Žymos archyvas: architektūra

Neįtikino koplytstulpio vieta: etnografinei stilistikai prie Seimo ekspertai nepritarė (3)

Architekto Jono Muloko stilizuotas koplytstulpis | pilotas.lt nuotr.

Vilniaus architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba neseniai apsvarstė galimybę prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų pastatyti stilizuotą koplytstulpį. Ekspertai nepritarė etnografinės stilistikos objektui miestiškoje aplinkoje bei pasiūlė paieškoti jam labiau tinkančios vietos.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas ir Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisija, nagrinėdamos architekto Dariaus Linarto pateiktus atminimo ženklo – išeivijos architekto Jono Muloko stilizuoto koplytstulpio Skaityti toliau

Pavilniui – geri architektūriniai sumanymai (0)

I vieta interjeras_architektusajunga.lt

Lietuvos architektų sąjungoje (LAS)  paskelbti pirmojo kompleksinio individualių gyvenamųjų namų kvartalo konkurso nugalėtojai.

LAS surengė dar vieną architektūros konkursą – ko gero, pirmą kartą konkurso būdu išrinkti geriausi sumanymai individualių namų kvartalui. Nedidele balsų persvara nugalėjo „Studija lape“ architektų pasiūlymas, antroji vieta skirta „Paleko ARCH studijai“, trečioji – architektų biurui „Urbanistinė architektūra“. Skaityti toliau

M. Purvinas. Modernybė ir kaimų paveldas (7)

dr. Martynas Purvinas | ve.lt nuotr.

Kaip iš tiesų atrodo tas modernus Vakarų pasaulis, kurį vis bandome vytis?

2017 m. rugsėjo mėnesį Belgijoje, Levene, vyko eilinė tarptautinė konferencija „Kaimo istorija 2017“ („Rural History 2017“), skirta kaimų istorijos tyrimams. Tokios konferencijos rengiamos kas dveji metai, jos jau vyko Didžiojoje Britanijoje, Šveicarijoje ir Ispanijoje. Į šį renginį susirinko apie 400 specialistų iš visų pasaulio žemynų (išskyrus Antarktidą): 44 britai, 39 ispanai, po 35 italus ir belgus, 32 vokiečiai, 29 prancūzai, 26 švedai, po 22 olandus ir JAV atstovus ir kiti. Paminėtini specialistai iš Japonijos ir daugumos Lotynų Amerikos šalių, Ganos ir Namibijos, Skaityti toliau

K. Zaleckis: Turime ko pasimokyti iš senovės civilizacijų miestų planavimo (nuotraukos) (0)

Kęstutis Zaleckis | Kauno technologijos universiteto nuotr.

„Anglakalbėje literatūroje nėra aptarti ir aiškiai ištirti majų bei actekų miestų planavimo modeliai, kurie yra laikomi „nedirektyviniais“. Tai būdas planuoti miestus per svarbiausių objektų išdėstymą pagal tam tikrą, nebūtinai akivaizdžią, tačiau miesto gyvenimui labai svarbią logiką, lokalioms struktūroms leidžiant vystytis organiškai“, – sako Meksikoje viešėjęs prof. Kęstutis Zaleckis.

Pasak jo, šias senovės civilizacijų paliktas žinias galima naudingai pritaikyti šiais laikais, kai siekiama pereiti prie dinamiškų, o ne statiškų miesto planavimo modelių. Skaityti toliau

Laisvės alėjos rekonstrukciją stabdo įtarimų sulaukusi įmonė (0)

Laisvės alėja | Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Praėjusią savaitę turėjusį įvykti sutarties dėl Laisvės alėjos rekonstrukcijos pasirašymą bando stabdyti iš konkurso pašalinta bendrovė „Hidrostatyba“, kuri kreipėsi į teismą. Ši kompanija Kauno miesto savivaldybei konkurso metu pateikė galimai tikrovės neatitinkančius dokumentus dėl Laisvės alėjai skirto granito kokybės.

Praėjusių metų pabaigoje, Kauno miesto savivaldybė sulaukė keturių pasiūlymų dėl Laisvės alėjos rekonstrukcijos. Vertindama statybos kompanijų pasiūlymus, Skaityti toliau

JAV architektūros sąjungos žurnalas „Architect“ Didįjį apdovanojimą skyrė lietuvių projektui (2)

Slėnio vila | „Arches“ nuotr.

