Žymos archyvas: Antanas Tyla

J. Žąsinaitė-Gedminienė. Paskutinis pasivaikščiojimas su Profesoriumi Antanu Tyla (0)

Paskutinis pasivaikščiojimas su Profesoriumi Antanu Tyla | voruta.lt nuotr.

Pasakojimą apie neseniai mus palikusį šviesaus atminimo Profesorių, garbų akademiką, vieną darbščiausių Lietuvos istorikų Antaną Tylą pradėsiu nuo vieno prisipažinimo. Mane visuomet gąsdino „didelės“ sąvokos ‒ žmogiškumas, pilietiškumas, kilnumas, dora. Niekada nemokėjau jų deramai apibrėžti ir paaiškinti, netenkindavo ir žodyninės definicijos.

Dažnai savęs klausdavau, ar minėtas sąvokas turiu suvokti antropologiškai, kaip tai, kas genetiškai paveldima, uždara, nuo amžių duota ir todėl vienoda tiek praeityje, Skaityti toliau

Mirė garsus istorikas Antanas Tyla (nuotraukos, video) (1)

Antanas Tyla (1929-2018) | lma.lt nuotr.

Lapkričio 23 d., Jono Basanavičiaus gimimo dieną, Vilniuje, eidamas 90-uosius metus, mirė garsus Lietuvos istorikas, asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ vienas iš steigėjų, archeografas, habilituotas daktaras, profesorius Antanas Tyla.

A.Tyla gimė 1929 m. spalio 28 d. Bičionyse, Anykščių valsčiuje. 1939–1943 m. mokėsi Burbiškio (Anykščių r.) pradžios mokykloje. 1943–1951 m. baigė Anykščių vidurinę mokyklą. 1951–1956 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultete, įgijo istoriko išsilavinimą.

1956–1958 m. A. Tyla dirbo Veiviržėnų (Klaipėdos r.) vidurinės mokyklos Skaityti toliau

Visuomenininkai siūlo pereiti prie mokymo valstybine lietuvių kalba visose Lietuvos mokyklose (8)

„Talka kalbai ir tautai“ | Alkas.lt nuotr.

Visuomenininkai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą ir pasiūlė keisti LR Švietimo įstatymą taip, kad Lietuvos tautinių bendrijų bendrojo lavinimo mokyklose būtų pereita prie mokymo lietuvių kalba.

Piliečių asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ rašte teigiama, kad Lietuvos tautinių bendrijų mokyklose tebetęsiama sovietmečiu įdiegta ydinga kalbinės izoliacijos politika, dėl kurios jų absolventai negali lygiomis teisėmis konkuruoti su mokyklas valstybine mokomąja kalba baigusiais absolventais – tai didina tautinių mažumų socialinę atskirtį Lietuvos darbo rinkoje ir yra svari priežastis emigruoti. Skaityti toliau

G. Šapoka. Apie lietuvių laišką popiežiui „Lenkų kalba Lietuvos bažnyčiose“ (44)

Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos teritorijos, kurios pagal Lietuvos-Sovietų Rusijos taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikiwand.com nuotr.

1905 m. liepos mėnesį Jonas Basanavičius po 25 metų gyvenimo Bulgarijoje grįžo į Lietuvą ir iš karto pradėjo kovoti dėl lietuviškų pamaldų Lietuvos bažnyčiose. Jau 1905 metais ir buvo įsteigta „Sąjunga grąžinti teises lietuvių kalbai Romos katalikų bažnyčiai Lietuvoje“. Į steigiamąjį minėtos sąjungos komitetą įėjo Jonas Basanavičius, kun. Juozapas Ambraziejus, Jonas Kriaučiūnas, Mečislovas Davainis-Silvestravičius, Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, Petras Vileišis ir kiti. J. Basanavičius buvo išrinktas šios sąjungos pirmininku. J. Basanavičius pradėjo rengti laišką popiežiui apie lietuvių kalbos padėtį Lietuvos bažnyčiose ir jau 1906 m. gegužės 23 d. jis buvo išsiųstas popiežiui Pijui XX gegužės 25 d. dar 72 egzemplioriai išsiųsti Europos ir pasaulio kardinolams vyskupams. Skaityti toliau

L. Grumadienė-Kalėdienė. Lietuva – vieninteliai lietuvių tautos namai (4)

Laima Grumadienė-Kalėdienė | Asmeninė nuotr.

