Žymos archyvas: architektūra

Mokslinėje konferencijoje aiškinsis, kaip architektūroje taikyti ekologijos idėjas (0)

Konferencija „Ekologiška architektūra“ | sa.lt nuotr.

Lapkričio 23-24 dienomis Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakultete (KTU SAF) vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Ekologiška architektūra“. Į ketvirtą kartą organizuojamą renginį atvyks urbanistai, architektai ir kiti mokslininkai ne tik iš įvairių Lietuvos universitetų, bet ir užsienio mokslo ir studijų institucijų. Susirinkę tyrėjai dalinsis savo patirtimi ir atradimais, sprendžiant problemas susijusias su klimato atšilimu, tvaria miestų plėtra.

„Urbanizacija, pramonė ir besaikis vartojimas antroje praėjusio amžiaus pusėje paskatino kurtis pirmuosius ekologinius judėjimus. Nuo to laiko buvo priimta daug aplinkosaugos įstatymų,

Skaityti toliau

Štirlicas. Nežinomos bylos. Misija – Lietuva. ARCHITEKTŪRINIS RUDUDU (0)

Štirlicas. Nežinomos bylos | Alkas.lt koliažas

– O kas vyksta su Vilniaus Lukiškių aikšte? Man atrodo, kad ją projektavo tie architektai, kuriems licenciją atėmė, – liūdnas buvo psichiatras K. Masiulis.

– Dėl visko kaltas apsirijimas. Aš tau atskleisiu paslaptį, iš ko idėjas semiasi Lietuvos architektai – visuose miestuose tas pats, ir Lukiškės – ne išimtis – Štirlicas ištraukė ir parodė pyrago su obuoliais, puošto kapota tešla, nuotrauką.

– Bet linijos nesutampa, – išlemeno psichiatras K. Masiulis, įsižiūrėjęs į nuotrauką. Skaityti toliau

Škotijos architektė Karen Forbes: Šimtmetį turėtumėte švęsti drąsiai (0)

Architektura.EvolutionTower_vdu.lt

Spalio 25-ąją, trečiadienį, 17.30 val., Kaune, Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S. Daukanto g. 25) škotų architektė, profesorė Karen Forbes skaitys pranešimą tema „Tarp meno ir architektūros“ ir pasitelks savo ilgametę patirtį kūrybinėse dirbtuvėse „Kaunas 18+18“, kurios bus skirtos Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio įprasminimui Kaune.

„Kaune valstybingumo šimtmetis viešose erdvėse turėtų būti švenčiamas drąsiai, apibrėžiant miesto ateities tikslus. Svarbu atkreipti dėmesį į atsiradusius naujus būdus gyventi, dirbti ir bendrauti, atsižvelgiant į ekologiją, gamtą“, – pataria profesorė K. Skaityti toliau

Žymus Berlyno architektas – apie viešąsias erdves, neteisingus draudimus ir „tapimą” benamiu (0)

renginys po tiltu_rengeju nuotr

Koks yra individų ir bendruomenės santykis? Kaip architektūra veikia bendruomenes ir atvirkščiai? Kaip būtų galima pagerinti šią sąveiką? Į tokius klausimus bandė atsakyti Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) trečio kurso architektūros studentai, dalyvavę rugsėjo 15 d., penktadienį pasibaigusiose architektūros dirbtuvėse „ME, YOU AND US“.

Vienas iš jų kuratorių – lietuviškų šaknų turintis žymus Berlyno architektas Slavis Počebutas (Slavis Poczebutas), nevengiantis ne tik dalintis savo didele patirtimi su studentais, tačiau ir turintis sveikai kritišką požiūrį

Skaityti toliau

Bažnyčios bokštas jau netrukus pakvies iš aukštai pasigrožėti Palanga (0)

Palangos bažnyčios bokštas | Palanga.lt nuotr.

Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios bokšto apžvalgos aikštelę rengiantys restauratoriai jau „dėlioja paskutinius taškus“. Pasigrožėti vaizdu, atsiveriančiu iš daugiau nei dvidešimties metrų aukščio, bus galima jau netrukus.