Pagal Lietuvos architektų studijos „Arches“ projektą Vilniuje pastatyta „Slėnio vila“ ką tik pagerbta architektūros žurnalo „Architect“ tarptautinio gyvenamosios architektūros konkurso Didžiuoju apdovanojimu. Garbingo Amerikos architektūros sąjungos (AIA) žurnalo apdovanojimo bei plojimų lietuviai nusipelnė didesnių nei 280 m² ploto individualių gyvenamųjų namų kategorijoje.

Amerikos architektūros sąjungos (AIA) žurnalo „Architect“ konkurso „Gyvenamosios architektūros dizaino apdovanojimai“ Skaityti toliau

Mokslinėje konferencijoje aiškinsis, kaip architektūroje taikyti ekologijos idėjas (0)

Konferencija „Ekologiška architektūra“ | sa.lt nuotr.

Lapkričio 23-24 dienomis Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakultete (KTU SAF) vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Ekologiška architektūra“. Į ketvirtą kartą organizuojamą renginį atvyks urbanistai, architektai ir kiti mokslininkai ne tik iš įvairių Lietuvos universitetų, bet ir užsienio mokslo ir studijų institucijų. Susirinkę tyrėjai dalinsis savo patirtimi ir atradimais, sprendžiant problemas susijusias su klimato atšilimu, tvaria miestų plėtra. Skaityti toliau

Štirlicas. Nežinomos bylos. Misija – Lietuva. ARCHITEKTŪRINIS RUDUDU (2)

Štirlicas. Nežinomos bylos | Alkas.lt koliažas

– O kas vyksta su Vilniaus Lukiškių aikšte? Man atrodo, kad ją projektavo tie architektai, kuriems licenciją atėmė, – liūdnas buvo psichiatras K. Masiulis.

– Dėl visko kaltas apsirijimas. Aš tau atskleisiu paslaptį, iš ko idėjas semiasi Lietuvos architektai – visuose miestuose tas pats, ir Lukiškės – ne išimtis – Štirlicas ištraukė ir parodė pyrago su obuoliais, puošto kapota tešla, nuotrauką.

– Bet linijos nesutampa, – išlemeno psichiatras K. Masiulis, įsižiūrėjęs į nuotrauką. Skaityti toliau

Škotijos architektė Karen Forbes: Šimtmetį turėtumėte švęsti drąsiai (0)

Architektura.EvolutionTower_vdu.lt

Spalio 25-ąją, trečiadienį, 17.30 val., Kaune, Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S. Daukanto g. 25) škotų architektė, profesorė Karen Forbes skaitys pranešimą tema „Tarp meno ir architektūros“ ir pasitelks savo ilgametę patirtį kūrybinėse dirbtuvėse „Kaunas 18+18“, kurios bus skirtos Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio įprasminimui Kaune.

„Kaune valstybingumo šimtmetis viešose erdvėse turėtų būti švenčiamas drąsiai, apibrėžiant miesto ateities tikslus. Svarbu atkreipti dėmesį į atsiradusius naujus būdus gyventi, dirbti ir bendrauti, atsižvelgiant į ekologiją, gamtą“, – pataria profesorė K. Skaityti toliau

Žymus Berlyno architektas – apie viešąsias erdves, neteisingus draudimus ir „tapimą” benamiu (0)

renginys po tiltu_rengeju nuotr

Koks yra individų ir bendruomenės santykis? Kaip architektūra veikia bendruomenes ir atvirkščiai? Kaip būtų galima pagerinti šią sąveiką? Į tokius klausimus bandė atsakyti Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) trečio kurso architektūros studentai, dalyvavę rugsėjo 15 d., penktadienį pasibaigusiose architektūros dirbtuvėse „ME, YOU AND US“.

Vienas iš jų kuratorių – lietuviškų šaknų turintis žymus Berlyno architektas Slavis Počebutas (Slavis Poczebutas), nevengiantis ne tik dalintis savo didele patirtimi su studentais, tačiau ir turintis sveikai kritišką požiūrį

Skaityti toliau

Bažnyčios bokštas jau netrukus pakvies iš aukštai pasigrožėti Palanga (0)

Palangos bažnyčios bokštas | Palanga.lt nuotr.

Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios bokšto apžvalgos aikštelę rengiantys restauratoriai jau „dėlioja paskutinius taškus“. Pasigrožėti vaizdu, atsiveriančiu iš daugiau nei dvidešimties metrų aukščio, bus galima jau netrukus.

Pasak bokšto remonto darbus atliekančios UAB „Pamario restauratorius“ direktoriaus pavaduotojo Algimanto Zokaičio, didžioji dalis remonto darbų jau atlikta. „Net ir laikrodį jau paleidome, o tai rodo, kad esame smarkiai pasistūmėję į priekį“, – sakė A. Zokaitis. Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (X): švieslangiai (situacija 2008–2010 m.) (nuotraukos) (0)

Vilnius, Žvėryno r., Vytauto g. 10 | A. Stabrausko nuotr.

(Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: I. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiaiverandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai; IX. Stogų skydai, 1 dalis2 dalis; 3 dalis 

X. Švieslangiai

Švieslangis  savo dydžiu mažesnis už langą, kartais visai miniatiūrinis. Tai papildomas vienos ar kitos namo dalies – laukujų Skaityti toliau

R. Pilkauskas. Idėjų mišrainė veda į neviltį (0)

Kupiskis.lt nuotr.

Kalbėsime apie Lauryno Stuokos-Gucevičiaus aikštę Kupiškio centre, kuri per laiką iš turgaus aikštės pavirto miesto skveru, nors ir išlaikė tradicinį aikštės pavadinimą.

2016 m. vasario 26 d. baigėsi supaprastinto atviro projekto konkurso „Kupiškio Lauryno Stuokos Gucevičiaus aikštės rekonstravimas“ pasiūlymų pateikimo terminas. Pristatyta 15 pakuočių su pasiūlymais, iš kurių 4 buvo atmestos dėl anonimiškumo pažeidimų supakuojant projektus. Parodoje eksponuota 11 projektų. Skaityti toliau

Joniškyje atidaryta Baltoji sinagoga (0)

Baltoji sinagoga | lrkm.lt nuotr.

Liepos 8 d.  Joniškyje buvo atidaryta Baltoji sinagoga. Vietos bendruomenei ir visai Lietuvai reikšmingo objekto atidarymas vyko Joniškio miesto šventės metu.

Joniškio miesto centre esanti Baltoji sinagoga yra vienas seniausių miesto pastatų, kurio architektūroje persipina vėlyvojo klasicizmo ir romantizmo stilių bruožai. Kartu su vėliau pastatyta Raudonąja sinagoga sudaro neeilinį XIX amžiaus sinagogų kompleksą. Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Išėję Žvėryno namai (5): Kęstučio 37, 46, 46A, 48 ir Birutės 42 (nuotraukos) (0)

Vilnius, Kęstučio 37. | V. Šaulio nuotr.

„Išėjus“ namui, kartais toje vietoje dar bent kelis pavasarius suspėja nužydėti ne tik kiaulpienės, bet ir gyventojų sodintos gėlės (1 nuotr.). Kitu atveju, beregint, sakytume, dar šiltoje „gūžtoje“ išauga naujas pastatas, savo išvaizda (formomis, netgi spalva) neatpažįstamai pakeisdamas tą gatvės kampą (2 nuotr.).

Kęstučio 37.  Čia dabar rasite dviaukštę „Maximą“. Žvėryne gyvenusio kraštotyrininko Vlado Šaulio negatyvuose yra du čia stovėjusio pastato fragmentai Skaityti toliau

Seimas pritarė Architektūros įstatymui (0)

buildipedia.com nuotr.

Seimas pritarė ilgus dešimtmečius nepriimtam Architektūros įstatymui, kuriuo siekiama įtvirtinti architektūros, kaip vienos svarbiausių ir ilgiausiai išliekančių žmogaus kultūrinės veiklos rezultatų, svarbą.

