Naujienos.vu.lt nuotr.

Norėdami išsklaidyti visuomenės, politikų ir akademinės bendruomenės susirūpinimą, Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Tarybos pirmininko pavaduotojas doc. Jurgis Pakeris atsiuntė rašinį – atsakymą į dr. Artūro Judženčio parengtą ir visuomenei išplatintą kreipimąsi „Dėl lituanistikos būklės pertvarkomame Vilniaus universiteto Filologijos fakultete“. Skelbiame šį rašinį.

Dėkojame už išreikštą susirūpinimą lituanistikos plėtra Vilniaus universitete ir šalyje. Kartu jaučiame pareigą išsklaidyti Skaityti toliau

A. Judžentis. Lituanistika yra neatsiejama nuo pačios tautos (35)

Artūras Judžentis | Asmeninė nuotr.

Spaudoje paskelbus viešą inteligentijos kreipimąsi į Vilniaus universiteto vadovus dėl Filologijos fakultete vykstančios pertvarkos, universiteto rektorius A. Žukauskas paskelbė interviu, kuriame jautė pareigą nuraminti visuomenę. Tačiau šis interviu sukėlė daugiau klausimų, nei pateikė atsakymų.

Pasirodo, kad universitete steigti institutus buvo sumanyta Senato. Kas lėmė tokį Senato sprendimą, galima tik spėlioti. Vykdant pertvarką Vilniaus universiteto Filologijos fakultete šiemet Skaityti toliau

A. Judžentis. Atsakomybė tautai ir Lietuvos valstybei (1)

dr. Artūras Judžentis | Propatria.lt nuotr.

Lituanistikos būklė Vilniaus universitete verčia nerimauti. Ypač per pastarąjį dešimtmetį nukentėjo lietuvių kalbos mokslas ir studijos.

Nebeliko fundamentinių (ne tipologinių!) dabartinės lietuvių kalbos gramatinės ir leksinės sandaros tyrimų. Pagrindiniai lietuvių kalbos fonetikos ir fonologijos, morfologijos, sintaksės, leksikologijos, žodžių darybos kursai labai sutraukti. Tai buvo padaryta prisidengiant „modulių“ mokymo sistemos diegimo vajumi, tačiau jos nepavykus įgyvendinti, ankstesnė tvarka taip ir nebuvo grąžinta. Skaityti toliau

A. Judžentis. Dėl vienos mūsų rašybos tradicijos (10)

Alkas.lt koliažas

Pastaruoju metu spaudoje pasirodė publikacijų, kuriose mūsų senoji raštija pasitelkiama kaip argumentas sprendžiant dabartinius asmenvardžių rašybos klausimus. Kalbama net apie tam tikrą raidžių {q}, {x} ir ypač {w} vartojimo senuosiuose raštuose tradiciją:

„šios lotyniškosios abėcėlės raidės [q, w, x] buvo Lietuvos kultūroje vartojamos ne vien nuo lotyniškosios administracinės, teisinės ir kanceliarinės kalbos pradžios, bet taip pat ir nuo raštijos lietuvių kalba ištakų – pavyzdžiui […] raidė W buvo vartota ir Martyno Mažvydo, ir Mikalojaus Daukšos, ir Kristijono Donelaičio kūriniuose bei raštuose.“[1] Skaityti toliau

A. Judžentis. Ideologiniai „Lietuvių kalbos ideologijos“ pagrindai (9)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Neseniai knygynuose pasirodė Loretos Vaicekauskienės ir Nerijaus Šepečio sudarytas straipsnių rinkinys „Lietuvių kalbos ideologija. Norminimo idėjų ir galios istorija“. Knygą išleido „Naujojo židinio-Aidų“ leidykla. Ją sudaro trys dalys, kiekvienoje jų – po du straipsnius. Jų autoriai – Nijolė Keršytė, Eligijus Raila, Giedrius Subačius, Paulius Subačius, Nerijus Šepetys, Loreta Vaicekauskienė ir Tomas Vaiseta.

Knygos pratarmėje geresnio paaiškinimo, kas joje suprantama kaip kalbos ideologija, už šį neradau: „tai ideologinis kalbos vaizdinys […], ne tik kaip neutraliai aprašoma idėjų ir vaizdinių visuma, bet ir normatyvine prasme“ (p. 9). Neutraliai aprašomų lietuvių kalbos ir jos norminimo idėjų ir Skaityti toliau

K. Driskius, A. Judžentis. Prisimenant Kazimierą Eigminą (nuotraukos) (1)

Kazimieras Eigminas, 1978 m. | A. Petrašiūno nuotr.

