Šiandien, liepos 26 d., Barselonos verslo mokyklos IESE Globalizacijos ir strategijos centras pristatė išmaniausių planetos miestų 50-tuką. Paskutinės dvi vietos atiteko Talinui ir Rygai. Išmaniausiųjų tris pirmąsias vietas dalijasi Niujorkas, Londonas ir Paryžius.
„Buvo vertintos naujos vietos ekonominio vystymosi formos pasaulinio miesto kūrimo, verslumo dvasios skatinimo ir naujovių srityse“, – sakė tyrimo organizatoriai. Skaityti toliau
Birželio 5-ąją, Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną, Aplinkos ministerija kviečia visus nenaudoti jokių vienkartinių plastiko gaminių ir taip prisidėti saugant mūsų planetą nuo taršos plastiku ir mažinant jo poveikį visoms ekologinėms sistemoms.
„Įveik plastiko taršą“ – tokį Pasaulinės aplinkos apsaugos dienos šūkį šiemet pasirinko Jungtinės Tautos. Jeigu dabartinė tarša nemažės, kaip skelbia JT aplinkos programa, iki 2050 m. jūrose bus daugiau plastiko nei žuvų.
„Apie kovą su plastiko tarša pastaruoju metu kalba visa Europa, į kurią nukreiptas Skaityti toliau
„Kas valandą, kas dieną
Apstulbina žinia,
Kad – kirvis į kamieną ,
O blogis – į mane.“
Justinas Marcinkevičius
Gegužės 18 diena – tarptautinė žavėjimosi augalais diena. Iniciatyvūs piliečiai kviečia jungtis prie gegužės 18 dieną prasidedančių piketų bangos „Apginkime medžius!“, Skaityti toliau
Europos Parlamente Briuselyje paskelbtas 2018-ųjų metų Europos medžio konkurso laimėtojas. Juo tapo Švilpiko kamštinis ąžuolas iš Portugalijos surinkęs 26 606 balsų. Lietuvą šiame konkurse atstovavo Rambyno regioninio parko direkcijos pasiūlytas medis – gamtos paminklas Raganų eglė, laimėjęs 2017 metų Lietuvos metų medžio rinkimus. Surinkęs beveik 10 967 balsų šis medis užėmė garbingą 10-ąją vietą šių metų medžio konkurse dalyvavusių Europos šalių tarpe.
Konkurse Švilpiko kamštinis ąžuolas surinko 26 606 balsus, antri liko senoviniai Kabeza Buej miestelio skripstai (Ispanijos Karalystė), sulaukę 22 323 palaikymo balsų, trečias – Skaityti toliau
„Europoje, kalbėdami apie inovacijas, susiduriame su vadinamuoju „europietiškuoju paradoksu“ – mūsų universitetuose ir mokslo institucijose atliekama be galo daug reikšmingų mokslo tyrimų, tačiau dažnai jie taip ir lieka laboratorijose“, – teigė Laura Supjeva, Europos Inovacijų ir technologijų instituto (EIT) poveikio ir stebėjimo vadovė.
Pasak jos, tam, kad tyrimai taptų pasaulį tobulinančiomis ir visuomenės gyvenimą gerinančiomis inovacijomis, bendradarbiavimas, partnerystės yra svarbiau nei finansavimas. Skaityti toliau
Kauno daugiabučių namų gyventojai susirūpinę. Moka, bet nežino, už ką. Daugiabučius namus administruojančios įmonės nesiteikia pranešti apie atliekamus darbus, tačiau susimokėti prašo. Bendrijų pirmininkams trūksta noro ir laiko rūpintis namų ūkiu ir aplinka. Tad kokia išeitis, ir kokie pirmieji žingsniai turi būti atlikti, kad įvyktų teigiami pokyčiai?
Moka, bet nežino, už ką
„Gyvenu šiame daugiabučiame name jau 10 metų, Skaityti toliau
Lapkričio 24-ąją, žmonės visame pasaulyje kviečiami nieko nepirkti ir taip pažymėti Nieko nepirkimo dieną. Prie šios iniciatyvos skatina jungtis ir Aplinkos ministerija. Ji atkreipia gyventojų dėmesį, kad įsibėgėjantis kalėdinis dovanų pirkimo vajus atsisuka prieš juos pačius.
