Žymos archyvas: Antanas Terleckas

Lietuvos Sąžinė – Nijolė Sadūnaitė švenčia 80-metį (nuotraukos, video) (7)

Nijolė Sadūnaitė | lrs.lt, Dž. G. Barysaitės nuotr.Liepos 22 d. laisvės gynėjai, politinei kalinei, vienuolei, Laisvės simboliui, 2017-ųjų Laisvės premijos laureatei, Lietuvos Sąžinei – Nijolei Felicijai Sadūnaitei sukanka 80 metų.

Ta proga 12 val. sukaktuvininkė maloniai kviečia bendrai maldai Vilniaus Išganytojo (Joanitų) bažnyčioje (Antakalnio g. 27).
O po apeigų 13 val. N. Sadūnaitė, norinčius ją pasveikinti, pakvies paragauti pyrago ir pabendrauti restorane „Kino studija“ (Nemenčinės pl. 2, IKI parduotuvės pastate). Skaityti toliau

R. Garuolis. Kas prieš trisdešimt metų trispalvėms atvėrė kelią (6)

kam.lt, A. Pliadžio nuotr.

Lygiai prieš trisdešimt metų, 1988 m. liepos 1-3 d. įvyko Baltijos studentų dainų festivalis „Gaudeamus“, kuris tapo virsmo tašku, kada lietuviškos trispalvės pradėjo viešai plazdenti ne tik kalėjimuose užgrūdintų disidentų, bet ir paprastų Lietuvos žmonių rankose. Nuo tos dienos drąsuoliais tapo visi.

Dažnai rašoma, kad tai buvo spontaniškas studentų sprendimas, įkvėptas prieš mėnesį atsiradusio Sąjūdžio idėjų.

Tačiau, kaip tų įvykių dalyvis turiu pasakyti, kad taip teigti yra ne visai tikslu. Skaityti toliau

Lietuvos laisvės lygai – 40 (0)

Antanas Terleckas | llks.lt nuotr.

Prieš 40 metų – 1978 m. birželio 15 d. – buvo įsteigta Lietuvos laisvės lyga (LLL).

Tai buvo nepartinė, demokratiniais principais veikianti organizacija, neturėjusi griežtos narystės ir formalaus vadovo.

Idėjinis jos lyderis buvo Antanas Terleckas, o daugelis narių (Kęstutis Jokubynas, Leonas Laurinskas, Romualdas Ragaišis, Vladas Šakalys, Jonas Volungevičius ir kiti) jau buvo kalėję už antisovietinę veiklą, dalyvavimą ginkluotos rezistencijos kovose. Pats A. Terleckas buvo teistas tris kartus. Skaityti toliau

Lietuvos laisvės šaukliui Antanui Terleckui sukanka 90! (7)

Antanas Terleckas | archyvai.lt

Vasario 9 d. Antanas Terleckas, kovotojas už Lietuvos laisvę, aktyvus Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyvis, politinis kalinys, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas ir lyderis, pogrindinės spaudos leidėjas, Laisvės premijos laureatas, mini 90-ąjį jubiliejų.

Lietuvos ypatingasis archyvas garbingo A. Terlecko jubiliejaus proga parengė virtualią parodą „Lietuvos laisvės šaukliui Antanui Terleckui – 90“, kurioje eksponuojami Lietuvos ypatingajame archyve saugomų sovietinio saugumo sudarytų A. Terlecko baudžiamųjų bylų, agentūrinės-operatyvinės veiklos Skaityti toliau

R. Grigas: Taikus tiesos sakymas buvo Dievo malonė ir mūsų išsigelbėjimas (1)

Kunigas Robertas Grigas TALKOS mitinge prie Vinco Kūdirkos paminklo Vilniuje 2017-09-22 d. | J. Česnavičiaus nuotr.

Prieš 30 metų vykusiame istoriniame mitinge Vilniuje prie Adomo Mickevičiaus paminklo dalyvavo, o šiemet jo minėjime kalbėjo kun. Robertas Grigas. Apie tai, kokios mintys kilo praėjus trims dešimtmečiams po šio įvykio, su juo kalbasi „XXI amžiaus“ apžvalgininkas Mindaugas Buika.

