Žymos archyvas: apeiga

M. Vinikova. Tradiciniai baltarusių rankšluosčiai (3)

Tradicinis baltarusiškas rankšluostis | Krasnapolės apylinkės nuotr.

Apeiginis rankšluostis (baltarusiškai ručnikas) tradicinėje baltarusių kultūroje yra būtina šeimos ir kalendorinių papročių dalis. Jis baltarusius lydi nuo gimimo iki mirties. Nepaisant globalių istorinių ir socialinių permainų, įvykusių XX a., šalies kaimuose šis paprotys beveik nėra nutrūkusi.

Baltarusijoje ručnikai daugiausia buvo audžiami iš lininių siūlų, šie kaimo žmonių sąmonėje įgaudavo ypatingą magišką jėgą, galinčią juos apsaugoti – išgelbėti nuo ligų ir nelaimių, nuo burtininkavimo ir visokių kitokių kėslų. Skaityti toliau

N. Laurinkienė. Ir vėl – metų rato pradžia (1)

Kūčios | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Gamtiniu požiūriu, Kūčių laikas – tai žiemos saulėgrįža. Įvairios religijos skirtingais simboliais įprasmina šią situaciją. Krikščionybei – tai išganytojo Kristaus gimimas. Baltų tikėjimo išpažinėjai, pačioje gamtoje matantys šventybės apraiškas, tiesiog džiaugiasi Saulės sugrįžimu. Šiaip ar taip, šis laiko tarpsnis – tai kažkokia didžiulė pradžia, susijusi su Kosmoso ir žmogaus būties ciklais.

Daugelio tautų tikėjimai sako, kad per didžiąsias šventes išnyksta ribos tarp mūsų nuo seno įsivaizduojamų pasaulio plotmių – dangiškosios, žemiškosios ir požeminės. Skaityti toliau

Romuva pagerbė Krivį Joną Trinkūną Žiūrų dainomis (video) (1)

Krivio paminėjimas | Alkas.lt, V.Daraškevičiaus nuotr.

Kovo 4 d., šeštadienį Nacionaliniame kultūros  centre dainuojant Žiūrų kaimo dainas buvo paminėtas šviesus krivio Jauniaus – Jono Trinkūno – atminimas.

Susirinkusieji minėjo ne mirties metines, bet prisiminė krivio Jauniaus nuveiktus darbus, jo mėgstamas dainas, smagius nutikimus minėdami jo gimtadienį.

Šiemet Romuvos kriviui būtų suėję 78 metai. Skaityti toliau

Š. Šimkus. Gyvoji religija: atsišaukimas prieš sekuliarizmą (7)

V. Balkūno nuotr.

Prieš pradėdamas noriu išsyk pasakyti, kad asmeniškai nepažįstu Jono ir Inijos Trinkūnų, tačiau labai vertinu jų indėlį gaivinant baltiškąją religiją (čia ir toliau vartosiu šį žodį, mat „tikyba“ ir ne kas kita, kaip ta pati wiara, o ir pats žodis neapima kertinių religijos prasmių; čia gal vertėtų pagalvoti apie kokį visai kitonišką naujadarą?..), be jų ir be „Romuvos“ nebūtų ir šio straipsnio, iš viso, neturėtume apie ką kalbėti ir kur kreipti savąją mintį; pro atsižiojusią sekuliarizmo bedugnę jie sugebėjo išnešti būdą patirti dieviškumą lietuviškai. Tad viliuosi, kad šis straipsnis bus Skaityti toliau

Pusiaužiemis subūrė Romuvos jaunimą (video) (7)

Pusiauziemio svente_J.Vysniausko nuotr2

Į sausio 29 d., sekmadienį, Lietuvos nacionaliniame kultūros centre (Barboros Radvilaitės g. 8.) įvykusią Pusiaužiemo šventę pabūti bendraminčių rate susirinko nemažas jaunimo būrys. Ši šventė, kaip ir kiekviena Romuvos apeiga, buvo pradėta uždegant šventąją aukuro ugnį ir pagerbiant protėvius bei Dievus. Aukuras buvo uždegtas nuo Vilniaus Ragučio šventyklos atnešta ugnimi, pagerbta Gabijai skirta giesme.

Ugnies ženklai lydėjo susirinkusius visos šventės metu. Iš žvakelių romuviai dėliojo Romuvos ženklą, kurį sudaro keturi besisukantys žalčiai. Šios šventės metu jie mums priminė mūsų prosenelių paprotį per pusiaužiemį pamaitinti  žiemos miego įmigusius žalčius.

Skaityti toliau

Lietuvos liaudies buities muziejus kviečia į blukio deginimo apeigas (0)

Blukvilkio šventė | llbm.lt nuotr.

Gruodžio 31 d.,šeštadienį, 12 val. Lietuvos liaudies buities muziejus Rumšiškėse kviečia sudeginti per metus susikaupusias visas blogybes! Nuo muziejaus miestelio blukvilkiai vilks ir degins blukį – lai sudega rūpesčiai ir bėdos! Šventės rengėjai žada daug linksmybių, vaišių, šokių ir dainų. Šis blukio deginimas muziejuje – jau trečiasis.

