Žymos archyvas: aplinkosauga

Upinėms ir mažosioms žuvėdroms bus suteiktos palankesnės sąlygos perėti (0)

am.lt nuotr.

Pagerinti mažųjų ir upinių žuvėdrų apsaugą ir sudaryti palankesnes sąlygas joms perėti bei auginti jauniklius padės pradėtas vykdyti ES remiamas projektas. Jo bendra vertė – beveik 2,4 mln. eurų. ES „LIFE“ programos investicijų suma sieks 1,4 mln. eurų.

Pagrindinis šio projekto tikslas – visose mažųjų ir upinių žuvėdrų apsaugai svarbiose teritorijose pagerinti jų buveinių kokybę ir būtinas apsaugos sąlygas įtraukiant suinteresuotas institucijas į šias veiklas ir panaudojant jų pajėgumus. Projektą vykdo Lietuvos ornitologų draugija su partneriais. Jį numatyta baigti 2022 m. gruodį. Skaityti toliau

Panika dėl gulbių ant ledo – tik dėl gamtos nepažinimo (1)

am.lt nuotr.

Pastarosiomis dienomis, kaip ir kasmet, užšąlant vandens telkiniams, Aplinkos ministerija sulaukia nemažai skambučių apie neišskridusias ir prie vandens telkinių ledo esą prišalusias gulbes. Skambinantieji, sunerimę dėl šių paukščių likimo, reikalauja tučtuojau vykti jų gelbėti. Tačiau tas nerimas yra pagrįstas tik labai retais atvejais.

Pasak gamtininkų, ne užsilikusios gulbės kelia problemų, o skambinantieji pavojaus varpais – jie tarsi ir gerų paskatų vedini, bet, deja, nežino paukščių biologijos ir fiziologijos. Skaityti toliau

Nupuoštos žaliaskarės dar gali būti naudingos (2)

am.lt nuotr.

Baigiantis švenčių laikotarpiui, Aplinkos ministerija kviečia gyventojus nupuoštas kalėdines eglutes panaudoti tikslingai, o ne mesti į komunalinių atliekų surinkimo konteinerius ar atsikratyti jomis bet kur.

Eglutės ir jų šakos priskiriamos žaliosioms atliekoms, todėl vienas iš būdų su jomis atsisveikinti – nugabenti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles. Šių aikštelių sąrašą galima rasti Aplinkos apsaugos agentūros tinklapyje. Skaityti toliau

Švenčių dekoracijos – atliekos, kurias būtina perdirbti (0)

Palanga.lt nuotr.

Laikotarpiu tarp Padėkos dienos ir Naujųjų metų amerikiečiai sukaupia net 25 proc. daugiau šiukšlių nei per bet kurią kitą metų dalį – panašiai turbūt sukaupiame ir mes. Tarp šiukšlių atsiduria ir neveikiančios elektrinės dekoracijos bei girliandos – atliekos, kurias būtina perdirbti.

Įvairios elektrinės dekoracijos ir girliandos pasaulyje yra populiarios visais šventiniais laikotarpiais, ne tik kalėdiniu laikotarpiu. Skaityti toliau

Kodėl ir kokių priemonių prieš dyzelinius automobilius gali būti imtasi Lietuvoje? (0)

Dyzeliniai automobiliai teršia labiau | wikimedia.org

Dyzelinu varomų automobilių ateitis yra miglota. Tiksliau, net ne miglota – jos nebėra. Prieš 15-20 metų (o kartais ir gerokai vėliau) dyzelinas buvo laikomas ateities degalais. Dyzeliną ėmė naudoti lenktyniniai automobiliai, atsirado dyzelinių „Porsche“ ir net „Maseratti“ modelių, o kartais šių automobilių savininkai netgi džiaugėsi mažesniais mokesčiais.

Tačiau dabar dyzelinių variklių dienos baigiasi. Ar ir Lietuvoje dyzeliniai automobiliai su laiku gali tikėtis apribojimų? Skaityti toliau

Džiūvantys pušynai verčia laiku imtis sanitarinių kirtimų (0)

am.lt nuotr.

