Žymos archyvas: aplinkosauga

Jungtinės Tautos elektronikos atliekų augimą prilygino cunamiui (0)

Elektronikos atliekos | EGIO nuotr.

Skaičiuojama, kad kasmet pasaulyje susidaro beveik 50 mln. tonų elektros ir elektroninės įrangos atliekų ir tik penktadalis jų yra oficialiai perdirbama. Jei padėtis nesikeis, 2050 metais elektronikos atliekų kiekis pasaulyje išaugs daugiau nei dvigubai, iki 120 mln. tonų.

Nors sunku prognozuoti susidariusių elektroninių atliekų kiekį, tačiau dar iki 2021 metų metinis bendras šių atliekų kiekis pasaulyje viršys 52 mln. tonų. Skaityti toliau

Nusekusiose Kuršių mariose dar pakanka deguonies žuvims išgyventi (0)

am.lt nuotr.

Dėl vyravusių sausų orų sumažėjus Kuršių marių vandens lygiui, pasigirdo nuogąstavimų, kad tai gali neigiamai atsiliepti jų ekosistemai, o ypač žuvims. Kaip praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, šiuo metu nėra pagrindo nerimauti.

Marių vanduo dar nėra įšilęs. Ties Vente jo temperatūra tesiekia 13,4 °C, o ties Nida – 11,8 °C. Vėsiame ir dar nežydinčiame vandenyje deguonies pakanka žuvims išgyventi. Skaityti toliau

Klaipėdos paplūdimiuose plevėsuos Mėlynosios vėliavos (0)

Mėlynoji vėliava | Klaipda.lt nuotr.

Uostamiestį pasiekė džiugi žinia. Mėlynosios vėliavos programos Tarptautinė taryba nusprendė Smiltynės I ir Melnragės II paplūdimius 2019 m. vasaros laikotarpiu apdovanoti Mėlynąja vėliava.

„Toks įvertinimas nebuvo netikėtas, tačiau labai nudžiugino. Stengėmės įgyvendinti uostamiesčio savivaldybės 2013–2020 metų strateginio plėtros plano uždavinį – siekti Mėlynosios vėliavos statuso Klaipėdos paplūdimiams. 2017 metais ja apdovanotas Smiltynės Skaityti toliau

Urbanisto iš Belgijos patarimas Lietuvai: rūpinkitės ekosistema ir nebeplėskite priemiesčių (0)

Urbanistas ir architektas iš Belgijos Johanas van Rytas | am.lt nuotr.

„Valstybė, teritorija, kurioje gyvename šiandien mums nepriklauso. Mes ją skolinamės iš savo vaikų, nes jiems teks gyventi tokioje valstybėje, kurią mes suplanuosime šiandien“, – taip penktojo Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano (LRBP) forume „Lietuvos teritorijos erdvinė vizija 2050 metams“, – sakė urbanistas ir architektas iš Belgijos Johanas van Rytas (Johan van Reeth).

Svečias iš Belgijos J. van Rytas rekomendavo Lietuvai, planuojančiai savo erdvinę teritoriją, visų pirma, turėti aiškią viziją, kuri sutaptų su socialinėmis vertybėmis, Skaityti toliau

Išrauti pataisai gali apkartinti Velykų šventę (0)

Retieji pataisai | S. Paltanaviciaus nuotr.

Artėjant Velykoms kyla, kaip ir kiekvieną pavasarį, grėsmė pataisams, kurie raunami šventiniam stalui papuošti. Šie labai jautrūs, nykstantys augalai kasmet nukenčia nuo žmogaus rankos. Pataisui išrauti pakanka akimirkos, o kad naujas išaugtų iš sporos prireikia net 20–30 metų.

Mūsų šalyje auga šešių rūšių pataisai. Šiuo metu į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą (Raudonoji knyga) įrašyta viena pataisų rūšis – patvankinis pataisiukas. Skaityti toliau

Pavasarinis tvarkymasis sode ir darže – be degtukų (0)

mentalfloss.com nuotr.

