Žymos archyvas: Antanas Smetona

Minime pirmojo Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos 144-ąsias gimimo metines (1)

Antanas Smetona | kaunas.lt nuotr.

Rugpjūčio 10 d. sukanka 144 metai nuo pirmojo Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos gimtadienio.Ta proga Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos Prezidento Antano Smetonos klubas ir Nukentėjusių sovietų armijoje labdaros ir paramos fondas „Atmintis“ ragina kauniečius ir vilniečius pagerbti pirmojo Lietuvos Prezidento atminimą.

Kaune 12 val. Lietuvos Respublikos istorinės prezidentūros kiemelyje bus padėtos gėlės bei uždegtos žvakutės prie Prezidento Antano Smetonos paminklo. Vilniuje 15.30 val. Vilniuje prie Tilto gatvės namo Nr.1 pažymėto memorialine lenta skirta A. Smetonai bus padėtos gėlės ir uždegtos žvakutės. Skaityti toliau

A. Liekis. Prezidentas A. Smetona partinės diktatūros metais (nuotraukos) (17)

Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona | Archyvinė nuotr.

Neseniai knygynuose pasirodė prof.dr. Algimanto Liekio iš 6 – tomio veikalo, skirto pirmojo Prezidento A.Smetonos darbams ir gyvenimui nušviesti, ryšium su artėjančiu jo 145 – tojų gimtadieniu, 100 – mečiu prezidentavimo ir 75 – mečiu žūties, pirmasis tomas – „Tautos prisikėlimas“ (II tomas – „Tautos vienybė“, III – „Nepriklausomybės pamatai“, IV – Tautinė Lietuva, V – Lietuvos šviesa, VI – „Tautos valia“). Tai gražus paminklas pirmojo Prezidento ir nepriklausomos Lietuvos 100 – mečiui! Skaitytojų dėmesiui knygų autoriaus priminimai apie Prezidento A.Smetonos persekiojimus, bausmes vadinamosios „seiminės Lietuvos“ metais. Skaityti toliau

Valstybės istorinės atminties komisija: siūloma pastatyti paminklą Prezidentui Antanui Smetonai (1)

Antanas Smetona | istorineprezidentura.lt nuotr.

Birželio 27 d. Seimo Valstybės istorinės atminties komisija svarstė asociacijos „Mūsų tautos atmintis“ raginimą atnaujinti Prezidento Antano Smetonos perlaidojimo klausimą bei pastatyti jam paminklą Vilniuje.

Komisijos nuomone, asociacijos argumentai dėl perlaidojimo nėra pakankamai pagrįsti, tad šiuo metu siūloma koncentruotis ties paminklo Prezidentui Antanui Smetonai pastatymu. Komisija ketina susitikti su Vasario 16-osios klubo atstovais ir aptarti šiuos abu visuomenei bei valstybei aktualius klausimus. Manoma, kad Prezidento Antano Smetonos artimųjų valia turi būti gerbiama ir kol tokia valia nebus aiškiai išreikšta bei juridiškai patvirtinta, perlaidojimo klausimas neturėtų būti keliamas. Skaityti toliau

Seime pristatytas istoriko dr. A. Liekio šešių tomų veikalas apie Lietuvos Prezidentą A. Smetoną (video) (0)

Spaudos konferencija „Pirmasis Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona: darbai ir istorija" | lrs.lt, Dž. G. Barysaitė nuotr.

Birželio 15 d. Lietuvos Respublikos Seime surengtoje spaudos konferencijoje buvo pristatytas naujas žinomo publicisto, istoriko, humanitarinių mokslų daktaro, profesoriaus Algimanto Liekio šešių tomų veikalas „Prezidentas Antanas Smetona. Raštai. Kalbos. Darbai“.

Spaudos konferencijoje dalyvavo: knygos sudarytojas istorikas dr. A. Liekis, Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas bei Audronius Ažubalis, Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos pirmininkas Sakalas Gorodeckis, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos garbės pirmininkas Jonas Burokas, atsargos pulkininkas Arūnas Dudavičius, Atsargos karininkų sąjungos pirmininkas Jonas Užurka. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Nemeilė kitokiems ir pakanta gyvybės naikinimui (3)

Šeima | lrv.lt nuotr.