Daug kas šiandien suabejojo, ar Kovo 11-osios eisenoje nešamas šūkis „Lietuva – lietuviams!“ neįžeis kitų Lietuvos gyventojų. Norėčiau paklausti jų: o tai, kad Lietuvos Respublikos Konstituciją skelbia lietuvių tauta, neįžeidžia?

Šūkiui „Lietuva – lietuviams!“ jau daugiau kaip šimtas metų, bet būtent todėl, kad buvo šviesių žmonių, jį iškėlusį kaip orientyrą, mes švenčiame ir vėl iš pančių išsivadavusios Lietuvos šimtmetį. Šūkį „Lietuva – lietuviams!“ tada, kai Lietuvoje buvo draudžiama rašyti lietuviškais rašmenimis, paskelbė „Varpo“ laikraštis ir pakvietė priešintis caro okupantams tvirtai Skaityti toliau

A. Tyla. Trečius metus laukiu atsakymo iš LRT (30)

Prof. Antanas Tyla | lma.lt nuotr.

Beveik prieš trejus metus kreipiausi į Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją (LRT) dėl Laisvės kovų, kaip mūsų tautos valstybinės tapatybės raiškos ir jos sklaidos žiniasklaidoje. Kreipimąsi išsiunčiau 2014 03 21 d. Jokio atsakymo nesulaukiau.

Manau, kad šis klausimas buvo, yra ir bus svarbus ir reikšmingas pilietiniam ir patriotiniam stiprinimui. Todėl norėčiau kreipimąsi paskelbti Jūsų dienraštyje.

*** Skaityti toliau

Valdovų rūmuose bus pagerbtas garsus istorikas Mečislovas Jučas (0)

Profesorius Mečislovas Jučas | valdovurumai.lt nuotr.

Liepos 7 d., ketvirtadienį, 18–19 val. Vilniuje, Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje vyks istorikų pokalbis „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos atodangos“. Šis renginys bus skirtas profesoriaus Mečislovo Jučo 90-mečio sukaktuvėms ir šiai sukakčiai parengtos knygos sutiktuvėms.

Prof. Mečislovas Jučas, gimęs 1926 m. balandžio 26 d., šiais metais švenčia savo 90-ąjį jubiliejų. Renginyje bus aptariamos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos aktualijos prof. Mečislovo Jučo daugiau nei 60 metų trunkančios mokslinės kūrybos kontekste. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos naikinimo istorijos: A. Tyla, V. Martinkėnas, K. Misius, S. Buchaveckas. Švietimas Dieveniškių krašte (5)

Antanas Tyla | lma.lt nuotr.

Antanas Tyla. Švietimas Dieveniškių apylinkėse iki XX a. pradžios (Dieveniškės. Vilnius: Mintis, 1995, p. 78–81.) Ištraukos:

1526 m. Vilniaus vyskupijos sinodas įpareigojo steigti prie bažnyčių parapines mokyklas. Kijevo seniūnas Geranainių valdytojas Martynas Goštautas Dieveniškėse bažnyčią fundavo 1474 m. Apie mokyklos buvimą prie jos XV–XVII a. nepavyko užtikti žinių.Yra žinoma, kad Šalčininkų bažnyčia 1622 m. buvo įpareigota turėti vargonininką, kuris ne tik grotų, bet ir mokytų vaikus. Pirmosios žinios apie Dieveniškėse veikusią mokyklą siekia Skaityti toliau

Pristatytas rašytinis paminklas Lietuvos kariuomenės karininkams (nuotraukos) (0)

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas | P. Šimkavičiaus nuotr.

Enciklopedinio leidinio „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953“ redaktorių, Lietuvos kariuomenės karių, nukentėjusių nuo sovietinio ir nacistinio genocido, artimųjų sąjungos (LKKAS) pirmininką Vytautą Zabielską kalbino Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, atsargos pulkininkas leitenantas Povilas Šimkavičius.

Š. m. kovo 23 d. Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje vyko enciklopedinio leidinio „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953“ baigiamojo 10-ojo tomo pristatymas, kuriame dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Skaityti toliau

A. Zolubas. Jonas Noreika-Generolas Vėtra pelnė Laisvės kovotojo vainiką ir Amžiną atminimą (4)

Jonas Noreika – Generolas Vėtra | archyvinė nuotr.

