Žymos archyvas: Anatolijus Lapinskas

A. Lapinskas. „Snoras“: vilkai prieš ėriukus (7)

Anatolijus Lapinskas | asmeninė nuotr.

Desperatiškos „Snoro“ obligacijų pirkėjų pastangos atgauti investuotus pinigus atsispindi vis dar vykstančiuose teismo procesuose, kurių aprašymai patenka ir į internetą. Galima sakyti, kad tai pakankamai įdomi lektūra, tiesiog kaip kriminalinis skaitalas. Su tuo tik skirtumu, kad veikėjai, nors ir neįvardinti, yra gyvi žmonės.

Jei trumpiau ir vaizdžiau, tai „Snoro“, dabar jau valstybinio banko gynėjai kaip vilkai nė per centimetrą neužleidžia savo pozicijų, gindami neva valstybės garbę. Jų pozicija nekintama: obligacijų pirkėjai – tai kvaili ėriukai, anot pasakėčios, kalti vien tuo, Skaityti toliau

A. Lapinskas. J.Giedroyco premijos laimėtojas siūlo kelią į santarvę (10)

Anatolijus Lapinskas | asmeninė nuotr.

Lietuvos intelektualų įsteigtas „Jerzy Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumas“  už J. Giedroyco tradicijų puoselėjimą Lietuvos ir Lenkijos santykiuose 2016 metais apdovanojo buvusį Lenkijos ambasadorių Vilniuje Janą Vidackį (Jan Wdacki). Taip pat apdovanota ilgametė Lenkijos instituto Vilniuje direktorė Malgožata Kasner (Malgorzata Kasner) ir Radvilos Juodojo palikuonis Motiejus Radzivilas (Maciej Radziwill), prisidėjęs prie Lietuvos ir Lenkijos ryšių stiprinimo.

Kodėl J.Vidackis? Matyt, dėl to, apie ką dar 2012 metais rašiau straipsnyje „J. Vidackio mintys – kelias į santarvę“. Jame teigiau, kad jis „vienas iš nedaugelio žinomų Lenkijos Skaityti toliau

A. Lapinskas. Ar lenkai gintų Lietuvą? (7)

Anatolijus Lapinskas | asmeninė nuotr.

„Ne be mūsų kaltės tiek daug mūsų tautiečių Vilniaus krašte yra Rusijos medijų įtakoje. Kiek daug? Daug, tikrai per daug. Nėra tyrimų šia tema, bet mano pažįstamų Vilniaus lenkų vertinimu tai jau kelia nerimą, kuo toliau, tuo labiau. Dar prieš metus girdėjau iš jų, kad 60 proc. Lietuvos lenkų žinias gauna iš Rusijos televizijų, remiančių Putino politiką. Dabar jau kalba apie 90 procentų“.

Taip rašo savo straipsnyje „Lenkija pralaimėjo kovą su Rusija posovietiniuose Rytuose“
žinomas lenkų publicistas Ježis Haščinskis (Jerzy Haszczyński) laikraštyje „Rzeczpospolita“. Jo laimei, o gal nelaimei tokie tyrimai jau atsirado. Rytų Europos studijų Skaityti toliau

A. Lapinskas. Lenkų diskusijų klubas – rezultatų dar nesijaučia (3)

LLRA protesto akcija prieš mokyklų pertvarką, 2015 06 02 d.| Alkas.lt-nuotr.

Pernai rudenį grupė jaunų Lietuvos lenkų inteligentų nusprendė įkurti Lenkų diskusijų klubą –  „platformą, kurioje gimtų naujos Lietuvos lenkų padėties bei lenkų-lietuvių santykių gerinimo idėjos“. Be abejo, naujų idėjų, tiksliau naujo požiūrio į lietuvių-lenkų santykius jau seniai reikėjo.