Aplinkosaugininkai primena susiruošusiems po žiemos susitvarkyti sodą ar daržą, kad jie degtukus turėtų pamiršti namie. Soduose susidarančias žaliąsias atliekas reikėtų ne deginti, o kompostuoti ar pristatyti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles, nes jas deginant į atmosferą yra išmetamos šiltnamio efektą skatinančios dujos, didinama oro tarša.

Aplinkos oro apsaugos įstatymas draudžia deginti nenupjautus, nesugrėbtus ar kitaip nesurinktus augalus ar jų dalis. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: ekologiškame Dubajaus rajone galima rasti ir lietuvių (video) (1)

„Mokslo sriuba“: ekologiškame Dubajaus rajone galima rasti ir lietuvių | LRT nuotr.

Besilankydama Dubajuje, LRT Plius laidos „Mokslo sriuba“ komanda sutiko čia jau kurį laiką gyvenimą kuriančius Lietuvius.

Laidos komanda į Dubajų vyko filmuoti reportažo apie baigiamą statyti itin modernų, aplinkosaugos ir tvarumo idėjų įkvėptą rajoną „The Sustainable City“.

„Ketinome pakalbinti šio rajono gyventojus, o kai sužinojome, kad čia gyvena lietuvė, Skaityti toliau

Baudos už žolės deginimą gali siekti tūkstančius eurų (0)

khmoradio.com nuotr.

Kiekvieną pavasarį išdega šimtai hektarų pievų. Dažniausiai tai atsitinka specialiai deginant žolę ar neatsargiai deginant augalines atliekas. Dėl to kasmet padaroma ne tik didelė žala gamtai bei aplinkai, bet kartais pasitaiko ir žmonių aukų.

Deja, bet iki šiol kai kuriems žemės savininkams įprasta deginti pievas, tačiau taip elgiantis labai pakenkiama aplinkai, kyla gaisrų pavojus. Vis dar manoma, sudeginus pernykštę žolę, bus patręšta dirva. Tačiau žolės deginimas – sunaikina paviršinį Skaityti toliau

EP nutarė: vienkartinių plastikinių daiktų nebenaudosime (0)

Plastikiniai buteliai | Ford-life.com nuotr.

Prekyba vienkartiniais plastikiniais indais, šiaudeliais ir ausų krapštukais ES bus nutraukta nuo 2021-ųjų, trečiadienį didele balsų dauguma nutarė Europos Parlamentas (EP).

Bus draudžiama prekiauti vienkartiniais plastikiniais daiktais, kuriems yra lengvai prieinamų alternatyvų. Dažnai tokie daiktai naudojami trumpai, tačiau išmesti į atliekas jie nesuyra ne vieną dešimtmetį. Nuo jų ypač kenčia jūros ir vandenynai – plastikinės šiukšlės sudaro apie 80 proc. jūrose randamų atliekų. Plastiko dalelių randama vėžlių, ruonių, paukščių, žuvų bei vėžiagyvių organizmuose – taip jos patenka ir į žmonių maistą. Skaityti toliau

Keičiu automobilio padangas. Ką turi žinoti kiekvienas vairuotojas? (0)

Padangų atliekos | Gamintojų ir importuotojų asociacijos nuotr.

Lietuvoje vis dar dažni atvejai, kai senos transporto priemonių padangos yra kaupiamos ar mėtosi neleistinoje vietoje. Ką turi žinoti kiekvienas vairuotojas, keičiantis padangas ar norintis atsikratyti senų?

Kelių eismo taisyklės numato, kad nuo balandžio 10 dienos draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis, o su vasarinėmis padangomis galima važiuoti jau nuo balandžio 1-osios, jei Susisiekimo ministerija nepratęsia termino dėl netinkamų gamtos sąlygų. Skaityti toliau

Laukus jau galima tręšti dalyje Lietuvos (0)

zum.lt nuotr.

