Žymos archyvas: Antanas Smetona

Paminklo Antanui Smetonai varžytuvėse pristatyti septyni sumanymai (56)

Paminklo Antanui Smetonai varžytuvėse pristatyti septyni sumanymai | rengėjų nuotr.

Paminklo Antanui Smetonai sukūrimo ir jo prieigų prie pastato Gedimino pr. 13, Vilniuje, įrengimo meninės-architektūrinės idėjos varžytuvėse bus vertinami septyni pagal varžytuvių reikalavimus pateikti sumanymai.

Sumanymai nuo rugsėjo 14 d. rodomi Lietuvos architektų sąjungoje, pastato antrame aukšte (Kalvarijų g. 1, Vilnius). Parodą galima apžiūrėti darbo dienomis, nuo 9 iki 17 val., penktadienį – iki 16 val.

Rugsėjo 17 d., ketvirtadienį, 16 val. prie darbų parodoje vyks viešas sumanymų pristatymas, varžytuvėms pateiktus sumanymus pristatys architektas Darius Linartas ir skulptorius Jonas Gencevičius. Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautotyros pradininkas Lietuvos respublikoje Tadas Daugirdas (1852-1919) (1)

Tadas Daugirdas. 1906 metai | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Tadas Daugirdas į Lietuvos mokslo istoriją atėjo kitaip, negu dr. J. Basanavičius, Antanas Smetona ir net Vincas Kudirka. Jeigu šiuos tris drąsiai galima vadinti valstybininkais, tikrąja to žodžio prasme, tą jie ir padarė po ilgų mūsų tautos šimtmečių lenkų ir rusų okupacijoje, tai T. Daugirdą galima drąsiai vertinti, kaip mokslininką, paklojusį pamatus visam tautotyros mokslui, jo teorijai, praktikai ir metodologijai.

T. Daugirdas gimė Ariogalos bajorų šeimoje, pradinį išsilavinimą gavo namuose, kaip tuo metu bajorų šeimose buvo įprasta, Skaityti toliau

Pirmosios lietuviškos gimnazijos direktorė praskleidė 30 metų darbo užkulisius: papasakojo stebinančių istorijų (0)

Buvusi direktorė Danutė Bronė Puchovičienė ir Vilniaus Vytauto Didziojo gimnazija | VVDG nuotr.

1915 metais įkurtos pirmosios Vilniaus krašto lietuvių gimnazijos, kurios direktoriumi tuomet tapo Nepriklausomybės akto signataras Mykolas Biržiška, istorija sudėtinga. Vėtyta ir mėtyta mokykla ne kartą keitė ne tik savo pavadinimą, bet ir lokaciją, tačiau pritraukė ne vieną šaliai nusipelniusią asmenybę, tarp kurių – Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis, dr. Jonas Basanavičius, Jonas Vileišis ir kt. 2021-aisiais mokykla minės jau šimtą metų nuo tada, kai pirmą kartą buvo pavadinta Vilniaus Vytauto Didžiojo vardu. Apie vadovavimą gimnazijai, džiaugsmingus, o taip pat ir skaudžius ar net šokiruojančius įvykius 30 metų Lietuvos švietimo sistemos kontekste pasakoja šį pavasarį darbą baigusi Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Minėjome Prezidento Antano Smetonos 146-ąjį gimtadienį (15)

Antanas Smetona | V. Biloto asmeninio archyvo nuotr.

Šių metų rugpjūčio mėnesio 10 dieną, Kauno istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros kiemelyje vyko jau tradiciniu tapęs pirmojo Lietuvos Prezidento Antano Smetonos   gimimo metinių minėjimas. Šį kartą minėjome jo gimimo 146-ąsias metines. Minėjimą rengė visuomeninės organizacijos – Lietuvos sąjūdžio Kauno taryba kartu su LŠS V. Putvinskio-Pūtvio klubo Kauno skyriumi, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kauno filialu, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Kauno skyriumi, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga bei Nepriklausomybės gynėjų sąjunga. Prie minėjimo rengimo visiškai neprisidėjo turėjusi pirmučiausiai tokį minėjimą rengti miesto valdžia. Ir pačiame minėjime nebuvo nė vieno jos atstovų. Skaityti toliau

Patikėta atmintis: žmonės, daiktai ir jų istorijos (0)

Paroda „Patikėta atmintis: žmonės, daiktai ir jų istorijos“ | istorineprezidentura.lt nuotr.

