Žymos archyvas: archeologas

Kauno santakoje rastas Vytauto Didžiojo laikus menantis lobis (3)

Kauno santakoje rastas lobis | Kauno miesto muziejaus nuotr.

Nemuno ir Neries upių santakoje statomų Krepšinio namų vietoje atliekami archeologiniai tyrimai, kurių metu rastas XV a. pradžiai priskiriamas lobis – Vytauto denarai bei Prahos grašiai. Beveik 62 gramus sveriantis lobis atiduotas į Kauno miesto muziejaus rankas.

Tyrimų vadovas, archeologas Algirdas Žalnierius teigia, kad aplinkybės, kuriomis surastas lobis, buvo atsitiktinės: „Pavienių pinigų, ypač atsiradus metalo ieškikliams, pavyksta aptikti gan daug, tačiau tokį lobį mano komandai pavyko aptikti pirmą kartą.“ Skaityti toliau

Bedugnės kapinyno tyrimai: elitiniai Vytauto laikų raiteliai nebuvo laidojami kartu su žirgais (0)

Bedugnės kapinyno tyrimų akimirka. | G. Petrausko nuotr.

Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai ir VšĮ Prigimtinės kultūros institutas, remiamas Vasario 16-osios fondo, baigė antrąjį archeologinių tyrimų Bedugnės kapinyne sezoną. Po trijų savaičių tyrimų archeologai sako, kad dabar aiškėja daugiau detalių apie elitinių Vytauto laikų raitelių laidojimo apeigų ritualus.

Bedugnės kapinynas, esantis netoli Senųjų Trakų, į archeologų dėmesio centrą pateko prieš septynerius metus, tačiau išsamūs kapinyno tyrimai prasidėjo tik pernai. Skaityti toliau

Kuo stebina Palangos Birutės kalnas? (1)

Atvirukas „Birutės kalnas. Vytauto Didžiojo paveikslo sargyboje“ | vykintokeliai.lt nuotr.

Birutės kalnas Palangoje – viena iš ilgaamžiškiausių Lietuvos šventviečių, kurios priešistorinę reikšmę liudija I-IV a. kuršių archeologiniai radiniai, krikščionišką laikotarpį – švento Jurgio koplyčia, o jos šiandienine reikšme neleidžia abejoti nuolatiniai lankytojų srautai. Tačiau ne kiekvienas žino, kokia permaininga ir dramatiška yra Birutės kalno istorija.

Birutės kalnas – viena iš garsiausių Lietuvos vietų ir neatsiejama mūsų tapatybės dalis. Archeologai tvirtina, kad nuo pat pirmųjų m. e. amžių čia būta gyvenvietės ir medinės pilies. Po gaisro XIV a. pabaigoje ar XV a. pradžioje šioje vietoje buvo įrengtas vienuolikos medinių stulpų pusratis, kuriame, manoma, kūrenta šventoji ugnis. Skaityti toliau

Gedimino kalne – prieš 1000 metų vykusių apeigų pėdsakas (4)

Gedimino kalne rastas dviašmenis kirvis, išmargintas ženklais. Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkiniai | V.Vaitkevičiaus nuotr.

1982 m., tyrinėjant Gedimino kalno aikštelės dalį prie keltuvo (tuo metu viršun buvo keliamos statybinės medžiagos), rastas 11 cm ilgio iš rago pagamintas apeiginis kirvis. Jis išmargintas įrėžtais ženklais, tarp kurių akis lengvai atpažįsta Saulės judėjimo kryptimi besisukančių svastikų porą vienoje plokštumoje ir priešinga kryptimi pasuktą trečiąją svastiką kitoje; ketvirtoji svastika buvo (arba buvo pradėta rėžti) ties nuskeltąja kirvio dalimi.

Šis unikalus, bet mažai žinomas radinys

Skaityti toliau

Ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras apie dvarelį Žygimantų g. 12 (0)

kulturos istorijos vakarai_lnm.lt

lapkričio 29 d., 17.30 val., Lietuvos nacionaliniame muziejuje, vyks kultūros istorijos vakaras.

Šio vakaro tema „Dvarelio Žygimantų g. 12 ir jo aplinkos archeologiniai ir urbanistiniai tyrimai“.

Šiame ketvirtadienio kultūros istorijos vakare dvarelį Žygimantų g. 12 ir jo aplinką pristatys du skirtingų sričių specialistai – archeologas Robertas Žukovskis ir Vilniaus urbanistinės raidos tyrinėtoja Jūratė Markevičienė. Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Kas valgė iš Vėžionių akmens „lėkščių“? (2)

Vėžionių (Šalčininkų r.) akmens paviršiuje - dvi išgludintos lėkštės. | V. Vaitkevičiaus nuotr.

