Žymos archyvas: architektūra

Naujas iššūkis architektams – sujungti gamtą, tradicijas ir technologijas (0)

Architektūros konferencija | rengėjų nuotr.

„Mūsų tikslas – sujungti novatoriškas technologijas su vietiniais ištekliais ir kultūra. Tradicijas įkomponuoti į architektūrą skatina ir praktiniai sumetimai“, – pasakoja architektų studijos „Vilalta Architects“ vadovas Ksavieras Vilalta (Ksavier Vilalta).  

Supratimas, kad gamta apima ir miestą, turi didelę įtaką miestų plėtrai ir priežiūrai bei kiekvieno gyventojo sveikatai, saugai ir gerovei. Deja, iki šiol miestus kūrėme, atsižvelgdami ne į aplinką ir natūralias gamtines sąlygas, Skaityti toliau

Vytauto Kasiulio dailės muziejuje atidaryta paroda „(Ne)matomas Vilnius: tarpukario dailės ir architektūros pavidalai“ (0)

Eugenia Sienkiewicz-Przyałgowska (1891–1966). Moteris su verbomis. Fragmentas | Vytauto Kasiulio dailės muziejaus nuotr.

Liepos 12 d. Vytauto Kasiulio dailės muziejuje (A. Goštauto g. 1, Vilnius), atidaryta paroda „(Ne)matomas Vilnius: tarpukario dailės ir architektūros pavidalai“. Parodos rengėjas – Vilniaus dailės akademija. Parodos partneriai: Lietuvos dailės muziejus, Vilniaus dailės akademijos muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Kultūros paveldo centro Paveldosaugos biblioteka, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Vilniaus regioninis valstybės archyvas, Vilniaus arkivyskupija. Parodą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos mokslo taryba. Paroda veiks iki rugsėjo 16 d. Skaityti toliau

Batumis – lietuviams dar neatrasta poilsio oazė (nuotraukos, video) (0)

Gruzija - Batumis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Šilta jūra, savita architektūra ir istoriniai paminklai, didžiausias visoje Gruzijoje botanikos sodas ir nepakartojama Adžariška virtuvė … Tokie žodžiai pirmiausia išsprūsta, kalbant apie įspūdžius iš kelionės į Adžarijos sostinę Batumį.

O kad patys pajaustumėte Batumio dvasią, siūlome prieš žiūrint mūsų reportažą pasigaminti tikrą Adžarišką chačapuri: Tešlai: 1 kg miltų, 800 g  šilto vandens, 10 g druskos, 20 g cukraus, 10 g sausų mielių. Įdarui: lygiomis dalimis imeretiško ir sulguni Skaityti toliau

Kaune, Broniaus Elsbergo projektuotame name atkurtos išskirtinės lauko durys (0)

Putvinskio g. 32, pasakoja meistras Cikanas | VšĮ „Gražinkime Kauną“ nuotr.

Kauniečiai ir miesto svečiai Putvinskio g. 32 esančiame name, jau gali pamatyti unikalias, tarsi iš Pirmosios Respublikos nužengusias lauko duris.

Jos atkurtos žymaus Pirmosios Respublikos architekto Broniaus Elsbergo projektuotame karininko ir verslininko Algirdo Sliesoraičio keturių aukštų name.

Durų atkūrimą inicijavo Kauno organizacija „Gražinkime Kauną“, mieste subūrusi Kauno durų koaliciją ir raginanti atkurti autentiškus mažosios architektūros elementus Skaityti toliau

Vilniuje bus apdovanoti geriausi Baltijos šalių architektai (0)

Vilniuje bus apdovanojami geriausi Baltijos šalių architektai |

Šių metų birželio 14 d., kūrybiškumo ir inovacijų centre „LinkMenų fabrikas“, Linkmenų g. 28, Vilniuje, bus renkami ir apdovanojami geriausi Baltijos šalių architektai ir jų 2016-2017 m. įgyvendinti projektai, kuriuose buvo naudojamos paprastos ir sudėtingos gipskartonio konstrukcijos.