– 1987 metų rugpjūčio 23 dienos mitinge pirmą kartą dar okupacinio režimo sąlygomis buvo pasmerktas slaptas stalininės Sovietų Sąjungos ir hitlerinės Vokietijos susitarimas, atvedęs į Lietuvos valstybingumo praradimą, ir pareikalauta grąžinti mūsų šalies nepriklausomybę. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Parduota Kovo 11-oji (I) (5)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

I-oji dalis „Lietuva, ištverk, nepasiduok emocijoms dėl smulkmenų, neleisk įtarti, jog Tu neverta laisvės“:

1989 m. vasario 16-ąją Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo nariai, Kaune priėmę LPS Seimo deklaraciją dėl Lietuvos nepriklausomybės siekio, tą patį vakarą prie Laisvės paminklo prisiekė Lietuvai:

Mes, Sąjūdžio Seimo deputatai, Lietuvos nepriklausomybės dieną atėję prie Laisvės paminklo, sakome: Tebūnie Lietuva tokia, kokios norės jos žmonės. Mūsų tikslas – laisva Lietuva. Mūsų likimas – Lietuva. Tepadeda mums Dievas ir viso pasaulio geros valios žmonės. Skaityti toliau

V. Miliauskas. Baudžiamoji byla Nr.93 (36)

Bado akcija Gedimino (dabar-Katedros) aikštėje, skirta politiniams kaliniams. Centre: disidentai Algimantas Andreika, Jadvyga Bieliauskienė ir Petras Cidzikas. Vilnius, 1988 m. rugpjūčio 17-26 d. | V. Usinavičiaus nuotr.

Šią bylą sudaro 28 tomai. Mano rankose – paskutinis, 28-asis, KALTINAMOJI IŠVADA, spausdinto teksto apimtis 44 puslapiai.

Kaltinamas Algimantas Andreika, Antano s., pagal Lietuvos TSR BK 68 str. I d. Byla pradėta 1981 m. gegužės mėn. 25 d., baigta 1982 m. vasario mėn. 25 d. Pasirašo LTSR Saugumo komiteto tardymo sk. viršininko pavaduotojas papulkininkis V. Kažys ir LTSR Saugumo komiteto Pirmininkas generolas majoras J. Petkevičius. Skaityti toliau

Skubiai skelbiama kandidatų Laisvės premijai gauti atranka (5)

tsajunga.lt nuotr.

Lapkričio 30 d. posėdžiavusi Laisvės premijų komisija priėmė sprendimą kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijas, visuomenines organizacijas ir asociacijas, akademines bendruomenes su prašymu siūlyti pretendentus 2016 metų Laisvės premijai gauti.

Pretendentais Laisvės premijai gauti gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai, viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, nusipelnę laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms. Premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį Skaityti toliau

A. Zolubas. Nelengva ginti savo garbę ir orumą (115)

Antanas Terleckas | llks.lt nuotr.

Taip jau atsitiko, kad Antanas Terleckas – Lietuvos rezistentas, visą gyvenimą kovojęs už tautos teisę turėti savo valstybę, už tai bolševikinės Rusijos imperijos valdžiai sumokėjęs  vienuolikos metų spygliuotų lagerių ir Magadano tremties šalčio būtimi, dvidešimt antraisiais dabartinės Lietuvos Respublikos gyvavimo metais pasiprašė jos užtarimo – kreipėsi į prokuratūrą.

2012 m. rugpjūčio 23 d. „Lietuvos žinių“ portale pasirodė straipsnis „Mitingas, kuriame atmesta baimė“. Ši publikacija su A. Terlecko nuotrauka buvo skirta žymiai sukakčiai – Lietuvos laisvės lygos (LLL) surengto Skaityti toliau

2015 m. Laisvės premiją siūloma skirti Vytautui Landsbergiui (60)

Vytautas Landsbergis | Penki.tv stop kadras

Lapkričio 12 d. Laisvės premijų komisija, atsižvelgdama į gautus valstybės ir savivaldybių institucijų, visuomeninių organizacijų ir asociacijų, akademinės bendruomenės, bendruomenių ir fizinių asmenų teikimus, nusprendė siūlyti Seimui 2015 m. Laisvės premiją skirti Vytautui Landsbergiui – pirmajam atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos vadovui, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui.

