Žymos archyvas: „Arklio dominyko meilė“

Lietuva pirmą kartą prisistato Tarptautinėje Pekino knygų mugėje (0)

K. Kasparavičiaus knygos viršelis

Rugpjūčio 24–28 dienomis Pekine vyks 23-ioji Tarptautinė Pekino knygų mugė (BIBF), Kinijos sostinėje rengiama nuo 1986 m. Šiemet mugė Tarptautiniame parodų centre užims 78 600 kv. m. – šešias parodų sales, skirtas Kinijos leidėjams ir rašytojams, valstybėms – garbės viešnioms, skaitmeniniams leidiniams, bibliotekoms, vaikų literatūrai ir edukacijai, užsienio leidėjams, gyvenimo būdo leidiniams. Šių  metų valstybės – garbės viešnios titulą dalysis net 16 Rytų ir Centrinės Europos valstybių (tarp jų – ir Lietuva). Joms skirtas atskiras 1200 kv. m. paviljonas. Skaityti toliau

„Gamtos ir kultūros sandūra V.V.Landsbergio knygoje „Arklio Dominyko meilė“ (II) (2)

Justė Michailinaitė, www.alkas.lt

Arklys Dominykas |Sigučio Asch pieš.

Arklys su rugiagėle taip pat labai skirtingi, ir ne vien tik rūšies, bet elgesio, kultūriškumo požiūriu. Arklys, kaip laukinis gyvūnas, nepaiso jokių visuomenės, kultūros primestų normų, gyvena daugiausia spontaniškai, vadovaujasi savo įsitikinimais ir intuicija. Rugiagėlė yra kultūros atstovė – jai iš prigimties būdingos visiškai kitos bendravimo ir elgesio formos.

Rugiagėlė bando sukultūrinti ir arklį Dominyką, primesti jam tam tikras visuomenines, socialines elgesio taisykles ir žargoną. Į savo kalbą ji įtraukia tarptautinių žodžių, paaiškina jų reikšmę ir vartojimo aplinkybes. Kitaip tariant, nori išauklėti Dominyką. Drauge rugiagėlė stengiasi arklį išmokyti, kaip elgtis su moterimis, supažindina su tam tikrais lyčių skirtumais: Skaityti toliau

Gamtos ir kultūros sandūra V.V.Landsbergio knygoje „Arklio Dominyko meilė“ (I) (1)

Justė Michailinaitė, www.alkas.lt

Arklys Dominykas Sigučio Asch pieš.

Rašytojas Vytautas V. Landsbergis – šmaikščiai pokštaujantis ir neįprastai į pasaulį žvelgiantis nonsenso tipo literatūrinės pasakos meistras.

Kaip ir reikalauja nonsenso poetika, jo kūriniuose dažnai žaidžiama kontrastais, prasilenkiama su logikos dėsniais – tai neretai sukelia šokiruojantį, nuostabą keliantį efektą, laviravimo tarp tiesos ir melo, tikrovės ir fantazijos jausmą. O ir pats autorius prisipažįsta, kad literatūrą vaikams rašo tarsi žaisdamas – kvailiodamas, ieškodamas kalboje dviprasmybių, mėgindamas panaudoti absurdo stilistiką ir prisimindamas Jono Basanavičiaus surinktas pasakas [1]. Skaityti toliau