Ilgamečius papročius tęsiantis konkursas „Sausa statyba architektūroje“ įvyks jau septynioliktą kartą ir šiemet bus Skaityti toliau

Neįtikino koplytstulpio vieta: etnografinei stilistikai prie Seimo ekspertai nepritarė (3)

Architekto Jono Muloko stilizuotas koplytstulpis | pilotas.lt nuotr.

Vilniaus architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba neseniai apsvarstė galimybę prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų pastatyti stilizuotą koplytstulpį. Ekspertai nepritarė etnografinės stilistikos objektui miestiškoje aplinkoje bei pasiūlė paieškoti jam labiau tinkančios vietos.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas ir Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisija, nagrinėdamos architekto Dariaus Linarto pateiktus atminimo ženklo – išeivijos architekto Jono Muloko stilizuoto koplytstulpio Skaityti toliau

Pavilniui – geri architektūriniai sumanymai (1)

I vieta interjeras_architektusajunga.lt

Lietuvos architektų sąjungoje (LAS)  paskelbti pirmojo kompleksinio individualių gyvenamųjų namų kvartalo konkurso nugalėtojai.

LAS surengė dar vieną architektūros konkursą – ko gero, pirmą kartą konkurso būdu išrinkti geriausi sumanymai individualių namų kvartalui. Nedidele balsų persvara nugalėjo „Studija lape“ architektų pasiūlymas, antroji vieta skirta „Paleko ARCH studijai“, trečioji – architektų biurui „Urbanistinė architektūra“. Skaityti toliau

M. Purvinas. Modernybė ir kaimų paveldas (7)

dr. Martynas Purvinas | ve.lt nuotr.

Kaip iš tiesų atrodo tas modernus Vakarų pasaulis, kurį vis bandome vytis?

2017 m. rugsėjo mėnesį Belgijoje, Levene, vyko eilinė tarptautinė konferencija „Kaimo istorija 2017“ („Rural History 2017“), skirta kaimų istorijos tyrimams. Tokios konferencijos rengiamos kas dveji metai, jos jau vyko Didžiojoje Britanijoje, Šveicarijoje ir Ispanijoje. Į šį renginį susirinko apie 400 specialistų iš visų pasaulio žemynų (išskyrus Antarktidą): 44 britai, 39 ispanai, po 35 italus ir belgus, 32 vokiečiai, 29 prancūzai, 26 švedai, po 22 olandus ir JAV atstovus ir kiti. Paminėtini specialistai iš Japonijos ir daugumos Lotynų Amerikos šalių, Ganos ir Namibijos, Skaityti toliau

K. Zaleckis: Turime ko pasimokyti iš senovės civilizacijų miestų planavimo (nuotraukos) (0)

Kęstutis Zaleckis | Kauno technologijos universiteto nuotr.

„Anglakalbėje literatūroje nėra aptarti ir aiškiai ištirti majų bei actekų miestų planavimo modeliai, kurie yra laikomi „nedirektyviniais“. Tai būdas planuoti miestus per svarbiausių objektų išdėstymą pagal tam tikrą, nebūtinai akivaizdžią, tačiau miesto gyvenimui labai svarbią logiką, lokalioms struktūroms leidžiant vystytis organiškai“, – sako Meksikoje viešėjęs prof. Kęstutis Zaleckis.

Pasak jo, šias senovės civilizacijų paliktas žinias galima naudingai pritaikyti šiais laikais, kai siekiama pereiti prie dinamiškų, o ne statiškų miesto planavimo modelių. Skaityti toliau

Laisvės alėjos rekonstrukciją stabdo įtarimų sulaukusi įmonė (0)

Laisvės alėja | Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Praėjusią savaitę turėjusį įvykti sutarties dėl Laisvės alėjos rekonstrukcijos pasirašymą bando stabdyti iš konkurso pašalinta bendrovė „Hidrostatyba“, kuri kreipėsi į teismą. Ši kompanija Kauno miesto savivaldybei konkurso metu pateikė galimai tikrovės neatitinkančius dokumentus dėl Laisvės alėjai skirto granito kokybės.