Telšių, Tauragės, Šiaulių, Panevėžio, Kauno, Alytaus ir Marijampolės apskričių teritorijose, atsižvelgus į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenis, leidžiama tręšti laukus mėšlu ir (ar) srutomis anksčiau.

Visais atvejais draudžiama tręšti ant įšalusios, įmirkusios ar apsnigtos žemės.

Draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti šeštadieniais, sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip per 100 m nuo gyvenamojo namo be gyventojo sutikimo ir 300 m nuo gyvenvietės be seniūnijos seniūno sutikimo. Skaityti toliau

Per mėnesį patikrinta beveik 3 tūkst. žvejų mėgėjų (0)

am.lt, P. Paukštės nuotr.

Per pirmąjį akcijos „Lydeka 2019“ mėnesį – nuo vasario 1 d. iki kovo 1 d. – aplinkosaugos pareigūnai patikrino 2775 žvejus mėgėjus ir nustatė 144 mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimus. 31 iš jų – šiurkštus. Be to, konfiskuoti 128 mėgėjų žvejybos įrankiai.

Daugiausia pažeidimų užfiksuota Utenos regione (40), o daugiausia šiurkščių – Kauno regione (14). Dažniausias šiurkštus pažeidimas – gyvos žuvelės naudojimas masalui. Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: S. Lapienis: Neterškime Lietuvos (video) (1)

Vitalijus Balkus ir Saulius Lapienis | ISV nuotr.

Kartas nuo karto s oficiozų paraštėse šmėkšteli žinia – Lietuvoje geriamas vanduo toli gražu nėra toks saugus, kaip mes manome. Kai kuriuose rajonuose atlikti arseno kiekio vandenyje tyrimai parodė šios toksinės vėžį sukeliančios medžiagos normų akivaizdų viršijimą. Pradėjus domėtis tuo rimčiau paaiškėjo – Lietuva esanti Europos viduryje net nevykdo būtinu tyrimų.

Plačiau žvelgiant aplinkosauga šiandien Skaityti toliau

Žagarės regioninio parko direkcija ragina atsisakyti plastikinių indų renginiuose (1)

vstt.lt nuotr.

Žagarės regioninio parko direkcija, siekdama skatinti visuomenės sąmoningumą ir atkreipti dėmesį į aplinkos užterštumą, atliekų mažinimą, rengia įvairias akcijas ir švietėjiškus projektus.

Viena didžiausių šių dienų aplinkosaugos problemų yra atliekos, jų kiekiai ir daroma žala. Ypač atkreiptinas dėmesys į milžiniškais mastais naudojamus vienkartinius plastikinius indus, kurių neigiama įtaka gamtai – didžiulė. Skaityti toliau

A. Gaidamavičius. Siūlome savo kandidatus į Aplinkos ministro pareigas (3)

Andrejus Gaidamavičius | Alkas.lt J.Vaiškūno nuotr.

Vasario 6 d. Labanoro klubo ir Asociacijos „Gyvas miškas“ vardu išsiuntėme kreipimąsi  į Vyriausybę, Prezidentūrą ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS)  pirmininką dėl aplinkos ministro pareigų. Pasiūlėme savo kandidatus į Aplinkos ministrus.

Vyriausybė šiuo metu žaidžia politinius žaidimus, kurie neigiamai veikia Lietuvos aplinkosaugos situaciją bei jos įvaizdį pasaulyje. Šiuo metu, Europos Sąjungai ir viso pasaulio šalims kaip niekad Skaityti toliau

Nuo vasario 1 d. draudžiama žvejoti lydekas (1)

am.lt nuotr.

Vasario 1 d. įsigalios draudimas iki balandžio 20 d. žvejoti lydekas. Jo tikslas – užtikrinti besirengiančių neršti ir neršiančių lydekų apsaugą, pagausinti jų išteklius.