Įdomiausia, kad prelegentais pirmuosiuose klubo susitikimuose buvo ne lenkai, bet lietuviai – žymūs Lietuvos diplomatai ambasadoriai Antanas Valionis ir Remigijus Motuzas. Kaip tik tai man tuomet ir užkliuvo, nes jie tame klube nė nebandė ginti Lietuvos pozicijos, bet pūtė tą pačią lenkų propagandos dūdą: kaip Lietuvos lenkams blogai toje Lietuvoje, kaip lietuvių valdžia jais nesirūpina, Skaityti toliau

Lietuvių kalbos institute vyks seminaras apie nediskriminavimą (3)

Punskas-lietuviski-uzrasai-navinyku-mokiniai

Gegužės 20 d., 10-16 val., Lietuvių kalbos institute (P.Vileišio g. 5, Vilniuje) vyks Seminaras nediskriminavimo tautybės, rasės ir kalbos pagrindu ugdymui.

Seminare mokslininkai, žiniasklaidos, nevyriausybinių organizacijų  ir valstybės įstaigų atstovai skaitys pranešimus apie nediskriminavimo skatinimo priemones, gerąją praktiką, taip pat kels problemos su kuriomis susiduria Lietuvoje gyvenantys asmenys. Renginio pranešėjai ir klausytojai galės sudalyvauti diskusijoje, aptarti konfliktinių situacijų ypatumus, jų sprendimų galimybes. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Kur V. Tomaševskis nuves koaliciją? (4)

Anatolijus Lapinskas | delfi.lt, Š.Mažeikos nuotr.

Ne kartą ir ne du Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis tvirtino, kad sovietmečiu Lietuvos lenkai gyveno geriau nei dabar. Kitais žodžiais, Rusijos okupacijos ir komunistinės santvarkos metu Lietuvos lenkai buvo laimingesni nei gyvendami nepriklausomoje Lietuvoje. Taip mąstantį Lietuvos pilietį galėtume laikyti jei ne pamišėliu, tai jau bent visiškai susimaišiusį gyvenimo vertybėse ir tiesiog nekreipti į jį dėmesio.

Tarsi pajutęs, kad visuomenė į jo žodžius jau tikrai nekreipia dėmesio, V. Tomaševskis šia linkme ėmėsi jau ne žodžių, bet darbų. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Lietuvos lenkai vėl siautėja (7)

Anatolijus Lapinskas | delfi.lt, Mažeikos nuotr.

Pastarieji Lietuvos Seimo rinkimai, kuriuose sėkmingai pasirodė ir netikėtai į Vyriausybę pateko Lenkų rinkimų akcija, įžiebė viltį, kad nuo pat nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos lenkų pradėta įnirtinga savo tėvynės – Lietuvos juodinimo, šmeižimo ir diskreditavimo kampanija pagaliau liausis ar bent sumažės.

LLRA patekimo į Vyriausybę proga entuziastingai (o dabar matau – naiviai) rašiau: „Prasidėjo naujas lietuvių ir lenkų sugyvenimo Skaityti toliau

A. Lapinskas. Tautinės mažumos galėtų nesimokyti lietuvių kalbos (4)

Anatolijus Lapinskas | Delfi.lt, K.Čachovskio nuotr.

Gruodžio 4 d. Seime vykusioje spaudos konferencijoje LLRA pirmininkas Valdemaras Tomaševskis ir Rusų aljanso vicepirmininkė Seimo narė Irina Rozova pranešė, kad šios abi partijos nusprendė kartu dalyvauti europarlamento rinkimuose.

Anot I. Rozovos, toks sprendimas priimtas dėl „gero V.Tomaševskio darbo EP“, o taip pat, kad „tautinių mažumų partijų dalyvavimas EP darbe yra rimtas dalykas ir jis labai reikalingas Lietuvai. Manau, kad mes turime šiokią tokią patirtį dirbant Lietuvoje su tokiu reiškiniu kaip priverstinė asimiliacija. Mes matome, kad beveik tokie pat procesai vyksta ir Europoje. Jos gyventojai vertina Europos Sąjungos pliusus, bet globalizacija turi ir minusų. Manau, kad mūsų patirties kaip tik ir reikės dirbant europarlamente tam, kad vokiečiai liktų vokiečiais, prancūzai – prancūzais, o lietuviai – lietuviais“. Skaityti toliau

A.Lapinskas. Kultūros viceministrui vaidenasi Norvegijos žudynės (21)

Edvardas Trusevičius | Alkas.lt nuotr.