„Nieko nepirkimo diena skatina stabtelėti ir pagalvoti, ar iš tiesų žmogui reikia tiek daug daiktų, – sako aplinkos viceministras Martynas Norbutas. – Dažnas neatsilaiko prieš prekybininkų viliones – išpardavimus. O artėjant šventiniam laikui, prasidės visuotinė pirkimo karštinė. Tačiau po švenčių liks krūvos atliekų, dovanotų nereikalingų menkniekių, kurie lentynose rinks dulkes ir galiausiai atsidurs šiukšliadėžėse.“ Skaityti toliau
Jūsų ekranuose – nauja „Mokslo sriubos“ rubrika apie piliečių mokslą. Jos metu išvysite daugybę būdų kaip patiems įsitraukti į mokslinius tyrimus. Sužinosite, kaip pačių surinktų duomenų pagalba rūpintis savo aplinka ir sveikata.
Trumpai tariant, „piliečių mokslas“ – tai galimybė visiems visuomenėms nariams prisidėti ar patiems vykdyti mokslinius tyrimus. Juk mokslas ir žinios priklauso mums visiems, ar ne? Skaityti toliau
Pasibaigus tarptautinei parodai „EXPO 2017“, iš Kazachstano sostinės Astanos į Lietuvą sugrįš ne visi mūsų šalies paviljono eksponatai.
Didelio susidomėjimo sulaukęs 3D vaizdo holografas iškeliavo į „EXPO“ pasaulinių parodų muziejų Šanchajuje. Šiuo įrenginiu, kurį sukūrė mažoji bendrija „Tikras vaizdas“, holograminėmis vaizdo projekcijomis paviljono lankytojams visą parodos „EXPO 2017“ laiką buvo rodomi jaunųjų Lietuvos dizainerių darbai, skatinantys tausoti aplinką kasdieniame gyvenime. Skaityti toliau
Aplinkos ministerija, atsižvelgusi į ribotas gyventojų finansines galimybes prisijungti prie centralizuoto nuotekų surinkimo sistemų, iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos (AARP) planuoja skirti vieną milijoną eurų privatiems namams prijungti prie geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams arba savivaldybėms priklausančios nuotekų surinkimo infrastruktūros.
„Europos Komisija jau yra nurodžiusi mūsų šaliai, kad vykdome ne visus Miestų nuotekų valymo direktyvos reikalavimus – gyvenvietėse, kur gyvena daugiau kaip du tūkstančiai žmonių, Skaityti toliau
Mus kasdien supa šimtai skirtingų žmogaus sukurtų cheminių medžiagų, iš kurių dalis turi neigiamą poveikį žmogaus sveikatai ir jį supančiai aplinkai. Baltijos aplinkos forumo kartu su partneriais Baltijos jūros regione (Lietuvoje, Švedijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje) atlikti tyrimai rodo, jog įvairios pavojingos cheminės medžiagos randamos rajonų nuotekų vandenyje, įskaitant ir nuotekas iš gyvenamųjų rajonų. Tai reiškia, kad kasdieniame gyvenime patiriame pavojingų medžiagų poveikį iš įvairių šaltinių, esančių mūsų gyvenamojoje aplinkoje. Skaityti toliau
Rugsėjo 15-17 dienomis, visoje Lietuvoje, 24-ąjį kartą vyks Europos paveldo dienos (EPD) ─ bene didžiausias kasmetinis nekilnojamojo kultūros paveldo garsinimui skirtas renginys šalyje. Šių metų tema – „Kultūrinis kraštovaizdis: nuo piliakalnių iki miesto bokštų“, kvies pažinti Lietuvos istorinio kultūrinio kraštovaizdžio įvairovę, suprasti jo išskirtinumą ir vertę.
