Žymos archyvas: archeologija

Tarptautinė muziejų naktis Kernavės archeologinės vietovės muziejuje (0)

Kernavės archeologinė vietovė | Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato nuotr.

2017 m. gegužės 20 d. Tarptautinės muziejų nakties renginiai vyks ne tik didžiuose Lietuvos miestuose, bet ir Kernavėje. Šventinį šeštadienį Kernavės archeologinės vietovės muziejaus (Kerniaus g. 4a, Kernavė, Širvintų r.) ekspozicijas ir parodas bei kultūrinį rezervatą bus galima lankyti netradiciniu laiku – nuo 18 iki 23 val.

Kernavės archeologinės vietovės muziejus kviečia atrasti praeities magiją, atgyjančią Juditos Vaičiūnaitės poezijoje. Poetės kūryboje susipynę tolimos priešistorės, Skaityti toliau

Vrublevskių bibliotekoje vyks paskaita apie Bandužių (Žardės) senovės gyvenvietę (0)

Atrastas šulinys | I. Masiulienės nuotr.

Balandžio 5 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1, Vilniuje) bus skaitoma vieša paskaita „Bandužių (Žardės) senovės gyvenvietės – priešistorinė „Laisvoji ekonominė zona“? Paskaitą skaitys Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Ieva Masiulienė.

Bandužių (Žardės) ir Bandužių senovės gyvenvietės siejamos su Klaipėdos miesto pietinėje Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kas rasta ir kas prarasta Vilniaus pilių tyrinėjimuose? (video) (3)

Tomas Baranauskas ir Gintautas Zabiela | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje aptariame Vilniaus pilių komplekso tyrinėjimus – didžiausio masto archeologinius tyrinėjimus Lietuvos istorijoje. Apie juos kalbasi laidos vedėjas Tomas Baranauskas ir archeologas Gintautas Zabiela.

Kas ištirta ir kas dar neištirta Vilniaus pilių teritorijoje po ilgamečių tyrinėjimų? Ar tyrimai buvo vykdomi atsakingai ir davė pakankamai mokslinės informacijos?

Gintautas Zabiela pateikia šokiruojančių aplaidumo pavyzdžių, dėl kurių netekome unikalios informacijos. Skaityti toliau

Valstybinė kultūros paveldo komisija siūlo daugiau dėmesio skirti Piliakalnių metams (0)

Valstybine kultūros paveldo komisija

Praėjusią savaitę vykusio posėdžio metu Valstybinė kultūros paveldo komisija, vertindama Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pateiktus 2017 metų programų projektus, rekomendavo daugiau dėmesio skirti Piliakalnių metų įprasminimui.

Valstybinei kultūros paveldo komisijai buvo patiekti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos programos „Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimas, aktualizavimas ir populiarinimas, valstybinės kalbos apsauga“ priemonių projektai. Programų projektams Skaityti toliau

Vyks vieša paskaita apie Lietuvos povandeninio jūrinio paveldo tyrinėjimus (0)

Nuskendusio laivo prie Šventosios tyrinėjimai 2009 m. | BRIAI nuotr.

Sausio 18 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos Mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1), įvyks akademiko prof.  habil. dr. Vlado Žulkaus vieša paskaita „Lietuvos povandeninio jūrinio paveldo tyrinėjimai“.

Jau 15 metų Klaipėdos universiteto (KU) Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) archeologai nuosekliai tyrinėja jūros dugną, ieškodami ten nuskendusių laivų ir užlietų pakrančių. Tyrimuose naudojami KU laivai ir šiuolaikiniai dugno žvalgymo prietaisai. Archeologus domina medinių burlaivių, bet Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Prigimtinė kultūra ir Europa (video) (3)

Daiva Vaitkevičienė | asmeninė nuotr.