Apie Edvardą Trusevičių – Lietuvos kultūros viceministrą, kuruojantį tautinių mažumų problematiką, rašiau šių metų pradžioje “Karšto komentaro” straipsnyje „Kam atstovauja Lietuvos kultūros viceministras?“. Tuomet jis aiškino, kad pagrindinė jo artimiausios veiklos užduotis yra parengti naują Tautinių mažumų įstatymą.

Praėjo beveik metai, ką nuveikė šis jaunas vyras jam pavestoje srityje? Liūdna pripažinti, bet rezultato, galima sakyti, nėra jokio. Tiesa, formaliai žiūrint, Kultūros ministerijos, o jei tiksliau – E.Trusevičiaus vadovaujamos darbo grupės Skaityti toliau

A. Lapinskas. Tautinių mažumų įstatymo kūrėjai neleistinai suklydo (41)

Anatolijus Lapinskas | DELFI, K.Čachovskio nuotr.r

Viešumoje – Seimo interneto svetainėje pasirodė Kultūros ministerijos parengtas Tautinių mažumų įstatymo projektas, leidžiantis visuomenei reikšti pastabas ir pasiūlymus dėl šio teisės akto. Tuo ir naudojuosi, palyginimui pasidėjęs ir mūsų kaimynų – Latvijos, Estijos ir Lenkijos įstatymus. Kaip šalia jų atrodo mūsiškis?

Latvijos įstatymo tikslas: „garantuoti Latvijos tautinėms ir etninėms grupėms teisę į kultūrinę autonomiją ir savo kultūros savivaldą“. Lenkijos įstatymas „reglamentuoja klausimus, susijusius su tautinių bei etninių mažumų kultūrinės tapatybės išlaikymu ir plėtra“. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Kol lenkai skųsis, gerų santykių nebus. Lenkai skundžiasi (4)

Anatolijus Lapinskas | delfi.lt, Š.Mažeikos nuotr.

Šios vasaros pradžioje Kėdainiuose įvyko jau vienuoliktas lenkų kultūros festivalis „Znad Issy“. (galėtume versti „Nuo Nevėžio krantų“). Toks pavadinimas susijęs su dabartiniame Kėdainių rajone, Šetenių kaime daugiau kaip prieš 100 metų gimusiu žymiu lietuvių kilmės lenkų rašytoju, literatūros mokslininku Česlovu Milošu (Czesław Miłosz), savo autobiografinio pobūdžio romane „Isos slėnis“ vadinusiu Nevėžio upę Isa.

Dabar čia gyvenančių lenkų liko tikrai nedaug, todėl tokiais festivaliais Lietuvos lenkų sąjungos Kėdainių skyrius bando įtvirtinti šių vietų lenkiškumą. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Švietimo viceministrė E.Tamošiūnaitė kovos prieš Lietuvą (20)

A.Lapinskas | delfi.lt, Čachovskio nuotr.

Prieš porą metų, 2011-ųjų rugsėjo pirmosiomis  dienomis į Palangą susitikti su Lietuvos premjeru Andriumi Kubiliumi netikėtai  atvyko Lenkijos premjeras Donaldas  Tuskas. Atvyko „ginti“ Lietuvos lenkų nuo „baisaus“ Lietuvos švietimo  įstatymo, pagal kurį buvo numatyta suvienodinti lietuvių kalbos egzaminą, o  Lietuvos istoriją ir geografiją bei patriotinio ugdymo pagrindus dėstyti  lietuviškai.

Anot Lenkijos premjero ir jam talkinančių Lietuvos lenkų organizacijų,  įstatymo nuostatos diskriminavo Lietuvos lenkus, pažeidė mokinių teises bei  lygybės principus ir tapo lenkiškų mokyklų Lietuvoje pabaigos pradžia. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Lenkai vis dar pyksta ant Lietuvos (7)

Anatolijus Lapinskas | delfi.lt, Š.Mažeikos nuotr.

