Žymos archyvas: Amžinoji ugnis

Ą. Bajor. Amžinoji ugnis vėl liepsnoja ant Šatrijos aukuro (audio, video) (14)

Amžinoji ugnis vėl liepsnoja ant Šatrijos aukuro | Asmeninė nuotr.

Rugsėjo 10 d. eidamas 83 metus mirė tautodailininkas, senojo baltų tikėjimo tęsėjas, Žemaičių baltų tikėjimo bendruomenės „Šatrijos Romuva“ žynys, Amžinosios Ugnies sergėtojas Adolfas Gedvilas. Jo mirtis tapo paskatinimu jo pasekėjams tęsti velionio pradėtus darbus – šventoji ugnis jo garbei buvo saugoma visą vėlių laiką (40 dienų), o dabar su savanorių pagalba  bus saugoma amžinai. Šatrijos Romuvos vaidilė Ąžuolė Bajor pasakoja apie ilgą bendruomenės kelią šio svarbaus darbo link.

Adolfas Gedvilas buvo kuklus ir pasišventęs žmogus Skaityti toliau

Mirė senojo baltų tikėjimo tęsėjas, Amžinosios Ugnies sergėtojas, tautodailininkas Adolfas Gedvilas (2)

Adolfas Gedvilas (1935-2017) | Asmeninė nuotr.

Rugsėjo 10 d. eidamas 83 metus mirė tautodailininkas, senojo baltų tikėjimo tęsėjas, Žemaičių baltų tikėjimo bendruomenės „Šatrijos Romuva“ seniūnas, vienintelis Lietuvoje Amžinosios Ugnies sergėtojas Adolfas Gedvilas.

A. Gedvils gimė 1935 m. kovo 6 d. Viešvėnų seniūnijos Rykšėnų k. Nuo 1975 metų buvo Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, daugelio rajoninių ir respublikinių parodų dalyvis. Jo darbai pasklidę po visą pasaulį: Austriją, Izraelį, Vokietiją, Ameriką, Kanadą, Australiją, Rusiją. Skaityti toliau

B. Puzinavičius. Dar kartą dėl Vilniaus Lukiškių aikštės monumento (20)

Lukiškių aikštės žaliosios zonos Gyvybės medis. Projekto vizualizacija | sa.lt nuotr.

Ar tai paminklas Lietuvos simboliui, ar Lietuvos valstybingumą, jos kelią į laisvę ir nepriklausomybę reprezentuojantis monumentas? Toks klausimas kyla skaitant rašytojo Liudviko  Jakimavičiaus mintis apie  visuomeninio Vyčio paramos fondo ketinimus Lukiškių aikštėje statyti skulptoriaus, Nacionalinės premijos laureato Arūno Sakalausko ir  architektų Algio Vyšniūno bei Laimono Bogušio darbą – realistinę skulptūrą „Laisvės karys“.  Kaip žinoma, šis kūrinys buvo pripažintas Skaityti toliau

B. Puzinavičius. Dėl Lukiškių aikštės memorialo (11)

A. Nasvyčio grupės Lukiškių aikštės vizija | Wikipedia.org nuotr.

Dėl Lukiškių aikštės memorialo bei dr. J. Basanavičiaus ir Vasario 16 akto signatarų  paminklo priešais  jį, Šiuolaikinio meno centro kūrybinių dirbtuvių ir  jų sudarytos  projektų vertinimo komisijos sudėties.

Spaudoje skelbiama, kad patriotinės organizacijos įsteigė labdaros ir paramos fondą „Vyčio su Laisvės kovotojų memorialu projektas”. Šis žinia žadino Skaityti toliau

Jaunimas bendrai dainuodamas sutartinę švęs Lietuvos gimtadienį (audio) (1)

Sutartines dainavimas.Amzinoji ugnis_jaunimo romuvos nuotr

Lietuvos jaunimo ramuva jau antrą kartą kviečia kitaip atšvęsti Lietuvos gimtadienį. Vasario 14 dieną 12 valandą prie Karaliaus Mindaugo paminklo (šalia Lietuvos nacionalinio muziejaus) Vilniuje jau antrą kartą įvyks akcija „Amžinoji ugnis“, kurioje daugiau nei 400 moksleivių su mokytojais giedos ką tik išmoktą sutartinę.

Renginio metu net 15 mokyklų moksleiviai kartu su mokytojais ir Lietuvos jaunimo ramuvos nariais susirinks prie Karaliaus Mindaugo paminklo nešini valstybės ir savo mokyklų vėliavomis. Trumpai parepetavę, renginio dalyviai Lietuvą pasveikins giedodami sutartinę „Čiūto, čiūto čiūtyta čiūto“. Vėliau skambės dar ne viena sutartinė iš jaunimo ramuvos giedorių lūpų. Skaityti toliau

Baltų ir vedų tradicijos susitiko šventėje ,,Goloka Rasos” (nuotraukos) (1)

Baltų ir vedų tradicijos susijungė šventėje ,,Goloka Rasos” | V. Maksimkino nuotr.