Liepos 6-ąją penkioliktąjį gimtadienį švenčianti Istorinė Prezidentūra kviečia į išskirtinę parodą „Patikėta atmintis: žmonės, daiktai ir jų istorijos“, kurioje eksponuojamos vien tik dovanotos vertybės. Per 15 Istorinės Prezidentūros veikimo metų 110 žmonių ir organizacijų patikėjo muziejui daugiau kaip 2000 vertingų nuotraukų, istorinių artefaktų bei šeimos relikvijų. Prezidentūros donatorių, kurie vadinami „mažaisiais mecenatais“, ir dovanojamų eksponatų skaičius nuolat auga – kartu auga ir institucijos galimybės atkurti ir lankytojams perteikti dar tikresnį pristatomo istorinio laikotarpio paveikslą. Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Lietuviai – ne karių, bet partizanų tauta? (12)

Lietuvos kariai | „Ūkininko patarėjo“ nuotr.

Prieš 80 metų, 1940 m. birželio 15-ąją, kuri dabar yra atmintina Okupacijos ir genocido diena, prasidėjo sovietinė Lietuvos okupacija. Vieniems birželio 15-oji yra gėdos dėmė, aukštųjų politikų ir kariuomenės išglebimo diena, kitiems – istorinė neišvengiamybė, kuriai Lietuva negalėjo pasipriešinti. Kaip ir Latvija, Estija, Austrija, Čekoslovakija, kurias tarsi smaugliai triušius prarijo rusų bolševikai ir vokiečių nacionalsocialistai. Nors Lietuvai prieš akis buvo ir kitoks pavyzdys – prieš kelis mėnesius rusų agresiją atrėmusi nedidelė Skaityti toliau

Š. Valentinavičius. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius – lietuvių gramatikos specialistas? (21)

Šarūnas Valentinavičius | asmeninė nuotr.

Kaip gerai, kad yra išmanusis internetas. Tik jo dėka (tikiuosi, kad ir kiti internautai) turėjo išskirtinę progą praplėsti lietuvių gramatikos žinias, perskaitę 2020 m. gegužės mėn. 28 d. delfi.lt išspausdintą Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus straipsnį  „Tarp politikos ir gramatikos“. Jau pirmose rašinio eilutėse autorius tvirtina, kad „yra žinoma ir civilizacijų gramatika, kuri padeda suprasti civilizacijų vidines struktūras“. Po tokių žodžių puoliau į paieškas: kas gi ta iki šiol negirdėta, neregėta „civilizacijų gramatika“. Kiek leido interneto galimybės, peržiūrėjau visų garsių Lietuvos kalbininkų mokslinius straipsnius. Ir nuliūdau – anei vienas apie tokios gramatikos Skaityti toliau

A. Žemietis. Ar tikrai nereikia ginti lietuvių kalbos? (14)

„TALKA kalbai ir tautai“ | J. Česnavičiaus nuotr.

Baimė

Neseniai teko išklausyti radijo pokalbį, skirtą lietuvių kalbos būklei aptarti. Tai atrodė kaip politinio ir kultūrinio išsiblaivinimo pradžia. Iki šiol tos temos buvo paniškai bijoma. Džiugu, kad atsiranda žmonių, kurie nori ir išdrįsta apie tai viešai kalbėti. Bet vienas dalykas labai glumino: autoritetingi pokalbio dalyviai nenorėjo sutikti, kad jiems rūpi saugoti ir ginti gimtąją kalbą. Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Lietuvos Steigiamasis Seimas – Vasario 16-tosios Akto gairių subrandintas vaisius (2)