Pasak bokšto remonto darbus atliekančios UAB „Pamario restauratorius“ direktoriaus pavaduotojo Algimanto Zokaičio, didžioji dalis remonto darbų jau atlikta. „Net ir laikrodį jau paleidome, o tai rodo, kad esame smarkiai pasistūmėję į priekį“, – sakė A. Zokaitis. Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (X): švieslangiai (situacija 2008–2010 m.) (nuotraukos) (0)

Vilnius, Žvėryno r., Vytauto g. 10 | A. Stabrausko nuotr.

(Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: I. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiaiverandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai; IX. Stogų skydai, 1 dalis2 dalis; 3 dalis 

X. Švieslangiai

Švieslangis  savo dydžiu mažesnis už langą, kartais visai miniatiūrinis. Tai papildomas vienos ar kitos namo dalies – laukujų Skaityti toliau

R. Pilkauskas. Idėjų mišrainė veda į neviltį (0)

Kupiskis.lt nuotr.

Kalbėsime apie Lauryno Stuokos-Gucevičiaus aikštę Kupiškio centre, kuri per laiką iš turgaus aikštės pavirto miesto skveru, nors ir išlaikė tradicinį aikštės pavadinimą.

2016 m. vasario 26 d. baigėsi supaprastinto atviro projekto konkurso „Kupiškio Lauryno Stuokos Gucevičiaus aikštės rekonstravimas“ pasiūlymų pateikimo terminas. Pristatyta 15 pakuočių su pasiūlymais, iš kurių 4 buvo atmestos dėl anonimiškumo pažeidimų supakuojant projektus. Parodoje eksponuota 11 projektų. Skaityti toliau

Joniškyje atidaryta Baltoji sinagoga (0)

Baltoji sinagoga | lrkm.lt nuotr.

Liepos 8 d.  Joniškyje buvo atidaryta Baltoji sinagoga. Vietos bendruomenei ir visai Lietuvai reikšmingo objekto atidarymas vyko Joniškio miesto šventės metu.

Joniškio miesto centre esanti Baltoji sinagoga yra vienas seniausių miesto pastatų, kurio architektūroje persipina vėlyvojo klasicizmo ir romantizmo stilių bruožai. Kartu su vėliau pastatyta Raudonąja sinagoga sudaro neeilinį XIX amžiaus sinagogų kompleksą. Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Išėję Žvėryno namai (5): Kęstučio 37, 46, 46A, 48 ir Birutės 42 (nuotraukos) (0)

Vilnius, Kęstučio 37. | V. Šaulio nuotr.

„Išėjus“ namui, kartais toje vietoje dar bent kelis pavasarius suspėja nužydėti ne tik kiaulpienės, bet ir gyventojų sodintos gėlės (1 nuotr.). Kitu atveju, beregint, sakytume, dar šiltoje „gūžtoje“ išauga naujas pastatas, savo išvaizda (formomis, netgi spalva) neatpažįstamai pakeisdamas tą gatvės kampą (2 nuotr.).

Kęstučio 37.  Čia dabar rasite dviaukštę „Maximą“. Žvėryne gyvenusio kraštotyrininko Vlado Šaulio negatyvuose yra du čia stovėjusio pastato fragmentai Skaityti toliau

Seimas pritarė Architektūros įstatymui (0)

buildipedia.com nuotr.

Seimas pritarė ilgus dešimtmečius nepriimtam Architektūros įstatymui, kuriuo siekiama įtvirtinti architektūros, kaip vienos svarbiausių ir ilgiausiai išliekančių žmogaus kultūrinės veiklos rezultatų, svarbą.

Architektūros įstatyme, kurį kiek anksčiau detaliai pristatė aplinkos apsaugos ministras Kęstutis Navickas, apibrėžta architekto sąvoka, veiklos principai, architektų teisės ir pareigos bei kvalifikacijos reikalavimai ir kt. Įstatymas įtvirtina esmines architektūros kokybę Skaityti toliau

J.R. Palys: Semantiniai ženklai sukuria jaukumo pojūtį mieste (1)

Jurgis Rimvydas Palys | asmeninė nuotr.

Turite savo mylimiausią kirpyklą? Rytą mėgstate pasitikti su kavos puodeliu jaukioje kavinėje esančioje šalia namų? Su draugų kompanija turite lankomiausią vietą? Kiekvieną rytą su šypsena jus sveikina ta pati paštininkė? Pasak architekto Jurgio Rimvydo Palio, būtent tokie, iš pirmo žvilgsnio smulkūs semantiniai ženklai  suteikia miestui jaukumą ir atpažįstamumą.