Kai žiniasklaidoje pasirodė Pauliaus Gritėno rašinys „Vilniaus įvaizdį menkina žydus į mirtį siuntusio generolo atminimas“ ir Rimvydo Valatkos – „Ką pagerbė Lietuva – partizanų vadą Generolą Vėtrą ar žydų žudiką?“ apie Lietuvos teisininką, prozininką novelistą, publicistą, antinacistinio ir antisovietinio pogrindžio dalyvį Joną Noreiką, nevalingai prisiminiau rugpjūčio 28 d. minėtą Mindaugo Tomonio žūties 75-metį ir žūčiai charakteringą KGB braižą. Dar gyvi liudininkai ir net bendrabyliai, rezistentai, laisvės kovotojai pašiurpo: juk tai – KGB braižas, iš skundikų paskalų iškiliai asmenybei metami nepagrįsti kaltinimai, net po mirties bandoma kurpti bylą. Skaityti toliau

Spaudos konferencija „Lietuvių kalbos abėcėlė ir rašyba: vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymas” (video) (21)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Gegužės 11 d. 10 val. Lietuvos naujienų agentūroje ELTA vyks istoriko, akademiko Antano Tylos, kalbininkų prof. Vito Labučio, hab. dr. Kazimiero Garšvos spaudos konferencija „Lietuvių kalbos abėcėlė ir rašyba: vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymas”.

Spaudos konferencijoje Bus pateikiamos ir garsių kalbininkų prof. Alvydo Butkaus, Prano Kniūkštos, akad. Zigmo Zinkevičiaus ir kitų mokslininkų žinios šiuo klausimu.

Kaip žinia šių metų gegužės 6 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas neatsižvelgdamas nei į visuomenės nei į kalbininkų nuomonę pritarė socialdemokratų Irenos Šiaulienės ir Gedimino Kirkilo parengtam Vardų ir pavardžių rašymo Skaityti toliau

Žinomi šalies istorikai ragina priimti Tautos istorinės atminties įstatymą (9)

Lietuvos istorija | Alkas.lt nuotr.

Ateinančią savaitę Seimui ruošiantis svarstyti  Tautos istorinės atminties įstatymą plenariniame posėdyje, Lietuvos istorikų bendruomenė išplatino viešą kreipimąsi, kuriame ragina nebeatidėlio šio svarbaus įstatymo priėmimo.  Praėjusią savaitę plenariniame posėdyje buvo nuspręsta atidėti šio įstatymo svarstymą.

Išplatintame viešame kreipimesi, kurį pasirašė 25 žymūs Lietuvos istorikai, teigiama, kad Tautos istorinės atminties įstatymas – žingsnis, kurio seniai reikėjo, nes Lietuvos valstybė buvo neleistinai apleidusi šią svarbią valstybės gyvenimo sritį. Skaityti toliau

Vilniaus mokytojų namai kviečia į vakaronę „Knygnešio diena su naujais vardais“ (0)

vilniaus-mokytoju-namai-kultura.lt-nuotr

Kovo 16 d. 16.30 val. Knygnešių dienos proga Vilniaus mokytojų namų svetainėje (Vilniaus g. 39) įvyks vakaronė „Knygnešio diena su naujais vardais“.

Renginyje bus pristatytas naujas žinyno „Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864-1904“ antroji knygą.  Dalyvaus: autoriai Benjaminas Kaluškevičius ir Kazys Misius, istorikas akademikas Antanas Tyla, „Diemedžio” leidyklos vyr. red. Danas Kaukėnas, Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės vadovas Sigitas Šamborskis, Mažvydo knygos klubas, knygnešių ainiai. Skaityti toliau

Birutė Verkelytė-Fedaravičienė: Patriarchą užpylėm rankom (2)

Birute-Fedaraviciene

Skaitytojams pristatome antrąjį pokalbį apie XX a. Vilniaus istoriją iš ciklo „Vilniaus Golgota“. Kovo 4 dieną šimto metų jubiliejų švenčianti Birutė Verkelytė-Fedaravičienė į Vilnių mokytis atvyko 1923 metais. Čia ji baigė lietuvišką mokyklą ir buvo viena iš nedaugelio lietuvių studentų lenkiškame Stepono Batoro universitete. Šimtametės gyvenimas kupinas ne tik pažinčių su tokiais žmonėmis kaip Jonas Basanavičius, bet ir žygdarbių savo ir kitoms tautoms – 1995 metais ji apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi už žydų gelbėjimą holokausto metais bei LDK Gedimino ordino Pirmojo laipsnio medaliu. Galiausiai 2011 metais Dalia Grybauskaitė jai įteikė Garbės kryžių už nuopelnus Lietuvos diplomatinėje tarnyboje. Šie nuopelnai, nors tą nelengva suprasti, yra už tarnybą dar Pirmosios Respublikos metais Lietuvos konsulate Vilniuje gelbstint Lenkijos karo pabėgėlius. Skaityti toliau

Išrinkti G.Petkevičaitės-Bitės medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatai (0)

Gintautas Alekna | Misijasibiras.lt nuotr.