Architektūros įstatyme, kurį kiek anksčiau detaliai pristatė aplinkos apsaugos ministras Kęstutis Navickas, apibrėžta architekto sąvoka, veiklos principai, architektų teisės ir pareigos bei kvalifikacijos reikalavimai ir kt. Įstatymas įtvirtina esmines architektūros kokybę Skaityti toliau

J.R. Palys: Semantiniai ženklai sukuria jaukumo pojūtį mieste (1)

Jurgis Rimvydas Palys | asmeninė nuotr.

Turite savo mylimiausią kirpyklą? Rytą mėgstate pasitikti su kavos puodeliu jaukioje kavinėje esančioje šalia namų? Su draugų kompanija turite lankomiausią vietą? Kiekvieną rytą su šypsena jus sveikina ta pati paštininkė? Pasak architekto Jurgio Rimvydo Palio, būtent tokie, iš pirmo žvilgsnio smulkūs semantiniai ženklai  suteikia miestui jaukumą ir atpažįstamumą.

„Vietų atpažįstamumas arba semantiniai ženklai yra būtent tai, kas suteikia miestui dvasią. Nors ne visada juos sąmoningai pastebime, bet tai suteikia komfortabilaus gyvenimo pajutimą“, – tokiais žodžiais konferenciją „Darni Kauno miesto plėtra tarpukariu ir dabar“ vykusią Namų idėjų centre „NIC“ pradėjo architektas, urbanistas, Skaityti toliau

Žemaitijos nacionaliniame parke atidaryta nuotraukų paroda ,,Pasižvalgymai po Žemaitijos nacionalinį parką“ (0)

Fotografai lankė Parko menininkus. Pas Justiną Jonušą. | A.Kuprelytės nuotr.

2017 m. gegužės 3 dieną Platelių dvaro svirne atidaryta paroda „Pasižvalgymai po Žemaitijos nacionalinį parką“. Parodoje eksponuojamos Antano Jonaičio, Loretos ir Sigito Kazlauskų, Kosto Slivskio, Kristinos Paulauskaitės, Kęstučio Vaitkaus, Ilonos Vaitiekutės, Manto Viržinto, Alinos Petrikienės, Violetos Mačienės, Vėjūnės Dimaitės, Vidos Šmitienės, Sigitos Lubauskės, Silvos Galvadiškytės  nuotraukos.

Parodos atidaryme dalyvavo fotografai iš Plungės, Viekšnių, Rietavo, Klaipėdos. Fotoklubo „Žybt“ vadovas Mantas Viržintas padėkojo projekto parodos „Pasižvalgymai po Žemaitijos nacionalinį parką“ Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Mediniai Žvėryno namai (2): Sakalų g. 14 (nuotraukos) (3)

3 (3)

Žvėryno namas  Sakalų g. 14 yra neregistrinis. Pastatytas 1940 metais, taigi vienas iš tų, kurie užbaigia tarpukariu pastatytų medinių namų galeriją.

Pasak šio namo gyventojo pono Valerijaus, „nieko čia įdomaus, paprasta architektūra“. Gerbiame jo, kurio krūtinę jūreiviška „telniaška“ dengia tikriausiai ne šiaip sau, nuomonę, bet vis dėl to kai ką čia verta pamatyti.

Namas prastos (faktiškai avarinės) būklės. Nuplyšę stogo dangos ploteliai, byrančios kaminų plytos, išsiklaipę lietvamzdžiai, nuo menkiausio lietaus mirkstantys prasti Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Mediniai Žvėryno namai (1): Traidenio g. 25 (1)

1.traidenio25 (2010 m.)-1200

Vienų senųjų Vilniaus miesto Žvėryno rajono medinių namų jau nebėra (apie juos rašome cikle „Išėję Žvėryno namai“), jų vietoje stovi kiti pastatai, nauji.

Kiti senieji jau prikelti naujam gyvenimui (pvz., Dionizo Poškos g. 61) arba stovi apgaubti pastolių, ir jie „prisikels“ (pvz., Vytauto 51, apie 10 metų buvęs namu vaiduokliu, išdaužytais stiklais ir apdraskytas).

Trečių likimas neaiškus: palengva vis labiau nuskursta, stovi kiaurais šonais, nubyra paskutiniai ornamentai. Juose vis dar kažkas gyvena arba nebegyvena: langai ir durys Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (VI): rizalitai (situacija 2008–2010 m.) (nuotraukos) (0)

Vilnius, Dionizo Poškos g. 42. | A. Stabrausko nuotr.

