Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio gynybos pajėgų vadas Adolfas Ramanauskas- Vanagas, kurio gimimo šimtmetį minime kovo 6-ąją, buvo viena ryškiausių ginkluoto antisovietinio 1944–1953 m. pasipriešinimo asmenybių.
Anot istorikų, A. Ramanausko-Vanago vadovaujami mūsų pogrindžio kariai kovojo atvirai – vilkėjo uniformas su trispalviais antsiuvais, nors tai kenkė konspiracijai, veikė partizanų karo lauko teismai. O sovietai nuslopino pasipriešinimo sąjūdį išdavikų, provokatorių, agentų Skaityti toliau
Iki svarbiausio Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio renginio – Vasario 16-osios minėjimo – liko mažiau nei 100 dienų, tačiau jokio įsimintino paminklo jubiliejui (istorinio romano, epinio vaidybinio filmo, monumentalios skulptūros) net nepradėta kurti. Šimtmečio padėkų „Europos Sąjungai ir savo senelei“ kampaniją pakeitė „revoliucinių idėjų Lietuvai“ konkursas, dar tebevyksta „šimtmečio dovanų“ akcija, betrūksta tik atsiprašymų už „istorines lietuvių kaltes visoms kaimyninėms tautoms“ vajaus. Užuot iškilmingai Skaityti toliau
Tuo metu, kai realybės šou „Atgal į SSRS“ rengianti Lietuvos teatrologė papylė kibirą pamazgų ant vienos iš svarbiausių lietuviškos antisovietinės rezistencijos figūrų, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio gynybos pajėgų vado, brigados generolo Adolfo Ramanausko-Vanago atminimo, Jungtinių Valstijų miesto, kuriame gimė A. Ramanauskas-Vanagas, visuomenė stato paminklą legendiniam karvedžiui.
„Ūkininko patarėjo“ kalbinta partizanų vado vienturtė duktė tvirtina, kad Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Taryba, kuriai priklausė A. Ramanauskas-Vanagas, 1949–1953 metais buvo vienintelė teisėta okupuotos Lietuvos Skaityti toliau
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo (AT-AS) Pirmininko Vytauto Landsbergio 85-ečio, kuris švenčiamas spalio 18-ąją, išvakarėse vėl pasigirdo nuomonių, dažnai labiau panašių į politinį kerštavimą, kad AT–AS Pirmininkas ir valstybės vadovas – netapačios sąvokos, o su šalies Prezidentu V. Landsbergis nė iš tolo negali lygintis.
„Ūkininko patarėjas“ pasiteiravo Nepriklausomybės akto signataro, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojo Česlovo Vytauto Stankevičiaus, ką jis ir kiti deputatai jautė 1990 m. kovo 11-ąją – kad iš dviejų Skaityti toliau
Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO), rengdama karines pratybas Baltijos šalyse ir Lenkijoje, aiškiai praneša, kad treniruojasi apginti nuo Rusijos Suvalkų koridorių, o Maskva, nors dar prieš mėnesį privalėjo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai atskleisti didelio masto manevrų prie NATO rytinių sienų tikslus, slepia tikruosius savo kėslus. Ar iki rugsėjo 20 dienos Baltarusijoje ir Karaliaučiuje vyksiančios pratybos „Vakarai 2017“ (Zapad 2017) skirtos „vidaus vartojimui“ – padidinti Rusijos prezidento Vladimiro Putino reitingus, nes šios šalies ekonomika smarkiai šlubuoja? Skaityti toliau
Iki valstybės atkūrimo šimtmečio liko mažiau nei pusmetis. Tačiau jokių jubiliejaus akcentų nei komercinių televizijos kanalų naujojo sezono laidų ir filmų tinkleliuose, nei kino studijų planuose, nei Švietimo ir mokslo ministerijos naujose mokymo programose nerasta. Vyriausybė dar tik skelbia konkursus šventiniam vaizdo klipui sukurti, keičia valstybės atkūrimo šimtmečio programų pavadinimus, tai yra vaizduoja veiklą.