Pirmosiomis liepos dienomis, Varšuvoje pristatytas solidus Lenkijos užsienio reikalų ministerijos dokumentas „Pranešimas apie lenkų padėtį užsienyje – 2012“ (Raport o sytuacji Polonii i Polaków za granicą – 2012), apžvelgia padėtį trisdešimt trijose pasaulio šalyse, t.y. visame pasaulyje, kur yra reikšmingesnės lenkų bendruomenės. Šalys vertinamos pagal dviejų šaltinių: Lenkijos ambasados ir vietos lenkų organizacijos pateiktas žinias. Lietuvos atveju žinias teikė Lietuvos lenkų sąjunga.

Prisipažinsiu, kad lygiai ta pačia tema – apie analogišką 2009 m. Lenkijos URM dokumentą jau rašiau DELFI. Savo straipsnį tuomet pavadinau „Apie Lietuvą nė vieno gero žodžio“, o įžanginėje pastraipoje pratęsiau: Skaityti toliau

A. Lapinskas. Apie pagalius į lietuvių ir lenkų sugyvenimo ratus (10)

Anatolijus Lapinskas | DELFI, K.Čachovskio nuotr.

Aptariama istorija – Lenkijos piliečio Tomašo Snarskio (Tomasz Snarski) peticija dėl Lietuvos lenkų kalbinių teisių – Europos Parlamento Peticijų komitete atsidūrė dar pernai pavasarį. Viešame posėdyje ji pirmą kartą buvo nagrinėta šių metų balandžio 24 d.

Peticija neišsiskiria nuo ano meto Lietuvos lenkų „tragišką padėtį“ apibūdinančių rašinių, tiražuotų tiek Lenkijos, tiek Lietuvos lenkų spaudoje. Čia gausu emocingų šauksmų: „Kreipiuosi su prašymu imtis visų įmanomų teisinių žingsnių, turinčių tikslą užtikrinti lenkų tautinei mažumai pagrindines žmogaus teises, tarp jų mažumos kalbines teises“. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Prisvilęs Lietuvos ir Lenkijos santykių gerinimo blynas (7)

Anatolijus Lapinskas | DELFI, K.Čachovskio nuotr.

Lenkijos ambasados užsakymu šių metų pradžioje buvo atlikti du tyrimai, susiję su Lietuvos lenkais ir Lenkija, jie vadinosi taip: „Tyrimas apie Lietuvos lenkų ir Lenkijos įvaizdį Lietuvos visuomenėje (kiekybinis tyrimas)“ ir „Lietuvoje gyvenančių, lenkų bendruomenę, atstovaujančių ekspertų, kokybinis tyrimas“. Liepos 17 d. Vilniaus universiteto senato salėje buvo pristatyta šių tyrimų pagrindu parengta gana nemaža 207 puslapių knyga.

Knygoje išspausdintame Lenkijos ambasadoriaus Lietuvoje Janušo Skolimovskio (Janusz Skolimowski) sveikinimo žodyje aiškinama, kad tyrimas atliktas „dėl praktinių-pažintinių priežasčių“. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Dar viena Lenkijos ataka prieš Lietuvą (2)

Anatolijus Lapinskas | asmeninė nuotr.

Prie gausybės Lenkijos skundų prieš Lietuvą Europos institucijoms neseniai prisidėjo dar vienas: Lenkijos piliečių Tomašo Snarskio (Tomasz Snarski) ir Jozefo Slomos peticijos dėl Lietuvos lenkų padėties. Jas balandžio 24 dieną nagrinėjo Europos Parlamento Peticijų komitetas.