Dalyvaujant kontrakcijoje prieš pirmą Lietuvoje homoseksualistų propagandinę demonstraciją teko išvysti plakatą su užrašu: „Kodėl mano meilė sukelia tau neapykantą?“ Puikus propagandinis teiginys, vertas pagyrimo už profesionalumą. Akcentai sudėlioti taip, kad priešinga pozicija privedama iki absurdo. Bet apmąsčius klausimą į jį atsakyti gana lengva. Todėl, kad tai nėra meilė.

Vienas gražiausių vyriškos draugystės aprašymų – Aleksandro Diuma tėvo keturių muškietininkų trilogija. Šie keturi vyrai išties Skaityti toliau

Lietuvos jūrų muziejuje lankėsi Prezidentas … Antanas Smetona (nuotraukos) (0)

Lietuvos jūrų muziejuje lankėsi Prezidentas... Antanas Smetona | A. Mažūno nuotr.

Lietuvos jūrų muziejuje praėjęs šeštadienis buvo ypatingas: jame lankėsi net pats Prezidentas… Antanas Smetona su svita. Tai buvo renginys „Pasivaikščiojimas su Prezidentu Antanu Smetona po Lietuvos laivybos istoriją“, skirtas Tarptautinei Muziejų nakčiai. Tarpukario epochą sukurti padėjo Klaipėdos Valstybinio muzikinio teatro artistai. Prezidentas atvyko visų žiūrovų dėmesį traukusiu automobiliu: tikru antikvariniu 1930 m. automobiliu „Ford“ (Model A). Pasak jo savininko, klaipėdiečio Augustino Jankevičiaus, tai – vienas iš penkių pirmųjų pasaulio elektromobilių. Skaityti toliau

Lygiai prieš 99 metus prisiekė pirmasis Lietuvos Prezidentas A. Smetona (7)

Išrinktojo Prezidento Antano Smetonos priesaiką priima arkivyskupas Juozapas Skvireckas. Kaunas, 1938 m. gruodžio 12 d. | Bačkaičio nuotr. LCVA.

Nuo balandžio 6 iki 26 d. Istorinės Prezidentūros Mažajame posėdžių salone lankytojams pristatomos naujai gautos dovanos – Prezidentų relikvijos, kurias Lietuvai ir Istorinei Prezidentūrai šimtmečio proga padovanojo Adelaidės lietuvių bendruomenė.

Perduodamas muziejui tolimojo kontinento lietuvių dovanas Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius kartu padovanojo ir originalų Prezidento Antano Smetonos laišką Jonui Vileišiui. Po balandžio 26 d. relikvijos keliaus į restauratorių rankas, vėliau sugrįš į nuolatinę Prezidento rūmų ekspoziciją, išskyrus raštijos eksponatus, kurie dėl savo trapumo bus saugomi muziejaus fonduose. Skaityti toliau

A. Liekis. Dėl ko slopsta tautiškumo šaltiniai? (66)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Jau prieš keletą metų visi dorieji lietuviai rengėsi sutikti Vasario  16-osios Akto paskelbimo 100-metį  savo tautiškais darbais, vildamiesi,  kad  ir jos rinktoji ir išlaikomoji valdžia ne tik įvertins Valstybės nueitą kelią, bet ir pateiks Tautai gaires ateičiai. Bet šventė atėjo ir praėjo, o daugelio mūsų vadų sveikinimai priminė lyg vienos bobutės sveikinimus kitai. Ne tik be  rimtesnių pasvarstymų apie Tautos ir jos sukurtosios nepriklausomos Lietuvos  ateitį, bet ir dabartį, lyg Tauta ir jos valstybė būtų tik kokio svetimo pono baudžiauninkė.