Praėjusių metų pabaigoje, Kauno miesto savivaldybė sulaukė keturių pasiūlymų dėl Laisvės alėjos rekonstrukcijos. Vertindama statybos kompanijų pasiūlymus, Skaityti toliau

JAV architektūros sąjungos žurnalas „Architect“ Didįjį apdovanojimą skyrė lietuvių projektui (2)

Slėnio vila | „Arches“ nuotr.

Pagal Lietuvos architektų studijos „Arches“ projektą Vilniuje pastatyta „Slėnio vila“ ką tik pagerbta architektūros žurnalo „Architect“ tarptautinio gyvenamosios architektūros konkurso Didžiuoju apdovanojimu. Garbingo Amerikos architektūros sąjungos (AIA) žurnalo apdovanojimo bei plojimų lietuviai nusipelnė didesnių nei 280 m² ploto individualių gyvenamųjų namų kategorijoje.

Amerikos architektūros sąjungos (AIA) žurnalo „Architect“ konkurso „Gyvenamosios architektūros dizaino apdovanojimai“ Skaityti toliau

Mokslinėje konferencijoje aiškinsis, kaip architektūroje taikyti ekologijos idėjas (0)

Konferencija „Ekologiška architektūra“ | sa.lt nuotr.

Lapkričio 23-24 dienomis Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakultete (KTU SAF) vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Ekologiška architektūra“. Į ketvirtą kartą organizuojamą renginį atvyks urbanistai, architektai ir kiti mokslininkai ne tik iš įvairių Lietuvos universitetų, bet ir užsienio mokslo ir studijų institucijų. Susirinkę tyrėjai dalinsis savo patirtimi ir atradimais, sprendžiant problemas susijusias su klimato atšilimu, tvaria miestų plėtra. Skaityti toliau

Štirlicas. Nežinomos bylos. Misija – Lietuva. ARCHITEKTŪRINIS RUDUDU (2)

Štirlicas. Nežinomos bylos | Alkas.lt koliažas

– O kas vyksta su Vilniaus Lukiškių aikšte? Man atrodo, kad ją projektavo tie architektai, kuriems licenciją atėmė, – liūdnas buvo psichiatras K. Masiulis.

– Dėl visko kaltas apsirijimas. Aš tau atskleisiu paslaptį, iš ko idėjas semiasi Lietuvos architektai – visuose miestuose tas pats, ir Lukiškės – ne išimtis – Štirlicas ištraukė ir parodė pyrago su obuoliais, puošto kapota tešla, nuotrauką.

– Bet linijos nesutampa, – išlemeno psichiatras K. Masiulis, įsižiūrėjęs į nuotrauką. Skaityti toliau

Škotijos architektė Karen Forbes: Šimtmetį turėtumėte švęsti drąsiai (0)

Architektura.EvolutionTower_vdu.lt

Spalio 25-ąją, trečiadienį, 17.30 val., Kaune, Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S. Daukanto g. 25) škotų architektė, profesorė Karen Forbes skaitys pranešimą tema „Tarp meno ir architektūros“ ir pasitelks savo ilgametę patirtį kūrybinėse dirbtuvėse „Kaunas 18+18“, kurios bus skirtos Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio įprasminimui Kaune.

„Kaune valstybingumo šimtmetis viešose erdvėse turėtų būti švenčiamas drąsiai, apibrėžiant miesto ateities tikslus. Svarbu atkreipti dėmesį į atsiradusius naujus būdus gyventi, dirbti ir bendrauti, atsižvelgiant į ekologiją, gamtą“, – pataria profesorė K. Skaityti toliau

Žymus Berlyno architektas – apie viešąsias erdves, neteisingus draudimus ir „tapimą” benamiu (0)

renginys po tiltu_rengeju nuotr

Koks yra individų ir bendruomenės santykis? Kaip architektūra veikia bendruomenes ir atvirkščiai? Kaip būtų galima pagerinti šią sąveiką? Į tokius klausimus bandė atsakyti Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) trečio kurso architektūros studentai, dalyvavę rugsėjo 15 d., penktadienį pasibaigusiose architektūros dirbtuvėse „ME, YOU AND US“.