„Vietų atpažįstamumas arba semantiniai ženklai yra būtent tai, kas suteikia miestui dvasią. Nors ne visada juos sąmoningai pastebime, bet tai suteikia komfortabilaus gyvenimo pajutimą“, – tokiais žodžiais konferenciją „Darni Kauno miesto plėtra tarpukariu ir dabar“ vykusią Namų idėjų centre „NIC“ pradėjo architektas, urbanistas, Skaityti toliau

Žemaitijos nacionaliniame parke atidaryta nuotraukų paroda ,,Pasižvalgymai po Žemaitijos nacionalinį parką“ (0)

Fotografai lankė Parko menininkus. Pas Justiną Jonušą. | A.Kuprelytės nuotr.

2017 m. gegužės 3 dieną Platelių dvaro svirne atidaryta paroda „Pasižvalgymai po Žemaitijos nacionalinį parką“. Parodoje eksponuojamos Antano Jonaičio, Loretos ir Sigito Kazlauskų, Kosto Slivskio, Kristinos Paulauskaitės, Kęstučio Vaitkaus, Ilonos Vaitiekutės, Manto Viržinto, Alinos Petrikienės, Violetos Mačienės, Vėjūnės Dimaitės, Vidos Šmitienės, Sigitos Lubauskės, Silvos Galvadiškytės  nuotraukos.

Parodos atidaryme dalyvavo fotografai iš Plungės, Viekšnių, Rietavo, Klaipėdos. Fotoklubo „Žybt“ vadovas Mantas Viržintas padėkojo projekto parodos „Pasižvalgymai po Žemaitijos nacionalinį parką“ Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Mediniai Žvėryno namai (2): Sakalų g. 14 (nuotraukos) (3)

3 (3)

Žvėryno namas  Sakalų g. 14 yra neregistrinis. Pastatytas 1940 metais, taigi vienas iš tų, kurie užbaigia tarpukariu pastatytų medinių namų galeriją.

Pasak šio namo gyventojo pono Valerijaus, „nieko čia įdomaus, paprasta architektūra“. Gerbiame jo, kurio krūtinę jūreiviška „telniaška“ dengia tikriausiai ne šiaip sau, nuomonę, bet vis dėl to kai ką čia verta pamatyti.

Namas prastos (faktiškai avarinės) būklės. Nuplyšę stogo dangos ploteliai, byrančios kaminų plytos, išsiklaipę lietvamzdžiai, nuo menkiausio lietaus mirkstantys prasti Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Mediniai Žvėryno namai (1): Traidenio g. 25 (1)

1.traidenio25 (2010 m.)-1200

Vienų senųjų Vilniaus miesto Žvėryno rajono medinių namų jau nebėra (apie juos rašome cikle „Išėję Žvėryno namai“), jų vietoje stovi kiti pastatai, nauji.

Kiti senieji jau prikelti naujam gyvenimui (pvz., Dionizo Poškos g. 61) arba stovi apgaubti pastolių, ir jie „prisikels“ (pvz., Vytauto 51, apie 10 metų buvęs namu vaiduokliu, išdaužytais stiklais ir apdraskytas).

Trečių likimas neaiškus: palengva vis labiau nuskursta, stovi kiaurais šonais, nubyra paskutiniai ornamentai. Juose vis dar kažkas gyvena arba nebegyvena: langai ir durys Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (VI): rizalitai (situacija 2008–2010 m.) (nuotraukos) (0)

Vilnius, Dionizo Poškos g. 42. | A. Stabrausko nuotr.

 (Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: I. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiaiverandos, pavėsinės; IV. Langai. V. Sienos ir kerčios)

  1. Rizalitai (situacija 2008–2010 m.)

Pastato rizalitu vadinama architektūrinė  dalis, atsikišusi per visą statinio aukštį (itališkai „risalita“ – kyšulys). Apačioje gali būti įrengtas priebutis, o ant jo – viršutinė rizalito dalis.  Rizalito forma paprastai stačiakampis (ką matome ir iš čia pateiktų pavyzdžių), bet gali būti ir pusapskritimis, trapecija. Pozicija įvairi:  pastato fasado viduryje (vidurinis), Skaityti toliau

Dizaino ekspertė apie Kauną: Jis vertas tapti Europos kultūros sostine (0)

Beatričė Leanza | Asmeninė nuotr.

