Žymos archyvas: archyvas

Pažintis su išeivijos partine veikla, siekiant Lietuvos nepriklausomybės (0)

Juozas Vilčinskas | mab.lt nuotr.

Liepos 2 d., 16.30 val., LMA Vrublevskių bibliotekoje, 2019-ųjų paskelbimo Pasaulio lietuvių metais proga, pirmąkart bus pristatyta inžinieriaus, totorių kilmės lietuvių išeivijos visuomenės ir politikos veikėjo Juozo Vilčinsko archyvo dalis.

Renginyje, skirtame J. Vilčinsko 110-osioms gimimo metinėms, dalyvaus J. Vilčinsko sūnus Aleksandras Vilčinskas, archyvą bibliotekai iš Jungtinės Karalystės pervežęs ambasadorius J. V. Paleckis. Taip pat prisiminimais dalinsis ir Socialdemokratų partijos istorines ištakas apžvelgs prof. biomedicinos mokslų daktaras D. J. Kirvelis, istorikas prof. habil. dr. E. Aleksandravičius pristatys J.Vilčinskio dienoraštį Skaityti toliau

BATUN archyvai atveriami plačiajai visuomenei (0)

urm.lt nuotr.

Birželio 12 dieną Lietuvos nuolatinė atstovė Jungtinėse Tautose ambasadorė Audra Plepytė kartu su Latvijos ir Estijos ambasadoriais bei BATUN (angl. Baltic Appeal to the United Nations) atstovais pasirašė memorandumą dėl BATUN archyvo perdavimo Latvijos Nacionaliniam archyvui.

Iki šiol archyvas buvo saugomas Niujorko mieste Latvijos bendruomenės pastangomis. Liepos mėnesį archyvas pasieks Rygą, kur mokslininkai ir visuomenė galės Skaityti toliau

K. Misius. Lietuvos istorijos naujausių laikų metraštininkui Albinui Kentrai sukako devyniasdešimt (6)

Kovo 11-ąją Seime 2019 m. įteiktas apdovanojimas A.Kentrai | lrs.lt nuotr.

Šiemet, kovo 29 d. legendinei asmenybei Albinui Kentrai sukanka 90 metų. Sukaktuvininkas su broliais ir seserimis vertas atskiros monografijos.

Kentra gimė 1929 m. kovo 29 d. Šilalės valsčiuje, Gūbrių kaime ūkininkų Onos (mergautine Šerpitytė) ir Juozo Kentrų šeimoje. Tėvelis Juozas Kentra buvo gimęs Užsienio kaime, Kvėdarnos valsčiuje. Iš to valsčiaus Alkupio kaimo buvo kilęs ir Albino prosenelis iš tėvelio pusės. Mama Ona Šerpitytė buvo gimusi Amerikoje, tačiau tėvai netrukus grįžo į Lietuvą Skaityti toliau

Parengta Lietuvių rašytojų draugijos 70-mečiui skirta virtuali paroda (0)

lnb_rasytojai_lnb-lt

Lietuvių ir anglų kalbomis parengta paroda „Lietuvių rašytojų draugija: septyni dešimtmečiai istorijos“ kviečia lietuvių išeivijai ir literatūrai svetur neabejingus skaitytojus ir tyrėjus pakeliauti šios organizacijos veiklos keliais.

Lietuvių rašytojų draugija, įsteigta 1932 m. vasario 21 d. Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete, yra pirmoji savarankiška lietuviškai rašančių rašytojų, vertėjų, literatūros tyrėjų ir kritikų organizacija. Iki 1944 metų ji veikė Lietuvoje, o 1946 metais nuo antrosios sovietų okupacijos pasitraukę

Skaityti toliau

Rastas Lietuvos partizanų Tauro apygardos archyvas (nuotraukos) (1)

rastas-partizanu-archyvas_lrkm-lt-nuotr

Marijampolės rajone rasti Lietuvos partizanų Tauro apygardos dokumentai. Tai didžiausias vienoje vietoje rastas Lietuvos partizanų dokumentų archyvas per paskutinius du dešimtmečius.

Dokumentai buvo sudėti į bidoną, kurį rugsėjo pradžioje ardamas lauką Balsupių kaime rado ūkininkas Rimtautas Šaukščius. Jis rastus dokumentus perdavė Marijampolės kraštotyros muziejui, o muziejus juos perdavė Lietuvos ypatingajam archyvui. Skaityti toliau

Onutė dosniai apdovanojo valstybę (0)

Ona Pajedaitė savo gyvenimo lobiais dalijasi su tėvynainiais | respublika.lt nuotr.