Vienas iš jų kuratorių – lietuviškų šaknų turintis žymus Berlyno architektas Slavis Počebutas (Slavis Poczebutas), nevengiantis ne tik dalintis savo didele patirtimi su studentais, tačiau ir turintis sveikai kritišką požiūrį

Skaityti toliau

Bažnyčios bokštas jau netrukus pakvies iš aukštai pasigrožėti Palanga (0)

Palangos bažnyčios bokštas | Palanga.lt nuotr.

Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios bokšto apžvalgos aikštelę rengiantys restauratoriai jau „dėlioja paskutinius taškus“. Pasigrožėti vaizdu, atsiveriančiu iš daugiau nei dvidešimties metrų aukščio, bus galima jau netrukus.

Pasak bokšto remonto darbus atliekančios UAB „Pamario restauratorius“ direktoriaus pavaduotojo Algimanto Zokaičio, didžioji dalis remonto darbų jau atlikta. „Net ir laikrodį jau paleidome, o tai rodo, kad esame smarkiai pasistūmėję į priekį“, – sakė A. Zokaitis. Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (X): švieslangiai (situacija 2008–2010 m.) (nuotraukos) (0)

Vilnius, Žvėryno r., Vytauto g. 10 | A. Stabrausko nuotr.

(Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: I. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiaiverandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai; IX. Stogų skydai, 1 dalis2 dalis; 3 dalis 

X. Švieslangiai

Švieslangis  savo dydžiu mažesnis už langą, kartais visai miniatiūrinis. Tai papildomas vienos ar kitos namo dalies – laukujų Skaityti toliau

R. Pilkauskas. Idėjų mišrainė veda į neviltį (0)

Kupiskis.lt nuotr.

Kalbėsime apie Lauryno Stuokos-Gucevičiaus aikštę Kupiškio centre, kuri per laiką iš turgaus aikštės pavirto miesto skveru, nors ir išlaikė tradicinį aikštės pavadinimą.

2016 m. vasario 26 d. baigėsi supaprastinto atviro projekto konkurso „Kupiškio Lauryno Stuokos Gucevičiaus aikštės rekonstravimas“ pasiūlymų pateikimo terminas. Pristatyta 15 pakuočių su pasiūlymais, iš kurių 4 buvo atmestos dėl anonimiškumo pažeidimų supakuojant projektus. Parodoje eksponuota 11 projektų. Skaityti toliau

Joniškyje atidaryta Baltoji sinagoga (0)

Baltoji sinagoga | lrkm.lt nuotr.

Liepos 8 d.  Joniškyje buvo atidaryta Baltoji sinagoga. Vietos bendruomenei ir visai Lietuvai reikšmingo objekto atidarymas vyko Joniškio miesto šventės metu.

Joniškio miesto centre esanti Baltoji sinagoga yra vienas seniausių miesto pastatų, kurio architektūroje persipina vėlyvojo klasicizmo ir romantizmo stilių bruožai. Kartu su vėliau pastatyta Raudonąja sinagoga sudaro neeilinį XIX amžiaus sinagogų kompleksą. Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Išėję Žvėryno namai (5): Kęstučio 37, 46, 46A, 48 ir Birutės 42 (nuotraukos) (0)

Vilnius, Kęstučio 37. | V. Šaulio nuotr.

„Išėjus“ namui, kartais toje vietoje dar bent kelis pavasarius suspėja nužydėti ne tik kiaulpienės, bet ir gyventojų sodintos gėlės (1 nuotr.). Kitu atveju, beregint, sakytume, dar šiltoje „gūžtoje“ išauga naujas pastatas, savo išvaizda (formomis, netgi spalva) neatpažįstamai pakeisdamas tą gatvės kampą (2 nuotr.).

Kęstučio 37.  Čia dabar rasite dviaukštę „Maximą“. Žvėryne gyvenusio kraštotyrininko Vlado Šaulio negatyvuose yra du čia stovėjusio pastato fragmentai Skaityti toliau

Seimas pritarė Architektūros įstatymui (0)

buildipedia.com nuotr.

Seimas pritarė ilgus dešimtmečius nepriimtam Architektūros įstatymui, kuriuo siekiama įtvirtinti architektūros, kaip vienos svarbiausių ir ilgiausiai išliekančių žmogaus kultūrinės veiklos rezultatų, svarbą.