Iš Kinijos į Lietuvą trumpam atvykusi Pekino dizaino savaitės tarptautinės programos vadovė Beatričė Leanza įsitikino: keliauti beveik 7 tūkst. kilometrų buvo verta. Po apsilankymo Kaune žinoma meno tyrėja ir kultūros projektų kuratorė neslėpė simpatijų miestui ir žadėjo čia dar sugrįžti.

„Tai mano pirma viešnagė Lietuvoje. Turiu pripažinti, kad pirmas įspūdis gana pritrenkiantis. Jaučiuosi privilegijuota, galėdama iš taip arti pažinti miestą. Turėjome įdomią diskusiją apie ambicijas tapti 2022-ųjų Europos kultūros sostine. Aš sergu už Kauną. Įsitikinau, kad jis tikrai vertas būti Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (V-2): sienos ir kerčios (situacija 2008–2010 m.) (nuotraukos) (0)

19.vytauto29

 (Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: 1. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: 2.Laukujos durys; 3.Priebučiai,verandos, pavėsinės; 4. Langai)

V. Sienos ir kerčios (situacija 2008–2010 m.). II dalis

4. Mišri puošyba

Šiuo atveju būdinga, kad sienos puoštos kiaurapjūvio ornamentais, o kerčios – profiliuotais (ar bent truputį profiliuota jų apdaila) Skaityti toliau

K. Aleknaitė. Namai – didžiausia vertybė. Namų simbolika etninėje kultūroje (1)

Pirkia. Dzūkija. XX a. Lietuvių liaudies menas. Architektūra I knyga. 171

Kokia mintis, pati pirmoji užgimsta galvoje, kai pamąstome apie namus, kai ištariame žodį – „namai“?

Ko gero, daugeliui šis žodis siejasi su – jaukumu, ramybe, šiluma…

Kitiems, tai – saugus kampelis, erdvė, kurioje galima pasislėpti nuo gyvenimo negandų, kasdienių vargų. Tai vieta, kurioje galima pasisemti taip reikiamos vidinės ramybės, drąsos kovoti ir siekti tikslų, ryžto, kuris padės užtikrintai žengti per tokį širdžiai mielą, ašarų prisigėrusį ir džiaugsmingo juoko girdėjusį – namų slenkstį. Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (V-1): sienos ir kerčios (situacija 2008–2010 m.) (nuotraukos) (0)

Birutės g. 16C | A. Stabrausko nuotr.

Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: 1. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: 2. Laukujos durys ; 3. Priebučiaiverandos, pavėsinės; 4. Langai. 

V. SIENOS IR KERČIOS (situacija 2008–2010 m.). I dalis 

Fasadų sienų ir kerčių puošyba nėra tokia gausi ir juo labiau ne tokia įvairi, kaip kad durų arba langų, bet ir kuklūs namukai retsykiais turi bent jau profiliuotas kerčių prikaltes, o turtingų gyventojų namų ir sienos, ir kerčios, suprantama, buvo Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Lietuvių menas sovietmečiu – tarp kūrybos ir griovimo (video) (1)

Aloyzas Stasiulevičius ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Ši „Aktualiosios istorijos“ laida skirta sovietmečio vaizduojamajam menui. Apie jį laidos vedėjui Tomui Baranauskui pasakoja įvykių amžininkas dailininkas Aloyzas Stasiulevičius.

Ar sovietmečio menas buvo vienalytis? Kas pasikeitė mirus Stalinui? Ar Lietuvoje dirbę menininkai buvo labai priklausomi nuo ideologinių reikalavimų? Kokie svarbiausi šio laikotarpio lietuvių meno pasiekimai? Ar galime didžiuotis tuo, kad lietuvių išeivijos atstovas Jurgis Mačiūnas sukūrė pasaulyje žinomą „Fluxus“ meno (ar antimeno) srovę? Kokie jo ryšiai su komunistine ideologija ir sovietine Lietuva? Skaityti toliau

Išlikęs laikas. LDK mūrų istorijos (0)

paroda-ldk-muraiGruodžio pradžioje Naujajame arsenale, Arsenalo g. 1, atidaryta Raimondo Paknio fotografijų paroda „Išlikęs laikas. LDK mūrų istorijos“. Parodą galima aplankyti iki 2017 m. sausio 9 d.