Dažnai tenka girdėti ir skaityti apie Lietuvos ir Europos perskyrą. Keliami retoriniai klausimai − ar Lietuva suEuropa, ar prieš ją, ar lietuviai nori ar nenori būti europiečiais. Pažįstamas šūkis  − „Būkime europiečiais!“ (ar netgi „Nebūkime provincija, būkime europiečiai“).  Tai žadina smalsumą, kas gi yra ta taip dažnai minima „Europa“ ir kaip šis iš esmės politinis klausimas įvelkamas į kultūrinį rūbą ir formuoja Europos kultūrossampratą. Kas šiandien suvokiama kaip europietiška kultūra ir koks jos santykis su prigimtine kultūra Lietuvoje?

Gan aiškus Europos kultūros įvaizdis iškyla rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės Skaityti toliau

Vrublevskių bibliotekoje pristatomas archeologės R. Volkaitės-Kulikauskienės mokslinis palikimas (0)

Regina Volkaitė–Kulikauskienė | LMAVB RS F377-2521nuotr.

Iki rugsėjo 30 d. Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje (Žygimantų g. 1) veiks paroda „Atvėrusi žemę su joje slypinčiomis paslaptimis būsimoms kartoms“, skirta archeologės, istorikės, kultūrologės Reginos Volkaitės-Kulikauskienės 100-mečiui.

Reginai Volkaitei-Kulikauskienei (1916-2007) skirtoje parodoje pristatomas gausus mokslinis palikimas bei įvairią mokslininkės veiklą atspindintys dokumentai ir nuotraukos. Šis palikimas, kurį mokslininkė padovanojo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekai 2005 m., saugomas Reginos Volkaitės-Kulikauskienės fonde (F377). Skaityti toliau

E. Jovaišos knyga „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“ jau prekyboje (10)

Aisciai POP_virselis 21x262

Jau prekiaujama naujausia Lietuvos archeologo, akademiko, humanitarinių mokslų daktaro, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) profesoriaus, Istorijos fakulteto dekano Eugenijaus Jovaišos knyga „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“. Tai trečioji profesoriaus monografija apie aisčius.

Trilogijos „Aisčiai“ pirmoji knyga „Kilmė“ pasirodė 2012 m. pabaigoje, o „Aisčiai. Raida“ skaitytojus pasiekė 2014 m. Visas tris knygas išleido LEU leidykla. Pastaraisiais metais E. Jovaiša labiau susidomėjo aisčių etnine istorija, į ją gilinosi ir į aisčių, kitaip vadinamų vakarų baltų, Skaityti toliau

Vilniaus bastėjoje veiks paroda „Naujausi Lietuvos archeologijos atradimai“ (nuotraukos) (3)

Diržas, XVI a. II pusė–XVII a. I pusė. Sidabras, auksas. Vilnius, Gedimino pr. 22. Tyr. vad. L. Kvizikevičius, 2004 m. Lietuvos nacionalinis muziejus | LNM nuotr.

Nuo rugsėjo 2 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje (Bokšto g. 20/18), bus atidaryta paroda „Naujausi Lietuvos archeologijos atradimai“. Ji yra skirta rugpjūčio 31 – rugsėjo 4 d. Vilniuje  vyksiančiam  XXII Europos archeologų kongresui. Toks archeologų susitikimas kasmet vyksta vis kitame Europos mieste, Lietuvoje jis rengiamas pirmą kartą.

Parodoje pristatomi pastarųjų 15 metų archeologinių tyrimų Lietuvoje radiniai apimantys laikotarpį  nuo akmens amžiaus iki XIX amžiaus napoleonistikos. Ankstyviausią laikotarpį pristato akmens amžiaus kapų įkapės iš Gyvakarų (Kupiškio r.) ir Biržų.  Skaityti toliau

Vilniaus universitetas laukia pusantro tūkstančio archeologų (0)

Istorijos_fakulteto_fragmentas_E.Kurausko nuotrauka

Rugpjūčio 31 – rugsėjo 4 d. Vilniaus universitete (VU) vyks Europos archeologų asociacijos kongresas. Tikimasi sulaukti ne mažiau kaip 1500 mokslininkų ir tyrėjų iš Europos, Azijos, Šiaurės Amerikos, Australijos. Žymiausi Lietuvos ir pasaulio archeologai pristatys žodinius, stendinius pranešimus, bus organizuojamos apskritojo stalo diskusijos, seminarai.