Architektūros įstatyme, kurį kiek anksčiau detaliai pristatė aplinkos apsaugos ministras Kęstutis Navickas, apibrėžta architekto sąvoka, veiklos principai, architektų teisės ir pareigos bei kvalifikacijos reikalavimai ir kt. Įstatymas įtvirtina esmines architektūros kokybę Skaityti toliau

J.R. Palys: Semantiniai ženklai sukuria jaukumo pojūtį mieste (1)

Jurgis Rimvydas Palys | asmeninė nuotr.

Turite savo mylimiausią kirpyklą? Rytą mėgstate pasitikti su kavos puodeliu jaukioje kavinėje esančioje šalia namų? Su draugų kompanija turite lankomiausią vietą? Kiekvieną rytą su šypsena jus sveikina ta pati paštininkė? Pasak architekto Jurgio Rimvydo Palio, būtent tokie, iš pirmo žvilgsnio smulkūs semantiniai ženklai  suteikia miestui jaukumą ir atpažįstamumą.

„Vietų atpažįstamumas arba semantiniai ženklai yra būtent tai, kas suteikia miestui dvasią. Nors ne visada juos sąmoningai pastebime, bet tai suteikia komfortabilaus gyvenimo pajutimą“, – tokiais žodžiais konferenciją „Darni Kauno miesto plėtra tarpukariu ir dabar“ vykusią Namų idėjų centre „NIC“ pradėjo architektas, urbanistas, Skaityti toliau

Žemaitijos nacionaliniame parke atidaryta nuotraukų paroda ,,Pasižvalgymai po Žemaitijos nacionalinį parką“ (0)

Fotografai lankė Parko menininkus. Pas Justiną Jonušą. | A.Kuprelytės nuotr.

2017 m. gegužės 3 dieną Platelių dvaro svirne atidaryta paroda „Pasižvalgymai po Žemaitijos nacionalinį parką“. Parodoje eksponuojamos Antano Jonaičio, Loretos ir Sigito Kazlauskų, Kosto Slivskio, Kristinos Paulauskaitės, Kęstučio Vaitkaus, Ilonos Vaitiekutės, Manto Viržinto, Alinos Petrikienės, Violetos Mačienės, Vėjūnės Dimaitės, Vidos Šmitienės, Sigitos Lubauskės, Silvos Galvadiškytės  nuotraukos.

Parodos atidaryme dalyvavo fotografai iš Plungės, Viekšnių, Rietavo, Klaipėdos. Fotoklubo „Žybt“ vadovas Mantas Viržintas padėkojo projekto parodos „Pasižvalgymai po Žemaitijos nacionalinį parką“ Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Mediniai Žvėryno namai (2): Sakalų g. 14 (nuotraukos) (3)

3 (3)

Žvėryno namas  Sakalų g. 14 yra neregistrinis. Pastatytas 1940 metais, taigi vienas iš tų, kurie užbaigia tarpukariu pastatytų medinių namų galeriją.

Pasak šio namo gyventojo pono Valerijaus, „nieko čia įdomaus, paprasta architektūra“. Gerbiame jo, kurio krūtinę jūreiviška „telniaška“ dengia tikriausiai ne šiaip sau, nuomonę, bet vis dėl to kai ką čia verta pamatyti.

Namas prastos (faktiškai avarinės) būklės. Nuplyšę stogo dangos ploteliai, byrančios kaminų plytos, išsiklaipę lietvamzdžiai, nuo menkiausio lietaus mirkstantys prasti Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Mediniai Žvėryno namai (1): Traidenio g. 25 (1)

1.traidenio25 (2010 m.)-1200

Vienų senųjų Vilniaus miesto Žvėryno rajono medinių namų jau nebėra (apie juos rašome cikle „Išėję Žvėryno namai“), jų vietoje stovi kiti pastatai, nauji.

Kiti senieji jau prikelti naujam gyvenimui (pvz., Dionizo Poškos g. 61) arba stovi apgaubti pastolių, ir jie „prisikels“ (pvz., Vytauto 51, apie 10 metų buvęs namu vaiduokliu, išdaužytais stiklais ir apdraskytas).