Iš kairės: sekretorius Naftalis Fridmanas, pirmasis sekretorius Ladas Natkevičius, pirmasis vicepirmininkas Jonas Staugaitis, Steigiamojo Seimo Pirmininkas, einantis Respublikos Prezidento pareigas Aleksandras Stulginskis, antrasis vicepirmininkas Justinas Staugaitis Kaunas, 1920 m., fotografas nenurodytas | Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Šiais metais per žiniasklaidos priemones vis dažniau girdime minint Lietuvos Steigiamąjį Seimą ir jo artėjantį šimto metų sukaktį. Tikriausiai mus ištikę virusų skersvėjai neleis mums, kaip daugelis gal tikėjosi, tinkamai minėti šios istorinės datos, nebus ir triukšmingo mums būdingo šurmulio minint panašias datas.

Gal jo ir nereikia. Svarbiausiai, kad mes šią datą, tą įvykį, įtvirtinusį 1918 metų Vasario šešioliktosios Aktu pažymėtą mūsų Valstybės prisikėlimą, gyvai pajustume savo širdyse. Skaityti toliau

V. Joneliūnas. Kai buvome „svainių respublika“ (0)

Tubelių šeima 1928 m. | A. Baltuškaitės archyvo nuotr.

Istorinėje prezidentūroje Kaune pristatyta čia dirbančios istorikės, humanitarinių mokslų daktarės Ingridos Jakubavičienės, knygų „Seserys. Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė“ ir „Duetas. Antanas ir Sofija Smetonos“ autorės, nauja knyga apie Juozo ir Jadvygos Tūbelių porą. Pristatyme su autore dalyvavo knygas recenzentės doc. dr. Dalia Bukelevičiūtė, prof. dr. Virginija Jurėnienė ir žurnalistė Raminta Jonykaitė.

Pasak knygos „Portretas. Juozas ir Jadvyga Tūbeliai“ autorės, ilgametis Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas, Skaityti toliau

Žvilgsnis į Juozo Tūbelio laikus (1)

Iš kairės knygos „Juozo Tūbelio laikai“ autorius Jonas Rudokas, leidėjas Valentinas Juraitis, J. Tūbelio giminaitė Elvyra Užkurėlytė-Baltinienė su savo anūke. Leidyklos „Žemės trauka“ archyvo nuotr.

Neseniai Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatytą Jono Rudoko knygą „Juozo Tūbelio laikai“ (išleido „Žemės trauka“) galima laikyti vieno žymiausių tarpukario Lietuvos valstybininkų nuveiktų darbų analize ir įvertinimu, išsamia studija apie jo politinę, ekonominę ir socialinę veiklą, jo neįkainojamą indėlį kuriant modernią nepriklausomą Lietuvą.

Ilgametis Vyriausybės vadovas

Juozas Tūbelis (1882–1939) – vienas ryškiausių pirmosios Lietuvos Skaityti toliau

V. Joneliūnas. Išskirtinė valstybinių apdovanojimų kolekcija vėl sugrįžo į Istorinę prezidentūrą (1)

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Numizmatikos skyriaus vadovas, humanitarinių mokslų daktaras Ignas Narbutas | R. Ropytės nuotr.

Dar Vasario 16-osios išvakarėse Istorinėje prezidentūroje Kaune atidaryta 1920–1940 metų Lietuvos Respublikos valstybinių apdovanojimų paroda „Atiduok, ką privalai“ (lot. Redde quod debes), pasakojanti apie pilietines vertybes, kuriomis grįstas kiekvienas valstybinis apdovanojimas. Kaip teigė prezidentas Valdas Adamkus, „Savo valstybei, jos istorijos tęstinumui kiekvienas pilietis įsipareigoja remdamasis savo nuostatomis, savuoju gyvenimo supratimu. Tačiau yra vertybių, kurios, nepaisant nei piliečių pažiūrų įvairovės, nei istorinių aplinkybių, vienija ir telkia visą pilietinę bendruomenę. Ilgainiui tokios vertybės tampa dvasiniu pamatu, ant kurio jau naujosios kartos renčia valstybės sienas“. Skaityti toliau

A. Smetonos brolio anūkė pristatė savo knygą „Pabėgimas iš Taljanų“ (video) (0)

Sigutė Smetonaitė-Petrauskenė | Alkas.lt ekrano nuotr.

