Ar naciu apšauktas Lietuvos Respublikos diplomatas ir karininkas Kazys Škirpa prisidėjo gelbėjant žydų rabiną ir jo pasekėjus? Ar tai darydamas jis bendradarbiavo su Trečiojo Reicho žvalgyba? Tikras istorinis detektyvas. Pokalbis su ilgamečiu LRT laidos apie Lietuvos žydus „Menora“ autoriumi, Stasio Lozoraičio apdovanojimo laimėtoju Vitalijumi Karakorskiu.
– Sakote, atradęs įdomios ir svarbios Lietuvai informacijos, susijusios su žydais, Holokaustu ir informaciniais karais? Skaityti toliau
Stebint dabartinės Lietuvos valdžios santykį su savo piliečių tikėjimo bendrijomis kyla įvairių klausimų. Vienas jų – kodėl keturios protestantiškos bendrijos (baptistų, sekmininkų, adventistų ir naujųjų apaštalų) gavo valstybės pripažinimą, nors yra atskirtos nuo devynių tradicinių bendrijų, o Romuvos bendrijai toks pripažinimas užgintas?
Tiek krikščionių, tiek baltų tikėjimo šalininkų vaizdinys, jog pagrindinė skirtis – tikėjimo objektas, Jahvė ar Jėzus Kristus, yra kiek naivokas. Yra krikščioniškų bendrijų, Skaityti toliau
Liepos 24 dieną Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė Kazimiero Škirpos alėją pervadinti į Trispalvės alėją.
Istorinė tiesa – K. Škirpa priešinosi žydų persekiojimui
Viešai Vilniaus meras Remigijus Šimašius sakė, kad K. Škirpa neva „ragino atsikratyti žydų“. Tuo tarpu tikra ir viešai skelbiama K. Škirpos pozicija, patvirtinta kelių Amerikos lietuvių laikraščių (1941 m.) buvo tokia: „žydai persekiojami nebus“, „Škirpa uždraudęs žydų persekiojimus Lietuvoje“. Šis faktas Vilniaus miesto Skaityti toliau
Liepos 24 d., trečiadienį, Vilniaus miesto savivaldybės taryba nepaisydama visuomenės protestų priėmė sprendimą pervadinti Vilniaus Kazio Škirpos alėją į Trispalvės alėją.
Už alėjos pervadinimą balsavo 21, prieš – 16 tarybos narių, vienas susilaikė. Prieš balsavo valstiečiai ir žalieji, Artūro Zuoko Lietuvos laisvės sąjungos (LLS, liberalų) atstovai bei mero Remigijaus Šimašiaus koalicijos nariai konservatoriai.
Prie savivaldybės vykusio piketo dalyviai ragino klausimo nesvarstyti ir prašė įvertinti tarpukario Lietuvos diplomato K. Škirpos Skaityti toliau
Ieškantys antisemitizmo Berlyno Lietuvių aktyvistų fronto veikloje turėtų savęs paklausti, kodėl jų taikinyje Kazys Škirpa, o ne, pavyzdžiui, Bronys Raila, vienas iš svarbesnių LAFo veikėjų?
Škirpa buvo liaudininkas, būtent, priklausė partijai, kuri nuo dvidešimto amžiaus pradžios, kada jie liaudininkais dar nesivadino ir nebuvo partija, dažnai ir aštriai kritikavo antisemitizmą. 1918-1919 metais Škirpa Vilniuje užėmė karo komendanto padėjėjo pareigas. Iš to laikotarpio žinomi keli jo rašiniai. Jie nepalieka abejonės, kad žydai, jo supratimu, Skaityti toliau
Lietuva vėl išprovokuota, vėl kalama ant antisemitizmo kryžiaus. Senas, nusibodęs, bet dėl to ne mažiau skausmingas siužetas: įžūli ar/ir infantili ypata netikėtai, išdavikiškai smūgiuoja į paširdžius, tačiau gavusi grąžos, visa gerkle piktinasi, kokie nekultūringi, netolerantiški tie, kurie išdrįso duoti grąžos.