Stebėdami šalies miškų sveikatą, Valstybinės miškų tarnybos (VMT) specialistai nustatė, kad šiemet medžiai daugiau džiuvo nei pastaraisiais metais. Antai Kauno, Trakų, Šalčininkų, Varėnos ir Vilniaus rajonuose užfiksuota atvejų, kai pušynuose medžiai nudžiūvo grupėmis po 10–50 pušų dėl Lietuvoje naujo pobūdžio pakenkimų.

Viena svarbiausių priežasčių, pasak VMT Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjo Virgilijaus Vasiliausko, – susidariusios medžių kenkėjams plisti palankios klimato sąlygos. Skaityti toliau

Prisikaupė senų žaislų – kur juos dėti? (0)

Žaislų atliekos | EGIO nuotr.

Žaislų rinkos vertė pasaulyje pernai pasiekė 89 mlrd. JAV dolerių, nes kasmet didėjantį pardavimą skatina mažėjančios žaislų kainos. Belaukiant Kalėdų, žaislų paklausa dar labiau išauga. Kodėl būtina rūšiuoti nereikalingus žaislus?

Žaislų pardavimas pasaulyje pernai, palyginti su 2017 metais, išaugo 2,3 proc., iki 89 mlrd. JAV dolerių (apie 78 mlrd. eurų). Vien per pastaruosius penkerius metus pasaulinės žaislų rinkos augimas siekė 15 proc., skelbiama kompanijos „NPD Group“ atliktame pasaulinės žaislų rinkos tyrime. Skaityti toliau

Klaipėdos uoste – metų gaminio apdovanojimai (0)

Klaipėdos uoste – metų gaminio apdovanojimai | Tomo Bauro (Lietuvos rytas) nuotr.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos laivas „Naras“ pelnė „Lietuvos metų gaminio 2018“ apdovanojimą – aukso medalį. Šis šiuolaikiškas laivas padeda Klaipėdos uoste veiksmingiau užtikrinti aplinkosaugos reikalavimus, tinkamą uosto akvatorijos ir jos prieigų povandeninę techninę priežiūrą.

Dar vienas aukso medalį Vyriausybė įteikė Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai „Bega“ šiemet pradėtam naudoti pirmajam ir kol kas vieninteliam Klaipėdos uoste specializuotam cemento terminalui. Skaityti toliau

S. Dambrauskas. Miškų fronte: Sisteminė kova prieš saugomas teritorijas? (2)

Labanoro žygis | Sajudis „Už Lietuvos miškus“ nuotr.

Gruodžio 11 dieną portalas delfi.lt atspausdino straipsnį „Briuseliui paliepus ūkiniai miškai bus verčiami ekologiniais“. Pagrindinė straipsnio idėja yra tokia – turime perteklinį saugomų teritorijų tinklą. Esą daug saugomų teritorijų už europinius pinigus buvo įsteigtos be pagrindo. Taigi šias teritorijas reikia perinventorizuoti jas sumažinant.

Šiai straipsnio fabulai nedrąsiai bando paprieštarauti Europos Bendrijos (EB) svarbos natūralių buveinių inventorizavimo visoje šalyje projektui vadovavęs Gamtos tyrimų centro Floros ir geobotanikos laboratorijos vadovas Skaityti toliau

Nuo šiandien nebegalima gaudyti šamų (4)

kidsbiology.com nuotr.

Nuo lapkričio 1 d., iki balandžio 1 d. pagal Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių reikalavimus draudžiama gaudyti šamus. Ši nuostata padeda aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams veiksmingiau kovoti su pažeidėjais, neleistinais žvejybos būdais gaudančiais šamus.

Brakonieriai šias šaltuoju metų laiku labai vangiai besimaitinančias žuvis ne viliodavo masalu, o tiesiog naudodamiesi kabliais stengdavosi juos užkabinti už bet kurios kūno vietos kertamaisiais smūgiais. Skaityti toliau

Laikas keisti padangas. Kur dėti senas? (0)

Padangų atliekos | Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) nuotr.

Artėja metas, kai vairuotojai suskubs keisti transporto priemonių vasarines padangas į žiemines. Kur dėti netinkamas naudojimui padangas? Ir ar žinote, kad iš senų padangų yra gaminamos ne tik sporto aikštynų ar žaidimų aikštelių dangos, bet ir batai?

