Žymos archyvas: archeologija

Atradimai Kopgalio kaime: žmonės čia gyveno daug anksčiau (video) (0)

Akmens amžiaus radiniai | P. Mart nuotr.

Lietuvos jūrų muziejaus Etnografinės pajūrio žvejo sodybos teritorijoje, buvusio Kopgalio kaimo vietoje, nuo 2012 metų atliekami archeologiniai tyrimai. Muziejaus direktorės Olgos Žalienės teigimu, muziejus žada atkurti šį kaimą. Atkūrimas siejamas tiek su naujomis ekspozicijomis, tiek su rekreacijos plėtra.

Pasak tyrimams vadovaujančio dr. Klaido Permino, Kopgalio archeologiniai radiniai yra unikalūs, darantys ateities tyrimus intriguojančiais. Skaityti toliau

D. Šepetytė. Srovė, nešanti į Lietuvą, ir srovė, nešanti iš jos (1)

Vykintas Vaitkevičius | V. Damaševičiaus nuotr.

Šią savaitę Lietuvos televizijoje (LRT) išlydėta „nacionalinė ekspedicija“, šįkart skrosianti Dniepro bangas specialiai tam pastatytu laivu „Vytautas Didysis“. Į jį bus įtupdyta daugiau kaip 40 vadinamosios nacionalinės ekspedicijos dalyvių, juos lydės greitaeigis kateris, o atsarginis laivas „Vytis“ bus paliktas Kijeve, kad turistai, jeigu kas, galėtų tęsti trijų savaičių kelionę, apmokamą, greičiausiai „nacionaliniais“, t.y. mokesčių mokėtojų, pinigais.

Skaityti toliau

Vilniaus senamiestyje archeologai atrado Radvilų rūmų liekanas! (0)

Vilniaus senamiestyje archeologai atrado Radvilų rūmų liekanas | Rengėjų nuotr.

Nuo 2017 metų buvusios Vilniaus Raudonojo kryžiaus ligoninės teritorijoje vykdant detaliuosius tyrimus atrasti iki šiol plačiau netyrinėtos XVII amžiaus pradžios Radvilų rūmų liekanos. Tyrimus užsakiusi teritorijos savininkė UAB „Vastint Lithuania“ tikisi rūmų liekanas ne tik išsaugoti, bet ir eksponuoti visuomenei.

Tyrimus vykdžiusi UAB Archeologijos projektų centro „Antiqua“ archeologų komanda, kuriai vadovavo archeologas Ignas Sadauskas, teritorijoje aptiko itin didelį kiekį archeologinių radinių, datuojamų nuo pat XV amžiaus iki šių laikų: buitinės keramikos šukių, koklių fragmentų, monetų,

Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kokie lobiai slypi Valdovų rūmų teritorijoje? (video) (0)

„Mokslo sriuba“: kokie lobiai slypi Valdovų rūmų teritorijoje? | LRT nuotr.

Sklinda legendos, kad netoli tos vietos, kur Vilnia įteka į Nerį, Šventaragio slėnyje, kadaise medžiodavo kunigaikštis Gediminas. Susapnavęs milžinišką geležinį vilką, jis nusprendė ten įkurti lietuvių žemių sostinę Vilnių. Jau beveik 30 metų šiose legendomis apipintose vietose vyksta archeologiniai tyrimai – mokslininkai siekia išsiaiškinti, kas gi iš tikrųjų vyko mūsų sostinės praeityje.

Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje, ten, kur dabar įsikūrę Valdovų rūmai ir Katedra, žmonių būta nuo senų laikų – tai patvirtina archeologiniai radiniai iš geležies ir net akmens amžiaus. Skaityti toliau

Archeologai papasakos apie naujausius archeologinius tyrinėjimus Kernavėje ir medžiagų perdirbimą senovėje (0)

Kernavės archeologinė vietovė | Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato nuotr.

Kovo 21 d., trečiadienį, 17 val. Vilniuje, Lietuvos nacionalinio muziejujaus (Arsenalo g. 3.) tęsiamuose Marijos Gimbutienės skaitymų vakaruose šį kartą lankytojų lauks pažintis su naujausiais archeologiniais tyrinėjimais ir atradimais Kernavėje bei medžiagų perdirbimo archeologijos pristatymas.