Kultūriniu yra laikomas žmogaus sukurtas ir jo sambūvį su aplinka atspindintis kraštovaizdis. Anot architektės Giedrės I. Laukaitytės-Malžinskienės, kultūrinis kraštovaizdis ─ tai savotiška erdvinė istorinio laiko atvaizdavimas, kur į gausybę linijų susipynę priežastiniai reiškinių, vietovių ir žmonių tarpusavio ryšiai. Juos
Lietuva pasirašė Europos aplinkos ir sveikatos proceso Ostravos deklaraciją, kuria įsipareigojo labiau rūpinti aplinkos taršos mažinimo, sveikatai palankios aplinkos plėtojimo klausimais. Ši deklaracija buvo pasirašyta po Europos aplinkos ir sveikatos proceso ministrų konferencijos, kurios metu įvairių sektorių atstovai iš 48 valstybių aptarė politiką ir veiksmus, skirtus gerinti aplinką ir sveikatą.
Beveik 1,5 milijono mirčių, kurių būtų galima išvengti, kas metus Europos regione įvyksta dėl aplinkos veiksnių rizikos sveikatai. Skaityti toliau
Seimas svarstys Astravo Atominės elektrinės elektrinės (AE), statomos Baltarusijos Respublikoje, Astravo rajone, pripažinimo nesaugia, keliančia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai įstatymo projektą Nr. XIIIP-835. Teikiamu teisės aktu siūloma, kad Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo 3 straipsnio 1–5 dalimis ir atsižvelgdamas į pateiktą Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertinimą dėl Baltarusijos Skaityti toliau
Gegužės 5-ąją Lietuvoje oficialiai minima nacionalinė vandentvarkos diena. Šalies vandentiekininkai prižiūri apie 25 tūkst. km vandentiekio ir nuotekų tinklų: jų beveik užtektų apjuosti Žemės rutulį.
Be švaraus geriamojo vandens mūsų kasdienybė ir buitis neįsivaizduojama: vanduo reikalingas maisto gamybai, troškuliui numalšinti, asmens higienai palaikyti ir… palaistyti gėles. Švarus, gerti tinkamas vanduo, tekantis iš čiaupo, suprantamas kaip duotybė, todėl dažnai nesusimąstome, kad didžiojoje pasaulio dalyje jo labai stinga. Skaityti toliau
Vos prieš dešimtmetį į biodegalų gamybą investuoti pradėjęs Lietuvos verslas jau įsitvirtino Skandinavijos rinkose. Didžiausių biodyzelino ir bioetanolio eksportuotojų į Švediją sąrašuose Lietuva patenka į pirmąjį penketuką. Geresnės rapsų ir javų derliaus prognozės biodegalų gamintojams leidžia šiemet tikėtis iki 10 proc. eksporto augimo.
Lietuvoje gaminamų biodegalų eksportas per pastaruosius 9 metus išaugo daugiau kaip 4 kartus. Lietuvos biodegalų asociacijos duomenimis, šalies biodegalų gamintojai į užsienio šalis kasmet eksportuoja apie 70-80 proc. pagaminamos produkcijos, Skaityti toliau
Žodis biocidinis kilęs iš dviejų lotyniškų žodžių– bio (gyvybė) ir caedo (žudyti). Išvertus reiškia žudantis gyvybę. Biocidiniai gaminiai naudojami kontroliuoti kenksmingus organizmus ir, nepaisant grėsmingo pavadinimo, veikia ne tik žudydami, bet ir sulaikydami augimą, atbaidydami, priviliodami ir pan. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento specialistai primena, kaip pasirinkti ir naudoti biocidinius gaminius, kaip renkantis įsitikinti, kad jie efektyvūs ir nekenksmingi, ir kas gresia naudojant neįteisintus gaminius. Skaityti toliau
Nuo lapkričio 19 d. norinčių grąžinti tarą laukia patogi naujovė – internetinė maisto ir kasdienių prekių parduotuvė ZZZ.LT užstato ženklu pažymėtas gėrimų pakuotes surinks iš pirkėjų namų. Beveik metus veikianti pakuočių užstato sistema netruko įgauti pagreitį: skaičiuojama, kad nuo 2016 m. pradžios Lietuvos gyventojai į taromatus ir parduotuves jau grąžino per 300 mln. vienkartinių gėrimų pakuočių.
