Žymos archyvas: aneksija

Č. Iškauskas. Dvi avantiūros: Krymo aneksija ir Klaipėdos prijungimas (4)

Krymas | Penki.lt nuotr.

Prieš ketverius metus Rusija aneksavo Krymą. 2014 m. vasario 27 d. „žalieji žmogeliukai“ įžengė į pusiasalį. Kovo 18 d. aneksija buvo baigta. Bet Rusijos prezidentas V. Putinas Krymo pusiasalio aneksijos klausimą iškėlė savaite anksčiau – per pasitarimą siaurame rate, vykusį prieš ketverius metus, naktį iš vasario 22-osios į 23-ąją, neseniai pareiškė buvęs Valstybės Dūmos deputatas Ilja Ponomariovas. Prezidentas buvo susijaudinęs ir įsiutęs: prieš tai, 22-ąją, vos nepateko į sraigtasparnio avariją Sočyje, kurą jis laikė užsienio specialiųjų tarnybų įvykdytu pasikėsinimu.

V. Putinas aiškiai skubėjo. Jo nuotaika buvo prasta. Tą pačią dieną iš Kijevo pabėgo Skaityti toliau

R. Alaunis. Suvalkų krašto ir rytų Lietuvos etninių žemių aneksijos: kur dingo 22,800 kv. km. Lietuvos etninių žemių? (65)

Lietuvos-teritorijos-turincios-priklausyti-Lietuvai

Jei pažiūrėsime į žemėlapį, pamatysime, kad prieš šimtą metų 1918 vasario 16-ą paskelbus Lietuvos valstybingumo atstatymą, po Lietuvos-Sovietų Rusijos taikos sutarties pasirašymo 1920 metais ir net iki Antrojo Pasaulinio karo pradžios 1940 metais Lietuvos valstybės teritorija buvo kur kas didesnė, nei šiandieninė Lietuvos teritorija. Carinės Rusijos laikais Lietuvos Kauno, Vilniaus, Suvalkų, Gardino ir Kuršo gubernijos buvo istorinės Lietuvos teritorijos administraciniai vienetai. Taigi, kur dingo dalis Lietuvos valstybės teritorijos?

Lietuvos valstybės sienų klausimais yra parašyta ne viena knyga ir ne vienas straipsnis. Skaityti toliau

A. Liekis. J. Pilsudskis – Lietuvos daigas subrendęs jai piktžole (43)

Stalinas, Pilsudskis, Hitleris | Alkas.lt koliažas

Gruodžio 5 d., prieš 150 metų Švenčionių rajono Zalavo kaime sulenkėjusio lietuvių šlėktų Pilsusdskių šeimoje gimė ketvirtas vaikas (iš dvylikos) lietuvių vadintas Juozelis (Juzefas), būsimas Lenkijos viršininkas, diktatorius, maršalas ir Lietuvos rytų pavergėjas. Bet ir šiandieną daugelio lenkų ir sulenkėjusių davatkų bei šovinistų dievinamas, tarp kurių nemažai ir linkusių melstis prie lietuviško akmens su įbetonuota jame to lenkų maršalo širdimi Vilniuje, prie Rasų kapinių vartų. Daugeliui tas garbinimas atrodo Skaityti toliau

K. Šeraitė. Devyneri slenkančios okupacijos metai (10)

Kamilė Šeraite | Propatria.lt nuotr.

Prieš devynerius metus, 2008 m. rugpjūčio 7–8 d. naktį, Pietų Osetijoje prasidėjo karinis konfliktas, kuris tapo nesibaigiančiu Rusijos karu prieš Gruziją. Konfliktas prasidėjo tarp prorusiškos Pietų Osetijos milicijos ir Gruzijos kariuomenės, kuri siekė didesnės kontrolės regione. Kitą dieną į konfliktą įsitraukė nuo 1992 m. Pietų Osetijoje ir Abchazijoje Rusijos dislokuotos vadinamosios taikdarių pajėgos bei iš Šiaurės Kaukazo atskubėjusi ginti „savo piliečių“ Rusijos kariuomenė. Konflikto metu Rusijos pajėgos puolė gruzinus tiek Pietų Osetijoje, tiek Abchazijoje – po penkių dienų Gruzijos Skaityti toliau

Seime – knygos „Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija“ pristatymas (0)

knyga.okupuotalietuvaGruodžio 16 d., trečiadienį, 16 val. Seimo Europos informacijos biure (Seimo III rūmai) vyks Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro naujo leidinio „Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija“ („Lithuania in 1940-1991: the History of Occupied Lithuania“) pristatymas. Knygos redaktorius – Seimo narys Arvydas Anušauskas.

Renginyje autoriai pristatys į anglų kalbą išverstą knygą, diskutuos ir atsakys į svečių klausimus. Pristatyme kviečiami dalyvauti leidėjai, vertėjai, Skaityti toliau

A. Praninskas. Ar Rusija bandys susigrąžinti Baltijos šalis? (26)

scanpix.ee nuotr.

Tai klausimas, į kurį atsakymą turbūt žino tik vienas žmogus. Būtent tai ir kelia didžiausią pavojų.

Sukrėstų visą pasaulį

Kai Rusija aneksavo Krymą ir destabilizavo padėtį Ukrainos rytinėje dalyje, karinė konfrontacija tarp Maskvos ir Vakarų dėl Baltijos šalių tapo visai įmanoma, rašo britų dienraštis „The Financial Times“. Kokiomis aplinkybėmis ji gali prasidėti? Kaip galėtų plėtotis toks konfliktas, ir ko būtų galima laukti tokiam karui pasibaigus? – svarstoma dienraščio paskelbtame nepriklausomo tyrimų centro Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Baltijos šalys: daugiau nesutarimų, negu bendrumo ženklų (16)

delfi.lt nuotr.