Fotografo Raimondo Paknio vardas paprastai siejamas su leidyba: jo leidyklos istorija prasidėjo 1993-iaisiais nuo didžiulio pasisekimo sulaukusio albumo Lietuvos bažnyčių menas, parengto kartu su kolega Arūnu Baltėnu. Netrukus pasirodė vėlgi abiejų fotografų leidinys Senoji lietuvių skulptūra. R. Paknio leidykla užsiėmė teritoriją ir jau beveik ketvirtį amžiaus jos neapleidžia. Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Išėję Žvėryno namai (3): Birutės g. 40, Vilnius (nuotraukos) (0)

Koklis | A. Stabrausko nuotr.

Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre šis pastatas pažymėtas kodu 12385. Statytas XIX a. pirmojoje pusėje – XX a. pirmojoje pusėje (1916–1920 m., o paskutinė žymesnė rekonstrukcija 1932 m.). Reikšmingas architektūros ir istorijos požiūriu. Šis objektas po gaisro išmontuotas 2013 m.

XIX a. pradžioje Žvėrynas atiteko vienos iš Radvilaičių vyrui – kunigaikščiui Levui Vitgenšteinui. Jis apie 1825 m. čia, netoli Neries, virš jos pakrantės slėnio, pasistatė rezidenciją, kuri vėliau tapo Vilniaus generalgubernatoriaus vasaros rezidencija. XIX a.antrojoje pusėje pastatas rekonstruotas, jį prailginus į pietryčių pusę. XX a. pradžioje čia Skaityti toliau

A. Samalavičius. Nepakeliama „architektūrinių kalvų“ lengvybė (10)

vilniaus-panorama-a-samalaviciaus-nuotrt

Tiek greitkeliai, tiek dangoraižių statyba rodo puikius techninius darbų organizavimo ir praktinio planavimo gebėjimus kartu su paralyžiuojančia socialinės kompetencijos ir kultūrinio raštingumo stoka. /Levis Mumfordas (Lewi Mumford)/

Vilniaus miestovaizdis, dar visai neseniai garsėjęs nepaprastai subtiliu gamtos ir architektūros formų santykiu, nepriekaištinga šių dviejų elementų pusiausvyra, įspūdingomis sostinės ir aplinkinių vietovių panoramomis, pastaraisiais dešimtmečiais pakito iš esmės. Gebėjęs išsaugoti savastį per visas praėjusio amžiaus istorines kolizijas, vos per ketvirtį amžiaus jis įgavo daugybę atgrasių, niūrių bruožų. Skaityti toliau

Platelių dvaro svirne atidaroma paroda „Langai – namų akys“ (0)

langas-dzukijos-nacionaliniame-parke_o-drobelienes-nuotr

Lapkričio 29 d. 13.30 val. vyks parodos „Langai – namų akys“ atidarymas Platelių dvaro svirne. Parodoje bus pristatomos visų Lietuvos regionų langų, langinių ir verandų (gonkų) nuotraukos.

Paroda veiks nuo  lapkričio 29 d. iki gruodžio 25 d.
Ši foto paroda, skirta pamatyti vieną gražiausių architektūros bruožų – langų, langinių ir verandų (gonkų) – puošybą, kuri bene sparčiausiai nyksta visuose Lietuvos regionuose. Skaityti toliau

Ateities Lietuvos vizija pradėjo ryškėti pirmajame viešame projekto pristatyme (1)

ismanusis-miestas_renginio_akimirka_rengeju-nuotr

Lapkričio 17 d. Lietuvos architektų sąjungos rūmuose Žurnalas „Structum“ viešai pristatė projektą  „Išmanusis miestas III“, kuriuo siekiama įgyvendinti Lietuvos savivaldybių planus estetizuoti šalies visuomeninę ar gyvenamąją miestų aplinką, atgaivinti ir sukurti bei pritaikyti konkrečias teritorijas aktyviai gyventojų veiklai.