Vasario 18 d. Signatarų namų salėje Sigutės Smetonaitė-Petrauskienė pristatė savo knygą „Pabėgimas iš Taljanų“.

Prisiminimų autorė – Sigutė Smetonaitė, Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos brolio Motiejaus anūkė. Bendrais bruožais nušvietusi savo šeimos gyvenimą tarpukario Lietuvoje, ji plačiai prisimena tremtinių būtį ir buitį Sibire, jos pačios ir kelių klasės draugų mėginimą pabėgti iš tremties į laisvą Vakarų pasaulį per Mongoliją, Kiniją ir kitas tolimas Rytų šalis, apie laimingą Skaityti toliau

Daugiau nei tūkstantis žmonių žygiavo kasmetinėse tautinio jaunimo eitynėse su deglais Vilniuje (video, nuotraukos) (3)

Eitynės su deglais Gedimino prospektu 2020 vasario 16 dieną | T.Baranausko nuotr.

Vasario 16 d., minint valstybės atkūrimo 102-ąsias metines, daugiau nei tūkstantis žmonių žygiavo kasmetinėse tautinio jaunimo eitynėse Vilniuje.

Eitynių dalyviai rinkosi prie Jono Basanavičiaus paminklo ir žygiavo iki diplomato bei karininko Kazio Škirpos alėjos, kurią pernai sostinės savivaldybė pervadino į Trispalvės alėją. Eitynių dalyvių rankose nešėsi deglus, vėliavas, plakatus su Kazio Škirpos bei Antano Smetonos atvaizdais, su įrašu : „Tauta savo didvyrius žino“, dainavo tautines dainas, skandavo „Lietuva, Lietuva“, „Škirpa, Noreika – Lietuvos didvyriai“ ir kt.

Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Mūsų namai – išsaugoti Vasario 16-osios idėjų kūrybine dvasia (5)

Zigmas Tamakauskas | Asmeninė nuotr.

Šiais metais Vasario 16-osios šventę švenčiame pavasarėjančios žiemos, tačiau kiek apsiniaukusio krapnojančio lietumi dangaus fone. Panašios dienos su tokiais pačiais vėjų gūsiais ir apsiniaukusiu dangumi buvo ir prieš šimtą dvejus metus vidudienį, pasirašant mūsų Valstybės atkūrimo dokumentą. Tačiau pasirašiusių šį dokumentinį Aktą žmonių širdys švytėjo didele šviesos viltimi. Švytėjo istorinio lūžio beprisikeliančios iš tamsos ir nelaisvės pančių Lietuvos Šviesos vizija. Tačiau realiai įžiebti šį Šviesos žiburį buvo nelengva. Reikėjo prikelti Lietuvą iš Skaityti toliau

O. Voverienė. Ar pavyks lietuviams susitelkti tautos žygiui? (8)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Didžiausia Lietuvos tragedija yra tai, kas iš pirmo žvilgsnio lyg ir nepastebima. Tai tautinės savimonės, krikščioniško tikėjimo, istorinės atminties, pilietiškumo susilpnėjimas, abejingumas esminiams tautinės valstybės reikmėms, visuotinis moralės nuosmukis.
Rašytojas Eugenijus Ignatavičius

„Metas telktis Tautos žygiui!“ Tokį iššūkį tautiečiams prieš metus paskelbė Lietuvių tautininkų sąjungos Tarybos narys Gintaras Songaila. Jis buvo tarsi į tvenkinį mestas akmuo: nuvilnijo, nubangavo, nuraibuliavo… Skaityti toliau

Vilniuje iškils paminklas Antanui Smetonai (11)

Prezidento Antano Smetonos paminklas Kaune | L.Milčiaus nuotr.

