Žymos archyvas: Antanas Bernatonis

Kūrybinės biografijos: iš Antano Bernatonio prisiminimų (X) (0)

Antanas Bernatonis | Asmeninė nuotrauka

PRIEŠISTORIJA

Į 1960 m. įkurtą Lietuvos veterinarijos mokslinio tyrimo institutą (LVMTI), vadovaujamą Marijono Babensko, greitai suplūdo daug jaunų žmonių. Be mokslo darbuotojų, daugiausia įvairiais metais baigusių Lietuvos veterinarijos akademiją (LVA), čia buvo reikalingi ir laborantai, administracijos darbuotojai, vairuotojai, o prie instituto įkurtame eksperimentiniame ūkyje (EŪ) –  ir žemės ūkio specialistai. Instituto direktorius M. Babenskas stengėsi visokeriopai integruotis į Kaišiadorių rajono gyvenimą, skatino meno Skaityti toliau

Kūrybinės biografijos: iš Antano Bernatonio prisiminimų (IX) (0)

Antanas Bernatonis | Asmeninė nuotrauka

KAZACHSTANAS, 1958 m.

Liepos pradžioje išvažiavome. Prieš tai dar parvažiavau į Platelius. Mamutė nupirko kažkokios tvirtos medžiagos, o pas Budrienę gyvenusi iš Sibiro grįžusi Lotužienė Justina pasiuvo darbines kelnes.

– Šitas ilgai nešiosi, – tarė siuvėja, atiduodama pasiūtas juodas kelnes – rusai šią medžiagą vadino čiortokoža (velnio oda). Ji labai stipri. Ir tikrai – visus tuos tris mėnesius (liepą, rugpjūtį, rugsėjį) kasdien nešiojau prie darbų, atlaikė. Skaityti toliau

Kūrybinės biografijos: Iš Antano Bernatonio prisiminimų (VIII) (0)

Antanas Bernatonis | Asmeninė nuotrauka

Salantų vidurinė mokykla, 1952-1954 m.

Buvo gražus rugpjūtis. Ypač jo pabaiga. Saulėtos ramios dienos. Ežere jau plaukiojo du burlaiviai – švertbotai „Kastytis“ ir „Jūratė“. Jais plaukiodavo Platelių provizorius Stasys Žukauskas, atvažiuodavo Alsėdžių vaistininkas Leipus arba mokytojas P. Sadauskas. Prie ežero išdygo pirmasis būsimo jachtklubo pastatas – lentinė daržinėlė, kur buvo laikomos burės ir kitokie reikmenys. Sadauskas labiausiai stengdavosi, kad buriuoti išmoktų vaikai ir tam negailėjo laiko. Ne tik Skaityti toliau

Kūrybinės biografijos: iš Antano Bernatonio prisiminimų (VII) (0)

Antanas Bernatonis | Asmeninė nuotrauka

MANO MOKSLAI

Platelių pradžios mokykla

Į mokyklą mane nuvedė dar vokiečių laikais, kai Mamutė dar ten dirbo. Turbūt apie 1943 metus. Mažai ką ir atsimenu iš to laiko. Mokykla buvo Salantų gatvėje, medinė, dviejų aukštų, nudažyta geltona spalva. Buvo erdvus kiemas, apsodintas geltonųjų akacijų gyvatvore. Už mokyklos buvo dar ūkinis pastatas ir lauko tualetas. Į tą mokyklą ėjau pavasarį – turbūt tai buvo paruošiamoji grupė, nes tikrieji mokiniai buvo vadinami pirmaskyriais, antraskyriais Skaityti toliau

Kūrybinės biografijos: Iš Antano Bernatonio prisiminimų (VI) (0)

Antanas Bernatonis | Asmeninė nuotrauka

MŪSŲ ŽIEMOS

Žiemos Plateliuose visai kitokios negu kitur Lietuvoje. Čia jos prasideda anksčiau ir baigiasi vėliau. Be to, čia visada sniego būna žymiai daugiau.