Dr. Rokas Vengalis pranešime „Naujausi tyrinėjimai Kernavėje“ pristatys vienos žymiausių Lietuvos archeologinių vietovių tyrimų duomenis, papasakos apie naujausių archeologijos mokslo techninių priemonių ir metodų galimybes, jų reikšmę, kels ateities tyrimų Kernavėje ir jos apylinkėse prielaidas. Skaityti toliau

Kukuliškių piliakalnis prie pat jūros (0)

Kukuliškių piliakalnis. Griovos | J. Zvonkuvienės nuotr.

Pasimatymas ne pirmas, pažintis – pirma! Tai apie atrastą piliakalnį, esantį arčiausiai jūros. Ir susiruošiau į šį pasimatymą ankstyvą giedrą kovo rytą. Saulelė dar ne virš medžių, o tik už medžių tebebuvo, vis surasdama, pro kur prasiskverbti, kad stovinčio ar jau parkritusio ąžuolo stuomenį pasiektų. Šešėliai ilgi. Tai ir gražu, ir šiek tiek ne kas: akelės nebe jaunos, nematau, ką fotografuoju. Norėjau, kad fotkelėse liktų to gaivaus oro, tos grynumos, tos šalstelėjusios tylos ir kovo aukšto dangaus. Dar tų gilių įgriovų žavesio – jos piliakalnio apsauga buvo. Kai kurios labai gilios, ten beveik bugštu žvelgti… Fotkelėmis nepasėmiau viso to, bet širdimi – taip!

Skaityti toliau

Teisinė apsauga suteikta Naujasodžio piliakalniui II su gyvenviete (1)

Naujasodžio piliakalnis II | A. Strazdo nuotr.

Ketvirtoji (archeologinė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į Kultūros vertybių registrą įrašė Naujasodžio piliakalnį II su gyvenviete, esantį Naujasodžio kaime, Prienų rajone (u.k. 41488). Pasak piliakalnį suradusio archeologo Egidijaus Šatavičiaus, piliakalnio buvo tikslingai ieškota, nes jau daug metų Užnemunėje nebuvo rasta nei vieno naujo piliakalnio.

Naujasodyje rastas piliakalnis yra vienas iš šešių piliakalnių, kurie per šių metų pirmus nepilnus tris mėnesius buvo įrašyti į Kultūros vertybių registrą. Skaityti toliau

L.N. Rasimas. Suverenitetas ir tautų santykiai (7)

vilnius-wilno

Pasibaigė Vasario 16-osios minėjimas, išsivažinėjo svečiai. Pasirodė eilė straipsnių, raginančių elgtis europietiškiau, nurodoma, nuo ko priklausys Lietuvos ir Lenkijos santykiai, pasidžiaugta, kad pagaliau po krūvos metų kaimynų prezidentas apsilankė Lietuvoje. Tad kas vyko per tuos metus?

Tiek lietuviai, tiek lenkai masiškai pradėjo važinėti vieni pas kitus, pažino vieni kitus, įsitikino, kad ir vieni ir kiti yra verti pagarbos, kad ramiai galima kalbėtis visomis temomis be išankstinio nusistatymo, žodžiu, prasidėjo geras abiejų šalių piliečių bendravimas. Skaityti toliau

R. Guobytė, V. Baltrūnas. Kas supylė piliakalnius? (8)

Pyplių piliakalnį kasinėję archeologai rado įdomių radinių | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Praėję 2017-ji buvo paskelbti Piliakalnių metais. Įvairiais būdais šiems istorijos, kultūros ir gamtos paminklams buvo atiduodama pagarba. Savo apibendrinimą pateikė ir geologai, paskelbę medžiagą Lietuvos geologų sąjungos žurnale „Geologijos akiračiai“ (2017, Nr.4 ).

Šiuo metu Lietuvos Respublikos teritorijoje žinomų piliakalnių skaičius peržengė 900. Jei dar pridėtume su baltų gentimis susijusius piliakalnius gretimose teritorijose, tai jų gal turėtume ir kelis tūkstančius. Ne be reikalo išgirstame frazes apie „piliakalnių kraštą“ ar buvusią Skaityti toliau

Žuvo muziejininkė, archeologė Audronė Šapaitė (1)

Audronė Šapaitė (1968-2017) | Šiaulių „Aušros“ muziejaus nuotr.

Spalio 29 d. mirė muziejininkė, archeologė, Lietuvos archeologijos draugijos narė Šiaulių „Aušros“ muziejaus Archeologijos skyriaus vedėja Audronė Šapaitė (1968-05-12–2017-10-29).