Apie ką kalba T.Snarskio peticija (panaši yra ir antroji)? Apie tą patį: tragišką lenkų padėtį Lietuvoje. „Kreipiuosi su prašymu imtis visų įmanomų teisinių žingsnių, turinčių tikslą užtikrinti lenkų tautinei mažumai pagrindines žmogaus teises, tarp jų mažumos kalbines teises“. Taip prasideda šis Lenkijos piliečio paskvilis. Skaityti toliau

A. Lapinskas: „Rzeczpospolita“ gina Lietuvos lenkus. Nuo ko? (5)

A.Lapinskas

Dar prieš metus naiviai maniau, kad Lietuvos lenkų agresyvius veiksmus skatina tik keli vietos vadukai, o pačios Lenkijos žmonės kur kas blaiviau žvelgia į Lietuvos lenkų reikalus. Todėl pernai pavasarį pamėginau užmegzti ryšį su kaimynais – nusiunčiau Lenkijos laikraščio „Rzeczpospolita“ redaktoriui laišką „Kaip gyventi ir sugyventi?“ („Jak żyć i współżyć?”), kuriuo atsakiau į tame laikraštyje išspausdintą  Lenkijos užsienio reikalų viceministrės Gražina Bernatovič (Grazyna Bernatowicz) straipsnį „Nesipiršime su draugyste“ („Nie będziemy się narzucać z przyjaźnią“).

Jau vien iš pavadinimo turbūt aišku, kad tai buvo gana agresyvus Lenkijos politikės straipsnis. Štai kaip ji vertino mūsų šalį: „Lietuva savo pagrindiniu uždaviniu pasirinko pataikavimą nacionalistiškai nusiteikusių politikų grupėms, kurių veiksmai mažai atitiko Lietuvos visuomenės požiūrį“. Skaityti toliau

Eduardas Pilypaitis – lietuvių tautinės kultūros puoselėtojas (video) (0)

Eduardas Pilypaitis

Tarp Lietuvos menininkų yra nemažai vardų, kurie galbūt nebuvo labai garsinami, tačiau savo pasirinktoje srityje nuveikė didžiulius darbus, paliko pėdsaką Lietuvos kultūros istorijoje. „Lietuvos“ ansamblio istorija neatsiejama nuo Eduardo Pilypaičio vardo – aukštos kultūros, profesinės kompetencijos, subtilios meninės nuovokos žmogaus, atidavusio ansambliui net dvidešimt trejus, pačius kūrybingiausius savo gyvenimo metus. Jo gimimo šimtmetis – puiki proga pažvelgti į šio puikaus žmogaus, Vilniaus krašto lietuvio gyvenimą ir kūrybinę veiklą.

„Aš, Pilypaitis Eduardas, s. Igno, gimiau 1911 m. rugsėjo 2 d. Vilniuje. Tėvas – mūrininkas, motina – be profesijos. Pirmojo imperialistinio karo metu Vilniuje vokiškieji okupantai buvo paėmę mano tėvą apkasų kasti, bet jam iš tų darbų pavyko pabėgti. Skaityti toliau

A. Lapinskas. „The Economist“ brandina Lietuvos ir Lenkijos nesantaikos obuolius (8)

Anatolijus Lapinskas | asmeninė nuotr.

2012 m. kovo 10 d.  žurnalas „The Economist“ išspausdino straipsnį „Bad Blood“ („Nesantaika“).  Paantraštė patikslina apie kokią nesantaiką kalbama: „Lenkijos-Lietuvos ryšiai yra labai seni, bet  darosi vis labiau dygesni“. Vadinasi, Europa, o gal ir visas pasaulis pradėjo nerimauti dėl kažkada netgi vienoje valstybėje – Abiejų Tautų Respublikoje – gyvenusių tautų santykių. Beje, toji Respublika, lietuviškai –  Žečpospolita kartais, dažniausiai, lenkų spaudoje pavadinama  idėjine ir institucine Europos Sąjungos užuomazga. Deja, mūsų šalių bendrabūvis tapo tikrai ne europietiškas.

