Spalio 8 d. 17:30 val. Vilniuje kino teatre Forum Cinemas Vingis (Savanorių pr. 7) didžiausia licencijuota pakuočių atliekų tvarkymo organizacija Lietuvoje „Žaliasis taškas“ surengs atvirą pokalbį „Atliekų terapija: perdirbti negalima teršti“. Renginyje bus aptarta veiksmingą pakuočių atliekų tvarkymo ir antrinių žaliavų perdirbimo sistemą, skirta kiek galima labiau mažinti aplinkos taršą pakuočių atliekomis bei didinti visuomenės sąmoningumą, skatinant rūšiuoti atliekas. Skaityti toliau
Vyriausybė numato apmokestinti lengvuosius automobilius pagal jų taršos lygį ir įvesti finansines paskatas įsigyti mažesnės taršos transporto priemonę.
Ar tokia rinkliava sumažintų automobilių taršą aplinkai?
Aplinkos ministerija šiuos ir kitus siūlymus, tarp kurių yra ir vienkartinė negrąžinamoji subsidija gyventojui turimą 10 metų ar senesnį automobilį pridavus kaip netinkamą eksploatuoti, Skaityti toliau
Itin didelė tarša kelia grėsmę tūkstančiams ir net milijonams žmonių, gyvenančių labiausiai pasaulyje užterštose vietose ar šalia jų, sveikatai ir gamtai. Nors sąrašas paskelbtas dar 2013 metais, grėsmė dėl didelės aplinkos taršos ir jos poveikio aplinkai svarbi ir šiandien. 10 labiausiai pasaulyje užterštų vietovių:
Sąvartynas šalia Akra miesto (Gana)
Netoli Ganos sostinės Akros, įsikūrusios Gvinėjos įlankoje, esantis komercinis rajonas (angl. Agbogbloshie) yra bene didžiausias elektronikos atliekų sąvartynas pasaulyje. Skaityti toliau
Pavasarį pats laikas švarinti namus ar darbo patalpas, kur neretai prisikaupia nereikalingų daiktų. Kur dėti neveikiančią elektronikos įrangą, senus baldus ar netinkamas naudojimui automobilių padangas ir kitas atliekas?
„Lietuvos gyventojų sąmoningumas kiekvienais metais auga, tačiau dar pasitaiko atvejų, kai nereikalingi daiktai paliekami šalia buitinių atliekų konteinerių, pamiškėse, pakelėse arba tiesiog kaupiami namuose. Tačiau daugelį mūsų buityje susidarančių atliekų galima Skaityti toliau
Kiekvienais metais, didėjant mobiliųjų telefonų į Lietuvą importui, auga ir šių atliekų srautas. Kol kas, sutvarkomi palyginti nedideli mobiliųjų telefonų atliekų kiekiai, nors padėtis ir gerėja. Kodėl būtina rūšiuoti elektronikos prietaisų atliekas, kurios yra viena sparčiausiai augančių atliekų kategorijų Europos Sąjungoje?
Elektros ir elektronikos įrangos (EEĮ) atliekos yra viena sparčiausiai augančių atliekų kategorijų Europos Sąjungoje (ES). Europos Komisija suskaičiavo, kad EEĮ atliekų kiekis ES šalyse 2020 metais viršys 12 mln. tonų. Skaityti toliau
Gamintojai ir importuotojai skaičiuoja, kad Europos Sąjungos (ES) padangų rinkos vertė nuo šių metų iki 2022-ųjų, padidės beveik penktadaliu. Į Lietuvą įvežamų padangų kiekis irgi kasmet auga, o nesutvarkytos padangų atliekos sudaro apie trečdalį visų rinkai patiekiamų padangų.
Europos padangų ir gumos gamintojų asociacija (angl. European tyre & rubber manufactors‘ association, ETRMA) prognozuoja, kad kasmet augant ES parduodamų padangų kiekiui nuo 2018 metų iki 2022-ųjų, padangų rinkos vertė ūgtels 19,6 proc., iki 39,5 mlrd. eurų. Skaityti toliau
Tyrimas JAV parodė, kad trys iš keturių gyventojų garažų yra pilni daiktų ir dėl to nebelieka vietos automobiliui statyti. Panaši turbūt padėtis būtų ir Lietuvoje. Jei nutarėte atsikratyti nereikalingais daiktais, įvertinkite, kuriuos daiktus galima pakartotinai naudoti ar perdirbti.