Nuo šiol visi, kuriuos jaudina istoriniai akmenys, galės netrukdomi susipažinti su vertingu Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkiniu. Šie paminklai per dešimtmečius neturėjo deramos vietos, o šiandien jie jau puikuojasi muziejaus vidiniame kieme.

Stabtelėkime prie pirmojo eilėje, Vėžionių akmens – 1970 m. birželio 18 d. šį akmenį nuo sunaikinimo išgelbėjo Adolfas Navarackas ir Vincas Žilėnas. 1900 m. archeologas Vandalinas Šukevičius rašė, Skaityti toliau

G. Zabiela: Žmogui, neturinčiam šaknų, nežinančiam savo valstybės istorijos – lengviau atsiskirti (12)

Archeologas Gintautas Zabiela | ve.lt nuotr.

Buvo ankstyvas rytas. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto docentas mokslų daktaras, piliakalnių tyrinėtojas Gintautas Zabiela vienas sėdėjo viršūnėje ir kažką stropiai tikrino. Atkastas pirmas plotelis. Archeologas džiaugiasi, jog vietovė, matyt, nebuvo ariama, tai liudija stora velėna. Atsivėrė akmenų grindinys. Per pirmas kasinėjimų dienas surastas smeigtukas, kabučio, karolių elementų, ornamentuotos keramikos, kitų daiktų. Jie gali būti iš XIII amžiaus, tačiau dar teks tikrinti.

Archeologas G. Zabiela ant Kudinų piliakalnio ieško atsakymo, kur vyko Saulės mūšis. Skaityti toliau

Patvirtinta: rasti Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai (7)

Adolfas-Ramanauskas Vanagas | LGGRTC nuotr.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) ir Vilniaus universiteto (VU) tyrėjai praneša, kad Vilniaus Našlaičių kapinėse rasti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai.

Palaikų autentiškumas nustatytas atlikus teismo antropologinę analizę, kaukolės ir asmens fotografijų sugretinimus bei DNR tyrimus.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Birutė Burauskaitė sakė, kad centras jau kelis dešimtmečius ieškojo A. Ramanausko-Vanago palaikų. Skaityti toliau

Netekome archeologo Donato Butkaus (1952-2018 m.) (1)

Archeologas Donatas Butkus | pajurionaujienos.lt nuotr.

Šiandien, gegužės 24 d. į Dausas iškeliavo viena ryškiausių asmenybių Lietuvos archeologijoje Donatas Butkus (1952-2018 m.). Kretingos muziejaus muziejininkas ir vienas geriausių vakarų baltų, kuršių kapinynų, laidosenos tradicijų, artefaktų subtilybių žinovų Lietuvoje.

Donatas Butkus Kretingos muziejuje ilgą laiką dirbo vyr. muziejininku, o nuo 2007 m. – Archeologijos skyriaus vedėju.

Tai žmogus, „kuris mintinai žinojo visų muziejaus fondų medžiagą, Skaityti toliau

Teisinė apsauga suteikta Naujasodžio piliakalniui II su gyvenviete (1)

Naujasodžio piliakalnis II | A. Strazdo nuotr.

Ketvirtoji (archeologinė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į Kultūros vertybių registrą įrašė Naujasodžio piliakalnį II su gyvenviete, esantį Naujasodžio kaime, Prienų rajone (u.k. 41488). Pasak piliakalnį suradusio archeologo Egidijaus Šatavičiaus, piliakalnio buvo tikslingai ieškota, nes jau daug metų Užnemunėje nebuvo rasta nei vieno naujo piliakalnio.

Naujasodyje rastas piliakalnis yra vienas iš šešių piliakalnių, kurie per šių metų pirmus nepilnus tris mėnesius buvo įrašyti į Kultūros vertybių registrą. Skaityti toliau

Prasideda penkioliktieji Marijos Gimbutienės skaitymai (0)

Apyrankė | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Vasario 28 d. 17 val. – Balandžio 11 d. 17 val., Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Archeologijos ekspozicijoje, Arsenalo g. 3., penkioliktą kartą rengiami žymiausiai lietuvių archeologei, daugelio knygų ir straipsnių autorei prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994) skirti skaitymai.