Apie Laisvės premiją Skaityti toliau

Ukrainos Nepriklausomybės rėmėjai iškilmingai pažymėjo Ukrainos nepriklausomybės dieną (nuotraukos) (0)

Ukrainos Nepriklausomybės rėmėjai iškilmingai pažymėjo Ukrainos nepriklausomybės dieną | N. Balčiūnienės nuotr.

Savaitės pradžioje prie Ukrainos ambasados susirinkę Ukrainos Nepriklausomybės rėmėjai iškilmingai pažymėjo Ukrainos nepriklausomybės dieną ir kovas dėl Ukrainos valstybingumo. Renginį surengė Vilniaus Sąjūdžio taryba, mitingas buvo suderintas su Ukrainos ambasada Lietuvoje.

Buvo sugiedoti Lietuvos ir Ukrainos himnai, tylos minute pagerbti žuvusieji kovose dėl Ukrainos Nepriklausomybės. Mitinge kalbėjo politikai, ukrainiečių bendruomenės atstovai, visuomenininkai. Laikinasis Ukrainos reikalų patikėtinis Lietuvoje Andriejus Skliaras padėkojo organizatoriams ir mitingo dalyviams, labai gerai įvertino Lietuvos žmonių Skaityti toliau

M. Kundrotas. Darsyk apie autoritetus (13)

Tirpdoma Lietuva | Alkas.lt nuotr.

Požiūrius į autoritetus galima skirstyti pagal amžiaus grupes. Vaikystėje aklai paklūstama duotiesiems autoritetams – tėvams, vyresniesiems, mokytojams. Paauglystėje ieškoma savęs, bet vis dar trūksta gebėjimų mąstyti ir veikti savarankiškai, duotieji autoritetai atmetami, jų vietą užima pasirinkti autoritetai – stipresni bendraamžiai, populiariosios ar alternatyviosios kultūros žvaigždės. Jaunystėje save įtvirtiname, jai būdingas atsiribojimas nuo bet kokių autoritetų. Pagaliau, brandos laikotarpiu, jau suvokiant, ką reiškia kurti ir įvertinus savo ribas, grįžtama prie autoritetų, bet jau visai kitoje kokybėje – autoritetai vertinami kritiškai. Skaityti toliau

Išleista nauja dviejų tomų knyga „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“ (0)

Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

VšĮ Leidybos idėjų centras išleido išskirtinio turinio ir apimties dviejų tomų leidinį „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“. Šis leidinys skirtas atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės 25-erių metų jubiliejui, todėl juo stengtasi aprėpti šio laikotarpio svarbiausius Lietuvos įvykius, valstybės veiklos sritis, jų raidą ir pažangą, asmenybes, reikšmingai prisidėjusias prie svarbiausių darbų ir pasiekimų įvairiose srityse.

Pirmajame 720 puslapių knygos tome – apie 40 autorinių apžvalgų, Skaityti toliau

Genocido aukų muziejuje pristatoma nauja A. Terlecko knyga (1)

PlakatasŠiandien, vasario 3 dieną, 17.30 val., Genocido aukų muziejuje bus pristatyta nauja antisovietinio pasipriešinimo dalyvio, Laisvės premijos laureato Antano Terlecko knyga „Lietuvoje iš vėjo ir šalčių žemės sugrįžus“.

Knygą išleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Joje pateikiamos ištraukos iš Antano Terlecko 1987 m. ir 1988 m. pradžios dienoraščio, rašyto grįžus po kalinimo ir tremties į Lietuvą. Skaityti toliau

V. Baldišis. Lietuvos Patriotui, Ekonomistui ir Istorikui, Didžiavyriui Vladui Terleckui – 75–eri (27)

Vladas Terleckas | T. Lukšio nuotr.

Zigmo Vaišvilos įžanginis žodis:

Valstybės atkūrimo skausmas

Sutikome Naujuosius. Skausmingai. Valdžia bando nurašyti Litą. Emocijų tikrai netrūksta. Viską bando užgožti neviltis – kokia mūsų valstybės, kiek jos beliko, ateitis? Signataras Algirdas Endriukaitis į kolegas kreipėsi „Naujametiniu laišku signatarams: Ką daryti, jei matai, kad stovi prie valstybės prarajos krašto ir nieko nenori veikti?“ Skaityti toliau

2014 m. Laisvės premiją siūloma skirti Lenkijos disidentui A. Michnikui (5)

Laisvės premija | Kaunas.lt nuotr.