 (Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: I. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiaiverandos, pavėsinės; IV. Langai. V. Sienos ir kerčios)

  1. Rizalitai (situacija 2008–2010 m.)

Pastato rizalitu vadinama architektūrinė  dalis, atsikišusi per visą statinio aukštį (itališkai „risalita“ – kyšulys). Apačioje gali būti įrengtas priebutis, o ant jo – viršutinė rizalito dalis.  Rizalito forma paprastai stačiakampis (ką matome ir iš čia pateiktų pavyzdžių), bet gali būti ir pusapskritimis, trapecija. Pozicija įvairi:  pastato fasado viduryje (vidurinis), Skaityti toliau

Dizaino ekspertė apie Kauną: Jis vertas tapti Europos kultūros sostine (0)

Beatričė Leanza | Asmeninė nuotr.

Iš Kinijos į Lietuvą trumpam atvykusi Pekino dizaino savaitės tarptautinės programos vadovė Beatričė Leanza įsitikino: keliauti beveik 7 tūkst. kilometrų buvo verta. Po apsilankymo Kaune žinoma meno tyrėja ir kultūros projektų kuratorė neslėpė simpatijų miestui ir žadėjo čia dar sugrįžti.

„Tai mano pirma viešnagė Lietuvoje. Turiu pripažinti, kad pirmas įspūdis gana pritrenkiantis. Jaučiuosi privilegijuota, galėdama iš taip arti pažinti miestą. Turėjome įdomią diskusiją apie ambicijas tapti 2022-ųjų Europos kultūros sostine. Aš sergu už Kauną. Įsitikinau, kad jis tikrai vertas būti Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (V-2): sienos ir kerčios (situacija 2008–2010 m.) (nuotraukos) (0)

19.vytauto29

 (Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: 1. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: 2.Laukujos durys; 3.Priebučiai,verandos, pavėsinės; 4. Langai)

V. Sienos ir kerčios (situacija 2008–2010 m.). II dalis

4. Mišri puošyba

Šiuo atveju būdinga, kad sienos puoštos kiaurapjūvio ornamentais, o kerčios – profiliuotais (ar bent truputį profiliuota jų apdaila) Skaityti toliau

K. Aleknaitė. Namai – didžiausia vertybė. Namų simbolika etninėje kultūroje (2)

Pirkia. Dzūkija. XX a. Lietuvių liaudies menas. Architektūra I knyga. 171

Kokia mintis, pati pirmoji užgimsta galvoje, kai pamąstome apie namus, kai ištariame žodį – „namai“?

Ko gero, daugeliui šis žodis siejasi su – jaukumu, ramybe, šiluma…

Kitiems, tai – saugus kampelis, erdvė, kurioje galima pasislėpti nuo gyvenimo negandų, kasdienių vargų. Tai vieta, kurioje galima pasisemti taip reikiamos vidinės ramybės, drąsos kovoti ir siekti tikslų, ryžto, kuris padės užtikrintai žengti per tokį širdžiai mielą, ašarų prisigėrusį ir džiaugsmingo juoko girdėjusį – namų slenkstį. Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (V-1): sienos ir kerčios (situacija 2008–2010 m.) (nuotraukos) (0)

Birutės g. 16C | A. Stabrausko nuotr.

Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: 1. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: 2. Laukujos durys ; 3. Priebučiaiverandos, pavėsinės; 4. Langai. 

V. SIENOS IR KERČIOS (situacija 2008–2010 m.). I dalis 

Fasadų sienų ir kerčių puošyba nėra tokia gausi ir juo labiau ne tokia įvairi, kaip kad durų arba langų, bet ir kuklūs namukai retsykiais turi bent jau profiliuotas kerčių prikaltes, o turtingų gyventojų namų ir sienos, ir kerčios, suprantama, buvo Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Lietuvių menas sovietmečiu – tarp kūrybos ir griovimo (video) (1)

Aloyzas Stasiulevičius ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Ši „Aktualiosios istorijos“ laida skirta sovietmečio vaizduojamajam menui. Apie jį laidos vedėjui Tomui Baranauskui pasakoja įvykių amžininkas dailininkas Aloyzas Stasiulevičius.