Mūsų žiema prasidėdavo pašalu ir gruodu. Užšaldavo balos ir balutės, mažesnės – baltu traškiu ledu, vadinamuoju sausledžiu, kuris lengvai lūždavo, o balutėje vandens nebūdavo. Žemę ir purvynus sukaustydavo gruodas. Skaityti toliau

Kūrybinės biografijos: iš Antano Bernatonio prisiminimų (V) (0)

Antanas Bernatonis | Asmeninė nuotrauka

MŪSŲ PAVASARIAI

Į Platelius pavasaris ateina vėliau negu kitur, o pas mus – dar vėliau, nes ežeras šiek tiek stabdo. Ir vis tiek ilgėjančios dienos ir aukštyn kylanti saulė nenumaldomai kviečia pavasarį. Daugėja giedrų saulėtų dienų. Pradeda tirpti sniegas labiausiai į pietus atsigręžusių kalvų šlaituose. Ir pas mus pirmiausia nuo sniego išsivaduodavo daubos šlaitas, atsigręžęs į pietus, kur Tėtukas svajojo įrengti vynuogyną. Kita vieta, kur pirmiausia nutirpdavo sniegas – prie namo pietų pusės. Per keletą metrų nuo namo visada Skaityti toliau

Kūrybinės biografijos: iš Antano Bernatonio prisiminimų (IV) (0)

Antanas Bernatonis | Asmeninė nuotrauka

MŪSŲ GYVULĖLIAI

Mūsų sodyba buvo kuriama ant pliko lauko. Pirmiausia statė namą, o jo nebaigus, pastatė ir daržinę – ant kalno priešais namą, kokių 50 metrų atstumu. Tvarto nespėjo pastatyti, todėl mūsų gyvulėliai žiemodavo daržinėje. Nebuvo jiems šilta lentiniame plyšiuotame pastate. Sutilpo čia ir šienas, ir javai, ir gyvulėliai. Ketvirtadalį daržinės užimdavo šienas, dar du ketvirtadalius prikraudavome javų: rugių, kviečių, avižų. Daržinė buvo gana aukšta, todėl pakankamai talpi. Čia sutilpdavo visi javai ir ketvirtadalis Skaityti toliau

Kūrybinės biografijos: iš Antano Bernatonio prisiminimų (III) (0)

MŪSŲ ŽEMĖ

Mūsų žemė, kurią Tėtukas nupirko iš Platelių dvaro savininko grafo Liudviko Šazelio, buvo ant Platelių ežero kranto prie Šeirės miško apie 1 km atstumu nuo Platelių miestelio. Nebuvo derlinga mūsų žemė: molinga, vietomis užmirkus, poroje vietų – šioks toks smėliukas. Nedaug ir tos žemės buvo – 12 ha, bet maitintis iš jos buvo galima, o be to – labai gražioje vietoje, prie pat ežero. Nežinau, ar grafo laikais ši žemė buvo dirbama, ar tik ganoma ir šienaujama. Tėvai turbūt nė negalvojo čia ūkininkauti ar bent gyventi iš ūkininkavimo. Svarbiausia turbūt buvo turėti savo žemės, savo namą, savo sodą. Tada Skaityti toliau

Kūrybinės biografijos: iš Antano Bernatonio prisiminimų (II) (0)

Antanas Bernatonis | Asmeninė nuotrauka

MANO TĖVAI

Buvau Tėtuko mylimiausias vaikas. Taip man sakydavo kiti – Mamutė, mano sesuo Dangutė, broliai Algis, Kastytis. Gal taip ir buvo, bet  ar didesnio dėmesio, ar ko nors išskirtinesnio nejaučiau. Nebent, kad, važiuodamas į kaimus matuoti žemių, mane dažniau pasiimdavo. Buvau ramus, tylus, net, sakyčiau, drovus, nelįsdavau į akis, gal todėl ir imdavo mane, nes tikrai jo darbui netrukdydavau. Rašau tai todėl, kad man, kaip mylimiausiam vaikui, Skaityti toliau

Kūrybinės biografijos: iš Antano Bernatonio prisiminimų (I) (0)

Antanas Bernatonis | Asmeninė nuotrauka

Šiuo metu, po ligos, „Verpetos“ folkloro ansamblio įkūrėjui ir ilgamečiam vadovui Antanui Bernatoniui būtų nelengva priiminėti žurnalistus ir atsakinėti į jų klausimus, bet visa laimė – Jis yra parašęs išsamius prisiminimus, kurie, tikriausiai, bus atspausdinti atskira knyga. „Saulės arkliukų“ redakcijai pasidomėjus ir paprašius, A. Bernatonio sūnus Aidas atsiuntė pluoštą šių prisiminimų. Prisiminimai apima didžiulį kontekstą – kiek pats A. Bernatonis surinko archyvuose žinių apie savo giminę ir apylinkes, kiek pats prisimena nuo anksčiausių laikų, kiek mamos Skaityti toliau