Jei panašūs apsižodžiavimai, apsistumdymai vyktų šalyje, kur visi konflikto dalyviai išpažįsta Kristaus mokymą ir juo seka, panašūs priekaištai turėtų realų pagrindą, nes daugelis dar prisimename Kristaus raginimą gavus į vieną žandą, šiukštu, neduoti grąžos, bet dar Skaityti toliau
Blogų žydų gyvenime aš nesutikau. Girdėjęs, kad miesteliuose išbambindavo jų namų langus, piktai pašiepdavo, rėkaudavo kažkokias dainuškas. Pas žydą krautuvininką neturtėlis galėdavo dykai gauti kokią silkę, „bargan“ – saują uknolių („ui, ponulis atidos vėliau“) ar žiupsnį druskos. Kai kas ant jų grieždavo dantį, kad nešvarūs, nuolat dvokia naftalinu ar supelijusiais drabužiais, kad „sėdi ant lietuvio kupros“, atsiskyrę, kad turi savo keistus papročius…
Mama prieš vestuves, būdama gal 14-15 metų (ištekėjo 16-kos), tarnavo pas miestelio žydą Skaityti toliau
Visuomenėje nuvilnijus neregėto kvailumo skandalui, kurio metu aš ir absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų apšaukti antisemitais, nes švenčia Užgavėnes, kyla klausimas – kam to reikėjo?
Ir pirmasis ateinantis į galvą atsakymas yra Ramūnas Karbauskis.
Nuo lovio nuvyta svita su visu klounų (vadinamų visuomenininkais arba žiniasklaidos atstovais) personalu lyg kokios pasiutlige apsirgusios beždžionės mėto į šį asmenį ir jo vadovaujamą partiją visokius šūdus ir tokiu būdu bando įrodyti „kvailam“ rinkėjui, kad turėjo balsuoti už juos. Skaityti toliau
Kaip skelbia žiniasklaida, Lenkijoje padaugėjo antisemitizmo apraiškų. Varšuvos universiteto tyrimų centras nustatė, kad 2014–2016 metais padidėjo tolerancija kalboms, kurstančioms neapykantą žydams. Tai ypač būdinga jauniems lenkams, interneto vartotojams. Šį tyrimą atliekant buvę apklausta 1000 suaugusiųjų ir 700 jaunuolių. Tik 23 nuošimčiai apklaustų lenkų prisipažino teigiamai vertinantys žydų tautybės žmones. 2015 metais šis skaičius buvo penkiais nuošimčiais didesnis. Tyrimo autoriai pakantumo antisemitizmui augimą sieja su islamofobijos paaštrėjimu ir didesniu nusiteikimu prieš migrantus.
Varšuvos universiteto mokslininkai padarė išvadą, kad musulmonų baimė, kilusi 2014– Skaityti toliau
Gyvenome šventėmis ir netikėtu speigu: šv. Kalėdos, Naujieji Metai, Trys Karaliai, stačiatikių Kalėdos… Retas prisiminėme SSRS iširimo 25–metį, gal kai kas ir ašarą dėl to nubraukė, eilinį kartą Vytautą Landsbergį išvanojo, bet štai priartėjome prie Sausio 13-osios…
***
Išvakarėse Kryžių kalnelyje prie LRT rūmų bus atidarytas Sausio 13-osios aukų atminimo memorialas. Rašoma, kad šios idėjos autorius – pats generalinis direktorius. Skaityti toliau
Penktadienio vakarą LRT TELEVIZIJOS laidoje „Atspėk dainą“ dalyvavusi Asta Baukutė nustebino žiūrovus – atspėjusi vieną iš kūrinių (Simono Donskovo dainą) ėmė džiaugtis demonstruodama Hilterį atvaizduojančius gestus. Atsisėdusi į kėdę aktorė, rodydama į varžovų komandą, šaukė: „Žydas, žydas…“. Po šio nesusipratimo LRT vadovybė praneša, kad laida yra nutraukiama.