Kiekvienam, kuriam rūpi Tautos ateitis, kelia susirūpinimą tai, kad nė viena partija, nė Skaityti toliau

110 metų vyriausioji šiaulietė apdovanota Trispalve (1)

siauliai.lt nuotr.

Šiaulių meras Artūras Visockas pasveikino vyriausiąją šiaulietę – 110 metų sulaukusią Malvyną Stonienę. Meras ir Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Vilma Melenienė aplankė garbiąją miestietę, gyvenančią daugiabutyje, dukros Aldonos Rozenbergerienės šeimoje.

Įteikdamas jubiliatei gėles meras palinkėjo sveikatos ir pabrėžė: „Gali būti, jog esate ir vyriausioji Lietuvos gyventoja“. Skaityti toliau

Tarpukario Lietuvos žvalgybos pėdsakai knygoje „Prezidento žvalgas: du gyvenimai“ (0)

Tarpukario Lietuvos žvalgybininkas Albinas Čiuoderis | Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos nuotr.

Šių metų Vilniaus knygų mugėje bus pristatyta išskirtinė knyga apie tarpukario Lietuvos žvalgybininką Albiną Čiuoderį. Knygos sudarytojas ir įvadinės dalies autorius – istorikas, politikas, dokumentinių filmų scenarijų ir knygų apie XX a. Lietuvos istoriją, slaptąsias tarnybas ir sovietinį terorą autorius dr. Arvydas Anušauskas. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.

2018 metais, Lietuvos žvalgyba minės 100 metų. Pirmieji jos darbuotojai, kūrę ir stiprinę žvalgybos ir saugumo institucijas, vėliau atsidūrė labai sudėtingose gyvenimo aplinkybėse. Ši knyga ir skirta vienam iš pirmųjų žvalgybos darbuotojų, kurio Skaityti toliau

M. Kundrotas. Nacizmo ir seksizmo gniaužtuose (17)

Marius Kundrotas | Aasmeninė nuotr.

Simono Vyzentalio centro vadovui Efraimui Zurofui pasiūlius mokėti pinigus lietuviams už žydšaudžių suradimą Lietuvoje kilo skandalas. Iš tiesų žinant kai kurių žmonių savanaudiškumą, kurio pasitaiko įvairiose tautose, šio siūlymo reikšmė aiški. Užsimanei pinigų – skųsk kaimyną, o kaltas jis ar ne – koks skirtumas? Kaltinimus išrasime. Šiuo aspektu panašiai skamba Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus Vigilijaus Sadausko siūlymai mokėti premijas už įrodytus žydų nusikaltimus lietuvių tautai. Vis dėlto šiuo atveju esama ir nutylimų aspektų. Skaityti toliau

Pirmojo Lietuvos karo laivo „Prezidentas Smetona“ vėliava bus perduota Lietuvos jūrų muziejui (1)

Laivas „Prezidentas Smetona“ | KU nuotr.

Vasario 8 dieną 14 val. Užsienio reikalų ministerijoje Lietuvos jūrų muziejaus ekspozicijai laikinam eksponavimui bus perduota tarpukario Lietuvos karo laive „Prezidentas Smetona“ plevėsavusi trispalvė.

Perdavimo ceremonijoje dalyvaus užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Karinių jūrų pajėgų vadas jūrų kapitonas Arūnas Mockus ir Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė. Skaityti toliau

Paminėtos pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos 74-osios žūties metinės (nuotraukos) (2)

Kaune paminėtos pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos 74-osios žūties metinės | Rengėjų nuotr.

Sausio 9 d., Kaune esančiame Istorinės Prezidentūros sodelyje buvo paminėtos pirmojo Lietuvos  prezidento Antano Smetonos 74-osios žūties metinės.