Pristatys užsakymą, išveš tarą
Kurjeriai nuo šiol atliks dvigubą darbą: pristatys pirkėjų užsakymą ir išveš bet kur pirktą, namuose sukauptą tarą.
Lapkričio 17 d. Lietuvos vaikų ir jaunimo centre rengiami jau tradiciniais tampantys „Žaliojo kilimo apdovanojimai“, kuriuose įvertinamos darnios šalies mokyklos ir darželiai.
Tūkstančiai vaikų iš 60 šalies ugdymo įstaigų – programos „Darni mokykla“ dalyvių – ištisus metus stebėjo, kaip kasdieniai įpročiai išteklių taupymo, darnaus mobilumo, rūšiavimo srityse paveikia mokyklos paliekamą ekologinį pėdsaką
Maisto atliekų rūšiavimas – dar vienas uždavinys, kurį reikia išspręsti, kad sąvartynuose šalinamos biologiškai skaidžios atliekos, tarp jų ir maisto, iki 2020 m. sudarytų ne daugiau kaip 35 proc. 2000 m. susidariusių tokių atliekų kiekio. Šį ES reikalavimą pasiseks įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu maisto atliekas rūšiuos ir gyventojai.
Lietuvoje per metus susidaro daugiau kaip 100 tūkst. tonų maisto atliekų. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2012 m. jų buvo surinkta apie 138,4 tūkst. Skaityti toliau
Aplinkos ministerija ir Lietuvos žurnalistų sąjunga skelbia tradicinį kūrybinį konkursą žurnalistams „Žmogus ir aplinka“. Konkursinius darbus reikia pateikti iki gruodžio 4 dienos. Šio konkurso tikslas – skatinti žurnalistų kūrybiškumą ir profesionalumą supažindinant visuomenę su aplinkos apsaugos, statybos, būsto plėtros naujienomis, problemomis ir jų sprendimo būdais, ugdant sąmoningą šalies gyventojų požiūrį į aplinką. Prizinis fondas – tūkstantis penki šimtai eurų.
Konkurse gali dalyvauti žurnalistai, kurie per metus (nuo praėjusių metų gruodžio 4 d. iki šių metų gruodžio 4 d.) aplinkos apsaugos Skaityti toliau
Rugsėjo 21 d., kiekvienas pietų pertraukos metu žingsniuodamas pro V. Kudirkos aikštę Vilniuje galės gauti atšvaitą – tuo pasirūpins akciją koordinuojanti Aplinkos ministerija.
Įsibėgėjusi Europos judrumo savaitė kasdien pateikia vis daugiau renginių. Mūsų šalyje prie akcijos prisijungė 44 savivaldybės. Tai dvigubai daugiau nei pernai. Savivaldybės organizuoja įvairiausius renginius –dviratininkų varžybas, žygius, mankštas gryname ore ir kt. Skaityti toliau
Užtikrinti, kad gamybos procesai bei verslo veikla tausotų aplinką, įmonėms skirta solidi parama. Ūkio ministerija skyrė 98,59 tūkst. eurų finansavimą 11-ai 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonės „Eco-inovacijos LT“ projektų. Tai padės labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms diegti netechnologines inovacijas, kurios užtikrina draugiškumą aplinkai.
„Skiriamos lėšos leis įmonėms peržiūrėti turimas aplinkos apsaugos priemones ir paskatins įsidiegti naujas. Paramą gavę verslininkai turės galimybę atlikti
Kasmet birželio 5 d. minima Pasaulinė aplinkos diena, kuri skirta skatinti žmones saugoti aplinką. Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į aplinkosauginių problemų sprendimą, kviečiame šią dieną nemokamai lankytis visuose aplinkosauginiuose objektuose: muziejuose, apžvalgos bokštuose, pažintiniuose takuose ir net zoologijos sode.