Gamintojai ir importuotojai Lietuvos rinkoje kasmet parduoda daugiau kaip 25 tūkst. tonų padangų, dar maždaug apie 10 tūkst. tonų padangų į šalį įvažiuoja su transporto priemonėmis. Po kelerių metų naudojimo padangos tampa atliekomis, o netinkamai tvarkomos gali kelti pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Skaityti toliau

Miške numestos padangos suirs ne anksčiau kaip per šimtmetį (0)

Howstuffworks.com nuotr.

Jau artėja vasarinių padangų keitimo metas. Deja, dar nemažai vairuotojų senų padangų atsikrato jas išmesdami pakelėse, pamiškėse ar net atokiuose gamtos kampeliuose. Jeigu jos ten ir liks gulėti, tai mažiausiai 120 metų – kol suirs.

Išmestos padangos, pasak aplinkosaugininkų, dėl aplinkos poveikio dūla, ir išsiskiria sveikatai pavojingos cheminės medžiagos. Viena jų – benzenas – yra žinoma kaip kancerogenas, sukeliantis vėžį. Dar blogiau, kai jos deginamos. Padangos yra naftos produktas ir degdamos išskiria kenksmingų medžiagų, jeigu nenaudojami specialūs filtrai. Skaityti toliau

Žiemojantiems šikšnosparniams žmogaus smalsumas gali būti pražūtingas (1)

Miegantys šikšnosparniai | G. Vaivilavičiaus nuotr.

Aplinkosaugininkai primena, kad nuo spalio iki gegužės draudžiama lankytis svarbiose šikšnosparnių žiemavietese ir kviečia žmones būti supratingus. Iš Lietuvoje gyvenančių 16 šių gyvūnų rūšių 6 yra saugomos.

Paprasčiausias žmogaus smalsumas šikšnosparniams gali būti pražūtingas. Mat jie žiemojimui pasirenka nuošalią kuo pastovesnės temperatūros vietą, kurioje nugrimzta į gilų įmygį ir savo kūno temperatūrą sumažina iki 5–10℃. Nesimaitindami ir taupiai naudodami sukauptas energijos atsargas, šikšnosparniai taip gali prakyboti 5–7 mėnesius. Skaityti toliau

Per pasaulį ritasi vienkartinių plastiko gaminių draudimo banga (0)

Per pasaulį ritasi vienkartinių plastiko gaminių draudimo banga | Pixabay nuotr.

Plastiko atliekos tampa globalia problema, todėl per pasaulį ritasi vienkartinių plastikinių gaminių draudimo banga. Europos Sąjunga priėmė teisės aktus, kuriais vadovaujantis valstybės narės taikys priemones, sumažinsiančias plastikinių maišelių vartojimą. 2018 m. priimta Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija padėjo pamatus nuosekliam plastiko atliekų kiekio mažinimui. Šiuo metu Europos Sąjungoje vyksta intensyvios diskusijos dėl numatomo teisinio reguliavimo, kurio tikslas – į jūrą patenkančių plastiko atliekų prevencija ir mažinimas. Didžiąją pastarųjų dalį sudaro vienkartiniai plastikiniai gaminiai ir žvejybos įrankiai, kurių sudėtyje yra plastiko. Skaityti toliau

Europa perdirbo 94 proc. naudotų padangų, o kiek Lietuva? (0)

Padangų atliekos | Gamintojų ir importuotojų asociacijos nuotr.

Europos šalys surenka ir perdirba 94 proc. naudotų automobilių padangų, skelbia Europos padangų ir gumos gamintojų asociacija. Kam panaudojamos senos padangos?

Europos padangų ir gumos gamintojų asociacija (angl. European tyre & rubber manufactors‘ association, ETRMA) suskaičiavo, kad 2016 metais Europos Sąjungos (ES) šalyse, taip pat Norvegijoje, Serbijoje, Šveicarijoje ir Turkijoje, susidarė 3,29 mln. tonų eksploatuoti netinkamų automobilių padangų, kurios buvo sutvarkytos (perdirbtos). Skaityti toliau

Alinančios kaitros padariniai: šalies upėse gaišta žuvys (0)

Žuvis Minijoje | am.lt nuotr.