Maskva jau išmetė į kino rinką dešimtis vaidybinių ir dokumentinių filmų, klastojančių Baltijos šalių istoriją. Negi Lietuvą nuo Kremliaus informacinio karo Skaityti toliau
Molotovo-Ribentropo (arba Stalino ir Hitlerio) 1939 m. rugpjūčio 23 d. sutarties slaptojo protokolo, leidusio bolševikinei Rusijai pavergti Baltijos šalis, o nacionalsocialistinei Vokietijai, prisipylusiai savo tankų degalų bakus Uralo naftos produktų, užgrobti beveik visą Vakarų ir Pietų Europą, vokiškas mikrofilmas daugelį Vakarų „taikaus sambūvio“ su Maskva metų dulkėjo Amerikos Valstybės departamento archyvuose, o Europos padalijimo dokumentų originalai iš pradžių po devyniais užraktais gulėjo sovietų diktatoriaus Stalino asmeniniame seife, vėliau – SSRS kompartijos centro komiteto bendrųjų reikalų skyriaus nedegamoje spintoje. Skaityti toliau
Prieš mėnesį Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) socialiniuose tinkluose paskelbė trumpą filmuką apie Baltijos šalių partizanus „miško brolius“ – gana santūrų ir politiškai korektišką pasakojimą, kaip latviai, estai ir ypač lietuviai vienų vieni 10 metų priešinosi sovietinei okupacijai.
Bet ir tas atsargus 8 minučių vaizdo klipas atidengė Kremliaus propagandos silpnąsias vietas. Matyt, rimtai diskusijai apie Lietuvos laisvės kovas 1941 m. ir 1944-1955 metais Rusija nesiruošė, todėl dabar paskubomis išsitraukė ir kasdien bombarduoja Lietuvą senomis sovietinėmis Skaityti toliau
Praėjusią savaitę Rusija numetė ant Lietuvos didelę hibridinio karo informacinę bombą – šios šalies ambasadorius Vilniuje Aleksandras Udalcovas Lietuvoje leidžiamam rusiškam laikraščiui pareiškė, kad Lietuva, pati 1940 m. birželio 15 d. pasiprašiusi į Sovietų Sąjungą, entuziastingai važiavusi į Sibirą gyvuliniais vagonais, po 1990 m. „skyrybų“ su Rusija skolinga Maskvai 72 mlrd. dolerių. 20 tūkst. žuvusių antisovietinių laisvės kovotojų ir beveik milijoną tremtinių į Rytus bei pabėgėlių į Vakarus apspjaudžiusio veikėjo mūsų valdžia net neiškvietė į Prezidentūrą, nepareikalavo pasiaiškinti dėl viešai skleidžiamos klastotės, tik premjeras ir užsienio reikalų ministras socialiniuose tinkluose pasiguodė, Skaityti toliau
Latviai kuria vaidybinius filmus savo valstybės šimtmečiui ir rengiasi išleisti nacionalinę enciklopediją, estai režisuoja spektaklius, Suomijos valdžia tvirtina, kad šios šalies šimtmečio minėjimą visam gyvenimui prisimins dabartinė suomių karta, o Lietuvos Vyriausybė, pamačiusi profesoriaus Liudo Mažylio atrastą 1918 m. Nepriklausomybės akto originalą, visiškai nusiramino ir, atrodo, galvoja, kad valstybės jubiliejui nieko daugiau nebereikia: paminklo patriarchui Jonui Basanavičiui sostinėje projektas įstrigo, Vyriausybė išsisukinėja nuo pareigos paremti visuomenininkų iniciatyvą statyti Vyčio paminklą Vilniaus Lukiškių aikštėje, apie kitus Skaityti toliau