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis sudarė darbo grupę paminklo Vasario 16-osios Akto signatarui, Lietuvos Tarybos Pirmininkui, Lietuvos Valstybės Prezidentui Antanui Smetonai Vilniuje sukūrimo darbams organizuoti, kuriai vadovaus Deividas Matulionis – Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas.

„Manau, išties simboliška, jog šiemet, švęsdami Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-etį, imamės sostinėje tinkamai įamžinti istorijos raidai, o ypač lietuvybės puoselėjimui svarbią asmenybę. Juk būtent Jono Basanavičiaus, Antano Skaityti toliau

Prezidento A. Smetonos žūties metinės ir atminimo įamžinimas (0)

Prieš 76 metus, 1944 m. sausio 9 d., Klivlande, JAV, nuomojamame name kilus gaisrui žuvo Prezidentas Antanas Smetona. Jo palaikai ilsisi netoli Klivlendo esančiame Čardono Visų sielų kapinių mauzoliejuje Ohajo valstijoje, JAV.

Lietuva neteko centrinės XX amžiaus Lietuvos istorijos asmenybės. Tačiau svarbu svarstyti ne apie žūties aplinkybes, o apie Smetonos vaizdinį istoriniame pasakojime, jo paliktus gilius kultūrinius ir istorinius pėdsakus. Pastarųjų nesunku atrasti bemaž kiekviename Lietuvos mieste, nors 50 metų jie buvo trinami, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Atsiskyrusioji LKP: ar išmuš jos valanda? (13)

Kompartijos vadai šalia Lenino paminklo | A. Sniečkus, iskauskas.lt nuotr.

Artėjant Lietuvos komunistų partijos (LKP) atsiskyrimo nuo SSKP 30-mečiui, pasigirsta ir nuožmios kritikos šiai su „kagėbė“ glaudžiai susijusiai organizacijai, ir ilgesingų trelių, šlovinančių ją ir liejančių graudžias ašaras dėl jos išnykimo iš politinės arenos. Vienas garbus ekonomikos profesorius savo veidaknygės paskyroje sakosi išlenksiąs taurelę už numirėlę, bet kokiame nors rūsyje, nes skundžiasi, girdi, kad dabar LKP netoleruojama…

Akivaizdu, kad savo komunistinės praeities ilgisi tie, kas tuomet buvo „prie lovio“, Skaityti toliau

Seime vyks Lietuvos Prezidento A. Smetonos metams skirta diskusija (7)

Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona | Archyvinė nuotr.

Rugsėjo 18 d., trečiadienį, 12.30 val. Vilniuje, Seimo Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai) vyks apskritojo stalo diskusija „Atkurtos Lietuvos valstybės pradžia: valstybės institucijų kūrimasis 1918–1920 m.“

Šiuo renginiu bus paminėti Lietuvos Tarybos pirmininko, Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos metai, kuriuos Seimas yra paskelbęs 2017 m. gruodžio 7 d. priimtu nutarimu Nr. XIII-865 „Dėl 2019 metų paskelbimo Lietuvos Tarybos Pirmininko, Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos metais“.

Apskritojo stalo diskusijoje pranešimus skaitys istorikai ir politologai,

Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Su tėčiu pasėdėti jo suole (0)

Regina Jasukaitienė Prie Prezidento A.Smetonos stalo | asmen. nuotr.

Mokyklinėje nuotraukoje savo tėtį-mokinuką atpažinau iš … judesio – kairės rankos linkio, išlikusio visą gyvenimą. Įgimta detalė, gauta gimstant ir kurios niekas niekad taip pat nepakartos. Vaikystės nuotraukų tėtis neturėjo. Šeima gyveno neturtingai, Juodvisinės kaimas – pamiškėje, žemė nederlinga, iš visų pusių krūmynai kemsynai, o miškas – vieni alksniai.