Folkloro mylėtojai patirtį ir žinias dovanos „Etno Aš“ projekte (0)

 „Etno Aš“

Spalio 11 d. Vilniaus mokytojų namuose nuo 10:00 iki 22:00 val. vyks kūrybinės dirbtuvės „Etno Aš“.

Kirtimų kultūros centras jau antrus metus iš eilės organizuoja kūrybines dirbtuves „Etno Aš“ bei kviečia visus neabejingus lietuvių folklorui apsilankyti renginyje. Šio projektu siekiama supažindinti mūsų visuomenę, o ypač jaunąją kartą, su lietuvių liaudies lobynu bei mažinti regionų asimiliavimą.

Pasak kūrybinių dirbtuvių „Etno Aš“ sumanytojos Rūtos Stonkienės, dauguma žmonių gan dažnai girdi ar vartoja terminą folkloras, tačiau tik retas iš esmės suprantą tikrąją sąvokos reikšmę. Skaityti toliau

Maironio lietuvių literatūros muziejuje bus pristatyti Sibiro tremtinių vaikų atsiminimai (1)

Rugpjūčio 1 d., 17 val., Maironio lietuvių literatūros muziejuje, Kaune  bus pristatytos Lietuvos vaikų tremtinių atsiminimų knygos „Sibiro vaikai“ ir „Children of Siberia“.

Renginyje dalyvaus knygos sudarytojai Irena Kurtinaitytė ir Vidmantas Zavadskis bei knygos vertėja į anglų kalbą dr. Živilė Gimbutaitė.

Taip pat dalyvaus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Birutė Burauskaitė, dr. Anelė Butkuvienė, Seimo narys, tremtinys, profesorius Arimantas Dumčius, Skaityti toliau

Tautos idealų šviesoje – Lietuvos partizanų atminimas (0)

Minėjimo akimirka. Antras iš kairės – Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, toliau – Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Arvydas Pocius, Krašto apsaugos ministrė, parlamentarė Rasa Juknevičienė, parlamentarė, partizanų A. ir B. Ramanauskų dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė

„Iš istorijos žinome, kad kova ne visada laimima, nors ir kovojama už teisų reikalą. Taip šį kartą atsitiko ir su ginkluotaja Lietuvos partizanų jėga. Tauriausieji Lietuvos sūnūs ir dukros žuvo vienas po kito kovodami su nepalyginamai gausesniu priešu, bet jam nepasidavė. <…> Mes tiek metų laikėmės kovoje tik jos sveikojo kamieno dvasiškai ir medžiagiškai remiami. Mes gyvenome ir kovojome vadovaudamiesi visos tautos kilniais idealais. Tie idealai nežuvo ir tautoje tebėra gyvi.“ – prieš daugiau kaip penkiasdešimt metų savo atsiminimuose rašė Lietuvos partizanų vadas, Lietuvos laisvės Kovos sąjūdžio (LLKS) gynybos pajėgų vadas, LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signataras, Vyčio kryžiaus II ir I laipsnių ordinų kavalierius generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Skaityti toliau

Rytoj „Kupolė“ pristatys linksmų partizaniškų dainų albumą (audio) (2)

„Kupolė“, Ežerėlio Jūratės nuotr.Rytoj, kovo 31 d. 17:30 val., Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje Kaune (Radastų g. 2) folkloro ansamblis „Kupolė“ pristatys savo naują, tik šiemet išleistą CD plokštelę.

Tai antroji folkloro ansamblio „Kupolė“ Lietuvos partizanų dainų plokštelė. Joje – lietuvių sodžiuose gyvai dainuotos, ansamblio tautosakos žygiuose paliudytos pašaipios 1944–1954 metų karo atminties dainos.

Nežmoniškos išgyvenimo sąlygos, nuolatiniai pavojai, bendražygių žūtys ir išdavystės nepalaužė pasipriešinimo dvasios. Skaityti toliau