Spalio 23 d. darbo metu, atliekant archeologinių žvalgymų darbus, A. Šapaitę sunkiai sužalojo važiavęs atbulas sunkvežimis. Nors gydytojai dėjo visas pastangas, išgelbėti A. Šapaitės gyvybės nepavyko – dėl gydymo metu kilusių komplikacijų archeologė sekmadienį mirė.

A. Šapaitė 1986 m. baigė Šiaulių 14-ąją vidurinę mokyklą, 1991 m. – Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą, kur įgijo istorikės, istorijos dėstytojos specialybę, Skaityti toliau

Ketinama atkurti akmens amžiaus gyvenvietę Samantonių kaime (nuotraukos, video) (1)

Gvidas Slah_R.E. Sutinytės nuotr.

Liepos 20 d. Ukmergės rajone Kultuvėnų kaime vyko konferencija „Akmens amžiaus gyvenvietės rekonstrukcijos galimybės Samantonių kaime“.  Priešistorinė gyvenvietė (orientuojamasi į vėlyvojo neolito ir ankstyvąjj bronzos laikotarpius) būtų kuriama Samantonių kaime, Veprių sen., Ukmergės rajone – netoli tos vietos, kur archeologė Rimutė Rimantienė atrado akmens amžiaus gyvenvietę.

Numatoma rekonstruoti akmens amžiaus gyvenvietė būtų skirta ne tik besidominčiųjų apsilankymui, bet ketinama sudaryti sąlygas ir pagyventi akmens amžiaus sąlygomis. Skaityti toliau

Jau atnaujinta paroda „Naujausi Lietuvos archeologijos atradimai“ (nuotraukos) (0)

Diržo sagties liezuvėlis_lnm.lt

Nuo 2017 m. gegužės 18 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje (Bokšto g. 20/18) galima aplankyti atnaujintą parodą „Naujausi Lietuvos archeologijos atradimai“.

Lietuvos nacionalinio muziejaus parengtoje parodoje pristatomi radiniai iš paskutinių 15 metų archeologinių tyrimų Lietuvoje. Į parodą patekę Archeologijos bei Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos skyrių eksponatai sudaro tiktai mažą dalį visų naujausių archeologų atradimų mūsų krašte.

Šiuo laikotarpiu vykdyti įvairaus pobūdžio tyrimai: planuoti detalieji paminklų tyrimai, Skaityti toliau

Tarptautinė muziejų naktis Kernavės archeologinės vietovės muziejuje (0)

Kernavės archeologinė vietovė | Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato nuotr.

2017 m. gegužės 20 d. Tarptautinės muziejų nakties renginiai vyks ne tik didžiuose Lietuvos miestuose, bet ir Kernavėje. Šventinį šeštadienį Kernavės archeologinės vietovės muziejaus (Kerniaus g. 4a, Kernavė, Širvintų r.) ekspozicijas ir parodas bei kultūrinį rezervatą bus galima lankyti netradiciniu laiku – nuo 18 iki 23 val.

Kernavės archeologinės vietovės muziejus kviečia atrasti praeities magiją, atgyjančią Juditos Vaičiūnaitės poezijoje. Poetės kūryboje susipynę tolimos priešistorės, Skaityti toliau

Vrublevskių bibliotekoje vyks paskaita apie Bandužių (Žardės) senovės gyvenvietę (0)

Atrastas šulinys | I. Masiulienės nuotr.

Balandžio 5 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1, Vilniuje) bus skaitoma vieša paskaita „Bandužių (Žardės) senovės gyvenvietės – priešistorinė „Laisvoji ekonominė zona“? Paskaitą skaitys Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Ieva Masiulienė.

Bandužių (Žardės) ir Bandužių senovės gyvenvietės siejamos su Klaipėdos miesto pietinėje Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kas rasta ir kas prarasta Vilniaus pilių tyrinėjimuose? (video) (3)

Tomas Baranauskas ir Gintautas Zabiela | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje aptariame Vilniaus pilių komplekso tyrinėjimus – didžiausio masto archeologinius tyrinėjimus Lietuvos istorijoje. Apie juos kalbasi laidos vedėjas Tomas Baranauskas ir archeologas Gintautas Zabiela.

Kas ištirta ir kas dar neištirta Vilniaus pilių teritorijoje po ilgamečių tyrinėjimų? Ar tyrimai buvo vykdomi atsakingai ir davė pakankamai mokslinės informacijos?