Šių žuvų negalima gaudyti visuose vandens telkiniuose, išskyrus privačius tvenkinius ir kūdras. Iki balandžio 20-osios draudžiama žvejoti masalui naudojant gyvą žuvelę. Žvejybai gali būti naudojamas žuvies gabalėlis, o Kuršių mariose ir žuvelė, tačiau visos užkibusios lydekos turi būti nedelsiant paleidžiamos Skaityti toliau

J. Stasinas. Gyvūnų reabilitacija reikalinga ne tik ruoniams (1)

Juozas Stasinas | asmeninė nuotr.

Interneto dienraštyje „Alkas“ perskaičiau informaciją, kad Pajūryje pradedama statyti „sanatorija“ nukentėjusiems Baltijos jūros gyvūnams. Mane, kaip žmogų, gyvenimą paskyrusiam gamtosaugai, visuomenės ekologiniam švietimui ir šiandien vis dar besidominčiam aplinkosaugos problemomis, tame tarpe gyvūnų apsaugos bei globos reikalais, tai labai sudomino. Pagalvojau: štai koks puikus sumanymas ir pagaliau taip reikalingas gyvūnų globos projektas bus įgyvendintas. Tačiau, perskaičius tekstą pilnai, džiaugsmą aptemdė nusivylimas, kad naujai statomas Gyvūnų reabilitacijos centras bus skirtas tik Baltijos pilkiesiems ruoniams. Na, dar numatoma į šią „sanatoriją“ reabilitacijai priglausti ir vandens paukščius, Skaityti toliau

Upinėms ir mažosioms žuvėdroms bus suteiktos palankesnės sąlygos perėti (0)

am.lt nuotr.

Pagerinti mažųjų ir upinių žuvėdrų apsaugą ir sudaryti palankesnes sąlygas joms perėti bei auginti jauniklius padės pradėtas vykdyti ES remiamas projektas. Jo bendra vertė – beveik 2,4 mln. eurų. ES „LIFE“ programos investicijų suma sieks 1,4 mln. eurų.

Pagrindinis šio projekto tikslas – visose mažųjų ir upinių žuvėdrų apsaugai svarbiose teritorijose pagerinti jų buveinių kokybę ir būtinas apsaugos sąlygas įtraukiant suinteresuotas institucijas į šias veiklas ir panaudojant jų pajėgumus. Projektą vykdo Lietuvos ornitologų draugija su partneriais. Jį numatyta baigti 2022 m. gruodį. Skaityti toliau

Panika dėl gulbių ant ledo – tik dėl gamtos nepažinimo (1)

am.lt nuotr.

Pastarosiomis dienomis, kaip ir kasmet, užšąlant vandens telkiniams, Aplinkos ministerija sulaukia nemažai skambučių apie neišskridusias ir prie vandens telkinių ledo esą prišalusias gulbes. Skambinantieji, sunerimę dėl šių paukščių likimo, reikalauja tučtuojau vykti jų gelbėti. Tačiau tas nerimas yra pagrįstas tik labai retais atvejais.

Pasak gamtininkų, ne užsilikusios gulbės kelia problemų, o skambinantieji pavojaus varpais – jie tarsi ir gerų paskatų vedini, bet, deja, nežino paukščių biologijos ir fiziologijos. Skaityti toliau

Nupuoštos žaliaskarės dar gali būti naudingos (2)

am.lt nuotr.

Baigiantis švenčių laikotarpiui, Aplinkos ministerija kviečia gyventojus nupuoštas kalėdines eglutes panaudoti tikslingai, o ne mesti į komunalinių atliekų surinkimo konteinerius ar atsikratyti jomis bet kur.

Eglutės ir jų šakos priskiriamos žaliosioms atliekoms, todėl vienas iš būdų su jomis atsisveikinti – nugabenti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles. Šių aikštelių sąrašą galima rasti Aplinkos apsaugos agentūros tinklapyje. Skaityti toliau

Švenčių dekoracijos – atliekos, kurias būtina perdirbti (0)

Palanga.lt nuotr.