Straipsnyje rašoma: „Gluminančiai blogi ir jau tampantys visai pavojingi. Štai taip stebėtojams atrodo Lenkijos-Lietuvos santykiai.  Skaityti toliau

A. Lapinskas. Lietuvos įstatymai tik su Lenkijos aprobacija? (2)

Anatolijus Lapinskas |DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

2011 m. lapkričio 28 dieną, paskelbus Lietuvos ir Lenkijos švietimo ekspertų grupės tautinių mažumų švietimo klausimams aptarti Lenkijos pusės atskirąjį komunikatą, net nesulaukę Lietuvos pusės pareiškimo, jam puolė pritarti gana įtakingais tapę „Lietuvos lenkiškų mokyklų tėvų atstovai“ (Przedstawiciele Rodziców Szkół Polskich na Litwie), paskelbę savąjį pritarimo Lenkijos nuomonei pareiškimą.

Apskritai, to galima buvo ir tikėtis. Lietuvos pusės analogišką dokumentą, pasirašytą viceministro Vaido Bacio ir pasirodžiusį vieną dieną vėliau, sunku nuginčyti, nes jame duota tokia išsami ekspertinė Lietuvos lenkų švietimo analizė, Skaityti toliau

A. Lapinskas. Jeigu lenkų švietimo padėtis Lietuvoje geriausia pasaulyje, tai kuriems galams tie streikai? (10)

Anatolijus Lapinskas | delfi.lt, K. Čachovskio nuotr.

Apie galimus Lietuvos lenkų moksleivių streikus atidesni DELFI skaitytojai galėjo sužinoti dar pernai vasarą iš mano rašyto straipsnio. Priminsiu, apie kokius streikus tuomet kalbėjo Lietuvos lenkų vadas Valdemaras Tomaševskis: „Lietuvos lenkų rinkimų akcija neatmeta galimybės rengti mokyklų streiką, panašų į tą, kurį prieš mokyklų germanizavimą suorganizavo lenkų vaikai iš Września miestelio“.

Tas streikas atrodė taip: tolimais 1901 metais tuomet Prūsijai priklausančio miestelio Skaityti toliau

A.Lapinskas. Ko iš Lietuvos prašoma lenkų tautinės mažumos vardu? (13)

Anatolijus Lapinskas |DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Lietuvos lenkų tautinės mažumos veikėjai dažnai aiškina, kad lenkų padėtis Lietuvoje pablogėjo po to, kai mūsų šalis įstojo į Europos Sąjungą, t.y. nuo 2004 metų. Nemanyčiau, kad tie metai kažkuo išsiskyrė Lietuvos valstybės santykių su jos lenkų mažuma plotmėje.

Šie santykiai ėmė krikti gerokai anksčiau, vos atkūrus šalies nepriklausomybę, kai pasipylė Lietuvos lenkų „europiniai skundai“, pirmieji iš jų buvo adresuoti Danijos ir Švedijos Helsinkio komitetams dar 1991 metais. Tarp tų skundų buvo ir tokie „šedevrai“: „Lietuvos Vyriausybė siekia iškelti ir išbarstyti po visą šalį tradiciniame lenkų regione gyvenančius lenkus“… Skaityti toliau

A. Lapinskas. Tautinės mažumos niekada neišmoks lietuviškai? (6)

Anatolijus Lapinskas |DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Švietimo ir mokslo ministerijos internete rugpjūčio 2 dieną pasirodė ministerijos pranešimas dėl taikomų nuolaidų per valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą mokyklų tautinės mažumos kalba abiturientams. Jame aiškinama, kad 2011 – 2012 mokslo metais visų Lietuvos mokyklų, taigi ir tautinių mažumų, vienuoliktokai mokysis pagal tą pačią lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą. Taip pat primenama, kad 2013 m. naują lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą laikys visų Lietuvos mokyklų abiturientai – dabartiniai vienuoliktokai. Skaityti toliau

Ar Lenkijos užsienio reikalų ministras atidžiai perskaitė Lietuvos europarlamentarų laišką? (audio) (2)

Anatolijus Lapinskas |DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Edvardas Trusevičius