Gintautas Zabiela pateikia šokiruojančių aplaidumo pavyzdžių, dėl kurių netekome unikalios informacijos. Skaityti toliau

Valstybinė kultūros paveldo komisija siūlo daugiau dėmesio skirti Piliakalnių metams (0)

Valstybine kultūros paveldo komisija

Praėjusią savaitę vykusio posėdžio metu Valstybinė kultūros paveldo komisija, vertindama Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pateiktus 2017 metų programų projektus, rekomendavo daugiau dėmesio skirti Piliakalnių metų įprasminimui.

Valstybinei kultūros paveldo komisijai buvo patiekti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos programos „Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimas, aktualizavimas ir populiarinimas, valstybinės kalbos apsauga“ priemonių projektai. Programų projektams Skaityti toliau

Vyks vieša paskaita apie Lietuvos povandeninio jūrinio paveldo tyrinėjimus (0)

Nuskendusio laivo prie Šventosios tyrinėjimai 2009 m. | BRIAI nuotr.

Sausio 18 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos Mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1), įvyks akademiko prof.  habil. dr. Vlado Žulkaus vieša paskaita „Lietuvos povandeninio jūrinio paveldo tyrinėjimai“.

Jau 15 metų Klaipėdos universiteto (KU) Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) archeologai nuosekliai tyrinėja jūros dugną, ieškodami ten nuskendusių laivų ir užlietų pakrančių. Tyrimuose naudojami KU laivai ir šiuolaikiniai dugno žvalgymo prietaisai. Archeologus domina medinių burlaivių, bet Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Prigimtinė kultūra ir Europa (video) (3)

Daiva Vaitkevičienė | asmeninė nuotr.

Dažnai tenka girdėti ir skaityti apie Lietuvos ir Europos perskyrą. Keliami retoriniai klausimai − ar Lietuva suEuropa, ar prieš ją, ar lietuviai nori ar nenori būti europiečiais. Pažįstamas šūkis  − „Būkime europiečiais!“ (ar netgi „Nebūkime provincija, būkime europiečiai“).  Tai žadina smalsumą, kas gi yra ta taip dažnai minima „Europa“ ir kaip šis iš esmės politinis klausimas įvelkamas į kultūrinį rūbą ir formuoja Europos kultūrossampratą. Kas šiandien suvokiama kaip europietiška kultūra ir koks jos santykis su prigimtine kultūra Lietuvoje?

Gan aiškus Europos kultūros įvaizdis iškyla rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės Skaityti toliau

Vrublevskių bibliotekoje pristatomas archeologės R. Volkaitės-Kulikauskienės mokslinis palikimas (0)

Regina Volkaitė–Kulikauskienė | LMAVB RS F377-2521nuotr.

Iki rugsėjo 30 d. Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje (Žygimantų g. 1) veiks paroda „Atvėrusi žemę su joje slypinčiomis paslaptimis būsimoms kartoms“, skirta archeologės, istorikės, kultūrologės Reginos Volkaitės-Kulikauskienės 100-mečiui.

Reginai Volkaitei-Kulikauskienei (1916-2007) skirtoje parodoje pristatomas gausus mokslinis palikimas bei įvairią mokslininkės veiklą atspindintys dokumentai ir nuotraukos. Šis palikimas, kurį mokslininkė padovanojo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekai 2005 m., saugomas Reginos Volkaitės-Kulikauskienės fonde (F377). Skaityti toliau

E. Jovaišos knyga „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“ jau prekyboje (10)

Aisciai POP_virselis 21x262

Jau prekiaujama naujausia Lietuvos archeologo, akademiko, humanitarinių mokslų daktaro, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) profesoriaus, Istorijos fakulteto dekano Eugenijaus Jovaišos knyga „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“. Tai trečioji profesoriaus monografija apie aisčius.

Trilogijos „Aisčiai“ pirmoji knyga „Kilmė“ pasirodė 2012 m. pabaigoje, o „Aisčiai. Raida“ skaitytojus pasiekė 2014 m. Visas tris knygas išleido LEU leidykla. Pastaraisiais metais E. Jovaiša labiau susidomėjo aisčių etnine istorija, į ją gilinosi ir į aisčių, kitaip vadinamų vakarų baltų, Skaityti toliau

Vilniaus bastėjoje veiks paroda „Naujausi Lietuvos archeologijos atradimai“ (nuotraukos) (3)

Diržas, XVI a. II pusė–XVII a. I pusė. Sidabras, auksas. Vilnius, Gedimino pr. 22. Tyr. vad. L. Kvizikevičius, 2004 m. Lietuvos nacionalinis muziejus | LNM nuotr.