Laikotarpiu tarp Padėkos dienos ir Naujųjų metų amerikiečiai sukaupia net 25 proc. daugiau šiukšlių nei per bet kurią kitą metų dalį – panašiai turbūt sukaupiame ir mes. Tarp šiukšlių atsiduria ir neveikiančios elektrinės dekoracijos bei girliandos – atliekos, kurias būtina perdirbti.

Įvairios elektrinės dekoracijos ir girliandos pasaulyje yra populiarios visais šventiniais laikotarpiais, ne tik kalėdiniu laikotarpiu. Skaityti toliau

Kodėl ir kokių priemonių prieš dyzelinius automobilius gali būti imtasi Lietuvoje? (1)

Dyzeliniai automobiliai teršia labiau | wikimedia.org

Dyzelinu varomų automobilių ateitis yra miglota. Tiksliau, net ne miglota – jos nebėra. Prieš 15-20 metų (o kartais ir gerokai vėliau) dyzelinas buvo laikomas ateities degalais. Dyzeliną ėmė naudoti lenktyniniai automobiliai, atsirado dyzelinių „Porsche“ ir net „Maseratti“ modelių, o kartais šių automobilių savininkai netgi džiaugėsi mažesniais mokesčiais.

Tačiau dabar dyzelinių variklių dienos baigiasi. Ar ir Lietuvoje dyzeliniai automobiliai su laiku gali tikėtis apribojimų? Skaityti toliau

Džiūvantys pušynai verčia laiku imtis sanitarinių kirtimų (0)

am.lt nuotr.

Stebėdami šalies miškų sveikatą, Valstybinės miškų tarnybos (VMT) specialistai nustatė, kad šiemet medžiai daugiau džiuvo nei pastaraisiais metais. Antai Kauno, Trakų, Šalčininkų, Varėnos ir Vilniaus rajonuose užfiksuota atvejų, kai pušynuose medžiai nudžiūvo grupėmis po 10–50 pušų dėl Lietuvoje naujo pobūdžio pakenkimų.

Viena svarbiausių priežasčių, pasak VMT Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjo Virgilijaus Vasiliausko, – susidariusios medžių kenkėjams plisti palankios klimato sąlygos. Skaityti toliau

Prisikaupė senų žaislų – kur juos dėti? (0)

Žaislų atliekos | EGIO nuotr.

Žaislų rinkos vertė pasaulyje pernai pasiekė 89 mlrd. JAV dolerių, nes kasmet didėjantį pardavimą skatina mažėjančios žaislų kainos. Belaukiant Kalėdų, žaislų paklausa dar labiau išauga. Kodėl būtina rūšiuoti nereikalingus žaislus?

Žaislų pardavimas pasaulyje pernai, palyginti su 2017 metais, išaugo 2,3 proc., iki 89 mlrd. JAV dolerių (apie 78 mlrd. eurų). Vien per pastaruosius penkerius metus pasaulinės žaislų rinkos augimas siekė 15 proc., skelbiama kompanijos „NPD Group“ atliktame pasaulinės žaislų rinkos tyrime. Skaityti toliau

Klaipėdos uoste – metų gaminio apdovanojimai (0)

Klaipėdos uoste – metų gaminio apdovanojimai | Tomo Bauro (Lietuvos rytas) nuotr.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos laivas „Naras“ pelnė „Lietuvos metų gaminio 2018“ apdovanojimą – aukso medalį. Šis šiuolaikiškas laivas padeda Klaipėdos uoste veiksmingiau užtikrinti aplinkosaugos reikalavimus, tinkamą uosto akvatorijos ir jos prieigų povandeninę techninę priežiūrą.

Dar vienas aukso medalį Vyriausybė įteikė Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai „Bega“ šiemet pradėtam naudoti pirmajam ir kol kas vieninteliam Klaipėdos uoste specializuotam cemento terminalui. Skaityti toliau

S. Dambrauskas. Miškų fronte: Sisteminė kova prieš saugomas teritorijas? (2)

Labanoro žygis | Sajudis „Už Lietuvos miškus“ nuotr.

