Žymos archyvas: Antika

„Aktualioji istorija“: Tukididas – antrasis „istorijos tėvas“? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Tatjana Aleknienė | Alkas.lt. nuotr.

Praeitoje „Aktualiosios istorijos“ laidoje su filologe, Antikos kultūros ir filosofijos tyrinėtoja, Lietuvos edukologijos universiteto profesore Tatjana Alekniene aptarėme „istorijos tėvu“ vadinamo Herodoto palikimą. Tęsdami šį pokalbį, šioje laidoje kalbamės apie žymiausią Herodoto darbo tęsėją Tukididą.

Ką naujo Tukidido istorijos rašyme matome mes ir kaip savo indėlį į istorijos mokslą vertino pats Tukididas? Kuo reikšminga Tukidido atpasakota Periklio kalba apie demokratinės visuomenės vertybes? Ar galima pasitikėti Tukidido atpasakojimo tikslumu? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ar tikrai Herodotas – istorijos tėvas? (video) (2)

Tomas Baranauskas ir Tatjana Aleknienė | Alkas.lt. nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ kalbamės su filologe, Antikos kultūros ir filosofijos tyrinėtoja, Lietuvos edukologijos universiteto profesore Tatjana Alekniene apie istorijos mokslo ištakas – pirmąjį istoriką Herodotą ir jo pirmtakus.

Kas pirmasis pavadino Herodotą „istorijos tėvu“ ir ar tikrai jis tokiu buvo? Ką reiškia žodis „istorija“ ir kokia prasme jį vartojo Herodotas? Kuo jo pasakojimas skyrėsi nuo Homero? Kas domino Herodotą, į ką jis kreipė dėmesį? Kaip Herodotas vertino dievų įtaką istorijai? Kodėl jis „nekritiškai“ perpasakojo legendas? Ar galima vadinti Herodotą ir geografijos bei etnografijos tėvu? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kuo mums aktuali Antikos istorija? (video) (4)

Tomas Baranauskas, Darius Alekna | Alkas.lt, nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikai Tomas Baranauskas ir Darius Alekna kalbasi apie tai, kuo mums šiandien aktuali antikos istorija? Ir kodėl Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija ją laiko tiek neverta dėmesio, kad net nereikalauja iš istorijos egzaminą laikančių abiturientų apie ją ką nors žinoti?

Laidoje taip pat aptariame Antikos tyrimų ir jos istorijos populiarinimo padėtį Lietuvoje. Kodėl nuo 1952 m. iki pernai metų neturėjome nė vieno išsamaus senovės graikų istorijos vadovėlio, o senovės Romos istorijos neturime iki šiol? Kokius Antikos autorius galime skaityti lietuviškai, o ko dar trūksta ar galime tikėtis sulaukti ateityje? Ko labiausiai reikia, kad užpildytume pagrindines šios srities spragas? Skaityti toliau

Knygų mugėje ketvirtadienį bus pristatyta dr. Dainiaus Razausko naujausia knyga (1)

D.Razauskas.mitiniai-vaizdiniai-donelaicio-metuoseVasario 23 d., ketvirtadienį, 12 val. Rašytojų kampe vyks Jono Basanavičiaus premijos laimėtojo, žymaus lietuvių mitologo, humanitarinių mokslų daktaro Dainiaus Razausko naujausios knygos „Mitiniai vaizdiniai Donelaičio „Metuose“ pristatymas. Jame dalyvaus autorius, Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas, etnologas, profesorius ir humanitarinių mokslų daktaras Rimantas Balsys ir žurnalo „Liaudies kultūra“ vyriausioji redaktorė, Vilniaus Universiteto Lietuvių literatūros katedros lektorė dr. Saulė Matulevičienė. Skaityti toliau

Ko lietuviai nežino apie Kristijoną Donelaitį? (0)

Kristijonas Donelaitis

Daugelis lietuvių pirmąjį mūsų šalies poetą iš Mažosios Lietuvos prisimena dėl garsiosios poemos „Metai“. Kristijonas Donelaitis – vienas svarbiausių mūsų literatūros klasikų, jo kūryba išskirtinė Europos literatūros istorijos kontekste. Mokslininkė dr. Dalia Emilija Dilytė-Staškevičienė atskleidė Donelaičio ir pasaulinio garso kūrinių sąsajas, įrodė, kad jis gyveno intensyvų intelektualinį kūrėjo gyvenimą. Skaityti toliau

Žemaičių muziejuje „Alka“ – išaugęs lankytojų skaičius (0)

Žemaičių muziejus "Alka" | Rengėjų nuotr.

Augantis lankytojų skaičius Žemaičių muziejuje „Alka“ rodo žmonių domėjimąsi istorine bei kultūrine praeitimi, materialinėmis bei dvasinėmis vertybėmis.  Tad pirmiausiai reiktų apžvelgti, iš kur kilo žodis „muziejus“ ir kokią vietą jis užima šiandieniniame gyvenime.

Dar Antikos laikais atsirado pirmieji muziejai. Žodis „muziejus“, išvertus iš graikų kalbos, reiškia „mūzų būstinė arba Skaityti toliau

Kokie tie lėktiniai, pūkuoti bei arklio obuoliai ir su kokia mergina negali eit obuoliauti (0)

V. Žvikienės nuotr.

Obuolys – obelies vaisius. Obuoliai gali būti rūgštiniai, saldiniai, miltingi, sunokę. Juos skina, raško. Šakos lūžta obuoliais. Veideliai gali būti kaip obuolėliai – raudoni, gražūs. Tai sakinukai, sudaryti remiantis „Dabartinės kalbos žodynu“. Jame rašoma, kad žodžio „obuolys“ antra reikšmė – „šio vaisiaus pavidalo daiktas, dėmė“: obuoliais muštas arklys. Sudėtiniai terminai: Adomo obuolys (anat. gerklų iškyšulys; prominentia laryngea), akies obuolys (anat. bulbus oculi). Skaityti toliau

Švietimo ir mokslo ministras siūlo pasimokyti iš Antikos kaip reikia valdyti valstybę (2)

Rugpjūčio 31 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyko Tarptautinės Europos klasikinių kalbų ir Antikos kultūros dėstytojų asociacijos metinė konferencija „Klasikinės kultūros recepcija ir sklaida Lietuvoje ir Pabaltijyje“.

Sveikindamas konferencijos dalyvius, švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pabrėžė, kad klasikinės studijos tebelieka aktualios, nepaisant technologinio progreso ir globalizacijos, nes byloja apie žmogaus prigimtį Skaityti toliau

Olimpinės žaidynės kitaip (I): 1170 metų gyvavęs „antikinis Vudstokas“, kuriame sportas – tik tarp kitko (4)

©soldadosdigital.com

Pasaulis artimiausias porą savaičių gyvens olimpiniu ritmu. Sunku patikėti, tačiau antikinės Olimpinės žaidynės su romantika ir idealais praktiškai neturi nieko bendra. Taip tvirtina ir iš koto verčiančius argumentus dėsto istorikas Tonis Perotetas (Tony Perrotet). Jo pastebėjimai – išties netikėti ir net šokiruojantys. Mirtini išpuoliai paliaubų metu pačioje olimpinių žaidynių šventovėje, atletų priesaika ant kruvino kuilio mėsos gabalo, teisėjų pareiga atletų organizmus „pripumpuoti“ stimuliuojančių medžiagų, korupcija, dėl kurios olimpiniu čempionu tapti sugebėjo net ir imperatorius Neronas – beje, rungties metu iškritęs iš kovos vežimo. Ir tai – tik žiedeliai. Skaityti toliau