„Garažas dažnai tampa smulkių ir stambių atliekų, kaip laisvalaikio ir elektronikos įrangos, automobilinių atliekų (padangų, tepalų) ir kitų nereikalingų daiktų kaupimo vieta. Visgi dar yra nemažai atvejų, kai atliekos, ypač turinčios aplinkai ir žmonių sveikatai pavojingų medžiagų, patenka ne pas atliekų Skaityti toliau
Įsijungi naujausio modelio LED televizorių – liauna it styga ir grakšti tamsiaplaukė jauna moteris, plačia amerikietiška šypsena valiūkiškai krato galvą, videokamera priartina jos vešlius spindinčius plaukus stambiu planu, o tada staiga mergina sušunka: „Būk savimi – išbandyk šį šampūną – tu to verta!“.
Tuomet atsiverti „Iki savaitėlės“ reklaminį laikraštuką ir pirmame puslapyje šviečia šūkis: „Vonios ir tualeto valikliams 40 proc. nuolaida. Tik šią savaitę!”. Tada „įlendi“ į internetą, skaitai straipsnį apie upę, užterštą neaiškiais chemikalais, ir smilkt smegeninėj sukirba mintis – chemija, chemija, visur ta chemija… Skaityti toliau
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Balsys kreipėsi į Panevėžio rajono merą bei aplinkos ministrą Kęstutį Navicką, kad galų gale būtų sutvarkytos Panevėžio rajone esančiame Sodeliškių kaime, laukuose nuo 2013 metų gulinčios pavojingos kineskopų stiklo duženos. Šių atliekų Panevėžio rajone yra apie 30 tonų.
„Problema pastebėta 2015 metais. Nors vietos gyventojai maišus su duženomis matė jau nuo 2013 metų, Skaityti toliau
Gamyba ir ekologija – suderinama? Niekam ne paslaptis, kad čia naudojami tirpikliai, dažai, skiedikliai, išskiria galybę teršalų, kurie, patekę į aplinką, neigiamai veikia atmosferą ir klimato kaitą, kurios reikšmė Žemei, žmonijai ir jų ateičiai yra itin didelė bei neabejotina, rašoma pranešime spaudai.
Lengvoji, chemijos, naftos pramonė, medienos, metalų apdirbimas, autoservisai, spaustuvės – sunku sugalvoti pramonės rūšį, kurioje nevyktų dujinių teršalų išsiskyrimas į aplinką. Jau ne pirmąjį biofiltrą sukūrę Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai Pranas Baltrėnas ir Alvydas Zagorskis Skaityti toliau
Susisiekimo ministerija kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija parengė projektą, kuriame numatytas apie 3 mln. eurų ES finansavimas elektromobilių infrastruktūros plėtrai šalies magistraliniuose keliuose ir miestuose. Šio projekto tikslas – naudojimosi elektromobiliais skatinimas ir transporto poveikio aplinkai mažinimas.
„Per ateinančius metus, pradedant nuo 2017-ųjų, planuojama įrengti daugiau nei 150 elektromobilių įkrovimo stotelių šalies miestuoseir per 30 – magistraliniuose keliuose, – sako susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas. Skaityti toliau
Seimas priėmė Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-4061(2) ES), kuriomis nutarta pakuočių pardavėjams ir platintojams nuo 2018 m. gruodžio 31 d. drausti prekių ar produktų pardavimo vietose nemokamai dalyti lengvuosius plastikinius pirkinių maišelius. Už naujas nuostatas balsavo 81 Seimo narys, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 9.
Priimtomis pataisomis siekiama įtvirtinti ES reikalavimą mažinti lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių, kurių sienelės yra 15–50 mikronų storio, naudojimą. Šis draudimas nebus taikomas labai Skaityti toliau
Savaitės pradžioje viešojoje erdvėje pasirodė Baltarusijos Nepaprastųjų situacijų ministerijos informacija apie viename iš Gardino įmonės „Grodno Azot“ Baltarusijoje padalinių nugriaudėjusį sprogimą. Įmonė gamina amoniaką, metanolą, vandenilį ir karbamidą. Po sprogimo kurį laiką Gardino miestą gaubė didelis dūmų debesis.