Laisvės premijų komisija, atsižvelgdama į gautus valstybės ir savivaldybių institucijų, visuomeninių organizacijų ir asociacijų, akademinės bendruomenės, bendruomenių ir fizinių asmenų teikimus, nusprendė siūlyti Seimui 2014 m. Laisvės premiją skirti Adamui Michnikui – Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš „Solidarumo“ lyderių, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui, vieno iš populiariausių ir pažangiausių Lenkijos dienraščių „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui, ne kartą palankiai atsiliepusiam apie Lietuvą. Skaityti toliau

Seime paminėtas Gotlando komunikato 25-metis (video) (2)

Gotlando komunikato pasirašymo minėjimas Seime | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Rugpjūčio 6 d. Seime paminėtas Lietuvos nepriklausomybės pagrindus padėjusio dokumento – Gotlando komunikato – 25-metis. Renginio dalyviams buvo perskaitytas Lietuvos Respublikos Prezidentės sveikinimo laiškas. Minėjimo dalyvius taip pat pasveikino ir renginiui vadovavo Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė.

„Pirmą kartą nuo Lietuvos sovietinės okupacijos lietuviai iš viso pasaulio, susivienijo bendram tikslui,“ – apie Gotlando komunikatą sakė L. Graužinienė. Pasak Seimo Pirmininkės, savo reikšmės dokumentas nepraranda ir šių dienų tarptautinės politikos kontekste: Skaityti toliau

Seime bus paminėtas Gotlando komunikato 25-metis (tiesioginė transliacija) (6)

Gotlando komunikato pasirašymas | lrt.lt sustabdyta akimirka

Rugpjūčio 6 d. 15 val. Spaudos konferencijų salėje (Seimo II rūmai) vyks renginys, skirtas Gotlando komunikato 25-mečiui paminėti „Gotlando komunikatas: pirmasis vieningas lietuvių žodis už nepriklausomybę ir jo svarba šiandien“. Renginio dalyvius sveikins Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė.

Renginio dalyviai diskutuos apie tai, ką Gotlando komunikatas reiškia šiandien ir kokius klausimus sprendžiant lietuvių vieningumas svarbus dabartinėje politinėje situacijoje. Skaityti toliau

Kaune vyks Antano Terlecko knygos „Ne pats pasirinkau savo dalią“ pristatymas (1)

Antanas Terleckas | llks.lt nuotr.

Sausio 30 d., ketvirtadienį, 16 val. Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje (Vilniaus g. 33, Kaune) vyks Lietuvos laisvės šauklio, žinomo rezistento Antano Terlecko naujausios knygos „Ne pats pasirinkau savo dalią“ (iš „Versmės“ leidyklos leidžiamos serijos „Neparklupdyta Lietuva“) pristatymas ir diskusija.

Renginyje dalyvaus knygos autorius A. Terleckas, knygos leidėjas „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarai Algirdas Patackas, Vladas Terleckas, Seimo narys Rytas Kupčinskas. Skaityti toliau

2013-ųjų Laisvės premiją siūloma skirti Sigitui Juozui Tamkevičiui (17)

Sigitas Tamkevičius | respublika.lt nuotr.

Lapkričio 20 d. Laisvės premijų komisija, atsižvelgdama į gautus valstybės institucijų, visuomeninių organizacijų ir asociacijų, akademinės bendruomenės, bendruomenių, fizinių asmenų teikimus, nusprendė Seimui siūlyti 2013-ųjų Laisvės premiją skirti kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjui, redaktoriui, Tikinčiųjų teisių gynimo komiteto nariui, arkivyskupui Sigitui Juozui Tamkevičiui.

Laisvės premijų komisija posėdyje taip pat priėmė sprendimą prašyti, kad išvada apie atrinktą pretendentą būtų svarstoma artimiausiame Seimo posėdyje. Skaityti toliau

Kviečiama siūlyti kandidatus Laisvės premijai gauti (4)

Laisvės premija | Kaunas.lt nuotr.

Laisvės premijų komisija kviečia visuomenines organizacijas ir asociacijas, kūrybines sąjungas, bendruomenes, akademinę bendruomenę, valstybės ir savivaldybių institucijas, visus Lietuvos Respublikos piliečius siūlyti pretendentus Laisvės premijai gauti.