Renginyje idėjomis, kaip sukurti modernią Lietuvą, ir savo patirtimi bei mintimis, kaip naujam gyvenimui prikelti apleistas rajonų teritorijas, kuriose gyventi būtų prasminga ir patogu, dalijosi architektai, savivaldybių atstovai, projekte dalyvaujančių aukštųjų mokyklų komandos. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Gotika – „barbarų“ architektūra? (0)

Tomas Baranauskas, Darius Alekna | Alkas.lt, nuotr.

Ši „Aktualiosios istorijos“ laida skirta dar ir šiandien regimam viduramžių palikimui – architektūrai. Laidos vedėjas Tomas Baranauskas su Dariumi Alekna kalbasi apie gotikos ir romaninio stilių kilmę, skirtumus ir ilgą jų paralelinio gyvavimo laikotarpį. Kodėl ši architektūra pavadinta „romanine“ ir „gotikine“? Ką ji turi bendro su gotais ir Roma? Ar šie pavadinimai atspindi tikrovę, ar ankstesnių autorių tendencingo bei paniekinančio požiūrio pasekmė? Ar turime romaninės architektūros pavyzdžių Lietuvoje?

Darius Alekna laužo stereotipus, pareikšdamas, kad ir Lietuvoje XIV–XVI a. architektūroje Skaityti toliau

Lukiškių aikštėje siūloma pastatyti kovų už Lietuvos laisvę ženklą (8)

Lukiškių aikštė | Aplinkos ministerijos nuotr.

Lapkričio 10 d. Aplinkos ministerijoje buvo pristatyta Vyčio paramos fondo siūloma skulptūrinė-architektūrinė kompozicija Lukiškių aikštei. Aplinkos ministrui, architektams ir už Lukiškių aikštės sutvarkymo projekto įgyvendinimą atsakingiems asmenims pateikta viena iš idėjų, koks paminklas turėtų būti Lukiškių aikštės centre – tai kovų už Lietuvos laisvę simbolis Vytis.

„Kreipiamės į Lietuvos žmones, kviesdami statyti paminklą, kuris ves mus į ateitį. Skaityti toliau

Visuomenei pristatyti Panemunės pilyje atliktų darbų rezultatai (0)

Panemunės pilis | LRKM nuotr.

Spalio 27 d. Panemunės pilyje vyko renginys, skirtas aptarti pilyje atliktus statybos ir projektavimo darbus. Vilniaus dailės akademija vykdomo projekto „Panemunės pilies pietinio korpuso tvarkybos darbai ir pritaikymas visuomenės reikmėms“ tikslas – pilies erdves galutinai pritaikyti visuomenės poreikiams.

Renginio metu pristatyta atliktų darbų eiga ir iššūkiai, įvertintos tolimesnės projekto perspektyvos ir  vykdomos rekonstrukcijos įtaka pilies veiklai. Skaityti toliau

Apdovanoti geriausių naujos Lietuvos architektūros kūrinių autoriai architektai (0)

archinova_architektusajunga-lt

Spalio 21 d. KAFe pokalbių ir parodų erdvėje, (Laisvės al. 60, Kaune) Lietuvos architektūros parodos „Žvilgsnis į save 2015-2016“ metu paskelbti ir apdovanoti geriausi per pastaruosius dvejus metus Lietuvos architektų sukurti darbai.

Apžvalginės naujausios Lietuvos architektūros parodos apdovanojimus pelnė Latvijos Nacionalinio meno muziejaus Rygoje, kūrybinio ofiso gamtoje „InTegra“, vilos slėnyje Vilniuje, gyvenamojo kvartalo Vilniuje „Rasų namai“ ir biurų pastato Vilniuje „K29“ architektai. Skaityti toliau

Mirė garsus Kauno architektas A. Kančas (audio, video) (1)

Sustabdyta vaizdo įrašo akimirka

Trečiadienio naktį mirė žinomas Kauno architektas Algimantas Kančas.

1978 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą. 1978–1995 m. dirbo Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filiale (1990–1995 m. bendrovė „Kauno Miestprojektas“).

Nuo 1991 m. ir privačios projektavimo studijos vadovas. 1994 m. stažavo Vokietijoje. Nuo 1996 m. Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės instituto dėstytojas, 1996–1998 m. Skaityti toliau