Nuotraukoje Lėno pradžios mokyklos mokinukai basi, berniukai rudinukėmis apsivilkę. Susispietę prie pastato, dengto šiaudais – mokykla buvo prisiglaudusi pas ūkininką. Skaityti toliau

A. Liekis. Lietuvių elito vištakumas Tautos nepriklausomybės šviesoje (VIII) (3)

Algimantas Liekis (1943-2019) | Alkas.lt nuotr.

Toliau spausdiname, rugpjūčio 13 d. Anapilin iškeliavusio istoriko Algimanto Liekio (1943-2019), nebaigtus skelbti rašinius.

Tęsinys, 1 dalis čia, 2 dalis čia, 3 dalis čia, 4 dalis čia, 5 dalis čia, 6 dalis čia, 7 dalis čia.

LKP savo suvažiavime 1989 m. prieš šv. Kalėdas atsiskyrė nuo TSKP persitvarkydama į socialdemokratinio tipo partiją (tai buvo įmanoma padaryti ir tik Sąjūdžiui visokeriopai remiant), paskelbė rezoliuciją smerkiančią TSKP ir jos padarytus Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Ar Lietuva turi sostinę? (15)

Antanas Smetona | kaunas.lt nuotr.

Koks paikas klausimas, gal net prilygstantis provokacijai, nes prieštarauja Konstitucijos 17 str. Tačiau man jis kilo, minint pirmojo Lietuvos prezidento 145-ąsias gimimo metines.

Pasitikdamas šią datą Seimas 2019-uosius paskelbė Antano Smetonos metais. Praėjusį šeštadienį prezidento atminimas buvo pagerbtas Kauno istorinėje Prezidentūroje; šiųmetinių Smetoninių kulminacija – paminklo Antanui Smetonai atidengimas Užulėnio dvare, jubiliejinėse iškilmėse dalyvavo prezidentas Gitanas Nausėda. Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuvos Respublikos šimtmečio didieji: istorikas Algimantas Liekis (7)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Diena atrištom akim. Tauta iš kapo pakilus. Viešpatie, leisk jai atkimt. Tebūna jos žodžiai kilnūs.
Justinas Marcinkevičius, 1989.

Istorikas Algimantas Liekis, kurio visa kūrybinė rašytojo, mokslininko ir žurnalisto veikla yra persunkta rūpesčiu ir nerimu dėl mūsų Tautos ir jos valstybingumo likimo ir išlikimo globalizacijos cunamių pagairėje. Kaip tik šia tema jis parašė per 40 monografijų, sudarė per 60 knygų ir paskelbė viešojoje spaudoje daugiau negu 1500 straipsnių. Sunku net įsivaizduoti, kad vienas žmogus gali tiek nuveikti, savo nenuilstančia kūrybine veikla atlikti tokį žygdarbį. Tai dar kartą patvirtina, kad lietuvis gali. Skaityti toliau

Į Užulėnį atgabentas ir pastatytas paminklas pirmajam Lietuvos valstybės Prezidentui Antanui Smetonai (24)

Paminklas Antanui Smetonai | Dainiaus Vyto nuotr.

Rugpjūčio 8 d. merkiant lietui, į Užulėnį atgabentas ir ant pakylos pastatytas paminklas pirmajam Lietuvos valstybės Prezidentui Antanui Smetonai. Iškilmingos paminklo atidengimo iškilmės, kuriose dalyvaus ir devintasis Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, bus surengtos šį šeštadienį, rugpjūčio 10 dieną, 12 valandą.

Jau tapo tradicija, kad kiekvienais metais rugpjūčio mėnesį Ukmergės rajone yra rengiamos Smetoninės. Šiemet prezidento gimtinėje, Užulėnio kaime, buvo paminėtas 145-asis Antano Smetonos gimtadienis,

Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Amžinas nepriklausomybės ir demokratijos susikirtimo taškas (1)

Pagerbti partizanai ir kovotojai, žuvę už Lietuvos Laisvę | G. Masiulio nuotr.