Pastaruoju metu aplinkosaugininkai vis dažniau fiksuoja nugaišusių žuvų atvejų. Aplinkos apsaugos departamento (AAD) prie Aplinkos ministerijos duomenimis, liepos 28 – rugpjūčio 1 dienomis pastebėtas žuvų kritimas Ventos, Minijos, Veiviržo, Jūros upėse. Šiose upėse minėtu laikotarpiu buvo nustatyta deguonies koncentracija mažesnė arba lygi 2 mg/l. Tokia maža deguonies koncentracija kelia grėsmę žuvų išlikimui.

Deguonies mažėjimą lemia tai, kad esant aukštai temperatūrai greičiau auga ir greičiau nyksta aukštesnieji ir žemesnieji vandens augalai. Skaityti toliau

Visuomenininkai prašo Lietuvos valdžios apginti paveldo ir aplinkos saugotojus nuo persekiojimo (video) (5)

Piketas prie Aplinkos ministerijos | Lietuvos.link nuotr.

„Viešbutį prie šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios planuojančios įmonės reikalavimas priteisti iš visuomenininkės 50 000 eurų ir areštuoti jos butą liudija apie stiprėjančią tendenciją persekioti piliečius už dalyvavimą sprendžiant aplinkos klausimus“, – teigia asociacija „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ šiandien išplatintame pranešime spaudai.

Pranešime teigiama, kad asociacija „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ kreipėsi į aukščiausius Lietuvos vadovus, prašydama užtikrinti piliečių apsaugą nuo persekiojimo už dalyvavimą sprendžiant kultūrinės ir gamtinės aplinkos klausimus. Skaityti toliau

Ar automobilių mokestis sumažins aplinkos taršą? (0)

Automobilių atliekos | Gamintojų ir importuotojų asociacijos nuotr.

Vyriausybė numato apmokestinti lengvuosius automobilius pagal jų taršos lygį ir įvesti finansines paskatas įsigyti mažesnės taršos transporto priemonę.

Ar tokia rinkliava sumažintų automobilių taršą aplinkai?

Aplinkos ministerija šiuos ir kitus siūlymus, tarp kurių yra ir vienkartinė negrąžinamoji subsidija gyventojui turimą 10 metų ar senesnį automobilį pridavus kaip netinkamą eksploatuoti, Skaityti toliau

Gyventojai priduoda vis daugiau elektroninės įrangos atliekų (0)

Elektronikos atliekos | Gamintojų ir importuotojų asociacijos nuotr.

Gyventojai priduoda vis daugiau buitinės elektroninės įrangos atliekų į regioninius atliekų tvarkymo centrus. Kokie yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys jau kelerius metus augantį šių atliekų srautą?

„Aktyviai šviečiame visuomenę ir bendradarbiaujame su visais regioniniais atliekų tvarkymo centrais, iš gyventojų priimančiais įvairias atliekas. Jau kelerius metus stebime tendenciją, kad gyventojai į šiuos centrus pristato vis daugiau buitinės elektronikos atliekų. Tai džiugina, nes visuomenė vis daugiau rūšiuoja ir mažiau nereikalingos elektroninės įrangos Skaityti toliau

Valstybinių miškų urėdija kviečia anonimiškai pasidalinti informacija apie pažeidimus (0)

pixabay.org nuotr.

Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija kviečia visus, turinčius informacijos apie pažeidimus Valstybinių miškų urėdijoje ar miškotvarkos sistemoje, pranešti apie tai elektroniniu paštu pasitikejimolinija@vivmu.lt.

„Laukiame visų pranešimų, susijusių su miškų priežiūra ir miškų ūkio tvarkymu: informacijos apie nelegalius kirtimus, korupcijos apraiškas, kitus pažeidimus. Žinome, kad kartais bijoma pranešti apie nusižengimus bijant keršto, kartais nedrįstama informuoti, kai neteisėtais veiksmais užsiima kaimynas, šalia kurio reikės gyventi. Skaityti toliau

Kauniečiams atsivers išskirtinis gamtos kampelis, apie kurį nedaug kas žino (video) (4)

Kauniečiams atvers išskirtinį gamtos kampelį, apie kurį nedaug kas žino | Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Kauno pašonėje esančiame išskirtiniame gamtos kampelyje – Nemuno ir Nevėžio upių santakoje – netrukus prasidės tvarkymo darbai. Su Lampėdžio ežeru besiribojančią teritoriją iki metų pabaigos ketinama išvalyti nuo šabakštynų ir invazinių rūšių augalų. Čia bus įrengti pėstiesiems ir dviratininkams skirti takai bei trys apžvalgos aikštelės.