Nepraleiskite progos aplankyti ir Žvėrinčiaus. Tai unikali Telšių miškų urėdijoje esanti gyvūnų respublika. Skaityti toliau
Senomis automobilių padangomis nuklotų pamiškių bei pakelių vaizdai balandžio pradžioje – sezoninio padangų keitimo pasekmė. Tai jau įsisenėjęs galvos skausmas miškininkams ir atliekų tvarkytojams, bandantiems perauklėti neatsakingus gyventojus, tarp kurių yra ne tik pavieniai automobilių savininkai, bet ir servisų darbuotojai.
„Kaip ir kasmet, padangų keitimo sezonas neapsieina be padarinių. Apmaudu, kad gyventojai, turėdami visas sąlygas pristatyti atitarnavusias automobilių padangas į atliekų surinkimo aikšteles, palikti prekybos Skaityti toliau
Oro tarša – bene didžiausia problema, šiuolaikiniame, pilname technologijų pasaulyje, su kuria siekiama kovoti įvairiomis priemonėmis. Oro kokybę lemia išmetamų aplinkos oro teršalų kiekiai ir meteorologinės sąlygos, iš kurių būtent anticiklono sąlygos sukelia aplinkos oro taršos didėjimą, nors išmetamų teršalų kiekiai nesikeičia.
Lietuvoje oro užterštumas yra ne ką mažesnė problema, nei aplinkos užterštumas, štai ką apie tai mano, šiemet devintąjį kartą rengiamos akcijos „Darom“, kurios pagrindinis tikslas ir yra oro taršos mažimas, Skaityti toliau
Kovo 15 d. Ženevoje į sesiją susirinkęs Espo konvencijos Įgyvendinimo komitetas vertino, kokius veiksmus atliko Baltarusija, kad Astravo atominės elektrinės projektas atitiktų šios konvencijos reikalavimus, ir kaip ji laikosi 2014 m. birželį konvencijos šalių susitikime pateiktų rekomendacijų. Šiose rekomendacijose buvo nurodyta, kad Baltarusija turi tęsti poveikio aplinkai vertinimo procesą ir atsakyti į Lietuvos klausimus.
Į posėdį Ženevoje buvo pakviestos Baltarusijos ir Lietuvos delegacijos. Jos pristatė savo pranešimus ir atsakė į Įgyvendinimo komiteto narių klausimus. Pasak mūsų šalies delegacijos vadovo, Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktoriaus Vitalijaus Auglio, Skaityti toliau
Gali būti, jog uždraustas vaisius ne tik saldesnis, bet ir ekonomiškesnis. Prieš kelerius metus Europos Sąjungoje uždraustos tradicinės kaitrinės lemputės netrukus gali sugrįžti į mūsų šviestuvus.
Taip gali nutikti dėl technologinio tokių lempučių patobulinimo – pasirodo, modifikuotos lemputės naudoja mažiau energijos.
Nors daugelis žmonių iš šiandien pirmenybę teiktų šiltesnę šviesą skleidžiančioms tradicinėms kaitrinėms elektros lemputėms, vis dėlto jos 95 proc. energijos sunaudoja ne šviesai, o šilumai. Todėl joms ir buvo paskelbtas negailestingas verdiktas – „netausoja aplinkos“. Skaityti toliau
Keturias savaites trukęs veiksmas „KTU veža namo“ – pirmasis visame pasaulyje mėgiamo keliavimo būdo dalinantis automobiliu (angl. Carpooling) atvejis Lietuvos aukštųjų mokyklų istorijoje. Šia iniciatyva Kauno technologijos universitetas (KTU) siekė atkreipti studentų dėmesį į aplinkos tausojimą ir ekologišką elgseną.
Vienu automobili naudojantis didesniam skaičiui žmonių, kiekvieno asmens kelionės išlaidos, tokios kaip kuro sąnaudos, mokesčiai, ir vairavimo sukeliamas stresas sumažėja. Skaityti toliau
Patvirtintas Europos Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių rūšių sąrašas. Ateityje norint sąraše įrašytas rūšis auginti, dauginti, pardavinėti, įvežti, išvežti ar kitaip naudoti reikės specialaus leidimo.
Invazinės rūšys – tai mūsų šalyje nebūdingos, atvežtinės rūšys, kurios prisitaikę svetimoje aplinkoje sparčiai dauginasi ir plinta, Skaityti toliau