Nacionaliniame muziejuje (Naujajame arsenale) Vilniuje veikianti Onos Pajedaitės fotografijų paroda „Lietuvoje…“ tėra nedidelis pluoštas iš 65 tūkstančių negatyvų rinkinio, kurį nepailstanti kultūros darbininkė dovanojo Lietuvai.

O. Pajedaitei liepos 4 dieną suėjo devyniasdešimt. Ta proga Nacionalinis muziejus surengė jaukų priėmimą, tiksliau – vakarą, kuris lūžo nuo šypsenų, žiedų, lakių žodžių, kuriuos sunku būtų priskirti vien komplimentų kategorijai. Muziejaus direktorė Birutė Kulnytė įteikė Skaityti toliau

Lietuvą pasieks dokumentų, susijusių su Oginskių veikla, kopijos iš Rusijos archyvo (0)

Oginskis-tapyba

Birželio 15–19 d. Rusijos valstybiniame senųjų aktų archyve (Maskva) dirbę Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos darbuotojai atrinko dokumentus, susijusius su kunigaikščiais Oginskiais. Keli šimtai šių dokumentų skaitmeninių kopijų netrukus pasieks Lietuvos valstybės istorijos archyvą.

Informacijos ir dokumentų naudojimo skyriaus vyriausioji specialistė Ūllė Damasickienė ir Lietuvos valstybės istorijos archyvo direktoriaus pavaduotojas Alfonsas Tamulynas. Buvo peržiūrėtos Rusijos valstybinio senųjų aktų archyvo fondo Nr. 12 „Medžiaga apie Lenkiją ir Lietuvą“ bylos. Kadangi šaltinių apie kunigaikščius Oginskius ir jų veiklą rasta labai daug, apsiribota tik Mykolo Kleopo Oginskio ir jo tėvo Andriaus Ignoto Oginskio gyvenimu ir veikla. Skaityti toliau

Lietuvos ypatingasis ir istorijos archyvai kviečia į gyvo archyvo dienos renginius (0)

Buve KGB rumai_archyvai.lt

Artėjantį antradienį, birželio 9 d. Lietuvos ypatingasis archyvas kviečia susipažinti su archyve saugomais dokumentais, nemokamai aplankyti buvusius KGB rūmus ir Lietuvos ypatingojo archyvo saugomų dokumentų saugyklas.

GYVO ARCHYVO DIENOS tema – Lietuva sovietinės okupacijos metais. Skaityti toliau

Naujiena Lietuvos kine: šalies kūrėjų filmus jau galima nemokamai pasižiūrėti internete (0)

Herkus-Mantas-lrkm.lt

Ką tik startavo nauja mobilioji programa, kuri suteiks galimybę bet kurioje vietoje, bet kuriuo laiku pasižiūrėti didžiojo lietuvių kino lobyno filmus savo planšetiniuose kompiuteriuose ar išmaniuose telefonuose. Tai – naujos kartos žingsnis, kurį palankiai sutinka ir lietuvių kino bendruomenė.

Daugiau nei 100 vaidybinių ir dokumentinių filmų, 1957–1981 metais sukurtų Lietuvos kino studijoje,  jau atsidūrė naujoje platformoje – „Lietuvos kino fonde“. Jis veiks mobiliosios aplikacijos principu. Tautinio kino mėgėjai norimus filmus galės pasižiūrėti nemokamai, prisijungdami internetu. Parsisiųsti filmų ir išsisaugoti nebus įmanoma. Tačiau, anot projekto sumanytojų, tokiems ketinimams tiesiog nebus priežasčių.

Skaityti toliau

D. Tarailienė: po Rusijos prašymo aišku, kur dabar yra dingęs archyvas (3)

Sovietų armijaIšgirdus, kad Rusija bando atgaivinti baudžiamąjį persekiojimą tiems, kurie po 1990-ųjų pasitraukė iš sovietų kariuomenės arba atsisakė joje tarnauti, tapo aišku, kad duomenys apie tuos jaunuolius yra Maskvoje, mano buvusios Jaunuolių karinės tarnybos reikalų komisijos  pirmininkė Dalia Tarailienė.