Jau dvidešimt metų be Kazimiero. Be jo geraširdės šypsenos, nuoširdaus juoko, tvirto rankos paspaudimo. Be jo tarmiškos šnekos, anekdotų ir fokusų. Be ištikimo bendražygio. Tiesiog, be jautraus ir gero žmogaus…

Kazimieras Eigminas gimė 1929 m. sausio 22 d. Rokiškio rajono Parokiškio kaime. Mokėsi Rokiškio J. Tumo-Vaižganto gimnazijoje. 1948–1953 m. Vilniaus universitete studijavo klasikinę filologiją. Po studijų trejus metus mokėsi universiteto aspirantūroje. Nuo 1956 m. iki mirties dirbo įvairiuose Lietuvių kalbos ir Skaityti toliau

L. Šopauskas, A. Judžentis. Lietuvai ar „maitinančiai“ rankai tarnaujanti kultūra ir kultūrininkai? (6)

Laisvūnas Šopauskas | respublika.lt nuotr.

Sausio viduryje įvykusi kultūrinės spaudos darbuotojų protesto akcija prie Vyriausybės ,,Pernykštis sniegas” dar kartą priminė įsisenėjusius mūsų kultūros skaudulius. Kartu ši akcija yra svarus akstinas susimąstyti, kodėl atkurtoje Lietuvos valstybėje kultūra tapo labiau nuvertinta negu tarybinės okupacijos laikotarpiu, o patys jo kūrėjai virto „pridėtinės vertės nekuriančiu“, taigi tariamai „nenaudingu“, materialiai nuskurdintu ir viešai menkinamu bei žeminamu visuomenės sluoksniu. Ar patys kultūrininkai nėra nė trupučio kalti dėl tokios juos ištikusios lemties? Skaityti toliau

O. Hamilton. „Padėtis Lenkijoje“ – naujajame Europos atpirkimo ožyje (4)

Viktoras Orbanas | miniszterelnok.hu, K. Šilardo / MTI nuotr.

Kai kuri nors Europos Sąjungos šalis išsirenka tautišką ar euroskeptišką vyriausybę, Europos Parlamentas ragina nedelsiant ištirti „padėtį“ toje šalyje. Pavyzdžiui, kai 2010 metais Vengrijos Ministru Pirmininku tapo Viktoras Orbanas, Europos Parlamentas surengė diskusiją dėl „padėties Vengrijoje“. Orbano partija Fidesz* žinoma kaip konservatyvi ir ginanti tautinį suverenumą. Kai Orbanas demokratiškai, dviejų trečdalių dauguma buvo išrinktas į Vengrijos Parlamentą**, jis gavo įgaliojimus reformuoti valstybės institucijas, kurios komunistams valdant buvo pasidariusios korumpuotos ir inertiškos. Kai jis ėmėsi šiuos lūkesčius įgyvendinti, Europos Parlamento buvo apkaltintas siekiąs diktatūros ir todėl priešus teisėsaugos institucijose keičiąs draugais. Parengtoje Skaityti toliau

Babelio bokšte ieškant vietos baltų kalboms (II) (0)

Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje prof. Pietrui Ubertui Diniui nestigo gerbėjų, norinčių turėti kalbininko autografą2010 m. Baltijos šalių mokslų akademijų medaliu apdovanotas ir žymus italų kalbininkas baltistas, Pizos universiteto profesorius dr. Pietras Umbertas Dinis (Pietro Umberto Dini), pasižymėjęs istorinės gramatikos, baltų kalbų ryšių su kitomis indoeuropiečių kalbomis tyrinėjimais. Jis taip pat gilinasi į prūsų kalbos, senųjų lietuvių ir latvių kalbų paminklų problematiką, baltų kalbotyros istoriografiją. 2010 m. Italijoje pasirodė labai solidi kalbininko knyga „Aliletoescur: Linguistica baltica delle origini“, kuri turi didelę vertę visiems, kuriems rūpi lietuvių ir baltų kalbotyra. Tikėsimės, jog knyga bus išversta ir į lietuvių kalbą. Skaityti toliau