„Šioje tęstinėje konferencijoje kviečiami dalyvauti visi besidomintys Lietuvos priešistore ir istoriniais laikais, norintys sužinoti daugiau. Nuo vasario iki balandžio, dvylika pranešėjų per šešis vakarus supažindins su naujausiais archeologiniais tyrinėjimais ir atradimais Lietuvoje“, Skaityti toliau

Elektrėnų kraštas: nuo piliakalnių iki bažnyčių bokštų (video) (1)

Elektrėnų piliakalniai ir kalvos | Elektrėnų savivaldybės nuotr.

Elektrėnų savivaldybė turi kuo didžiuotis. Puikioje strateginėje vietoje įkurtas jaunas miestas žavi kairiajame Neries krante stūksančių apylinkių kultūriniu kraštovaizdžiu. Elektrėnai, apsupti išskirtinių gamtos paslapčių, praskleidžia senovės lietuvių kultūrinį palikimą, atveria Lietuvos valstybės savikūros elementus. Minint atkurtos Lietuvos šimtmetį, kviečiame susipažinti nuo piliakalnių iki bažnyčios bokštų žavinčia vietove.

„Elektrėnai yra jaunas, naujai susikūręs miestas. Bet miestas – tai ne pastatai, o žmonės, kurie jame gyvena,“ Skaityti toliau

Vrublevskių bibliotekoje veikia paroda skirta A.H.Kirkoro 200 metų sukaktuvėms (0)

Kultūros ir mokslo veikėjas, leidėjas, publicistas, archeologas, etnografas, istorikas – Adomas Honoris Kirkoras | Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Sausio 18 – vasario 15 d., LMA Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje, veikia mažoji paroda – „Mano vieta čia, Lietuvos širdy…“, skirta kultūros ir mokslo veikėjo, leidėjo, publicisto, archeologo, etnografo, istoriko Adomo Honorio Kirkoro 200 metų jubiliejui paminėti.

Parodoje, pristatomi A. H. Kirkoro istorijos, etnografijos, statistikos, bibliografijos, archeologijos darbai, fiksuojantys besikeičiančios Lietuvos kultūrinį ir etnografinį palikimą, bei dokumentai, atspindintys jo leidybinę veiklą. Galima paminėti ir Adomo Kirkoro laiškus, rašytus Adomui Zavadskiui, Julijonui Skaityti toliau

Išleistas 2018–2019 m. kalendorius – „Baltų genčių kostiumai I–XIV a.“ (7)

Žiemgalių gentis I-IV a. | LNKC nuotr.

Tęsdamas tautinių ir archeologinių drabužių kalendorių seriją, Lietuvos nacionalinis kultūros centras išleido 2018–2019 m. kalendorių, kurį puošia septynių baltų genčių kostiumai.

Spalvingos leidinio nuotraukos nukels skaitytoją į archajiškus I–XIV a. laikus, supažindins su baltų genčių geležies amžiaus, romėniškosios, vikingų bei viduramžių epochos drabužių nešiosenos ir puošybos papročiais.

Jotvingių, kuršių, lietuvių, sėlių, žiemgalių, aukštaičių ir žemaičių kostiumai atkurti Skaityti toliau

Juodkrantėje įvyks Prof. Adalberto Becenbergerio (1851-1922) atminimo įamžinimas (0)

Juodkrantėje įvyks Prof. Adalberto Bezenbergerio (1851-1922) atminimo įamžinimas | Liudviko Rėzos kultūros centro nuotr.

Lapkričio 17 d. ,penktadienį, 15 val., Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B), doc. dr. Nijolė Strakauskaitė skaitys paskaitą – „Profesoriaus Adalberto Becenbergerio (Adalbert Bezzenberger) nuopelnai lituanistikai ir Kuršių nerijos savitumo išsaugojimui“;

16 val., šalia Juodkrantės viešbučio „Kuršių kiemas“ (Miško g. 11), bus atidengiama skulptūrinė kompozicija (aut. K. ir V. Musteikiai) žymiam vokiečių mokslininkui-etnografui, archeologui, akademinės baltistikos pradininkui, Karaliaučiaus universiteto profesoriui A. Becenbergeriui (1851-1922). Skaityti toliau

Pyplių piliakalnį kasinėję archeologai rado įdomių radinių (0)

Pyplių piliakalnį kasinėję archeologai rado įdomių radinių | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Spalio 20 d. (penktadienį), 14 val., ant Pyplių piliakalnio (Kauno r., Ringaudų sen.) vyks spaudos susirinkimas, kuriame archeologas Zenonas Baubonis pristatys čia vykstančių tyrinėjimų rezultatus. Kauno rajono savivaldybės ir UAB „HSC Batic“ atstovai taip pat pristatys šio piliakalnio sutvarkymo projektą, prasidės darbai.