Išrinkti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatai, praneša Seimo kanceliarija. Penkiose kategorijose bus apdovanoti beveik 30 žmonių.

Už pilietinę iniciatyvą valstybės stiprinimo labui įvertinti:

Gintautas Alekna (ekspedicijų į tremtinių vietas organizatorius, vadovas, bendrijos „Lemtis“ narys),

Andrius Bautronis (Raseinių r. Ariogalos gimnazijos istorijos mokytojas, Lietuvos kariuomenės savanorio Prano Eimučio istorijos kabineto steigėjas, Skaityti toliau

Visuomenė ir kalbininkai atkakliai reikalauja, kad Prezidentė ir Vyriausybė gintų valstybinę kalbą ir Lietuvos teritorinį vientisumą (nuotraukos) (23)

Ministrui pirmininkui buvo įteikti reikalavimai ir rekomendacijos

Liepos 4 d. grupė visuomenės veikėjų  įteikė Lietuvos Respublikos Prezidentei 16 000 Lietuvos Respublikos piliečių pasirašytą kreipimąsi į Lietuvos vadovybę dėl „Reikalavimo ginti Lietuvos Respublikos valstybinę kalbą ir teritorinį vientisumą“.  Dar beveik 18 000 parašų  buvo įteikta Prezidentei šių metų  kovo 19 d.  Iš viso iki liepos 4 d. Reikalavimą pasirašė daugiau nei 33 000 piliečių. Parašų rinkimo akcija tęsiama toliau.

Lietuvos Respublikos vadovybei REIKALAVIMAS ginti Lietuvos Respublikos valstybinę kalbą ir teritorinį vientisumą (peticijos pasirašymas tęsiamas). Skaityti toliau

Rengiama diskusiaja „Valstybinė lietuvių kalba XVI LR Vyriausybės programoje“ (1)

antikonstituciniams-llra-reikalavimams-neLiepos 3 d., trečiadienį, 12.30 val. Vilniuje, Seimo Europos informacijos biure vyks konferencija – diskusija „Valstybinė lietuvių kalba XVI LR Vyriausybės programoje“. Šio renginio iniciatorius – Seimo narys, Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Vaclovas Patackas.

Lietuvių kalba – tautos konstitucinė vertybė. Per  30 000 LR piliečių pasirašė „Reikalavimą ginti LR Valstybinę kalbą ir teritorinį vientisumą“.  Ar  LR Vyriausybės programoje įtvirtinta ši konstitucinė nuostata, ar ministerijų rengiami Tautinių mažumų įstatymo bei Vardų – pavardžių rašymo dokumentuose  projektai Skaityti toliau

A.Tyla. Lietuvių tautos tapatybė, orumas ir jo pažeidimai (16)

Antanas Tyla

Mano pasisakymas bus skirtas mūsų tapatybės suvokimui ir stiprinimui Lietuvos sąjūdžio veiklos kontekste. Visą laiką stebiu lietuvių tautos raišką. Kaip jau ne kartą kalbėjau, lietuvių tauta per amžių kalnus ir pakalnes ėjo nepalikdama nuošalėje kelių vertybinių savybių, kurios padėjo tautai išlikti ir išsaugoti savo tapatybę bei gyvybingumą. Mano manymu tokiomis savybėmis ir vertybėmis buvo ir yra:

1. Lietuvos valstybinė laisvė – savo rankose laikyti valstybės vairą, net ir okupacijos sąlygomis pasiaukojamas siekimas atkurti Lietuvos valstybę. Skaityti toliau

Prof. Antanas Tyla apie Tartu universiteto istorinę reikšmę Lietuvai (0)

Tylos knygos viršelisPernai buvo išleista išsami akademiko prof. Antano Tylos monografija „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždas. XVI amžiaus antroji pusė – XVII amžiaus vidurys“ (V., 2012, 224 p.), o visai neseniai, šių metų pradžioje, skaitytojus pasiekė nauja šio darbščiojo istoriko ir aktyvaus visuomenės veikėjo knyga „Lietuviai ir Lietuvos jaunimas Tartu universitete 1802 – 1918 m.“ (V., 2013, 192 p.). Abi šias knygas išleido Lietuvos nacionalinis muziejus, kiekvienos po 500 egzempliorių.

