Žymos archyvas: Antanas Gudelis

N. Balčiūnienė. Jubiliejinė Rasos šventė Verkių rūmų parke (nuotraukos) (2)

Nijolė Balčiūnienė | rengėjų nuotr.

Birželio 21 d., penktadienį, 19 val. jau dvidešimtą vidurvasarį, kai gamta ir žolynai kupėja, javai rasoja, Lietuvių etninės kultūros draugija kviečia švęsti pačią švenčiausią lietuvių kalendorinę šventę, trumpiausios nakties, Saulės grąžos šventę.

Birželio 21-oji astronominė vasaros pradžia, saulė įrieda į Vėžio žvaigždyną, tai ilgiausios metų dienos ir trumpiausios nakties metas. Skaityti toliau

Lietuvos Romuva šiuos metus paskyrė Krivio Jauniaus atminimui (nuotraukos) (0)

Krivis Jaunius Jorės šventėje atlieka romuvių įšventimo apeigą | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Krivio Jono Trinkūno-Jauniaus (1939-2014) gimimo 80 metį ir Kraštotyrininkų ramuvos 50-metį kovo pradžioje paminėjusi  Senojo baltų tikėjimo bendrija „Romuva“ 2019-uosius metus paskelbė Krivio Jauniaus metais.

„Šiais metais mūsų šventėse ir renginiuose bus minimas  Krivis Jaunius ir Jo nuveikti darbai Romuvai ir Lietuvai“, – sakė Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė.

Minėjime susirinkusiems pirmą kartą buvo parodytas 2011 m. prof. dr. Ainės Ramonaitės įrašytas vaizdo pokalbis su Jonu Trinkūnu. Renginyje dalyvavo ir prisiminimais apie Krivį Jaunių dalijosi jo

Skaityti toliau

Bus paminėtos Krivio Jono Trinkūno 80-osios metinės ir Kraštotyrininkų ramuvos 50-tmetis (nuotraukos) (1)

Jonas Trinkūnas | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Kovo 3 d. 16 val. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame kultūros centre (Barboros Radvilaitės g. 8) Vilniaus Romuva surengs etnokultūrinio sąjūdžio pradininko, Lietuvos Romuvos Krivio Jono Trinkūno (1939-2014) 80-ųjų gimimo metinių minėjimą. Šių metų vasario 28 d. J. Trinkūnui būtų sukakę 80 metų. Tuo pačiu bus paminėtos ir Kraštotyrininkų ramuvos 50-tosios metinės.

Minėjime pirmą kartą bus viešai parodytas 2011 m. įrašytas politologės Ainės Ramonaitės pokalbis su Jonu Trinkūnu. Skaityti toliau

Vilnius kviečia viso pasaulio architektus kurti Nacionalinę koncertų salę „Tautos namai“ (video) (9)

Antanas Gudelis (dešinėje) ir Albertas Sinkevičius | S.Žiūros nuotr.

Prasideda tarptautinis Nacionalinės koncertų salės architektūrinės idėjos konkursas. Architektai iš viso pasaulio kviečiami projektuoti būsimą vieną svarbiausių sostinės erdvių ir teikti savo pasiūlymus Vilniaus miesto savivaldybei.

Idėjų konkursas tęsis iki birželio, o 2021 metais prasidėtų kelis metus truksiančios pastato statybos. Planuojama, kad į pirmą koncertą vilniečiai ir miesto svečiai naujojoje salėje bus pakviesti jau 2023 m., kai švęsime Vilniaus 700 metų gimtadienį. Skaityti toliau

Seimas pritarė Tautos namų idėjai (5)