Minėjimo pradžioje buvo sugiedotas Lietuvos valstybės himnas. Renginyje dr. Raimundas Kaminskas priminė minėjimo dalyviams, kad  2018-ieji – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metai  ir  pristatė iš Vaclovo Šliogerio knygos   „Antanas Smetona: žmogus ir valstybininkas“ nuotrauką ir jos aprašymą  apie prezidento laidotuves 1944 m. sausio 13 d. JAV. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kam priklauso Lietuva? Dviejų šūkių aptarimas iš šalies (47)

Signatarai Romualdas Ozolas (1939-2015), Algirdas Patackas (1944-2015), Kazimieras Uoka (1951-2016), Leonas Milčius, Vidmantė Jasukaitytė, Vidmantas Povilionis Kovo 11-osios eitynėse Vilniuje 2013 m. | Alkas.lt., A. Sartanavičiaus nuotr.

Sulaukėme naujų metų. Laukia tradicinės vasario 16-osios ir kovo 11-osios eitynės. Greičiausiai jose vėl skambės šūkiai „Lietuva – lietuviams“, „Nei Rytams, nei Vakarams, Lietuva – Lietuvos vaikams“. Įkandin vėl sulauksime Dovydo Kaco, Efraimo Zurofo, o taip pat – lietuvių kilmės liberalų ir marksistų smerkimo šiems šūkiams, kaip ir Lietuvos istoriniams didvyriams plakatuose.

„Lietuva – lietuviams“ – senas šūkis, žinomas dar iš Vinco Kudirkos įkurto laikraščio „Varpas“: 1902 m. jį paskelbė Lietuvių demokratų partija, tiek Skaityti toliau

A. Liekis. J. Pilsudskis – Lietuvos daigas subrendęs jai piktžole (43)

Stalinas, Pilsudskis, Hitleris | Alkas.lt koliažas

Gruodžio 5 d., prieš 150 metų Švenčionių rajono Zalavo kaime sulenkėjusio lietuvių šlėktų Pilsusdskių šeimoje gimė ketvirtas vaikas (iš dvylikos) lietuvių vadintas Juozelis (Juzefas), būsimas Lenkijos viršininkas, diktatorius, maršalas ir Lietuvos rytų pavergėjas. Bet ir šiandieną daugelio lenkų ir sulenkėjusių davatkų bei šovinistų dievinamas, tarp kurių nemažai ir linkusių melstis prie lietuviško akmens su įbetonuota jame to lenkų maršalo širdimi Vilniuje, prie Rasų kapinių vartų. Daugeliui tas garbinimas atrodo Skaityti toliau

R. Šarknickas. Dovana Lietuvai šimtmečio proga – Tautos namai (5)

Profsajungų rūmai ant Tauro kalno Vilniuje | wikimedia.org nuotr.

Lietuva. Vilnius. Naujamiesčio seniūnija ir joje esantis Pamėnkalnis arba kitaip – Tauro kalnas. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio kontekste ši vieta galimai turėtų įgauti ypatingą reikšmę, mat dar 1907 m. buvo iškelta idėja būtent čia statyti kultūros rūmus – Tautos namus. Idėjos iniciatorius, vienas iš Tautos tėvų, dr. Jonas Basanavičius, kartu su kitais Lietuvos visuomenės veikėjais, tokiais kaip M. K. Čiurlionis, Petras ir Jonas Vileišiai, Antanas Smetona, Juozas Tumas-Vaižgantas, Kazys Grinius ir kt., už žmonių suaukotus pinigus ant Tauro kalno 1911–1913 m. įgijo žemės sklypą, kuriame numatė vystyti šį projektą.

Kad ir kaip būtų gaila, tačiau Tauta vis dar neturi savo namų Vilniuje. 1964-aisiais istorinėje vietoje vietoj Tautos namų buvo pastatyti Profsąjungų rūmai, Skaityti toliau

G. Karosas. Prezidento belaukiant: prasmių Lietuva (21)

Mitinge kalba Vilniaus tarybos narys Gintaras Karosas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Iš Lietuvos žmonės emigruoja. Dažnai priežasčių ieškoma ekonomikoje, suverčiant kaltę žemoms pajamoms. Iš dalies taip, tačiau pagrindine žmonių bėgimo iš mūsų šalies priežastimi, manau, yra, nusivylimas politikais. Lietuva prarado prasmę arba žmonės praranda prasmę gyventi Lietuvoje. Kodėl?