Antanas Tyla (g. 1929 m.) – vienas žinomiausių Lietuvos istorikų, tyrinėjantis  aktualius  XIX-XX  ir  XVI- XVII šimtmečių mūsų tautos istorijos klausimus. Mokslo darbus  rašo remdamasis kiek įmanoma platesne šaltinių baze, stengiasi kalbėti faktais, jais tvirtai grindžia savo apibendrinimus, išvadas. Todėl jo publikacijos yra patikimos, informatyvios, turi enciklopedinių bruožų. Skaityti toliau

Beveik 18 000 piliečių kreipėsi į Lietuvos valdžią reikalaudami ginti valstybinę kalbą ir Lietuvos teritorinį vientisumą (nuotraukos) (17)

Kreipimasis įteikiamas Prezidentūros sekretoriatui | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Šiandien, kovo 19 dieną, 9.30 val. grupė visuomenės veikėjų  įteikė Lietuvos Respublikos Prezidentei 16 510 (šešiolika tūkstančių penkių šimtų dešimties) Lietuvos Respublikos piliečių pasirašytą kreipimąsi į Lietuvos vadovybę dėl „Reikalavimo ginti Lietuvos Respublikos valstybinę kalbą ir teritorinį vientisumą“.  Dar 1 218 parašų iš Panevėžio buvo įteikta Prezidentūrai kiek anksčiau.  Iš viso iki kovo 15 d. Reikalavimą pasirašė 17 728 LR piliečiai. Tačiau parašų rinkimo akcija dar neatslūgsta. Kitus parašus numatoma šalies vadovei įteikti vėliau.

10.30 val.  šis kreipimasis buvo įteiktas taip pat ir Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui, o 11 val. ir Seimo Pirmininkui Vydui Gedvilui. Skaityti toliau

Ž. Makauskienė. Kovo 11-oji Vilniuje (nuotraukos) (6)

Kovo 11-osios eitynės Vilniuje | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Dešimta valanda ryto. Prie mano daugiabučio Pilaitėje trispalvė dar neplazda. Skambinu namų bendrijos pirmininkei. Pasveikinu su Kovo 11-ąja ir klausiu, kodėl neiškelta Lietuvos vėliava. „Ai, pamigau“, – nusižiovauja bendrijos pirmininkė ir pažada, kad po pusvalandžio vėliavą „pakabins“.

Mieste trispalvės iškeltos daugiausia prie „valdiškų“ pastatų. Prie individualių namų beveik jų nesimato. Matyt, šeimininkai irgi pamigo. Skaityti toliau

Taikomosios dailės muziejuje vyks istoriko Antano Tylos knygos apie LDK iždą pristatymas (1)

A. Tylos knygos viršelisRugsėjo 26 d. 17.30 val. Taikomosios dailės muziejuje Vilniuje (Arsenalo g. 3A) įvyks knygos „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždas: XVI amžiaus antroji pusė-XVII amžiaus vidurys“ sutiktuvės. Tai pirmoji studija, skirta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) mokesčių sistemos raidai, lėšų panaudojimo ir iždo formavimo analizei bei reikšmei, įgyvendinant valstybės programas.

„Tautas vienija kalba, istorija, papročiai, politiniai, ekonominiai tikslai, o valstybes – aukščiausia valdžia, jos politika, teritorija, sienos ir visuomenės prievolės valstybei, – teigia knygos autorius prof. habil. dr. Antanas Tyla. – Viena iš jų buvo mokesčiai ir biudžeto sudarymas, iždo papildymas. LDK iždas ir jo raida atspindi visą valstybės ir jos piliečių gyvenimą.“ Skaityti toliau

Iškiliausius lietuvius ir lietuvių vienybę įamžins iniciatyva „Lietuvos skydas“ (3)

Rugsėjo 21 d. visuomenei pristatyta iniciatyva „Lietuvos skydas“, kuria bus siekiama, padedant viso pasaulio lietuviams, surinkti informaciją apie iškiliausius lietuvius, išeivius iš Lietuvos, šalies valstybingumo stiprinimui ir Lietuvos garsinimui nusipelniusius žmones. Visuomeninė iniciatyva kilo iš noro išreikšti ir įamžinti lietuvių vienybės idėją, tautos susitelkimą nepriklausomos Lietuvos valstybei išsaugoti ir sustiprinti.