Šis A. Baukutės akibrokštas buvo pastebėtas ir ne vieno laidos žiūrovo bei kritiškai įvertintas socialiniuose tinkluose. Skaityti toliau
Pamenate, 2015-aisiais mėginta „nuvainikuoti“ tremtinį, kankinį ir nepriklausomybės gynėją Joną Noreiką-„Vėtrą“, kurio garbei esą nevertai kabo atminimo lenta ant Mokslų akademijos bibliotekos? Tąsyk nepavyko. Šiemet atėjo kito nepriklausomybės gynėjo, savanorio ir diplomato Kazio Škirpos eilė. Pasirodo, jo vardu nevertai pavadinta gatvė Vilniuje. Pernai tokia pati akcija inicijuota Kaune.
Nelemtasis Birželio sukilimas
Lietuvių rezistentų kaltės Holokauste ieškantys ir ją pabrėžiantys istorikai, Lietuvos žydų bendruomenės nariai ir šiaip socialiniai aktyvistai ne pirmą kartą dėsningai nusitaiko į Skaityti toliau
Gruodžio 4 d. Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga (LLKS) ir kitos nevyriausybinės patriotinės organizacijos, siekdamos užkirsti kelią dviejų Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos narių bandymams panaikinti Vilniuje esančios Kazio Škirpos alėjos pavadinimą, kreipėsi į Vilniaus merą ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybą.
Skelbiame Alkas.lt redakcijai atsiųsta visą kreipimosi raštą:
Pastaruoju metu žiniasklaida, tarsi gardžiuodamasi savinieka, skelbia vis naujus rašinius, kaip lietuviai kolaboravo su naciais, kaip išduodavo bei žudė žydus, kaip grobstė jų turtą. Žinotina, jog tie vagys nebuvo nacionalistai, jog ir į Sibirą ištremtų lietuvių turtu nesibjaurėjo, jog jie drauge buvo entuziastingas stribų rezervas. Skaityti toliau
Vilniaus savivaldybės taryboje svarstomas Kazio Škirpos alėjos vardo pakeitimas – tik detalė kur kas platesnio ir gilesnio proceso kontekste. Lietuvos savanoris, pirmasis iškėlęs Trispalvę Lietuvos širdyje – Gedimino pilies bokšte, vėliau – politikas ir diplomatas, Lietuvos Nepriklausomybę atkurti siekusio Lietuvių aktyvistų fronto iniciatorius – nei pirmas, nei paskutinis taikinys Lietuvos dekonstruktorių darbotvarkėje.
Daktaras Jonas Basanavičius apskelbtas psichiniu ligoniu, iš to darant išvadą, kad visas jo valstybės projektas išplaukęs iš kliedesių. Daktarui Vincui Kudirkai prikišamas Skaityti toliau
Ką gi, antradienį įvyko vadinamoji diskusija Vilniaus Rotušėje dėl pulkininko Kazio Škirpos gatvės likimo – „Ar reikėtų pakeisti Kazio Škirpos alėjos pavadinimą?“.
Žinoma, geriau kai žmonės kalbasi negu nesikalba. Juolab, kalbasi mandagiai, vieni kitų neužgauliodami ir nežemindami. Tai šita prasme tą pasikeitimą nuomonėmis galima vertinti pozityviai. Tačiau problemos išlieka ir jos daug gilesnės, negu gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.
Esminis klausimas yra teisingumo. Ar tinkama yra istorinę asmenybę, šalies nepriklausomybei ir laisvei neabejotinai daug nusipelniusį žmogų, apkaltiną ne jo Skaityti toliau
Praėjusį šeštadienį Vytauto Didžiojo universiteto Didžiojoje auloje Sugiharos fondas „Diplomatai už gyvybę“ paskelbė 2013 metų Tolerancijos žmogų. Juo tapo dainininkas ir dainų kūrėjas Andrius Mamontovas.