2011 m. birželio 25 d. Europos Parlamento nariai iš Lietuvos laišku kreipėsi į ES Tarybos pirmininką Hermaną von Rompuy, Europos Komisijos pirmininką José Manuelį Barroso bei ES pirmininkaujančios Vengrijos Ministrą Pirmininką Viktorą Orbaną dėl lenkų tautinės mažumos teisių apsaugos Lietuvoje. Šio laiško kopija išsiųsta taip pat ir Europos Parlamento pirmininkui prof. Jerzy Buzekui.Laiške jie išreiškė susirūpinimą prastais Lietuvos ir Lenkijos santykiais ir kvietė bendromis pastangomis tą padėtį gerinti.  Skaityti toliau

A.Lapinskas. R.Sikorskis spjovė į mūsų europarlamentarus (13)

Anatolijus Lapinskas, www.delfi.lt

Anatolijus Lapinskas |DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Taip jau įdomiai sutapo, kad Lenkijos užsienio reikalų ministrą Radoslawą Sikorskį Lietuvoje pasitiko ne tik gausūs Lietuvos lenkų bendruomenės atstovai, bet ir pavymui jam atsiųstas Lietuvoje išrinktų Europarlamento narių atviras laiškas, datuotas ta pačia jo atvykimo į Vilnių – birželio 30 dienos data.

Sunku pasakyti, kada ministras perskaitė tą laišką – pakilusiame lėktuve, o gal jam jau nusileidus Vilniuje, nors greičiausiai tą laišką jis turėjo jau Varšuvoje. Skaityti toliau

A.Lapinskas. Šmeižikiškiems lenkų prasimanymams reikia padaryti galą (7)

Anatolijus Lapinskas |DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Esu ne kartą rašęs apie kenkėjišką europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio veiklą prieš Lietuvą ir prognozavau, kad jis laikui bėgant imsis vis originalesnių, kaip dabar madinga sakyti, projektų. Pasirodo, buvau ne visiškai teisus.

Jo veikla, prasidėjusi nuo individualių demaršų Europos Sąjungos ir Europarlamento vadovams, vėliau išaugusi iki tokios pačios neapykantos Lietuvai vienijamų savo vienakalbių choro, dar vėliau su skundais užgriuvusi Europos Tarybą IR VISUR NIEKO NEPEŠUSI, šį birželį vėl sugrįžo į Europarlamentą Skaityti toliau

A.Lapinskas. Brežnevo dvasia atgimė… Varšuvoje (10)

Anatolijus Lapinskas, www.delfi.lt  

A.Lapinskas© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

1968 metų lapkričio 13 dieną, praėjus vos keliems mėnesiams po socialistinio bloko šalių (tarp jų ir Lenkijos) invazijos į Čekoslovakiją, į Varšuvą dalyvauti Lenkijos jungtinės darbininkų partijos V suvažiavime atvyko sovietų lyderis Leonidas Brežnevas. Čia jis išdėstė vadinamąją „Brežnevo doktriną“: „Jei kurioje nors socialistinėje šalyje… priešiškos socializmui jėgos… bando pasukti kapitalizmo link – tai tampa jau ne vienos šalies problema, bet ir bendru visų socialistinių šalių rūpesčiu“.  

Tas rūpestis, kaip žinome, pasireiškė kariniu „Prahos pavasario“ numalšinimu. Skaityti toliau

A.Lapinskas. Antilietuviškos lenkų propagandos teatras Vilniuje (5)

Anatolijus Lapinskas, www.delfi.lt   

Anatolijus Lapinskas © DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Po kiekvieno Valdemaro Tomaševskio akibrokšto Europos institucijose – turiu mintyje jo rengtus individualius ir grupinius pareiškimus, laiškus, peticijas – atrodė, kad minėtas europarlamentaras yra išmėginęs jau visas kovos su Lietuva formas. Pasirodo, ne.   

Pirmosiomis šio pavasario dienomis, į Vilnių sugužėjo įspūdingas Europos Parlamento desantas – apie 70 EP atstovų, tarp jų 30 europarlamentarų, jų patarėjų, ekspertų į „oficialų, ypatingą, išvažiuojamąjį“ EP Konservatorių ir reformuotojų frakcijos (jai priklauso ir V.Tomaševskis) posėdį. Skaityti toliau