„Visi žinome unikalią mūsų miesto vietą – Nemuno ir Neries santaką. Tačiau Kaune yra dar viena išskirtinė, natūralios gamtos suformuota erdvė, apie kurią daugelis tikriausiai net nenumano. Kalbu apie Nemuno ir Nevėžio santaką, esančią netoliese Skaityti toliau

10 labiausiai pasaulyje užterštų vietovių (0)

Černobilis | Pixabay nuotr.

Itin didelė tarša kelia grėsmę tūkstančiams ir net milijonams žmonių, gyvenančių labiausiai pasaulyje užterštose vietose ar šalia jų, sveikatai ir gamtai. Nors sąrašas paskelbtas dar 2013 metais, grėsmė dėl didelės aplinkos taršos ir jos poveikio aplinkai svarbi ir šiandien. 10 labiausiai pasaulyje užterštų vietovių:

Sąvartynas šalia Akra miesto (Gana)

Netoli Ganos sostinės Akros, įsikūrusios Gvinėjos įlankoje, esantis komercinis rajonas (angl. Agbogbloshie) yra bene didžiausias elektronikos atliekų sąvartynas pasaulyje. Skaityti toliau

Elektrinės transporto priemonės keičia pasaulį (0)

Elektrinis automobilis | Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) nuotr.

Pernai visame pasaulyje buvo parduota 1,2 mln. elektrinių transporto priemonių. Nors ličio jonų baterijų varomų elektromobilių akumuliatoriai kelia žymiai mažesnę grėsmę aplinkai nei daugelis kitų baterijų, jas vis tiek svarbu perdirbti.

Pasaulinė tyrimų ir konsultacijų bendrovė „Frost & Sullivan“ prognozuoja, kad elektrinių transporto priemonių rinka šiais metais išaugs iki 1,6 mln., o kitąmet – iki maždaug 2 mln. transporto priemonių. 2017 metais visame pasaulyje buvo parduota Skaityti toliau

Kodėl senų kompiuterių perdirbimas yra geras sumanymas? (0)

Kompiuterių ir monitorių atliekos | GIA nuotr.

Pernai į Lietuvą buvo įvežta 4,7 mln. kompiuterių ir monitorių, iš jų beveik pusę buvo skirta pardavimui mūsų šalyje. Ar kada pagalvojote, kas atsitinka su senu kompiuteriu ar monitoriumi?

Stacionaraus ar nešiojamojo kompiuterio optimalus tarnavimo laikas yra iki 3-4 metų, nors ši įranga dėl vairių priežasčių genda ir dažniau.

Kita vertus, dėl sparčiai tobulėjančių technologijų įmonės ir privatūs asmenys Skaityti toliau

Kur dingsta panaudota alyva didėjant automobilių skaičiui? (0)

Alyvos atliekos | Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) nuotr.

Lietuvoje susidarė paradoksali situacija, kai augant transporto priemonių skaičiui automobilių alyvos parduodama ir sutvarkoma mažiau. Pas atliekų tvarkytojus patenka apie penktadalį panaudoto tepalo, kur dingsta likęs?

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2016 metais gamintojai ir importuotojai patiekė vidaus rinkai 21,97 tūkst. tonų įvairios rūšies alyvos – 22 proc. mažiau nei 2015-aisiais (28,15 tūkst. tonų), o buvo surinkta atitinkamai 4,8 tūkst. ir 5,2 tūkst. tonų panaudoto tepalo atliekų. Vis tik specialistų vertinimu, Lietuvoje Skaityti toliau

Lietuvoje daugėja automobilių plastiko atliekų (0)

Automobilių plastiko atliekos | Gamintojų ir importuotojų asociacijos nuotr.

Automobilių pramonė naudoja gamyboje vis daugiau plastiko. Didėjantis automobilių plastiko atliekų srautas pareikalaus kur kas daugiau lėšų šioms atliekoms surinkti ir sutvarkyti. Ar Lietuvoje tinkamai sutvarkomas neigiamą rinkos vertę turintis automobilių plastikas?