Premija siekiama įvertinti asmenų ar organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

Pretendentus, 2013 m. Laisvės premijai gauti, iki lapkričio 1 d. siūlyti Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Ar įmanoma nauja Baltijos šalių okupacija? (89)

SSSR kariuomenės daliniai peržengia Lietuvos Respublikos sieną. 1940 m. birželio 15 d. | LCVA, 1789-1(6-138) PII. nuotr.

Prisimenate Lietuvos laisvės lygos (LLL) plakatus „Red Army Go Home!“? Tada ne vienam bėgo šiurpuliukai per nugarą: na ir drąsus Antanas Terleckas, sugaudys juos „kagėbė“, milicija už kiekvieno kampo, kas čia dabar bus… Vienintelė LLL buvo nuosaiki, nevyniojo į vatą savo reikalavimų, kaip, antai, darė kai kurie Sąjūdžio aktyvistai – LKP CK nariai, nedrąsiai siūlydami palikti kokia 30 tūkstančių sovietinių karių, nes antraip užsitrauksim didelę Maskvos nemalonę…

O prieš 20 metų A.Terlecko kantrybė buvo apvainikuota svarbia pergale: okupantų karinė mašina po beveik 54 metų dominavimo Lietuvoje pagaliau išsidangino iš nepriklausomos valstybės, ir štai tada atėjo tikroji laisvė. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Gyvas Sausio 13-osios nervas (pirmadienio mintys) (10)

Česlovas Iškauskas | iskauskas.lt nuotr.

Su tragiškos, bet išdidžios Sausio 13-osios ženklu praėjęs savaitgalis, kaip visada, sukėlė keletą minčių. Pasididžiavimas laisvės gynėjų ryžtu ir nusivylimas, kad tų dienų euforija kuo toliau tuo labiau blėsta, – štai šios nuotaikos fonas, lydintis ir Sausio 13-osios išvakares, ir sekmadienį vykusias iškilmes, ir apskritai visą Lietuvą per 22 metus.

***

Iškilmingas Laisvės gynėjų dienos minėjimas Seime. Viskas lyg ir teisinga: europarlamentaras A.Sakalas kviečia vienybei, kritikuoja Vakarus, Skaityti toliau

A.Terleckas: Nejau taip bijome žodžio TIESOS, kad pradėjome kovoti su vaikais? (18)

Antanas Terleckas | S.Venskaus nuotr.

Laisvės premijos laureato Antano Terlecko kalba, pasakyta iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime

Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente, gerbiamieji ponios ir ponai! Susirinkome į šiuos istorinius rūmus paminėti mūsų tautai tragiškų įvykių. Širdingai dėkoju Lietuvos Respublikos Seimui nusprendusiam ta proga įteikti man garbingą Laisvės premiją. Šios premijos įteikimą suprantu, kaip Lietuvos laisvės lygos įvertinimą ne tik mano paties, bet visų lygos narių – gyvųjų ir jau išėjusiųjų.

Vengdami okupacinės valdžios represijų mes ne tik nefiksavome narystės, bet kartu kovojome už laisvę. Skaityti toliau

Lietuvos laisvės kovotojui Antanui Terleckui įteikta Laisvės premija (nuotraukos) (2)

Vydas Gedvilas Antanui Terleckui įteikia 2012-ųjų metų Laisvės premiją | lrs.lt nuotr.

Sausio 13 d. Seime vykusio iškilmingo minėjimo, skirto Laisvės gynėjų dienos 22-osioms metinėms metu, politiniam kaliniui, vienam aktyviausių sovietinės okupacijos rezistencijos dalyviui, kovotojui už žmogaus teises, politinės organizacijos Lietuvos laisvės lyga steigėjui Antanui Terleckui buvo įteikta 2012 metų Laisvės premija.

Pristatydamas laureatą Laisvės premijų komisijos pirmininkas, Seimo narys Petras Auštrevičius pabrėžė, kad bendražygiai, paprašyti apibūdinti A. Terlecką, pažymi, kad tai nenuilstantis, tvirtas, niekada nepasidavęs ir, kaip jis pats save vadina, „neokupuotas“ kovotojas už neišduotus laisvės ir nepriklausomybės principus. Skaityti toliau

Seime bus pristatytos dvi parodos: „Laisvės gynimas Lietuvoje 1991 metų sausyje“ ir „Laisvės šauklys“ (1)

Kalnų parke AntanasTerleckas ir Laima Pangonytė 1989.09.02 | lt.wikipedija.org nuotr.