Trečių likimas neaiškus: palengva vis labiau nuskursta, stovi kiaurais šonais, nubyra paskutiniai ornamentai. Juose vis dar kažkas gyvena arba nebegyvena: langai ir durys Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (VI): rizalitai (situacija 2008–2010 m.) (nuotraukos) (0)

Vilnius, Dionizo Poškos g. 42. | A. Stabrausko nuotr.

 (Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: I. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiaiverandos, pavėsinės; IV. Langai. V. Sienos ir kerčios)

  1. Rizalitai (situacija 2008–2010 m.)

Pastato rizalitu vadinama architektūrinė  dalis, atsikišusi per visą statinio aukštį (itališkai „risalita“ – kyšulys). Apačioje gali būti įrengtas priebutis, o ant jo – viršutinė rizalito dalis.  Rizalito forma paprastai stačiakampis (ką matome ir iš čia pateiktų pavyzdžių), bet gali būti ir pusapskritimis, trapecija. Pozicija įvairi:  pastato fasado viduryje (vidurinis), Skaityti toliau

Dizaino ekspertė apie Kauną: Jis vertas tapti Europos kultūros sostine (0)

Beatričė Leanza | Asmeninė nuotr.

Iš Kinijos į Lietuvą trumpam atvykusi Pekino dizaino savaitės tarptautinės programos vadovė Beatričė Leanza įsitikino: keliauti beveik 7 tūkst. kilometrų buvo verta. Po apsilankymo Kaune žinoma meno tyrėja ir kultūros projektų kuratorė neslėpė simpatijų miestui ir žadėjo čia dar sugrįžti.

„Tai mano pirma viešnagė Lietuvoje. Turiu pripažinti, kad pirmas įspūdis gana pritrenkiantis. Jaučiuosi privilegijuota, galėdama iš taip arti pažinti miestą. Turėjome įdomią diskusiją apie ambicijas tapti 2022-ųjų Europos kultūros sostine. Aš sergu už Kauną. Įsitikinau, kad jis tikrai vertas būti Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (V-2): sienos ir kerčios (situacija 2008–2010 m.) (nuotraukos) (0)

19.vytauto29

 (Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: 1. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: 2.Laukujos durys; 3.Priebučiai,verandos, pavėsinės; 4. Langai)

V. Sienos ir kerčios (situacija 2008–2010 m.). II dalis

4. Mišri puošyba

Šiuo atveju būdinga, kad sienos puoštos kiaurapjūvio ornamentais, o kerčios – profiliuotais (ar bent truputį profiliuota jų apdaila) Skaityti toliau

K. Aleknaitė. Namai – didžiausia vertybė. Namų simbolika etninėje kultūroje (2)

Pirkia. Dzūkija. XX a. Lietuvių liaudies menas. Architektūra I knyga. 171

Kokia mintis, pati pirmoji užgimsta galvoje, kai pamąstome apie namus, kai ištariame žodį – „namai“?

Ko gero, daugeliui šis žodis siejasi su – jaukumu, ramybe, šiluma…

Kitiems, tai – saugus kampelis, erdvė, kurioje galima pasislėpti nuo gyvenimo negandų, kasdienių vargų. Tai vieta, kurioje galima pasisemti taip reikiamos vidinės ramybės, drąsos kovoti ir siekti tikslų, ryžto, kuris padės užtikrintai žengti per tokį širdžiai mielą, ašarų prisigėrusį ir džiaugsmingo juoko girdėjusį – namų slenkstį. Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (V-1): sienos ir kerčios (situacija 2008–2010 m.) (nuotraukos) (0)

Birutės g. 16C | A. Stabrausko nuotr.

Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: 1. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: 2. Laukujos durys ; 3. Priebučiaiverandos, pavėsinės; 4. Langai. 

V. SIENOS IR KERČIOS (situacija 2008–2010 m.). I dalis 

Fasadų sienų ir kerčių puošyba nėra tokia gausi ir juo labiau ne tokia įvairi, kaip kad durų arba langų, bet ir kuklūs namukai retsykiais turi bent jau profiliuotas kerčių prikaltes, o turtingų gyventojų namų ir sienos, ir kerčios, suprantama, buvo Skaityti toliau