„Automobilių gamintojams metalines dalis keičiant plastikinėmis ateityje neišvengiamai daugės plastiko atliekų. Dėl to gamintojai ir importuotojai, kuriems yra pareiga finansuoti Skaityti toliau

Garsus antropologas T. H. Eriksenas Kaune kalbės apie „perkaitusį pasaulį“… (4)

Tomas Hylandas Eriksenas (Thomas Hyllandas Eriksenas) – vienas garsiausių šiandienos pasaulio antropologų, Oslo universiteto socialinės antropologijos profesorius, Europos socialinių antropologų asociacijos EASA prezidentas (2015-2016), Norvegijos Mokslų akademijos narys | Vytauto Didžiojo universiteto nuotr.

Gegužės 7-8 dienomis, Kaune, Vytauto Didžiojo universitete (VDU), lankysis bei viešą paskaitą skaitys ir seminarus ves Tomas Hylandas Eriksenas (Thom Hylland Eriksen) – vienas garsiausių šiandienos pasaulio antropologų, Oslo universiteto socialinės antropologijos profesorius, Europos socialinių antropologų asociacijos EASA prezidentas (2015-2016), Norvegijos Mokslų akademijos narys.

„Užuot nagrinėjęs vien gentis ir čiabuvius – T.H. Eriksenas analizuoja itin svarbius globalizacijos procesus, jų padarinius ir išeitis. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kur panaudoti nuotekų dumblą? (0)

„Mokslo sriuba“: kur panaudoti nuotekų dumblą? | LRT nuotr.

Prausdamiesi, ruošdami maistą, tvarkydami namus sunaudojame daugybę litrų švaraus vandens – jis tampa nuotekomis. Tam, kad nuotekos neužterštų mūsų aplinkos, jos yra išvalomos ir šio proceso metu susidaro tūkstančiai tonų nuotekų dumblo. Toks dumblas – vertinga atlieka, tačiau Lietuvoje vis dar tenka spręsti galvosūkį, kur ir kaip jį panaudoti.

Dėl aplinkosauginių priežasčių nuotekų dumblas jau nevežamas į sąvartynus, o perdirbamas. Dalis jo tampa naudingu kompostu. Skaityti toliau

Tarptautinė konferencija Birštone „Žaliasis tylos miestas“: ateities kartos augs tyloje (2)

Tarptautinė konferencija Birštone „Žaliasis tylos miestas“: ateities kartos augs tyloje | Birštono savivaldybės nuotr.

Balandžio 18 dieną, trečiadienį, Birštone, pirmą kartą vyks naujausias technologijas miesto tvarkyme atspindinti tarptautinė konferencija – „Žaliasis tylos miestas“. Konferencijos tikslas – aptarti žaliųjų ir tylos miestų (angl. Silent Cities and Green Cities) temas, pristatyti inovatyvių technologijų taikymo miesto tvarkyme geruosius pavyzdžius. Konferencijos šūkis – „Ateities kartos augs tyloje!“.

Birštonas yra žalias miestas – kiekvienam birštoniečiui tenka po medį. Net 82 proc. Birštono savivaldybės teritorijos yra Nemuno kilpų regioninio parko ribose. Čia yra istorinis, legendomis apipintas Žvėrinčiaus miškas, taip pat mieste įsikūręs Centrinis parkas, kuris sukuria pasivaikščiojimo takais, skulptūromis, vaikų žaidimo aikštelėmis papuošto „miško“ mieste jausmą. Skaityti toliau

„Toksika“ nemokamai surinks pavojingąsias atliekas iš 100 Lietuvos mokyklų (0)

„Toksika“ laboratorija | „Toksika“ nuotr.

Pavojingas atliekas surenkanti ir tvarkanti valstybės įmonė „Toksika“ nemokamai sutvarkys pavojingas atliekas iš 100 Lietuvos pradinių, vidurinių ir profesinių mokyklų.

Paraiškas atliekoms surinkti ir ekologijos pamokai surengti jau užpildė per 70 Lietuvos mokyklų. Mokyklų paraiškų apie sukauptas pavojingąsias atliekas „Toksika“ lauks iki 2018 m., balandžio 16 d. Savo ruožtu „Toksika“ ieškos geriausio būdo, kaip atliekas tinkamai surinkti ir sutvarkyti. Skaityti toliau