Nuo rugsėjo 2 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje (Bokšto g. 20/18), bus atidaryta paroda „Naujausi Lietuvos archeologijos atradimai“. Ji yra skirta rugpjūčio 31 – rugsėjo 4 d. Vilniuje  vyksiančiam  XXII Europos archeologų kongresui. Toks archeologų susitikimas kasmet vyksta vis kitame Europos mieste, Lietuvoje jis rengiamas pirmą kartą.

Parodoje pristatomi pastarųjų 15 metų archeologinių tyrimų Lietuvoje radiniai apimantys laikotarpį  nuo akmens amžiaus iki XIX amžiaus napoleonistikos. Ankstyviausią laikotarpį pristato akmens amžiaus kapų įkapės iš Gyvakarų (Kupiškio r.) ir Biržų.  Skaityti toliau

Vilniaus universitetas laukia pusantro tūkstančio archeologų (0)

Istorijos_fakulteto_fragmentas_E.Kurausko nuotrauka

Rugpjūčio 31 – rugsėjo 4 d. Vilniaus universitete (VU) vyks Europos archeologų asociacijos kongresas. Tikimasi sulaukti ne mažiau kaip 1500 mokslininkų ir tyrėjų iš Europos, Azijos, Šiaurės Amerikos, Australijos. Žymiausi Lietuvos ir pasaulio archeologai pristatys žodinius, stendinius pranešimus, bus organizuojamos apskritojo stalo diskusijos, seminarai.

Kongresas padalytas į 108 sekcijas. Mokslininkai aptars archeologinių duomenų interpretavimo, archeologinio paveldo tvarkymo ir pritaikymo šiuolaikinėms Skaityti toliau

Archeologiniai atradimai Naisių apylinkėse (nuotraukos) (0)

2016 m. archeologiniai tyrinėjimai | Ž. Montvydo nuotr.

Apie 2,5 km į šiaurės vakarus nuo Naisių (Šiaulių raj.), kairiajame Kulpės upelio krante plytintis dirbamas laukas – vienas iš daugelio apylinkėse. Iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiriančia vieta pastaraisiais metais susidomėjo archeologai. Jų tyrimai atskleidė, kad kelių hektarų plote, kur auginamos Lino Šateikos ūkio daržovės prieš daugiau nei tūkstantį metų buvo žiemgalių gyvenvietė!

2014 m. pavasarį Naisių bendruomenė pakvietė archeologus bendradarbiauti, kuriant krašto muziejų ir pažadėjo šiam darbui visapusišką paramą. Netrukus Klaipėdos universiteto archeologas, prof. dr. Vykintas Vaitkevičius subūrė jaunuosius tyrėjus ir Skaityti toliau

„Baltų genas“: A.Girininkas apie neolito gyvybės ir mirties simbolius (audio) (1)

Akmens amžiaus amuletai iš Kretuono | Alkas.lt koliažas

Vienoliktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto, Istorijos ir archeologijos katedros, vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. habil. dr. Algirdas Girininkas kalba apie Gyvybės ir mirties simbolius neolite Lietuvos teritorijoje.

„Gyvybė ir mirtis yra nenutrūkstamas procesas tiek žmonių gyvenime, tiek gamtoje. Jį atskirais priešistorės laikotarpiais žmonės įsivaizduodavo ir įprasmindavo skirtingai. Vienu svarbiausiu chtoniškojo pasaulio simboliu buvo gyvatė-žaltys, jam priklausė ir aptikti žuvies atvaizdai; su gyvybės ir mirties simbolika reikėtų sieti ir gintaro dirbinius.

Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kas yra juodoji archeologija (II) (video) (2)

Tomas Baranauskasir Saulius Poderis | alkas.lt nuotr.

Antroji „Aktualiosios istorijos“ laida tęsia pirmojoje laidoje pradėtą „juodosios archeologijos“ temą. Laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas toliau kalbasi su laidos svečiu restauratoriumi ir buvusiu kolekcininku Sauliumi Poderiu apie „juodąją archeologiją“ ir prekybą praeitimi.

Pašnekovas pasakoja, kaip prekiaujama nelegaliai iškastais archeologiniais radiniais, kur yra jų rinka, pateikia informacijos apie šios prekybos mastus užsienio šalyse. Pašnekovas taip pat pasakoja apie liūdną savo, kaip buvusio kolekcininko, patirtį ir įspėja, kad, bandydami išpirkti ir grąžinti į Lietuvą į užsienį išvežtus ir ten viešai pardavinėjamus baltiškus radinius, Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kas yra „juodoji archeologija“? (I) (video) (9)

Tomas Baranauskasir Saulius Poderis | alkas.lt nuotr.
Tomas Baranauskasir Saulius Poderis | alkas.lt nuotr.