Lietuvoje š. m. birželio 6-9 d. vyravo šiaurės vakarų krypties oro masių pernaša, todėl mažai tikėtina, kad teršalai iš avarijos vietos galėjo pakliūti į mūsų šalies oro baseiną. Skaityti toliau
Dar prieš šimtą metų šiltuoju metu laiku šniurkščiojantys ir čiaudintys žmonės ašarotomis akimis buvo retenybė, tačiau dabar tokių apstu. Alergija vadinama mūsų amžiaus rykšte. Daugiau kaip 150 mln. europiečių kenčia nuo šio negalavimo ir tai – dar ne pabaiga, nes tai – viena sparčiausiai plintančių ligų, apimanti vis daugiau sergančiųjų.
Šienligės „džiaugsmai“
Pavasario laukia daugelis nuo žiemos pavargusių žmonių: rodos, atgimstanti gamta, sužydėję medžiai, pievos įlieja naujų jėgų, Skaityti toliau
Nemune, svarbiausiame Lietuvos vidaus vandenų kelyje, planuojama atgaivinti krovininę laivybą. Sąlygas naudotis šia ekologiška ir nebrangia transporto rūšimi užtikrins šių metų viduryje Kaune baigiama įrengti Marvelės krovininė prieplauka ir tolesnė vidaus vandenų infrastruktūros plėtra. Šie klausimai buvo aptariami Kaune vykusioje konferencijoje tema „Laivyba vidaus vandens keliais: patirtis, perspektyvos, nauji iššūkiai“.
Panaudojant ES investicijas birželio mėnesį baigiamas apie 2,8 mln. eurų vertės pirmasis Marvelės krovininės prieplaukos statybų etapas. Bus sukurta tarptautinius reikalavimus atitinkanti infrastruktūra: įrengta 120 m ilgio krantinė, 1 ha ploto sandėliavimo aikštelė, įvestas vandentiekis, pakloti vidaus elektros tinklai, nutiesti privažiavimo keliai. Skaityti toliau
Aplinkos tarša – aktuali problema. Tai patvirtina Aplinkos ministerijos užsakymu atlikto visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai. Daugiau kaip 90 proc. apklaustųjų nurodė manantys, kad asmeniškai gali prisidėti prie švaresnės aplinkos kūrimo.
Aplinkos taršą aktualia problema laiko 98 proc. apklaustųjų. Ši problema labai aktuali 65 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių.
Aplinkos užterštumą apklausos dalyviai įvertino kaip didesnį už vidutinį (6 balai iš 10).
Daugiau kaip trys ketvirtadaliai apklaustųjų mano, kad taršą Lietuvoje mažinti padeda Europos Sąjungos skiriama parama. Jų nuomone, ši parama dažniausiai skiriama regioninių ir nacionalinių parkų tvarkymui, geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, daugiabučių renovacijai. Keturi iš dešimties manančių, kad ES lėšos skiriamos aplinkos apsaugai, nurodė asmeniškai pajutę šios paramos naudą. Skaityti toliau
Jau ketvirtą mėnesį gyventojai visą parą aktyviai praneša apie pastebėtus aplinkosaugos pažeidimus. Į Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos Pranešimų priėmimo centro darbuotojus gruodį kreiptasi daugiau nei 600 kartų.
Vis daugiau skambučių sulaukiama iš gyventojų, kurie bet kuriuo paros metu informuoja aplinkosaugininkus bendruoju pagalbos telefonu 112. Spalį Bendrojo pagalbos centro operatoriai Skaityti toliau
Šviežios, skanios ir sveikos salotos, pomidorai, avietės, žalumynai išauginti ne mažame ekologiniame ūkyje atokiame kaime, o už kelių kvartalų nuo jūsų namo dideliame mieste. Mokslinė fantastika? KTU viešėjusio „MIT CityFARM“ laboratorijos įkūrėjo Keilebas Harperis (Caleb Harper) įsitikinimu, jau artimiausią dešimtmetį tai taps realybe: miestiečiai ūkininkaus savo gyvenamoje vietoje.
Bostone (JAV) gyvenantis Masačusetso technologijos instituto (MIT) mokslininkas, dėstytojas K. Harperis į Kauno technologijos universitete (KTU) vykusį paskaitų ciklą „Zooetika“ atskrido iš Mumbajaus. Indijoje amerikietis įkūrė dar vieną iš visame pasaulyje dygstančių maisto auginimo laboratorijų.