XIX a. per Kalėdas po Žemaitijos kaimus vaikščiojo vadinamieji blukvilkiai – vaikinai, kurie su dideliu triukšmu, mušdami tabalus, vilkdavo blukį. Taip užsukdami į kiekvieną kiemą, surinkdavo visą blogį. Blukį vėliau iškilmingai sudegindavo kaip sunkų Skaityti toliau

Europos etninių religijų atstovai buvo susirinkę Čekijoje (nuotraukos) (3)

Europos etninių religijų atstovai susirinko Čekijoje | I. Jankutės nuotr.

Liepos 14-17 dienomis Čekijoje vyko Europos etninių religijų atstovų suvažiavimas. Etninėmis religijomis vadinamos senosios tautinės religijos, kurių tikėjimo pagrindai ir papročiai išliko ir šiuo metu stiprėja ir plečiasi nepaisant kelis šimtmečius trukusios agresyvios krikščionybės regione vykdomos politikos.

1998 metais Vilniuje buvo įsteigtas Europos etninių religijų kongresas, jo suvažiavimai vyksta kas dveji metai vis kitoje Europos šalyje, šiemet kongresas surengtas Prahoje. Suvažiavo etninių religijų atstovai iš Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos, Prancūzijos, Serbijos, Slovėnijos, Slovakijos, Rusijos, Skaityti toliau

R. Balkutė. Nepaliečių apeiga Žirgui (nuotraukos, audio) (1)

20150204 maisoras apeiga nepalas (11)-K100

Iš konferencijos Indijoje užrašų

Trečia Tarptautinės dvasinių vadovų konferencijos ir sueigos (International Conference and Gathering of Elders) diena Ganapačio Sačičidanandos ašrame (Šri Ganapati Sachchidananda Ashram) Maisoro mieste. Šios dienos rytą apeigas pradėjo dalyviai iš Nepalo. Apeigoje svarbus vaidmuo buvo skiriamas Žirgui. Tai vienas iš gyvūnų, plačiai garbinamų Nepale.

Nepalo tradicijose didelis vaidmuo tenka gyvūnų pasauliui. Fazanas puošia valstybės herbą. Skaityti toliau

R. Balkutė. Kaip šiandien majai garbina Saulę – dangaus ir žemės ugnį (nuotraukos) (5)

Iš konferencijos Indijoje užrašų

Pietų Indijoje apie 146 km. į pietvakarius nuo Bangaloro valstijos sostinės, Chamundi kalvų papėdėje įsikūręs miestas – Maisoras (apie 900 000 gyventojų), kuriame 2015 sausio 31 – vasario 5 d.d. buvo surengta Tarptautinė dvasinių vadovų konferencija ir sueiga (International Conference and Gathering of Elders). Konferenciją rengė JAV veikiantis Tarptautinis kultūros tyrimų centras (International Center for Cultural Studies ICCS) ir Indijos Tautinė savanorių organizacija (Rashtriya Swayamsevak Sangh RSS). Į penktąją konferenciją susirinko daugiau nei 350 dalyvių iš 40 pasaulio šalių (Indijos, Nepalo, Vietnamo, Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Prancūzijos, Vengrijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Skaityti toliau

Supleškinsi Blukį – atsikratysi blogybių ateinantiems metams! (11)

blukis

Gruodžio 27-ąją, 12 val., trečiąją Kalėdų – Ledų – dieną, Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse vyks blukio deginimo apeiga.

„Vilksim ir deginsim blukį, o su juo ir visas besibaigiančių metų blogybes supleškinsim – kad ateinantiems metams neliktų… Dainuosim, šoksim, vaišinsimės ir, jei gamta leis, visaip žiemiškai pramogausim! Neatvyksit – blogybes Naujiesiems išsaugosit…“ – kviečia tradicinės Kalėdinės šventės rengėjai.

Kas yra blukis? Ir kodėl jį lietuviai degindavo?

Blukis – tai rąstigalis, trinka, kaladė ar kelmas. Jis simbolizuoja senuosius metus, senas bėdas, pyktį, nuoskaudas, pavydą, vargus. Skaityti toliau

Kviečia Amžinosios Ugnies šventė ant Šatrijos kalno (3)

Deivė Gabija Karaliaus Ringaudo dvaro vitraže | rengėjų nuotr.

Liepos 19 d. vėl bus surengta kasmetinė Amžinosios Ugnies šventė ant Šatrijos kalno. Pirmą kartą Amžinoji Ugnis ant Šatrijos buvo uždegta 1994 m. liepos 17 d. Tuomet ji nuo Šatrijos buvo perkelta į Ryškėnuose esančią Gedvilo sodybą vadinamą Žemaičių Karaliaus Ringaudo dvaro židinį, kuris nuo to laiko tapo šventu Deivės Gabijos alku.

Kasmet vidurvasarį Ugnis vėl keliauja ant Šatrijos kalno. Čia vyksta Amžinajai Ugniai skirtos apeigos.