„Jie turi visus dokumentus ir dabar gali reikalauti to, ko mes nespėjome padaryti per 25 metus […]. Dabar jie kerta savo“, – komentarą skelbia LRT Radijo laida „60 minučių“ ir lrt.lt. Skaityti toliau

Sujungiami Lietuvos valstybiniai archyvai (0)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Vyriausybė 2014 m. liepos 2 dienos posėdyje nutarė sutikti, kad būtų pertvarkyti valstybės archyvai, siekiant sumažinti biudžetinių įstaigų skaičių, optimizuoti jų veiklą, racionaliau naudoti materialinius ir finansinius išteklius.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė sutikti, kad būtų reorganizuoti prijungimo būdu: Lietuvos literatūros ir meno Skaityti toliau

Tarptautinės archyvų dienos proga lankytojai prisilietė prie senųjų dokumentų (nuotraukos) (0)

Alkas.lt., A.Rasakevičiaus nuotr.

Birželio 9–10 dienomis visoje Lietuvoje buvo paminėta Tarptautinė archyvų diena. Šią dieną visuomenei buvo atviri įvairiausios paskirtie Lietuvos archyvai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Utenoje ir kituose miestuose.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas Vilniuje birželio 9 d. paskelbė atvirųjų durų dieną. Iš ryto archyvo svečiams surengė ekskursiją „Pažintis su archyvu“, o vėliau pasiūlė specializuotą ekskursiją valstybės archyvų darbuotojams. Skaityti toliau

Ištirtas 1757 m. dokumentas atskleidžia K. Donelaičio epochą (0)

DokumentasLMA Vrublevskių bibliotekoje saugomas visas pluoštas su K. Donelaičio epocha Rytprūsiuose tiesiogiai susijusių dokumentų. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto jaunesnysis darbuotojas Darius Barasa publikavo vieną iš dokumentų – atliko F. Pastenacio, špitolės prie Gumbinės bažnyčios pamokslininko, 1757 m. rašyto dienoraščio fragmento tyrimą. Publikacija „Apie upėn išpiltus miltus ir išbaidytus žydų lupikautojus. Septynmečio karo atgarsiai viename 1757 m. dokumente“ išspausdinta straipsnių rinkinyje Acta Historica Universitatis Klaipedensis (t. XXVI). Skaityti toliau

M. Jučas. Gedimino laiškai (22)

Šiandien beveik niekas neabejoja Gedimino laiškų autentiškumu. Jie buvo rašyti Vilniuje Gedimino patarėjų pranciškonų2023 m. Vilnius minės įkūrimo 700 metų sukaktį. VU profesorius, daugelio studijų apie Lietuvos senąją istoriją autorius siūlo pažvelgti į miesto įkūrėjo Gedimino pastangas Vilnių kurti kaip europinį miestą.

Šiandien beveik niekas neabejoja Gedimino laiškų autentiškumu. Jie buvo rašyti Vilniuje Gedimino patarėjų pranciškonų, palaikiusių ryšius su Rygos pranciškonais. Turime tų laiškų publikacijas, kurias apibendrino ir iš naujo 1966 m. Vilniuje paskelbė Vladimiras Pašuto. Naujausią jų leidimą parengė Stefanas Rovelas (Stephen Rowell) – „Chartularium Lithuaniae res gestas magni ducis Gediminae illustrans“ (Vilnius, 2003). Jo publikacija pranašesnė už visas ankstesnes. Skaityti toliau

Pradeda veikti Lietuvos radijo virtuali audiobiblioteka (2)

Daugelį dešimtmečių kauptas ir ateities kartoms išsaugotas Lietuvos radijo garso archyvas tampa atviras visuomenei.

Jį bus galima pasiekti Lietuvos radijo virtualioje audiobibliotekoje portale http://lrvab.lrt.lt.

„Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija be savo pagrindinės funkcijos – kurti laidas – Skaityti toliau

Kuriama virtuali audiobiblioteka (0)

www.valstietis.lt

Visų trijų Lietuvos radijo stočių – Lietuvos radijo, „Klasikos“ ir „Opus 3“ – transliuojama programa nuo šiol įamžinama skaitmeniniame archyve, o ateityje ją bus galima rasti virtualioje audiobibliotekoje LRT svetainėje.

Lietuvos radijo programų laidos archyvuojamos pasitelkiant naująją serverių sistemą. Skaityti toliau

Etninė kultūra – LRT Aukso fonde (15)

Apie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos Aukso fondą

LRT archyvai – vertinga Lietuvos kultūros paveldo dalis, sukaupta LRT darbuotojų per daugiau kaip penkiasdešimt metų. LRT archyvuose saugoma apie 5 tūkst. valandų kino juostose ir net 30 tūkst. valandų vaizdo juostose užfiksuotos vaizdo ir garso medžiagos. Seniausias įrašas padarytas 1895 m. Per metus archyvas pasipildo maždaug tūkstančiu valandų naujos filmuotos medžiagos. Skaityti toliau