Yra šventų dalykų, kurių dergti neleidžia sąžinė, pilietiškumas ir paprasčiausias padorumas. Tačiau Baltijos kelias, kurio 25-metį neseniai džiugiai ir su nostalgija pažymėjome, kai kam kelia šleikštulį, ir, kaip metinių išvakarėse rašė vienas restoranų patiekalais permaitintas kolega, tą unikalų Baltijos vienybės pasireiškimą laikas pamiršti. „Nors ir nežmoniškai, kad tik kitoniškai“, – apie tokius orakulus sako garsi patarlė.

Atvirkščiai: Baltijos kelio idėją, kaip ir jo himną „Bunda jau Baltija“, reikia nuolat stimuliuoti, nes to reikalauja naujas laikmetis, išauginęs seniai tūnojusią Skaityti toliau

V. Vilimas, E. Drungytė. Mafijos dėsniai aneksuojant Lietuvą (12)

referendumas-del-zemesArtėja gegužės pirmoji. Nuo šios datos įsigalios Konstitucijos 47 str. pataisos dėl žemės pardavimo užsieniečiams.  Šį pardavimą  turės reglamentuoti Konstitucinis įstatymas.

Konstitucinio įstatymo  pakeitimo nauja redakcija priimta 2003 m. kovo 20 d. Šio įstatymo 12 straipsnyje numatyta sudaryti nuolatinę Seimo komisiją, kurios įgaliojimus nustato Seimas, o komisija prižiūri įstatymo įgyvendinimą. Pats įstatymas turi pradėti veikti nuo š. m. gegužės 1 dienos. Atrodo viskas logiška ir normalu. Priimamas Konstitucinis įstatymas, kuriame sudėti visi saugikliai, su juo supažindinama visuomenė – vyksta civilizuotas žemės pardavimas kaip ir visoje Vakarų Europoje. Skaityti toliau

Okupantai Kryme bando užgrobti Ukrainos karines bazes. Yra žuvusiųjų (4)

RadioSvoboda.org nuotr.

Kovo 18 d. Rusijai galutinai įtvirtinus Krymo aneksiją, okupaciniai šios šalies daliniai pradėjo karinius veiksmus Simferopolyje – atakavo čia įsikūrusią Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bazę –13-tą  fotogranmetrinį centrą. Ukrainos gynybos ministerija paskelbė, kad atakos metu vienas Ukrainos karys buvo nušautas tiesioginiu šūviu į širdies sritį, o kiti du buvo sužeisti, vienas šūviais, kitas smūgiuojant lazdomis, armatūra ar kitais daiktais.

Užpuolikai buvo apsirengę Rusijos kariškių uniformomis be skiriamųjų ženklų ir ginkluoti automatais bei snaiperių šautuvais. Skaityti toliau

Vakarams stebint Putinas jau aneksavo Krymą (video) (5)

Stopkadras

Kovo 18 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nepaisydamas vadinamųjų JAV ir ES „sankcijų“  davė nurodymą pritarti Rusijos ir Krymo susitarimo dėl šio Ukrainos regiono priėmimo į Rusijos Federacijos sudėtį projektui.

Be to, V.Putinas įsakė kovo 18 d. 15 val. (13 val. Lietuvos laiku) sukviesti Rusijos valdžios organų atstovus, kad išklausytų jo kalbos skirtos Krymo „priėmimui“ į Rusijos  Federacijos sudėtį. Skaityti toliau

M.M. Kolionko. Ar įmanoma Lenkijos sienų revizija? (video) (135)

Mariušas Maksas Kolionko | wikipedia.org nuotr.

Oficialių Lenkijos politikų tikinimai esą „kresų“ (liet. „pakraščių“; taip lenkai vadina prieš II pasaulinį karą valdytas teritorijas Lietuvoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje; beje, į šią sąvoką patenka ir Lietuvos sostinė Vilnius) nostalgija gyvena ir jos idėjas kursto vien kadaise ten gyvenę žmonės ar jų palikuonys, yra tik tuščios nepagrįstos kalbos, skirtos nebent naiviam „strateginiam partneriui“ užliūliuoti.

Priešingai, nei teigia Lenkijos politikai, „kresų“ idėją gaivina ne tik gausa įvairiausių lenkų patriotinių organizacijų, bet ir pati Lenkijos užsienio reikalų ministerija. Iš biudžeto finansuojamas Lenkijos TV kanalas Skaityti toliau

J.A. Patriubavičius, J. Šadys. Žūti savo žemėje geriausia (17)

Partizanai | Archyvinė nuotr.

Perkeltine prasme, žinoma, neverk, Argentina. Nepriklausomos Lietuvos saugumo generolas Jurgis Jurgelis įsiveržė į publicistiką ir kartu su dar vienu generolu neduoda ramybės oficialiai pripažintiems Lietuvos laisvės kovotojams – pokario partizanams. Publicistas ir generolas siekia perrašyti Lietuvos istorija, kad galėtų valdyti ateitį. Kaip žinoma, dabar Lietuvoje dominuoja buvusi komunistinė nomenklatūra, vyksta kartų kaita, dominavimo estafetė perduodama vaikams ir anūkams, dėl to generolas prieš Naujuosius metus uždavė Lietuvai klusimą, kas geriau: būti nužudytam stribo ar partizano. Pagal užmanymą ar užduotį buvusiems stribams prijaučiantis elektoratas turi choru teisingai atsakyti, susivienyti ir balsuoti už savuosius. Skaityti toliau