Kasinėjant piliakalnį, jau ištirtas 216 kv m plotas. Aptikti įvairių laikotarpių radiniai leidžia teigti, kad gyvenimas Pyplių piliakalnio apylinkėse vyko jau nuo paleolito Skaityti toliau

G. Šeikis. Užburtų lobių beieškant. Iš Petro Tarasenkos ankstyvojo biografijos laikotarpio (0)

Karališkių Švenčiausios Dievo Motinos Globos Cerkvė. 1957 m. | Kęstučio Rimo asmeninio archyvo nuotrauka

Petro Tarasenkos (1892–1962) – kariškio, istoriko archeologo, muziejininko, rašytojo ankstyvasis gyvenimo laikotarpis iki 1915 metų yra palyginti mažai nagrinėtas ir aprašytas. Trūksta istorinių šaltinių, išlikę tik daliniai liudininkų prisiminimai. Pats P. Tarasenka apie savo artimus gimines, vaikystės ir jaunystės laikotarpį savo prisiminimuose užsiminė gana skurdžiai, nors šis laikotarpis ir Rytų Aukštaitijos kraštas visą gyvenimą jam išliko brangus ir artimas, o jo aplinka ir žmonės ugdė jį kaip asmenybę.

Šaknys – Karališkiai Skaityti toliau

Lietuvių liaudies siaubo pasakos atgis ant Migonių piliakalnio (0)

Migoniu_piliakalnis_2009_A. Kurilienes nuotr._kaisiadoriumuziejus.lt

Rugpjūčio 19 d. 21 val. profesionalus „Apeirono teatras“ iš Klaipėdos kviečia visus norinčius aplankyti šį piliakalnį (Kruonio sen., Kaišiadorių raj.) ir kartu pasiklausyti Migonių šiurpės bei kitų lietuvių liaudies siaubo pasakų.

Migonių kaime esantis piliakalnis labiausiai mistifikuojamas, susijęs su mitologija ir legendomis liaudies tradicijose. Jis ir senovės gyvenvietė datuojami I tūkstantmečiu. 1888 m. archeologas, baltų tautosakos tyrinėtojas E. Volteris apie šį piliakalnį užrašė ir kelis padavimus, Skaityti toliau

Dr. Romanas Širouchovas: Lietuvių kalba man tapo antra po gimtosios (8)

Romanas Sirouchovas_asmen.nuotrFB

Istorikas, archeologas, humanitarinių mokslų daktaras, muzikologas ir poetas Romanas Širouchovas – prūsų paveldo populiarintojas Karaliaučiaus krašte. Jau 15 metų domisi baltų etnogeneze, etnografija ir folkloru. Dalyvauja archeologinėse ekspedicijose Karaliaučiaus srityje ir Vakarų Lietuvoje. Rašo mokslo straipsnius ne tik gimtąja, bet ir lietuvių bei kitomis kalbomis.

Lietuviška odisėja

– Romanai, kada, kodėl ir iš ko išmokote lietuviškai kalbėti ir rašyti?

Skaityti toliau

A. Girininkas: Mitai apie mūsų proistorę (94)

Netiesa, kad baltai pradėjo formuotis III tūkst. prieš Kristų. Mitas, kad indoeuropiečių indėlis buvo toks didelis, jog nustelbė vietinę kultūrą. Naujausi archeologijos, istorinės kalbotyros, archeogenetikos duomenys leidžia manyti, jog baltų formavimosi procesas prasidėjo daug anksčiau, o gyvulininkystė ir žemdirbystė čia buvo žinoma iki įsiliejant indoeuropiečiams. Prabaltas yra autochtonas (vietinės kilmės) – poledynmečio žmogus, ilgais amžiais formuotas vietinių kultūrų – nuo Svidrų-Madleno iki Narvos ir brūkšninės keramikos. Taip tvirtina archeologas, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras profesorius Algirdas Girininkas. Skaityti toliau

Ar sunaikinta prūsų tautos dvasia? (0)

V.Simenas_G.Zemlicko nuotr

Kovo 15 d., antradienį, 18.15-20.00 val., Vilniuje (Antakalnio g. 17) vyks antroji paskaita iš ciklo „LIETUVIŲ TAUTOS IŠMINTIS“. Paskaitą skaitys knygos „Užmirštieji prūsai. Archeologija, istorija, padavimai ir turistiniai maršrutai“ autoriaus, archeologas Valdemaras Šimėnas.