Ši kasmetinė nominacija skiriama asmeniui, savo veiksmais, viešu pavyzdžiu ar atviru žodžiu stojusiam prieš ksenofobijos bei antisemitizmo, kitaminčių, kitatikių bei kitataučių persekiojimą, pasisakiusiam prieš smurto, prievartos ir radikalizmo apraiškas visuomeniniame Lietuvos gyvenime. Skaityti toliau
Kažkas neįtikėtino vyksta Lietuvoje. Matyt, hienos pajuto mūsų elito silpnumą..
Dar nesibaigė antilietuviškas W.Tomaszewski’o szutwės siautėjimas Seime, Europarlamente ir mūsų spaudoje, kaip ant scenos sunkiai šnopuodamas užsiropštė naujas personažas.
Irgi besiskelbiantis „skriaudžiama mažuma“ ir ganėtinai įžūliai spekuliuojantis – nei daug nei mažai – Holokausto tema.
Berods, netgi bandantis nuduoti esąs jo paskutinė auka…? Skaityti toliau
Praėjo beveik savaitė nuo žinios, kad Ženevoje „šešetukas“ (t.y. penkios JTO nuolatinės Saugumo tarybos narės ir Vokietija) pripažino Irano teisę sodrinti uraną taikiais tikslais, o šis sutiko leisti tarptautinėms organizacijoms prižiūrėti savo branduolinę programą. Nuo gruodžio Europos Sąjunga sankcijas Iranui palaipsniui silpnins. JAV jau praėjusį sekmadienį, lapkričio 24 d., „atšildė įšaldytą“ Irano 8 milijardų dolerių sąskaitą. Tik vienintelis Izraelis sutartį įvertino griežtai neigiamai. Skaityti toliau
Paaiškėjo, kas vykdė neapykantos nusikaltimus ir skleidė homofobiją, rasizmą bei antisemitizmą progresyvioje JAV mokymo įstaigoje.
2013 m. kovo mėn. FTB buvo pradėjusi tyrimą dėl pilietinių teisių pažeidimo ir neapykantos kalbos sklaidos Ohajo valstijos privačiame Oberlin College.
Šis 3000 studentų priskaičiuojantis ir ganėtinai brangus koledžas laikomas viena progresyviausių mokymo įstaigų JAV. Bendras vyrų ir moterų mokymas ten vyksta nuo 1833 m. Taip pat šis koledžas tapo vienu pirmųjų, pradėjusių integruoti juodaodžius afromerikiečius į savo studentų tarpą. Berods, nuo 1835 m. Skaityti toliau
Atsiliepiant į „Atvirą laišką dėl J. Ambrazevičiaus iškilmingo perlaidojimo.“
Regis, esame patyrę iš už Atlanto atskrendančias, gal ir neoficiozines, bet griežtas opinijas dėl Lietuvos atlaidumo (tikro ar tariamo) tai vienam, tai kitam mūsų susitepusiajam holokausto dėme… Regis, jei jau žmogus išteisintas šalyje, kurioje antisemitizmo apraiškų ieškoma su padidinamuoju stiklu, dėl jo galime būti ramūs. Ne? Mums vis tiek norėsis tą, kurs per siauras ar per kreivas mūsų Beribiam Liberaliajam Humanizmui, paženklinti gėdos žyme – imti ir pakštelti jo kaktą Judo pabučiavimu?* Skaityti toliau
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (LPKTS) išplatino pareiškimą „Dėl valstybės institucijų veiklos trūkumų“. Šiame pareiškime apžvelgiami reikšmingi Lietuvai tarptautiniai ir vidaus įvykiai ir išreiškiamas susirūpinimas dėl valstybės institucių, susijusių su pareiškime minimais rezonansiniais įvykiais, netinkamųs veiksmų ir neadekvačios reakcija.
LPKTS Valdybos pirmininko Antano Lukšo pasirašytu pareiškimu Seimo Pirmininkė ir Lietuvos Vyriausybė raginami nuolat rūpintis mūsų valstybės institucijų darbo kokybe, tarpžinybinio bendravimo gerinimu, griežtinti parlamentinę valstybinių institucijų kontrolę, Skaityti toliau