Liepos 19 d. 12 val. Amžinoji Ugnis bus paimta iš Žemaičių Karaliaus Ringaudo dvaro (Adolfo ir Magdutės Gedvilų sodyba, Ryškėnai, Telšių Skaityti toliau

Dainų šventės Folkloro diena pradės duonos apeiga Katedros aikštėje (programa) (0)

Dainų šventė. Folkloro diena | LLKC nuotr.

Daugiau kaip trys šimtai duonos kepalų – tiek duonos bus išdalinta vilniečiams ir miesto svečiams sostinės Katedros aikštėje liepos 4 dieną. Simboline duonos sunešimo apeiga prasidėsianti Dainų šventės Folkloro diena, pripildys sostinę senųjų tradicijų įvairove, užlies liaudies dainų melodijomis. Šiųmetinio renginio programą praturtins susitikimai su senąja išmintimi besidalinsiančiais tradicijų žinovais ir etninės kultūros tyrinėtojais, o įdomios patirties suteiks liaudies amatų meistrai.

Pirmą kartą duris atvers „Moterų seklyčia“, kurioje apsilankiusieji daugiau sužinos apie tautinį kostiumą ir kaip Skaityti toliau

Jaunimo Ramuva kiekvieną sekmadienį kviečia pagerbti baltų dievus ir protėvius (8)

Ugnis ant Gedimino kapo kalno | J. Jurgutytės nuotr.

Lapkričio 11 d., 17 val. Vilniuje, ant Gedimino kapo kalno vėl, kaip ir kiekvieną sekmadienį,  bus įkurta aukuro Ugnis ir giesmėmis bei apeigomis bus pagerbti baltiški dievai bei protėviai.

Šią apeigą jau kelis mėnesius sekmadieniais atlieka senąją baltų kultūrą ir paveldą puoselėjanti jaunimo bendrija Lietuvos Jaunimo Ramuva.

„Šį kartą apeiga bus ypatinga, nes apeigose žada dalyvauti Karaliaus Mindaugo 10-sios rinktinės „Geležinio vilko“ kuopa. Tikimės, kad jų dalyvavimas suteiks iškilmingumo ir darnos mūsų sambūriui“, – sako viena iš apeigų sumanytojų Miglė Valaitienė. Skaityti toliau

Apie raitelį žemaitukais apjojusį Baltiją (7)

Vaidoto Digaičio sutiktuvės Rugsėjo 19 d. Lopaičiuose vyko žemaičio Vaidoto Digaičio sutiktuvės. Žemaitis nuo Laukuvos (Šilalės r.) 2012 metų balandžio 25 dieną išjojo dviem žemaitukais Kedru ir Kekliu (žemaitiškai Cekliu)  aplink Baltijos jūrą ir rugsėjo 19 dieną grįžo ton pačion Laukuvon. Parvykusį ir stabtelėjusį Lopaičių šventvietėje, jo pagerbti susirinko gausybė žmonių iš visos Lietuvos.

Į netoli Tverų esantį piliakalnį, kuri spėjama esanti svarbiausia Žemaitijoje šventvietė,  Vaidotas dažnai atvyksta ar tai vienas, ar su šeima. Jo mažėlė dukra sakė, kad „bent kartą per mėnesį visi čia atvykstam, o tėtis ir dar dažniau“. Skaityti toliau

J.Vaiškūnas apie simbolius, apeigas ir religiją (31)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Etnokosmologas Jonas Vaiškūnas pasakoja apie senuosius baltų simbolius ir apeigas susijusias su Saulės išvadavimo mitu, apie blukio ir ugnies ritualų simbolinę prasmę.

Ką įkūnija Amžinosios Ugnies vaizdinys? Ką reiškia kaladės, kelmo, Morės deginimo apeigos?Kokia šių ir kitų religinių apeigų dvasinė esmė?

„Religija tai kas mus sujungia, suriša, vėl suvienija. Kažkada buvome vieningi, išsiskyrėme, išsiskaidėme ir vėl siekiame būti vieningi. Religija tai bendras veiksmas siekiant vėl susivienyti bendrame veiksme ir vyksme, bendroje apeigoje. Skaityti toliau

Trakuose Perkūno dienai bus skirta ugnies ir muzikos šventė „Perkūno rykštės“ (0)

Ugnies ženklai | J.Vaiškūno nuotr.

Rugpjūčio 10 dieną vyks „Perkūno rykštės“ – alternatyvios kultūros festivalis, siekiantis sujungti senovišką muziką ir ugnies šokį. Šių dviejų sakralinę reikšmę turinčių jėgų dėka siekiama sukurti gilų ir turiningą šventės jausmą, kuris padės visiems – žiūrovams ir dalyviams –  įsijausti į alsuojantį ir nenutrūkstantį veiksmą.

Šventė vyks po atviru dangumi, Trakuose, Aukų kalno papėdėje, paskutiniąją Perkūno dieną. Buvo skaičiuojama, kad nuo šios dienos Perkūnas daugiau nebetrenkia.

Šventės metu bus sukurta muzikos ir ugnies šokio jungtis.  Skaityti toliau