Mūsų, Lietuvių tautos praeitis – pamatas mūsų dabarčiai ir ateičiai. Lietuvių kalbos, archeologijos, antropologijos ir kiti tyrimai ne kartą patvirtino, kad protėviai paliko didžiulę išmintį, kurią galime didžiuotis. Ir privalome prisiimti atsakomybę už savo tautos ateitį, už tai, ką paliksime ateities kartoms. Privalome atsibusti ir suprasti, kad esame atsakingi už savo tautos, turinčios labai gilias ir senas šaknis, didingą praeitį, išminties išsaugojimą. O ar žinome bent dalį to, ką žinojo mūsų protėviai? Skaityti toliau

Apie Žibėčių kaimo piliakalnį – Dirvės kalną (5)

800px-Naujasodis003

Turbūt kiekvienam svarbiausias yra savo kraštas kuriame gimėme, esame ir tikimės išlikti savo vaikų atmintyje. Mūsų gimtas kaimas yra Žibėčiai, besantis atkampiausiame Molėtų rajono kampelyje, besiribojančiame su Utenos ir Anykščių rajonais. Žibėčių kaimas mažai žinomas, bet mums labai svarbus. Mes nuo seno žinojome ir tikėjome, kad kaimo pakraštyje prie kelio Alunta-Utena besantis Dirvės kalnas yra piliakalnis, nuo kurio ir radosi Žibėčių kaimas. Pagal legendą, senais laikais ant Dirvės kalno žibėdavo žiburėlis, nuo jo ir kilo Žibėčių kaimo pavadinimas. Tačiau į Lietuvos piliakalnių atlasą, išleistą 2005 metais, Dirvės kalnas kažkodėl nebuvo įtrauktas. Skaityti toliau

Juodkrantėje vyks aštuntoji regioninė folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“ (0)

V-VIIIa. Kuršių genties rūbai | Artūro Moisejenko nuotr.

Rugsėjo 5 d. (šeštadienį) Liudviko Rėzos kultūros centras visus kviečia į Juodkrantę, kur vyks aštuntoji regioninė folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“. Šia švente siekiama per Prūsų Lietuvos (Mažosios Lietuvos) etninę kultūrą įprasminti Martyno Liudviko Rėzos tautosakinę veiklą, davusią pagrindus vėlesniesiems jo pasekėjams.

Kuršių marių krantinėje ties Raganų kalnu vyksianti šventė šiais metais skirta Mato Pretorijaus 380-osioms gimimo metinėms, Martyno Liudviko Rėzos sudaryto liaudies dainų rinkinio „Dainos  oder Litthauische Volkslieder“ 190-iesiems išleidimo metams paminėti.

Per keletą metų šventėje „Pūsk, vėjuži!“ būdavo pristatoma po vieną iš Lietuvos regionų. Šiemet plačiau supažindinama su Suvalkija (Sūduva), o minint Etnografinių regionų metus, Neringos gyventojams ir svečiams siūloma išgirsti Skaityti toliau

Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ įteiktas archeologui-restauratoriui S. Vadišiui (0)

S.Vadisiui garbes zenklas_lrkm.lt

Kultūros ministerijos Garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ įteiktas Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos direktoriui Sauliui Vadišiui. Garbingiausiu ministerijos apdovanojimu įvertintas svarus S. Vadišio indėlis ir ypatingi nuopelnai Lietuvos kultūrai, iniciatyvos, inspiruojančios bendruomenę pozityviai veiklai, asmeninė atsakomybė, kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką. Skaityti toliau

Garsus archeologas profesorius V.Urbanavičius švenčia 80-metį (nuotraukos, video) (0)

vytautas-urbonavicius-alkas.lt-j.vaiskuno-nuotr (0)

Liepos 3 d. iškilus Lietuvos archeologas, plastinės rekonstrukcijos specialistas prof. hab. dr. Vytautas Urbonavičius švenčia neeilinį – 80-tąjį gimtadienį.

Gimtadienio išvakarėse į Vilniuje, Valdovų rūmuose vykusį kultūros vakarą ir V. Urbonavičiaus filmo „Vytauto Didžiojo palaidojimai“ iš ciklo „Šventaragio slėnio mįslės“ peržiūra sugužėjo didelis būrys garsaus mokslininko bendražygių, draugų ir gerbėjų.