Kongresas padalytas į 108 sekcijas. Mokslininkai aptars archeologinių duomenų interpretavimo, archeologinio paveldo tvarkymo ir pritaikymo šiuolaikinėms Skaityti toliau

Archeologiniai atradimai Naisių apylinkėse (nuotraukos) (0)

2016 m. archeologiniai tyrinėjimai | Ž. Montvydo nuotr.

Apie 2,5 km į šiaurės vakarus nuo Naisių (Šiaulių raj.), kairiajame Kulpės upelio krante plytintis dirbamas laukas – vienas iš daugelio apylinkėse. Iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiriančia vieta pastaraisiais metais susidomėjo archeologai. Jų tyrimai atskleidė, kad kelių hektarų plote, kur auginamos Lino Šateikos ūkio daržovės prieš daugiau nei tūkstantį metų buvo žiemgalių gyvenvietė!

2014 m. pavasarį Naisių bendruomenė pakvietė archeologus bendradarbiauti, kuriant krašto muziejų ir pažadėjo šiam darbui visapusišką paramą. Netrukus Klaipėdos universiteto archeologas, prof. dr. Vykintas Vaitkevičius subūrė jaunuosius tyrėjus ir Skaityti toliau

„Baltų genas“: A.Girininkas apie neolito gyvybės ir mirties simbolius (audio) (1)

Akmens amžiaus amuletai iš Kretuono | Alkas.lt koliažas

Vienoliktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto, Istorijos ir archeologijos katedros, vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. habil. dr. Algirdas Girininkas kalba apie Gyvybės ir mirties simbolius neolite Lietuvos teritorijoje.

„Gyvybė ir mirtis yra nenutrūkstamas procesas tiek žmonių gyvenime, tiek gamtoje. Jį atskirais priešistorės laikotarpiais žmonės įsivaizduodavo ir įprasmindavo skirtingai. Vienu svarbiausiu chtoniškojo pasaulio simboliu buvo gyvatė-žaltys, jam priklausė ir aptikti žuvies atvaizdai; su gyvybės ir mirties simbolika reikėtų sieti ir gintaro dirbinius.

Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kas yra juodoji archeologija (II) (video) (2)

Tomas Baranauskasir Saulius Poderis | alkas.lt nuotr.

Antroji „Aktualiosios istorijos“ laida tęsia pirmojoje laidoje pradėtą „juodosios archeologijos“ temą. Laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas toliau kalbasi su laidos svečiu restauratoriumi ir buvusiu kolekcininku Sauliumi Poderiu apie „juodąją archeologiją“ ir prekybą praeitimi.

Pašnekovas pasakoja, kaip prekiaujama nelegaliai iškastais archeologiniais radiniais, kur yra jų rinka, pateikia informacijos apie šios prekybos mastus užsienio šalyse. Pašnekovas taip pat pasakoja apie liūdną savo, kaip buvusio kolekcininko, patirtį ir įspėja, kad, bandydami išpirkti ir grąžinti į Lietuvą į užsienį išvežtus ir ten viešai pardavinėjamus baltiškus radinius, Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kas yra „juodoji archeologija“? (I) (video) (9)

Tomas Baranauskasir Saulius Poderis | alkas.lt nuotr.
Tomas Baranauskasir Saulius Poderis | alkas.lt nuotr.

Alko radijuje pradedama nauja laida „Aktualioji istorija“ bus skirta tiems istorijos siužetams, kurie aktualūs šiuolaikinei visuomenei – nuo istorijos ir kultūros paveldui neabejingų piliečių iki egzaminams besiruošiančių abiturientų. Laidą veda istorikas Tomas Baranauskas.

Pirmojoje „Aktualiosios istorijos“ laidoje restauratorius, gidas ir buvęs muziejininkas bei kolekcininkas Saulius Poderis pasakoja, kas yra „juodoji archeologija“, kaip veikia juodieji archeologai ir svarsto, kodėl taip ilgai kova su jais buvo neefektyvi. Pašnekovas, kaip buvęs kolekcininkas, yra asmeniškai susidūręs su šiuo Skaityti toliau