Sausio 13 d., sekmadienį, 9.20 val. Seime, Parlamento galerijoje (I rūmuose) bus pristatyta paroda „Laisvės gynimas Lietuvoje 1991 metų sausyje“ ir 2012 metų Laisvės premijos laureatui Antanui Terleckui skirta paroda „Laisvės šauklys“.

Parodoje „Laisvės gynimas Lietuvoje 1991 metų sausyje“ eksponuojamos archyvinės fotografijos, kurios atskleidžia 1991 m. sausio agresiją prieš Lietuvos valstybę ir Laisvės gynimą ne tik Vilniuje, bet ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje.

Eksponuojamos Viktoro Kapočiaus, Pauliaus Lileikio, Algimanto Žižiūno, Eugenijaus Masevičiaus nuotraukos iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo fondų; Skaityti toliau

Laisvės premija paskirta kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises A.Terleckui (12)

Antanas Terleckas |  S.Venskaus nuotr.

Seimas, vadovaudamasis Laisvės premijos įstatymu ir Laisvės premijų komisijos sprendimu, nutarė 2012 metų Laisvės premiją paskirti kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui ir vadovui, „45-ių pabaltijiečių memorandumo“ iniciatoriui, pogrindinės spaudos leidėjui Antanui Terleckui.

Už Seimo nutarimą  balsavo 64 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikiusių parlamentarų nebuvo.

Pasak Seimo nario, Laisvės premijų komisijos pirmininko Petro Auštrevičiaus, Skaityti toliau

1987-ųjų mitingo organizatoriai: baiminomės, ar žmonės išdrįs ateiti (2)

Prieš 25-erius metus prie Adomo Mickevičiaus vykęs mitingas vertinamas kaip lūžio taškas, nuo kurio prasidėjo Lietuvos atgimimas. Vienas aktyviausių jo organizatorių, Lietuvos laisvės lygos vadovas Antanas Terleckas teigia manąs, kad savo veiksmais bent šiek tiek pakenkė sovietinei valdžiai, nors pripažįsta, jog priešintis sovietų valdžiai, nepaisant pavojaus šeimai, buvo kiek egoistiška.

„Bijoti tai nebijojau. Kai man kai kas iš mano giminių sakė, kad nukentėsiu ne tik pats, bet Skaityti toliau

Disidentai spaudos konferencijoje pristatys kreipimąsi į JAV ir ES šalių vyriausybes dėl N.Venckienės politinio persekiojimo (29)

N.Sadūnaitė, D.Grybauskaitė ir A.Terleckas | Genocid.lt nuotr.

Rugpjūčio 22 dieną, 11 val. naujienų agentūros ELTA konferencijų salėje rengiamoje spaudos konferencijoje bus pristatytas disidentų, žinomų visuomenės veikėjų kreipimasis į visų Europos Sąjungos valstybių ir JAV vyriausybes dėl buvusios teisėjos Neringos Venckienės politinio persekiojimo. Spaudos konferencijoje dalyvaus buvę politiniai kaliniai, disidentai vienuolė Nijolė Sadūnaitė, Lietuvos laisvės lygos vadovas Antanas Terleckas, signataras Algirdas Patackas.

Disidentai, visuomenei žinomi veikėjai, antradienį išsiuntinėjo kreipimąsi į visas Europos Sąjungos  ir JAV vyriausybes Skaityti toliau

A. Terleckas. Laimingai klydau (23)

Antanas Terleckas

„Gerbiamieji Lietuvos piliečiai, brangūs tautiečiai!

Man didelė garbė šiandien kalbėti iš šios tribūnos Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo proga. Turiu pripažinti, kad pasiūlymas tarti žodį šioje salėje mane nuteikė viltingai. Galbūt pagaliau ateina laikas, kai sugebėsime į savo istoriją pažvelgti kaip į nuoseklių įvykių ir pastangų rezultatą be išankstinių nuostatų, be noro uzurpuoti teisę į vienintelę tiesą.

Nepriklausomybės atkūrimo diena man itin svarbi. Sovietinės okupacijos metais ir bendražygiams, ir KGB tardytojams ne kartą esu sakęs, kad Lietuva bus laisva Skaityti toliau