Ar sovietmečio menas buvo vienalytis? Kas pasikeitė mirus Stalinui? Ar Lietuvoje dirbę menininkai buvo labai priklausomi nuo ideologinių reikalavimų? Kokie svarbiausi šio laikotarpio lietuvių meno pasiekimai? Ar galime didžiuotis tuo, kad lietuvių išeivijos atstovas Jurgis Mačiūnas sukūrė pasaulyje žinomą „Fluxus“ meno (ar antimeno) srovę? Kokie jo ryšiai su komunistine ideologija ir sovietine Lietuva? Skaityti toliau

Išlikęs laikas. LDK mūrų istorijos (0)

paroda-ldk-muraiGruodžio pradžioje Naujajame arsenale, Arsenalo g. 1, atidaryta Raimondo Paknio fotografijų paroda „Išlikęs laikas. LDK mūrų istorijos“. Parodą galima aplankyti iki 2017 m. sausio 9 d.

Fotografo Raimondo Paknio vardas paprastai siejamas su leidyba: jo leidyklos istorija prasidėjo 1993-iaisiais nuo didžiulio pasisekimo sulaukusio albumo Lietuvos bažnyčių menas, parengto kartu su kolega Arūnu Baltėnu. Netrukus pasirodė vėlgi abiejų fotografų leidinys Senoji lietuvių skulptūra. R. Paknio leidykla užsiėmė teritoriją ir jau beveik ketvirtį amžiaus jos neapleidžia. Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Išėję Žvėryno namai (3): Birutės g. 40, Vilnius (nuotraukos) (0)

Koklis | A. Stabrausko nuotr.

Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre šis pastatas pažymėtas kodu 12385. Statytas XIX a. pirmojoje pusėje – XX a. pirmojoje pusėje (1916–1920 m., o paskutinė žymesnė rekonstrukcija 1932 m.). Reikšmingas architektūros ir istorijos požiūriu. Šis objektas po gaisro išmontuotas 2013 m.

XIX a. pradžioje Žvėrynas atiteko vienos iš Radvilaičių vyrui – kunigaikščiui Levui Vitgenšteinui. Jis apie 1825 m. čia, netoli Neries, virš jos pakrantės slėnio, pasistatė rezidenciją, kuri vėliau tapo Vilniaus generalgubernatoriaus vasaros rezidencija. XIX a.antrojoje pusėje pastatas rekonstruotas, jį prailginus į pietryčių pusę. XX a. pradžioje čia Skaityti toliau

A. Samalavičius. Nepakeliama „architektūrinių kalvų“ lengvybė (10)

vilniaus-panorama-a-samalaviciaus-nuotrt

Tiek greitkeliai, tiek dangoraižių statyba rodo puikius techninius darbų organizavimo ir praktinio planavimo gebėjimus kartu su paralyžiuojančia socialinės kompetencijos ir kultūrinio raštingumo stoka. /Levis Mumfordas (Lewi Mumford)/

Vilniaus miestovaizdis, dar visai neseniai garsėjęs nepaprastai subtiliu gamtos ir architektūros formų santykiu, nepriekaištinga šių dviejų elementų pusiausvyra, įspūdingomis sostinės ir aplinkinių vietovių panoramomis, pastaraisiais dešimtmečiais pakito iš esmės. Gebėjęs išsaugoti savastį per visas praėjusio amžiaus istorines kolizijas, vos per ketvirtį amžiaus jis įgavo daugybę atgrasių, niūrių bruožų. Skaityti toliau

Platelių dvaro svirne atidaroma paroda „Langai – namų akys“ (0)

langas-dzukijos-nacionaliniame-parke_o-drobelienes-nuotr

Lapkričio 29 d. 13.30 val. vyks parodos „Langai – namų akys“ atidarymas Platelių dvaro svirne. Parodoje bus pristatomos visų Lietuvos regionų langų, langinių ir verandų (gonkų) nuotraukos.

Paroda veiks nuo  lapkričio 29 d. iki gruodžio 25 d.
Ši foto paroda, skirta pamatyti vieną gražiausių architektūros bruožų – langų, langinių ir verandų (gonkų) – puošybą, kuri bene sparčiausiai nyksta visuose Lietuvos regionuose. Skaityti toliau