Pasitinkame Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį be monumento Vilniuje Vyčiui, Jono Basanavičiaus ar kitų didvyrių įamžinimo. Vyčio ženklą kiekvienas nešiojame savyje nuo pat gimimo, bet drįstame Skaityti toliau

M. Kundrotas. Nubudęs patriotizmas ar nauja komanda? (12)

Zurofas, Tapins, Vanagaitė | Alkas.lt koliažas

Lietuviško tautiškumo ir patriotizmo naikinimo tendencijas jau galima skaičiuoti dešimtmečiais. Neatsitiktinai didžioji dalis jaunimo jau sieja save su užsienio valstybėmis, pasirengusi išvykti. Bet štai prasidėjo Rusijos ir Ukrainos karas, ir tie patys žmonės, propagavę liberalizmą ir kosmopolitizmą, staiga pasigedo patriotų. Ukrainos pavyzdys parodė, jog pirmieji kovotojai už savo šalį – tie patys iškeikti nacionalistai. Norint saugaus gyvenimo savo šalyje pirmiausiai tenka remtis jais.

Prieš daugelį metų Nepriklausomybės akto signataras Kazimieras Uoka pranašavo: ateis Skaityti toliau

V. Radžvilas. A. Smetona unikaliai aiškiai matė ryšį tarp kultūros ir politikos (video) (8)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt koliažas

Skelbiame spalio 17 d. Lietuvos mokslų akademijoje vykusiame Aleksandro Merkelio knygos „Antanas Smetona“ pristatyme sakytos kalbos tekstą ir vaizdo įrašą (jį rasite teksto apačioje).

***

Pamėginsiu trumpai įvertinti šitos knygos reikšmę. Pirmoji mintis, kuri ateina į galvą, yra ši: pasaulį vis tik valdo Apvaizda. Šią knygą pristatome dieną, kai ką tik, vos prieš parą pasikeitė Europa ir Skaityti toliau

Mokslų akademijoje bus pristatyta neeilinė knyga – A. Merkelio monografija „Antanas Smetona“ (6)

Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona | Archyvinė nuotr.

Spalio 17 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3) vyks Aleksandro Merkelio knygos „Antanas Smetona: jo visuomeninė, kultūrinė ir politinė veikla“ sutiktuvės-konferencija.

A. Merkelio „Antanas Smetona: jo visuomeninė, kultūrinė ir politinė veikla“ – tai išsamiausia lietuvių istoriografijoje studija apie vieną iškiliausių XX amžiaus Lietuvos tautinio atgimimo veikėjų, pirmąjį Lietuvos Respublikos Prezidentą, ilgametį tarpukario Lietuvos valstybės vadovą Antaną Smetoną. Ją parašė taip pat iškili asmenybė – istorikas, literatūros kritikas, rašytojas ir žurnalistas, vienas ryškiausių biografijos žanro atstovų lietuvių literatūroje. prezidento A. Smetonos bendražygis Aleksandras Merkelis (1907-1994). Skaityti toliau

Palangos kurorto muziejus kviečia į filmo „Karo laivas „Prezidentas Smetona“ peržiūrą (0)

Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona | Archyvinė nuotr.

Rugsėjo 30 d. 16 val. Palangos kurorto muziejaus salėje bus rodomas režisieriaus Rimo Bružo dokumentinis filmas „Karo laivas „Prezidentas Smetona“.

Šių metų vasarą Klaipėdos universiteto mokslininkai ir Lietuvos karinių jūrų pajėgų atstovai škuna „Brabander“ plaukė Estijos krantų link vykdyti mokslinės ekspedicijos.