„Pasaulio žemėlapyje esame unikali valstybė – vos 3 milijonai žmonių, tačiau esame išsaugoję seniausią pasaulio kalbą ir savitus papročius. Skaityti toliau

A.Tyla. Suvalkų sutartis ir jos išniekinimas (13)

Antanas Tyla | lma.lt nuotr.

1918 m. atkurta Lietuvos valstybė pergyveno kelias šiurpias invazijas, kurios buvo panašios tuo, kad siekė sunaikinti Lietuvos valstybę ir lietuvių valstybinę savimonę. Atkurtos Lietuvos valstybės pamatas buvo lietuvių tautos valią išreiškęs Vasario 16 Nepriklausomybės aktas, kuriame Lietuvos Taryba, kreipdamasi į kitas valstybes ir tautas, skelbė:

„Lietuvos Taryba, kaipo vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamos pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių konferencijos nutarimu <…> skelbia atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“. Skaityti toliau

Seime – tiesioginio valdymo įvedimo Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose 20-mečiui skirta konferencija (7)

Rugsėjo 21 d. 12.00-15.00 val. Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje (I r. IIIa.). įvyks visuomeninė konferencija skirta pietryčių Lietuvos problemoms aptarti „Iššūkiai valstybės vientisumui prieš dvidešimt metų ir šiandien“.

Konferencijos dalyviai tarsi atsuks istorijos ratą atgal tam, kad įvertintų anuometinę patirtį ir šiandienos problemas. Konferencijoje bus prisiminta Valstybinės komisijos Rytų Lietuvai (VKRL)veikla, tiesioginio valdymo įvedimas Vilniaus ir Šalčininkų rajone ir prosovietinės autonomijos sustabdymas, ką tik atkūrusios nepriklausomybę valstybės įtvirtinimo darbai. Skaityti toliau

A. Tyla. Lietuva yra viena ir nedaloma (21)

Prof. Antanas Tyla

„Valstiečių laikraščio“ priede „Tėviškės šviesa“ išspausdintame G.Šapokos straipsnyje (2011 01 26) keliama daug įdomių minčių, kaip sudrausti įžūlius lietuvybės niekintojus tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje, kaip neleisti svetimai valstybei kištis į mūsų valstybės švietimo reikalus. Panaši tema buvo nagrinėjama ir TV laidoje „Forumas“ (vedėjas V. Savukynas), kurioje dalyvavau ir aš.

„Valstiečių laikraščio“ skaitytojams noriu pateikti esmines išsakytas nuostatas dėl tariamų Lietuvos lenkų skriaudų. Skaityti toliau

V.Visockas. Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose Lenkija kuria anklavą? (34)

Vytautas Visockas, www.slaptai.lt

LRT televizijos žurnalistas Virginijus Savukynas nepraranda vilties išmokyti mus neskriausti lenkų tautinės mažumos Lietuvoje, susirūpinęs pablogėjusiais Lietuvos ir Lenkijos santykiais, bando išspręsti lenkiškų pavardžių, gatvių užrašų problemas, todėl kartais į televizijos laidą “Forumas” pakviečia ir skriaudėjus, ir skriaudžiamuosius. Gal šį kartą, po perkūnais, rasite bendrą kalbą, bent šiek tiek suartėsite?

Kur tau! Iš anksto galiu pasakyti tiems, kurie V.Savukyno laidos “Forumas” nesiklausė – suartėjimo nebuvo. Skaityti toliau

Radijo laida „Forumas“: ar reikia atsižadėti lietuviškumo, jei norime draugauti su Lenkija? (3)

www.alkas.lt      

Gintaras Songaila

Šiandien 11 val. ir 21 val. Lietuvos Radijo laida „Forumas“: ar reikia atsižadėti lietuviškumo, jei norime draugauti su Lenkija?      

Vis aštrėjant santykiams su Lenkija, vyksta platesnės diskusijos dėl Lietuvos praeities, mūsų kalbos ir kultūros vertinimo. Dėl kokių priežasčių XIX amžiaus antroje pusėje buvo perimama lenkų kalba?      

Ar šiandien reikia lituanizuoti šį kraštą?      

Ar pavardžių rašymas lenkiškais rašmenimis pažeistų valstybingumą? Ar tikrai reikia atsižadėti lietuviškos tapatybės, norint susikalbėti su lenkais? Skaityti toliau