Vilnius_Tauro_kalnas,_wikipedija.org

Birželio 30 d. Seimas, pabrėždamas Lietuvos kultūrinių ir istorinių tradicijų tęstinumo svarbą Lietuvos visuomenės kultūrinei ir pilietinei raidai, pažymėdamas, kad su istorine Tautos namų idėja yra susiję Lietuvos naujojo valstybingumo ir lietuvių moderniosios kultūros kūrėjai, įvertindamas tai, kad Vilniuje, ant Pamėnkalnio (Tauro kalno) esantis žemės sklypas, kuris už 1911-1913 metais suaukotas lėšas buvo įsigytas statyti Tautos namams, yra laikytinas visos Tautos nuosavybe ir Lietuvos naujųjų laikų istorijos relikvija pritarė kultūros ministro ir Vilniaus miesto savivaldybės mero ketinimų protokolui dėl Nacionalinės koncertų salės paslaugų infrastruktūros sukūrimo Vilniuje ir jos įgyvendinimo plano 2017-2022 m. Skaityti toliau

R. Šarknickas. Dovana Lietuvai šimtmečio proga – Tautos namai (5)

Profsajungų rūmai ant Tauro kalno Vilniuje | wikimedia.org nuotr.

Lietuva. Vilnius. Naujamiesčio seniūnija ir joje esantis Pamėnkalnis arba kitaip – Tauro kalnas. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio kontekste ši vieta galimai turėtų įgauti ypatingą reikšmę, mat dar 1907 m. buvo iškelta idėja būtent čia statyti kultūros rūmus – Tautos namus. Idėjos iniciatorius, vienas iš Tautos tėvų, dr. Jonas Basanavičius, kartu su kitais Lietuvos visuomenės veikėjais, tokiais kaip M. K. Čiurlionis, Petras ir Jonas Vileišiai, Antanas Smetona, Juozas Tumas-Vaižgantas, Kazys Grinius ir kt., už žmonių suaukotus pinigus ant Tauro kalno 1911–1913 m. įgijo žemės sklypą, kuriame numatė vystyti šį projektą.

Kad ir kaip būtų gaila, tačiau Tauta vis dar neturi savo namų Vilniuje. 1964-aisiais istorinėje vietoje vietoj Tautos namų buvo pastatyti Profsąjungų rūmai, Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Kernavės Rasos šventės ugnys davė pradžią mūsų prigimtinio tikėjimo atkūrimui (audio, video) (2)

Rasos šventė | V. Daraškevičiaus nuotr.

Lygiai prieš 50 metų 1967 m. ant Kernavės piliakalnių buvo atkurta Rasos šventė. 1967 ir 1968 m. sovietinės priespaudos metais Rasos šventes čia surengė 1967 m. Vilniuje įsikūrusi Indijos bičiulių draugija, kuriai priklausė dalis Vilniaus universiteto filologijos profesorių ir studentų: Ričardas Mironas, Antans Poška, Antanas Danielius, Romualdas Kolonaitis, Antanas Gudelis, Jonas Trinkūnas ir kiti. 1967-ieji laikomi ir žinomo Vilniaus kraštotyrininkų Ramuvos klubo gimimo metais, nors jis įteisintas buvo tiktai 1969 m.

Platų etnokultūrinį judėjimą pradėjusi Ramuva siekė atkurti senuosius tautos papročius Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Indijos dvasia padėjo atkurti Rasos šventės ugnis aukuruose ir mūsų širdyse (2)

Rasos šventė Kernavėje | Archyvinė nuotr.

Šiemet sukanka 50 metų nuo to laiko kai Kernavėje buvo atgaivinta Rasos šventė. Pirmąsias Rasos šventes čia surengė 1967 m. Vilniuje įsikūrusi Indijos bičiulių draugija, kuriai priklausė dalis Vilniaus universiteto filologijos profesorių ir studentų. Ta proga Skelbiame vieno iš Indijos bičiulių draugijos steigėjų filosofo, literatūrologo, Vydūno kūrybos tyrinėtojo bei skleidėjo prof. Vaclovo (Vacio) Bagdonavičiaus atsiminimų rašinį.

Prieš 50 metų, 1967 m. pradžioje, keletas bendraminčių jaunuolių susibūrė į pradžią ramuvietiškam judėjimui davusį Indijos bičiulių būrelį. Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Alyvų žydėjimo šventė Žiemos gatvėje (nuotraukos) (0)

Alyvų žydėjimo šventė | P. Šimkavičiaus nuotr.