Neįmanomybės istorija: nuo 1918 m. Vasario 16-osios iki 1990 m. Kovo 11-osios

Jeigu sąžinę suvokiame kaip žmoniškumo branduolį, asmenybės centrą, kurio negali sunaikinti jokios išorinės aplinkybės, sunku būtų rasti autentiškesnį pavyzdį, nei Simonos Veil (Simone Weil) (1909-1943), genialios moters, „pasaulietiškos šventosios“, abiejų totalitarizmų – komunizmo ir nacizmo – amžininkės, jų sukelto kruvino karo dalyvės, savo trumpu gyvenimu įrodžiusios: „Kad prisiliestum neįmanomo, reikia daryti kas įmanoma“. Nelyginant S. Veil lūpomis būtų prabilusi abiejų totalitarizmų trypiamos Europos sąžinė: „Jokia epocha Skaityti toliau

J. Jasaitis. Gitano Nausėdos laikas (II) (Komentarai įrašui J. Jasaitis. Gitano Nausėdos laikas (II) yra išjungti)

Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Pirma dalis čia.

Nors nuo pirmojo Lietuvos Prezidento Antano Smetonos laikų praėjo daug dešimtmečių, tačiau ir dabar galima išgirsti sakant: „Taip buvo tik Smetonos laikais“, arba lyg ir klausiant: „Ar gyvensime kaip prie Smetonos?“.

Visi supranta, kad ir tuo metu Lietuva nebuvo „rojus žemėje“ bet tie „Smetonos laikai“ iki šiol tebėra lyg ir geresnio trokštamo gyvenimo etalonas. O ir daugybė objektyvių duomenų primena, kad tokios emigracijos mastų tada nebuvo, litas buvo pasaulyje ne tik pripažįstama, bet ir gerbiama valiuta. Aukštųjų mokyklų dėstytojai, išvykę mokytis į geriausius centrinės arba Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ką A. Smetonos valdymas davė Lietuvai? (video) (9)

Algis Kasperavicius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiandien mes tęsime pokalbį apie vieną žymiausių Lietuvos istorijos veikėjų, prieškario Lietuvos prezidentą Antaną Smetoną, atsižvelgiant dar ir į tai, kad šie metai Seimo yra paskelbti Antano Smetonos atminimo metais.

Su mumis pokalbyje dalyvauja Vilniaus universiteto istorikas Algis Kasperavičius.

Praėjusioje laidoje mes aptarėme ankstyvąjį A. Smetonos veiklos etapą iki jo pirmojo išrinkimo prezidentu dar Lietuvos Taryboje. O susirinkus Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Birželio sukilimo aidas (21)

Kadras iš filmo Pavergtųjų sukilimas

Į šių metų Lietuvos šaulių sąjungos įkūrimo, į pirmojo Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos išrinkimo 100-mečio, į Lietuvių Chartos paskelbimo ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos pasirašytos 1949 m. vasario 16 dienos 70-mečio bei Lietuvos partizanų vado Jono Žemaičio – Vytauto 110-ties gimimo metinių minėjimų garsų aidą darniai įsikomponuoja ir 1941 metų Birželio 23-čiosios dienos – Tautos sukilimo aidas, jo 78 metų sukaktis.

Birželio sukilimas, jo žingsnių eiga – tai garbingas mūsų istorijos, mūsų kovų dėl laisvės puslapis, kurio negali užtemdyti jokie pakampių šešėliai. Pažvelkime į tuos pirmosios Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Antano Smetonos kelias į didžiąją politiką (video) (7)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiuos metus Seimas yra paskelbęs Lietuvos Tarybos Pirmininko, Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos metais (nemažai atmintinų datų šiemet yra paskelbta), todėl mes šioje laidoje pakalbėsime apie Antaną Smetoną.

Kalbamės su Vilniaus universiteto istoriku, mums jau gerai pažįstamu Algiu Kasperavičiumi.

Taigi, kas tas A. Smetona? Pradėkim nuo kilmės, nes seniau valdovai kildavo iš labai kilmingų giminių, šiuo atveju – ne taip. Skaityti toliau