Ekspedicijos vadovas prof. Vladas Žulkus yra minėjęs,­ kad ekspedicijos tikslas buvo identifikuoti „Prezidentą Smetoną“ ir kitus tame rajone karo metais nuskendusius mažesnius prekybinius tarpukario Lietuvos laivus „Panevėžys“, „Kretinga“ ir „Utena“. Skaityti toliau

S. Jazavita. Vilniaus konferencijos kontekstas ir pamokos (5)

Simonas Jazavita | Asmeninė nuotr.

Vilniaus konferencija, prasidėjusi lygiai prieš šimtą metų – labai reikšmingas įvykis Lietuvos istorijoje.  Būtent joje išsigrynino mintis, kad Lietuvos nepriklausomybės reikia ne tik siekti, bet tai bus padaryta ir jau pakankamai greitai.

Šiame svarbiame darbe dalyvavo pakankamai didelis dalyvių skaičius – virš 200. Be abejo, tai buvo be galo skirtingi žmonės. Dalis jų, buvo aktyvūs ir pastebimi šiuose organizaciniuose reikaluose jau gerokai anksčiau – tarkim Antanas Smetona, Petras Klimas ar didelį Skaityti toliau

V. Juodpusis. Ar toks turėtų būti atminimo įamžinimas? (14)

A. Smetonos gatvė Vilniuje | Kurgyvenu.lt nuotr.

Nebevažinėju nei autobusais, nei troleibusais, kurių maršrutus visai neseniai turėjau savo atmintyje. Dabar gi – viskas sujaukta, į galvą nebesutelpa visi transporto pakeitimai, todėl pasikliauju savo kojomis, kurios nuneša mane ir į Antakalnį, Žvėryną, Žirmūnus…

Nepavargstu, bet daug ką pamatau. Liūdna darosi, kai matau dulkėmis, net ir samanomis apaugusias atminimo lentas mūsų garbiems rašytojams, kompozitoriams, dainininkams… Skaityti toliau

Trakų salos pilyje atidaroma paroda „Lietuvos laisvės kūrėjai“ (0)

Jonas Basanavičius

Rugpjūčio 31 d., ketvirtadienį, 17 val., Trakų salos pilyje atidaroma paroda „Lietuvos laisvės kūrėjai“. Parodoje pagerbiamas simbolinis skaičius – 100 iškiliausių asmenybių – politikų, mokslininkų, rašytojų, menininkų, dvasininkų, kurie ne tik puoselėjo Lietuvos valstybingumo ir laisvės idėjas, bet ir kovojo už jas. Renginį organizuoja Trakų istorijos muziejus.
    
„2018 metais Lietuva kartu su kitomis valstybėmis – Estija, Latvija Baltarusija, Lenkija, Ukraina,  Čekija, Slovakija, Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Palangoje paminėjome Prezidento A. Smetonos gimtadienį (0)

Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona | Archyvinė nuotr.

Rugpjūčio 10 dieną, Palangos grakščioje  „Baltojoje“ viloje, su būreliu sąjūdiečių, paminėjome Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos 143-čiąsias gimimo metines.

Šioje viloje, vasaros metu, Prezidentas atostogaudavo su šeima. Tuomet vilą valdė Marija Tiškevičiūtė, kuri sovietams užėmus Lietuvą, buvo suimta ir ištremta enkavedistų. Tremtyje ir mirė, o jos kapo vieta, nežinomas iki šiol. Iškilios Lietuvos patriotės Marijos vardą, mini tik šeimos antkapinis paminklas Palangos kapinėse.

Skaityti toliau

Bus paminėtos 143-osios Prezidento Antano Smetonos gimimo metinės (0)

Antanas Smetona | Archyvinė nuotr.

Rugpjūčio 10 d., ketvirtadienį, 12 val. kauniečiai, miesto svečiai bei įvairių organizacijų atstovai  rinksis Istorinės Prezidentūros kiemelyje Kaune paminės 143-ąsias Prezidento Antano Smetonos gimimo metines.