Alko radijuje pradedama nauja laida „Aktualioji istorija“ bus skirta tiems istorijos siužetams, kurie aktualūs šiuolaikinei visuomenei – nuo istorijos ir kultūros paveldui neabejingų piliečių iki egzaminams besiruošiančių abiturientų. Laidą veda istorikas Tomas Baranauskas.

Pirmojoje „Aktualiosios istorijos“ laidoje restauratorius, gidas ir buvęs muziejininkas bei kolekcininkas Saulius Poderis pasakoja, kas yra „juodoji archeologija“, kaip veikia juodieji archeologai ir svarsto, kodėl taip ilgai kova su jais buvo neefektyvi. Pašnekovas, kaip buvęs kolekcininkas, yra asmeniškai susidūręs su šiuo Skaityti toliau

„Baltų genas“: A. Girininkas apie baltų etnogenezę (audio) (23)

Algirdas Girininkas | asmeninė nuotr.

Dešimtoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto, Istorijos ir archeologijos katedros, vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. habil. dr. Algirdas Girininkas kalba apie baltų etnogenezės ir archeologinių tyrimų naujienas.

„Pirmasis žmogaus rankų dirbinys – kūjelis, pagamintas iš Šiaurės elnio rago, arba mokslinėje literatūroje vadinamas „Liungbiu“ tipo dirbinys, 2015 m. aptiktas Šnaukštų karjere (Klaipėdos r.) ir datuotas 43–41 tūkstm. pr. m. e., rodo, kad Lietuvos teritorijoje žmonių gyventa vėlyvojo paleolito pradžioje, kai Europos teritorijoje dar galėjo gyventi Neandertalio žmonės.“

Skaityti toliau

Prie Papilės atodangos pradėti geologiniai tyrimai (nuotraukos) (0)

Papilės atodangoje šiuo metų vykdomi geologiniai tyrimai | VSTT nuotr.

Ventos regioniniame parke Papilėje pradėti geologiniai tyrimai, kurių tikslas – įvertinti Papilės juros periodo atodangos šlaito stabilumą ir pasiruošti jos sutvirtinimo projektui. Juros periodas buvo prieš 200–150 milijonų metų, tuo metu mūsų planetoje gyveno dinozaurai.

Ventos upės šlaito viršuje buvo išgręžtas 31 m gylio gręžinys, kurį išgręžus paaiškėjo, kad kvartero nuogulų storis šioje vietoje – iki 8 m nuo žemės paviršiaus. Skaityti toliau

A. Girininkas: Mitai apie mūsų proistorę (94)

Netiesa, kad baltai pradėjo formuotis III tūkst. prieš Kristų. Mitas, kad indoeuropiečių indėlis buvo toks didelis, jog nustelbė vietinę kultūrą. Naujausi archeologijos, istorinės kalbotyros, archeogenetikos duomenys leidžia manyti, jog baltų formavimosi procesas prasidėjo daug anksčiau, o gyvulininkystė ir žemdirbystė čia buvo žinoma iki įsiliejant indoeuropiečiams. Prabaltas yra autochtonas (vietinės kilmės) – poledynmečio žmogus, ilgais amžiais formuotas vietinių kultūrų – nuo Svidrų-Madleno iki Narvos ir brūkšninės keramikos. Taip tvirtina archeologas, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras profesorius Algirdas Girininkas. Skaityti toliau

Į tarptautinę parodą Nesvyžiuje išlydėta gausi Valdovų rūmų muziejaus radinių kolekcija (0)

Valdovų rūmų eksponatai | V. Abramausko nuotr.

Į Radvilų rezidenciją Nesvyžiuje (Baltarusija) su ypatinga apsaugos palyda iš Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų iškeliavo daugiau kaip 300 archeologinių radinių. Pirmą kartą istorijoje tokia gausi vertybių kolekcija iš Valdovų rūmų muziejaus bus pristatoma tarptautinėje parodoje „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos archeologiniai radiniai. Kasdienybė Vilniaus dvare“, kuri kaimyninėje šalyje atidaroma jau šiandien, balandžio 29 d., ir veiks iki rugsėjo 11 dienos. Skaityti toliau