Žymos archyvas: antisemitai

L. Kolosauskaitė. Kodėl jie nori atimti Užgavėnes? (19)

Lidžita Kolosauskaitė | Facebook.com nuotr.

Visuomenėje nuvilnijus neregėto kvailumo skandalui, kurio metu aš ir absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų apšaukti antisemitais, nes švenčia Užgavėnes, kyla klausimas – kam to reikėjo?

Ir pirmasis ateinantis į galvą atsakymas yra Ramūnas Karbauskis.

Nuo lovio nuvyta svita su visu klounų (vadinamų visuomenininkais arba žiniasklaidos atstovais) personalu lyg kokios pasiutlige apsirgusios beždžionės mėto į šį asmenį ir jo vadovaujamą partiją visokius šūdus ir tokiu būdu bando įrodyti „kvailam“ rinkėjui, kad turėjo balsuoti už juos. Skaityti toliau

Dėl akibrokšto eteryje LRT stabdo laidą (video) (0)

LRT logoPenktadienio vakarą LRT TELEVIZIJOS laidoje „Atspėk dainą“ dalyvavusi Asta Baukutė nustebino žiūrovus – atspėjusi vieną iš kūrinių (Simono Donskovo dainą) ėmė džiaugtis demonstruodama Hilterį atvaizduojančius gestus. Atsisėdusi į kėdę aktorė, rodydama į varžovų komandą, šaukė: „Žydas, žydas…“. Po šio nesusipratimo LRT vadovybė praneša, kad laida yra nutraukiama.

Šis A. Baukutės akibrokštas buvo pastebėtas ir ne vieno laidos žiūrovo bei kritiškai įvertintas socialiniuose tinkluose. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Antiizraelizmas – tai antisemitizmas? (8)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vienas iš pagrindinių tautininkystės principų – kiekviena tauta turi teisę gyventi savo istorinėje tėvynėje ir joje kurti savo valstybę. Puikus lakmuso popierėlis, rodantis šio principo nuoseklumą, gali būti Izraelis. Žydų tauta dar prieš mūsų erą apsigyveno Kanaano žemėje ir sukūrė čia savo valstybę. Ji skaldėsi, buvo užkariauta ir vėl atsikūrė, po to vėl užkariauta, o žydai iš jos išvyti.

Romėnai, siekdami ištrinti Izraelio vardą, šį kraštą pavadino Palestina – pagal filistinų tautą, kuri kilo iš Egėjo salų, daugelį metų kariavo su Izraeliu, o Romos laikais jau buvo seniai išnykusi. Dar anksčiau išnyko tautos, Skaityti toliau

R. Trimakas. Decivilizacija (6)

Blogspot.com nuotr.

Apipelijusių kaulų šokis

Ne orveliškais, o kalendoriniais 1984-aisiais Milanas Kundera paskelbė esė, pavadintą „Europos pagrobimas. Vidurio Europos tragedija“[1]. Pirmoji šio teksto pastraipa primena dramatiškus įvykius: 1956 metų lapkričio mėnesį Vengrijos naujienų agentūros direktorius dar spėjo išsiųsti teleksą, pranešdamas pasauliui, kad rusų puolimas prieš Budapeštą prasidėjo. Netrukus sovietų artilerija Vengrijos naujienų agentūros pastatą sulygino su žeme. Paskutiniai skubaus pranešimo žodžiai buvo tokie: „Mes mirštame už Vengriją ir Europą.“ Skaityti toliau

J. Matuza. Gyvenimas somnambulų Žemėje (6)

efoto.lt Justino K. nuotr.

Sunkiausia kalbėti, kai gėda tylėt
Fransua de Larošfuko (François de La Rochefoucauld)

Nesuprantu, kaip nutiko, kad šiandien Lietuvoje jaučiuosi taip, lyg skaitlinga dalis tautiečių ne tik miegodami iškrito iš medžio, bet nukritę kuo ramiausiai sapnuoja sau toliau. Tiksliau, suprantu, tik paaiškinti tai „iškritusiems“ ne taip paprasta, pradėti tektų iš labai toli, be to dar suinteresuotų demagogų kaip mat būčiau apkaltintas antisemitizmu, tūlam inteligentėliui jau nė nebesigilinant į tai, jog pati sąvoka „antisemitizmas“ yra klaikiai nepolitkorektiška, nes nėra tikresnių semitų už palestiniečius. Skaityti toliau