Gruodžio 11 dieną portalas delfi.lt atspausdino straipsnį „Briuseliui paliepus ūkiniai miškai bus verčiami ekologiniais“. Pagrindinė straipsnio idėja yra tokia – turime perteklinį saugomų teritorijų tinklą. Esą daug saugomų teritorijų už europinius pinigus buvo įsteigtos be pagrindo. Taigi šias teritorijas reikia perinventorizuoti jas sumažinant.

Šiai straipsnio fabulai nedrąsiai bando paprieštarauti Europos Bendrijos (EB) svarbos natūralių buveinių inventorizavimo visoje šalyje projektui vadovavęs Gamtos tyrimų centro Floros ir geobotanikos laboratorijos vadovas Skaityti toliau

Nuo šiandien nebegalima gaudyti šamų (4)

kidsbiology.com nuotr.

Nuo lapkričio 1 d., iki balandžio 1 d. pagal Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių reikalavimus draudžiama gaudyti šamus. Ši nuostata padeda aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams veiksmingiau kovoti su pažeidėjais, neleistinais žvejybos būdais gaudančiais šamus.

Brakonieriai šias šaltuoju metų laiku labai vangiai besimaitinančias žuvis ne viliodavo masalu, o tiesiog naudodamiesi kabliais stengdavosi juos užkabinti už bet kurios kūno vietos kertamaisiais smūgiais. Skaityti toliau

Laikas keisti padangas. Kur dėti senas? (0)

Padangų atliekos | Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) nuotr.

Artėja metas, kai vairuotojai suskubs keisti transporto priemonių vasarines padangas į žiemines. Kur dėti netinkamas naudojimui padangas? Ir ar žinote, kad iš senų padangų yra gaminamos ne tik sporto aikštynų ar žaidimų aikštelių dangos, bet ir batai?

Gamintojai ir importuotojai Lietuvos rinkoje kasmet parduoda daugiau kaip 25 tūkst. tonų padangų, dar maždaug apie 10 tūkst. tonų padangų į šalį įvažiuoja su transporto priemonėmis. Po kelerių metų naudojimo padangos tampa atliekomis, o netinkamai tvarkomos gali kelti pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Skaityti toliau

Miške numestos padangos suirs ne anksčiau kaip per šimtmetį (0)

Howstuffworks.com nuotr.

Jau artėja vasarinių padangų keitimo metas. Deja, dar nemažai vairuotojų senų padangų atsikrato jas išmesdami pakelėse, pamiškėse ar net atokiuose gamtos kampeliuose. Jeigu jos ten ir liks gulėti, tai mažiausiai 120 metų – kol suirs.

Išmestos padangos, pasak aplinkosaugininkų, dėl aplinkos poveikio dūla, ir išsiskiria sveikatai pavojingos cheminės medžiagos. Viena jų – benzenas – yra žinoma kaip kancerogenas, sukeliantis vėžį. Dar blogiau, kai jos deginamos. Padangos yra naftos produktas ir degdamos išskiria kenksmingų medžiagų, jeigu nenaudojami specialūs filtrai. Skaityti toliau

Žiemojantiems šikšnosparniams žmogaus smalsumas gali būti pražūtingas (1)

Miegantys šikšnosparniai | G. Vaivilavičiaus nuotr.

Aplinkosaugininkai primena, kad nuo spalio iki gegužės draudžiama lankytis svarbiose šikšnosparnių žiemavietese ir kviečia žmones būti supratingus. Iš Lietuvoje gyvenančių 16 šių gyvūnų rūšių 6 yra saugomos.

Paprasčiausias žmogaus smalsumas šikšnosparniams gali būti pražūtingas. Mat jie žiemojimui pasirenka nuošalią kuo pastovesnės temperatūros vietą, kurioje nugrimzta į gilų įmygį ir savo kūno temperatūrą sumažina iki 5–10℃. Nesimaitindami ir taupiai naudodami sukauptas energijos atsargas, šikšnosparniai taip gali prakyboti 5–7 mėnesius. Skaityti toliau