Filmo autoriui, ilgus metus tyrusiam Vilniaus katedrą bei vadovavusiam Valdovų rūmų tyrimams, trumpai pristačius filmą, visi pasinėrė į mokslinį Katedros požemių detektyvą – LDK valdovo Vytauto Didžiojo palaikų paieškų istoriją. Skaityti toliau

Nemunas atvėrė upinio luoto dalį (0)

G. Tamošiūnienės nuotr.

Balandžio 13 dieną į krantą iškeltas ypatingas Nemuno upės radinys – upinio luoto dalis. Prireikė ugniagesių gelbėtojų pagalbos nukelti šį ypatingą radinį nuo akmens sraunioje upės srovėje.

Muziejinis radinys buvo atvežtas į Alytaus kraštotyros muziejaus filialą – Anzelmo Matučio memorialinį muziejų.

Pasak mokslininkų, tai gali būti 70–100 metų upinio luoto liekana. Skaityti toliau

Naujai atrastas ir pažintas Eustachijus Tiškevičius (0)

Eustachijus Tiškevičius | mab..lt nuotr.

Gegužės 7 d. 16.30 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) įvyks vakaras, skirtas 200-osioms archeologo, muziejininko, visuomenės veikėjo Eustachijaus Tiškevičiaus (Eustachy Tyszkiewicz) gimimo metinėms. Renginį ves Bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas.

Vakaro pradžioje bibliotekos mokslo darbuotoja Ingrida Pajedaitė, parodos „E. Tiškevičiaus rankraštinio palikimo atodangos“ autorė, pristatys unikaliausius E. Tiškevičiaus rankraščius. Šie dokumentai plačiajai visuomenei rodomi pirmą kartą.

Dr. Žygintas Būčys aptars E. Tiškevičiaus asmenybės ir veiklos recepcijas XIX Skaityti toliau

Iš baltų istorijos: pirmieji metalistai Lietuvoje (video) (6)

Žalvariniai papuošalai | alkas.lt nuotr,

Geležies amžius – intriguojantis laikmetis. Geležiniai plūgai, monetos, o ypač ginklai iš esmės pakeitė visuomenę ir jos santykius. Senajame geležies amžiuje, kuris datuojamas I–IV a., prasidėjo masinė dirbinių iš šios žaliavos gamyba, į Lietuvos teritoriją ėmė plūsti spalvotieji metalai iš Romos imperijos provincijų, vietos meistrai kūrė daug įdomių ir gražių papuošalų. Tapome lygiaverčiais senosios Europos nariais.

Anot archeologo prof. Mykolo Michelberto, tuo laikotarpiu Lietuvos juvelyrų, Skaityti toliau

Netikėtas radinys. Kaune rastas tigro žandikaulis (1)

Tigras | technologijos.lt nuotr.

Kaune, vykdant archeologinius tyrimus rytinėje senamiesčio dalyje, rastas tigro žandikaulis. Toks radinys – neįprastas ir unikalus, tad apibūdinti ir įvertinti jis buvo perduotas į Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejų.

Žandikaulį rado darbams vadovaujantis archeologas, Kauno technologijos universiteto Filosofijos ir psichologijos katedros vyriausiasis mokslo darbuotojas Mindaugas Bertašius. Skaityti toliau

Sėkmingas Vilniaus universiteto bibliotekos ir Baltarusijos enciklopedijų leidyklos bendradarbiavimas (0)

Isaako Serbovo fotografijų albumas | V.Žeimanto nuotr.

Ne kasdieną ir ne dažnas gali lankytis garsiojoje Vilnius universiteto bibliotekos P.Smuglevičiaus salėje. O aš, štai jau antrą kartą esu čia kviečiamas ir kvietėjai vis tie patys: Vilniaus universiteto biblioteka ir Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Dražinas. Ir abu kartus teko dalyvauti pristatant unikalius leidinius, kuriuos, talkinant Vilniaus universiteto bibliotekos darbuotojams, išleido Minske esanti leidykla „Baltarusijos enciklopedija“, turinti garsaus baltarusių rašytojo ir poeto Petrusio Brovkos vardą.

Pirmą kartą buvo pristatyta didelės apimties knyga „Dmitrijus Strukovas. Piešinių albumas. 1854-1857“. Antrą kartą ne mažesnės apimties leidinys „Baltarusiai Isaako Serbovo fotografijose. 1912-1913“.

Abu šie albumai yra visiškai skirtingi, viename akvarelės, Skaityti toliau