Žymos archyvas: antropologai

Baltų kalbų atlasas – padės geriau pažinti lietuvių ir latvių kalbas (1)

baltu kalbu atlasasDažnai sakoma, kad lietuvių ir latvių kalbos yra labai panašios, turi daug bendrų žodžių, kuriuos abi tautos nesunkiai atpažįsta. Tačiau ar tikrai taip ir yra? Nors lietuvių ir latvių kalbos vienintelės išlikusios baltų kalbos pasaulyje, tyrimų apie jų panašumus ir skirtumus nedaug.

Grupė lietuvių ir latvių mokslininkų, vadovaujamų prof. dr. Danguolės Mikulėnienės (Lietuvių kalbos institutas) ir Latvijos mokslų akademijos narės korespondentės dr. Anos Stafeckos (Latvijos universiteto Latvių kalbos institutas), Skaityti toliau

Kultūros istorijos vakare apžvelgti 1863–1864 m. sukilėlių tardymo dokumentai (3)

Zigmanto Sierakausko ir Apolonijos Dalevskytės jungtuvių žiedas. Rastas sukilėlio kape ant Gedimino kalno 2017 m. liepos 26 d. Įrašas vidinėje pusėje: „Zygmónt Apolonija 11 Sierpnia / 30 Lipca 1862 r.“. | Kęstutis Stoškus, Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Ketvirtadienį Lietuvos nacionalinio muziejuje vyko trečiasis renginys ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklo „1863–1864 metų sukilimas: istorinis pasakojimas ir naujausi atradimai“ renginys – „1863–1864 m. sukilėlių tardymo dokumentai ir egzekucijos“.

Istorikas dr. Vytautas Jogėla apžvelgė sukilėlių tardymo protokolus ir pateikė juose užfiksuotų faktų galimus vertinimus. Sekdamas visą sukilėlio kelią nuo suėmimo iki mirties nuosprendžio įvykdymo, istorikas papasakojo apie Skaityti toliau

Radiniai Gedimino kalne nulėmė naujo Lietuvos nacionalinio muziejaus kultūros istorijos vakarų ciklo temą (1)

Zigmanto Sierakausko ir Apolonijos Dalevskytės jungtuvių žiedas. Rastas sukilėlio kape ant Gedimino kalno 2017 m. liepos 26 d. Įrašas vidinėje pusėje: „Zygmónt Apolonija 11 Sierpnia / 30 Lipca 1862 r.“. Lietuvos nacionalinis muziejus | K. Stoškaus nuotr.

Nuo lapkričio 30 d., iki balandžio 5 d., Lietuvos nacionalinis muziejus, siekdamas supažindinti visuomenę su 1863–1864 metų sukilimu ir jo dalyviais, kviečia į ketvirtadienio kultūros istorijos vakarus, kurių metu istorikai, archeologai, menotyrininkai, antropologai į tą patį istorinį įvykį pažvelgs iš skirtingų žiūros taškų.

Per vienuolika Lietuvos nacionaliniame muziejuje vyksiančių ketvirtadienio vakarų, supažindinsime Jus su naujausiais carinės tvirtovės ant Gedimino kalno tyrinėjimais, su dramatiškais įvykiais Lukiškių aikštėje bei Skaityti toliau

Istorijos institute vyks tarptautinė konferencija „Skirtys ir bendrumai kultūriniuose ir socialiniuose kontekstuose” (0)

Alkas.lt koliažas

Rugsėjo 22–23 dienomis Lietuvos istorijos instituto (LII) Etnologijos ir antropologijos skyrius (Kražių g. 5, Vilnius) surengs tarptautinę konferenciją „Skirtys ir bendrumai kultūriniuose ir socialiniuose kontekstuose”.

Konferencijoje, kurią remia Lietuvos
mokslo taryba, dalyvaus etnologai, antropologai, sociologai, folkloristai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos mokslo institucijų bei iš užsienio – Latvijos, Švedijos, Vokietijos, Čekijos, Lenkijos. Konferencijoje pranešimus skaitys ir doktorantai. Konferencija vyks anglų ir lietuvių kalbomis. Ketinama perskaityti 29 pranešimus.

Konferencijos rengėjai Vida Savoniakaitė, Auksuolė Čepaitienė, Vytautas Tumėnas, Darius Skaityti toliau

A.Tereškinas: Gyvename nesaugumo, baimės ir neapykantos perpildytoje visuomenėje (2)

prof. dr. Artūras Tereškinas | T. Kurkino nuotr.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) prof. dr. Artūras Tereškinas, kūrybingai jungdamas sociologijos, antropologijos ir kultūrinių studijų disciplinas, sukūrė savitą kultūros sociologijos ir kultūrinių studijų tradiciją Lietuvoje. Jo darbai išsiskiria ne tik teorinės ir empirinės analizės sąsajomis ir sociologiniu refleksyvumu, bet ir dėmesiu naujoms socialiai jautrioms temoms, tokiomis, kaip lyčių normos, intymus pilietiškumas, vyriškumas, tėvystė, kūnas, socialinis kentėjimas ir subjektyvi gerovė. A. Tereškino indėlis į sociologiją šiais metais buvo įvertintas Lietuvos mokslo premija.

Lyčių lygybė – tik skambi frazė

Savo darbuose nemažai dėmesio skyręs lyčių ir seksualumo normoms ir tam, kaip jos įgyvendinamos kasdieniame gyvenime, Skaityti toliau

Lietuvos studentai tiesia tiltus tarp Vakarų ir likusio pasaulio (2)

vdu.lt nuotr.

Viena iš priežasčių, kodėl kai kurios įmonės  pasitraukia iš Lietuvos – nepakankamas dėmesys vietinių gyventojų kultūrai ir jų požiūriui. Taip tvirtina socialinės antropologijos profesorius Vytis Čiubrinskas, kurio teigimu, šiandieniniame pasaulyje vis labiau reikalingas jautrumas kitiems, kitokiems žmonėms, regionų gyventojų ir kitų kontinentų kultūrų pažinimas. Visa tai tyrinėja antropologai.

Antropologai dalyvauja, pažįsta, stebi, aprašo, dokumentuoja pasaulį – tai labai praktinė specialybė, siekianti tiesiogiai perprasti vietinių žmonių gyvenimą. Pastaraisiais metais šios specialybės studentai iš Lietuvos aktyviai įsitraukė į tarptautinių organizacijų veiklą – pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo Skaityti toliau

Besibaigiant balandžiui kino teatre „Romuva“ net trys lietuviškos premjeros ir kino mėgėjų festivalis (0)

semmeBalandžio 24 ir 25 dienomis  pirmą kartą Kaune  įvyks kino kritiko Gedimino Jankausko kuruojamas kino mėgėjų festivalis „Kauno pavasaris. Retro“.

Su nauju kvėpavimu šurmuliuojantis kino teatras „Romuva“ pristato net keturias lietuviško dokumentinio kino premjeras ir ypatingą mėgėjų kino klasikos festivalį.

Programoje bus prisimintas Kaune savo pirmuosius filmus sukūręs lėlinės animacijos pradininkas Vladislovas Starevičius. Skaityti toliau