Tas svaiginantis alyvų kvapas daugelį nuskraidina į mielus vaikystės ir jaunystės laikus, atminties požemiuose atgaivina pirmą kartą paragauto alyvų nektaro skonį, suvalgytą penkialapį žiedelį – lauktos šilumos, jausmų atgimimo ir meilės simbolį. Labai šiltai apie Alyvų žydėjimo šventę rašė jos organizatoriai Vitalija ir Vitalius Stepuliai: „Kai buvusiame Vilniaus priemiesčio rajone, Lyglaukiuose, pražysta alyvų savašynas, atgyja vaikystės prisiminimai apie tą svaiginantį žiedų potvynį ir kyla noras dalintis tuo su draugais. Alyvų žydėjimo šventes puošia draugų, dailininkų, rašytojų, alpinistų, poezijos ir ąžuolų mylėtojų dvasios turtai“. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Romualdas Ozolas ir visuomeniniai kultūriniai judėjimai (9)

Romualdas Ozolas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Pranešimas, skaitytas gegužės 8 d. Lietuvos mokslų akademijoje vykusioje konferencijoje Romualdui Ozolui atminti.

Romualdo Ozolo kelias į didžiąją politiką ėjo per kultūrinę veiklą, per visuomeninius kultūrinius judėjimus, iš kurių faktiškai ir susikūrė Nepriklausomybės nešėjas Sąjūdis. Daugelis į Sąjūdį įsitraukusių, netgi elitine jo dalimi tapusių žmonių, nors ir būdami visuomeniškai kiek aktyvesni tuo, kad drąsiau išreikšdavo savo kritinį nusiteikimą buvusios santvarkos atžvilgiu, anksčiau nebuvo tiesiogiai dalyvavę kokiame organizuotame visuomeniniame veikime. Tačiau nemaža sąjūdininkų dalis turėjo vienokią ar kitokią nekonjunktūrinės visuomeninės veiklos, Skaityti toliau

Vasario 16-oji sostinėje: nuo 16 laužų Gedimino prospekte iki minėjimo ant Tauro kalno (0)

zenekos nuotr.

Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga mieste vyks nemokami koncertai bei Gedimino prospekte bus įžiebta 16 laužų, kurie degs nuo Katedros aikštės iki V.Kudirkos paminklo.

Ant Tauro kalno vasario 15 d. įvyks Bendruomenės sueiga, kur minint Vasario 16-ąją ir visuomenės veikėjo, poeto ir dramaturgo J.Marcinkevičiaus mirties metines, „Tautišką giesmę“ giedos folkloro ansamblis „Ratilio“ ir bus skaitomos J.Marcinkevičiaus eilės. Sveikinimo kalbas sakys Vilniaus meras Artūras Zuokas , „Tautos namų santara“ tarybos pirmininkas Antanas Gudelis. Skaityti toliau

Tautos namų idėja – Tulpių rūmai (0)

Tautos namų atminimo akmens atidengimo iškilmės ant Pamėnkalnio: iš dešinės – poetas Justinas Marcinkevičius, Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas ir „Tautos namų santaros“ pirmininkas Antanas Gudelis | „Mokslo Lietuva“ nuotr.

Neseniai gerai žinomo literato ir visuomenininko Antano Gudelio iniciatyva vėl buvo primintas senokas, dar trečiojo dešimtmečio pradžioje kilęs sumanymas įsteigti Tautos namus. Pabandykime prisiminti tuos senus, gerus, nostalgiškus laikus.

Jau pirmaisiais lietuviškos spaudos atgavimo, o kartu ir tautinės kultūros atgimimo metais kilusi idėja – per Tautos namus sujungti etniškumą, tautiškumą su valstybingumu – vis buvo bandoma įgyvendinti prieš Pirmąjį pasaulinį karą; pirmaisiais Nepriklausomybės metais; trečiojo dešimtmečio pradžioje; taip pat ketvirtojo dešimtmečio pradžioje ir pabaigoje. Skaityti toliau