Tos pačios šešios ar septynios nuotraukos iš KGB archyvų, kuriomis ketvirtį amžiaus paprastai iliustruojami visi straipsniai apie 1972 m. gegužės 14-ąją dėl Lietuvos laisvės susideginusį Romą Kalantą ir po jo laidotuvių prasidėjusį Kauno pavasarį, neatspindi to sukilimo dramatizmo. Nuotraukose matome tik linksmus, atrodo, net šiek tiek įkaušusius, Laisvės alėja šokių žingsniu einančius jaunuolius, sovietų milicininkų nugaras, o rusų kariuomenės sunkvežimių „Ural-375“, įsirėžusių į sukilėlių barikadas, joks fotoobjektyvas, nei valdiškas, nei slaptas, kažkodėl neužfiksavo. Skaityti toliau
Sovietinė propaganda, kurią mėgdžioja dabartinis Rusijos režimas, aiškino, kad dėl savo nepriklausomybės 1918 m. Lietuva turi būti dėkinga „lenininei nacionalinei politikai“ (bolševikų partijos paskelbtai Rusijos imperijos tautų teisei apsispręsti ir „net atsiskirti“ nuo metropolijos). Dabar kai kurie Lietuvos istorikai, už nuopelnus Lenkijos Respublikai apdovanoti lenkiškais visų laipsnių kryžiais, jau įrodinėja, kad reikia dėkoti pilsudskinei Lenkijai, kuri 1920 m. sustabdė Raudonąją armiją prie Varšuvos ir esą drauge išgelbėjo mūsų šalį.
„Ūkininko patarėjo“ kalbinti 1918–1940 metų Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio Skaityti toliau
Lietuviška „holokausto industrijos“ biblioteka papildyta dar vienu kūriniu – pantomimos aktorius Arkadijus Vinokuras Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis išleido knygą „Mes nežudėme“. Nuo kitų šio žanro veikalų pastarasis skiriasi tuo, kad autorius kalbino 35-is „žydų žudikų ar kitaip žydus persekiojusių lietuvių nusikaltėlių vaikus, vaikaičius, gimines“, duomenis apie juos surinkęs iš suklastotų sovietinių baudžiamųjų bylų. Knygą išleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), kurio uždavinys – atkurti tiesą apie Lietuvos okupacijas 1939–1990 metais. Skaityti toliau
Lietuvos žurnalistų draugijos (LŽD) Vertinimo komisija, vadovaujama žurnalistės Liudvikos Pociūnienės, 2015 metų aukščiausią LŽD apdovanojimą už žurnalistinę veiklą – Stasio Lozoraičio premiją „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“ – paskyrė laikraščio „Ūkininko patarėjas” informacijos skyriaus vedėjui Arnoldui Aleksandravičius.
Šiuo garbingu apdovanojimu įvertinta jo aktyvi ilgametė žurnalistinė veikla atspindint Lietuvos nepriklausomybės siekius, įtvirtinant mūsų šalies valstybingumą ir ugdant pilietiškai mąstančią visuomenę. Skaityti toliau
Su Sąjūdžiu už Lietuvą! Tuomet tai buvo aišku. O šiandien? Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įsteigimo 25-mečio proga iniciatyvinės grupės narys Vytautas Landsbergis pakvietė liudyti, kad ir žodžiu, ir darbu galima gyventi kitaip. Taip, kaip mokėjome ir gyvenome Atgimimo metais.
Ar visi? Kodėl žmonės tuo nebetiki? Ir kodėl pačiu Vytautu Landsbergiu tiek mažai betikinčių? Kai kurie netgi atkurta valstybe, nepriklausomybe nebenori tikėti. Atsakymo reikia ieškoti, visų pirma, savyje. Ar išlaikėme egzaminą valdžia, pinigais? Ar sąžiningai galime prisipažinti, kad neįsivaizduojamai milžinišką Tautos pasitikėjimą, pateisinę iki valstybės atkūrimo ir pripažinimo, iššvaistėme? Ir dėl ko? Ar visi suvokėme, visų pirma, savo atsakomybę už šį milžinišką Tautos pasitikėjimą, Skaityti toliau