„Prisimindami asmenybes, kurios kūrė Lietuvos valstybę, turime savęs paklausti, kokiais darbais ir idėjomis  asmeniškai  prisidėjome prie Lietuvos valstybės pasitikėjimo  didinimo ir jos stiprinimo  šiuolaikinėje  visuomenėje?“ – sako vienas iš minėjimo rengėjų Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojas, Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas dr. Raimundas Skaityti toliau

Biudžetiniai istorikai Vorutos paslapties neatskleis (35)

Architekto restauratoriaus Napalio Kitkausko atrastos Mindaugo laikų Vilniaus katedros grindys, išklotos keraminėmis glazūruotomis plytelėmis | Archyvinė nuotr.

Svarbiausio šiuolaikinės Lietuvos valstybingumo dokumento, 1918 m. vasario 16-osios akto, originalą surado entuziastas, kurį net artimieji ir pažįstami vadina keistuoliu.  Akto paieškas išjudino alkoholio ir žiniasklaidos  bendrovės pasiūlytas  milijono eurų atlygis už radinį.  Tačiau įstaiga, kurios pareiga užpildyti baltąsias ir pilkąsias  istorijos dėmes, valstybinis Lietuvos istorijos institutas, taip  pat universitetų istorijos fakultetai, katedros kitų  Lietuvos praeities paslapčių  iki šiol neatskleidė.  Visuomenė tebespėlioja,  kur yra  tiksli Vorutos, legendinės  karaliaus Mindaugo laikų Lietuvos sostinės, geografinė vieta, kas 1382 m. įsakė nužudyti  garsiausią Skaityti toliau

Prie Tautininkų sąjungos prisijungė Respublikonų partija (4)

Tautininkai | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

 Birželio 27 d. Teisingumo ministerija (TM) išplatino pranešimą, kad prie Tautininkų sąjungos (TS) prisijungė Respublikonų partija (RP), vienijanti beveik 1 300 narių. TM patvirtino šių partijų reorganizavimui skirtų dokumentų tikrumą. Dabar ši politinė partija vadinsis Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga (LTRS).

Respublikonų partija neatitiko Politinių partijų įstatymo reikalavimo – savo gretose turėti ne mažiau kaip 2000 narių, todėl nusprendė susijungti su TS. Vasario  24 d.  vykusiame neeiliniame suvažiavime buvo priimtas sprendimą dėl partijos pertvarkymo – prisijungti Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ar reikia Lietuvoje tyrinėti visuotinę istoriją? (video) (2)

Tomas Baranauskas, Darius Alekna | Alkas.lt, nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikai Tomas Baranauskas ir Darius Alekna kalbasi apie tai, kodėl Lietuvoje netyrinėjama visuotinė istorija? Kodėl net verstinių knygų visuotinės istorijos temomis lietuviškai išleidžiama itin nedaug?

Dariaus Aleknos manymu, mes iki šiol gyvename pagal paradigmą, įdiegtą mums sovietmečiu. Domėtis rimtais dalykais – ne sąjunginės respublikos kompetencija. Visuotinės istorija, filosofija ir kiti rimti dalykai turi būti tyrinėjami Maskvoje, o sąjunginių respublikų mokslininkams pakanka savo kiemo. Skaityti toliau

Kaune – M. R. Tūbelytės-Kulman tapybos paroda „Kelias į namus“ (0)

Rengėjų nuotr.

Gegužės 25 d., ketvirtadienį, 17 val. Istorinėje Prezidentūroje Kaune bus atidaryta lietuvių išeivijos menininkės Marijos Rimos Tūbelytės-Kulman (Kuhlmann) (1923–2014) retrospektyvinė paroda „Kelias į namus“. Dailininkės kūrybinis kelias ir tapybos darbai Lietuvoje bus pristatyti pirmą kartą.

Net 66 tapybos darbus Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui padovanojo jos sūnus Peteris Kulmanas (Kuhlmann), į parodos atidarymą atvykstantis iš Jungtinių Valstijų. Lietuvių išeivijos dailininkė, rašytoja ir poetė Marija Rima Tūbelytė-Kuhlmann yra dar menkai pažįstama Lietuvos visuomenei. 1923 m. Skaityti toliau