Visus norinčius švęsti Rasas apjungiant baltų ir vediškas tradicijas šiemet kvietė ir Lietuvos vaišnavai, birželio 23-26 dienomis trečią kartą surengdami tradicija tampančią šventinę stovyklą po atviru dangumi – „Goloka Rasos“.

Vienas šios šventės rengėjų – užsidegęs vedinės kultūros ir religijos skleidėjas Simas Grabauskas – siekia šią tradicinę lietuvišką šventę apjungti su vedų kultūros išmintimi. Todėl, jo teigimu „festivalyje siekiama panirti į vedų, baltiškosios ir šių laikų racionaliosios kultūrų sintezę, aptikti ir įsisavinti joms bendras amžinąsias vertybes bei išlaisvinti savo širdį nuo negatyvių nuostatų. Šioje šventėje mes neprimetame savo požiūrio į gyvenimą, bet skatiname kultūrų dialogą“. Skaityti toliau

Viso pasaulio romuviai švenčia didžiąją pavasario šventę Jorę (nuotraukos) (7)

isventimas i romuvius_jore-2013-v-daraskeviciaus-nuotr-K100

Paskutinį balandžio savaitgalį, šiemet – balandžio 23–24 dienomis, senojo baltų tikėjimo puoselėtojai iš visos Lietuvos ir pasaulio švenčia pirmosios pavasarinės žalumos šventę Jorę.

Šiemet jau 20-tąjį kartą Molėtų krašto muziejaus Etnografinė sodyba, esanti Kulionių kaime, greta turistų pamėgtos Molėtų Astronomijos observatorijos ir Lietuvos etnokosmologijos muziejaus, virs tikra baltų tikėjimo tęsėjų – romuvių šventove.

Šia proga Alkas.lt redaktorius Audrys Antanaitis kalbasi su vienu pagrindinių šios šventės rengėjų Jonu Vaiškūnu. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Velykos: metas pasitelkti savo papročių dvasinę galią (1)

Alkas.lt nuotr.

Velykų šventiniai papročiai tebeskleidžia neišsenkamos lietuviškos prigimtinės kultūros ir religijos dvasines versmes. Daug šiai šventei būdingų senųjų papročių gyvuoja iki šių laikų, o krikščionybė juos nuolat stengėsi apvilkti į savo rūbą, savaip pateikti, savaip aiškinti. Tačiau dauguma iš protėvių paveldėtų ir su Velykų švente susietų apeiginių veiksmų neturi savyje beveik nieko krikščioniško, išskyrus ploną ir perregimą bažnytinės liturgijos pudros sluoksnį.

Šiandien nekalbėsiu apie krikščioniškąja bažnytine liturgija pagrįstus papročius – jie be Skaityti toliau

Pasaulio religijų parlamente Lietuvai atstovavo Romuvos Krivė I.Trinkūnienė (nuotraukos) (12)

Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė Pasaulio religijų parlamente Solt Leik Sityje (JAV), 2015 m. | Lietuvos Romuvos nuotr.

Spalio 15–19 dienomis Solt Leik Sityje (JAV) vyko Pasaulio religijų parlamentas – didžiausias pasaulyje renginys, vienijantis daugumą pasaulio religijų: krikščionybę, islamą, budizmą, senąjį baltiškąjį tikėjimą ir kt.

Religijų parlamento veikloje dalyvavo 10 000 dalyvių – 50-ties religijų atstovai iš 70-ties šalių. Tai renginys, subūręs siekiančius tarpreliginio dialogo, taikos pasaulyje, bendradarbiavimo sprendžiant svarbias pasauliui problemas.

Pirmasis šio parlamento posėdis įvyko 1893 metais Čikagoje (JAV). Skaityti toliau

Vėl vyks Amžinosios Ugnies šventė ant Šatrijos kalno (0)

amzinosios-ugnies-svente-ant-satrijos-k-sukeviciaus-nuotr

Liepos 18 d., šeštadienį, baltų tikėjimo puoselėtojai vėl rinksis švęsti Amžinosios Ugnies šventės ant Šatrijos kalno, Telšių rajone.

1994 m. ant Šatrijos kalno buvo atkurta Amžinoji Ugnis. Nuo kalno Amžinoji Ugnis buvo pargabenta į Ryškėnus ir apsigyveno Žemaičių Karaliaus Ringaudo dvaro židinyje. Židinys tapo šventu Deivės Gabijos alku. Ugnis kasmet vidurvasarį nugabenama ant Šatrijos kalno. Visi atvykę gali dalyvauti Amžinosios Ugnies apeigoje, nusiskaistinti Šventa Ugnimi, gauti palaiminimą ėjimui baltų tikėjimo keliu, parsivežti į namus Šventos Ugnies. Skaityti toliau

Atgiję piliakalniai kviečia ilsėtis kultūringai (0)

Atgiję piliakalniai kviečia ilsėtis kultūringai | autorės nuotr.

Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu, ypač pastarąjį dešimtmetį, iš praeities grįžta piliakalnių dvasia, mokanti istorijos, kviečianti ilsėtis kultūringai ir mus lenkianti prie pačių tautos šaknų.

Molavėnuose – Pilėnų dvasia

Molavėnų piliakalnių kompleksas šalia Viduklės (Raseinių r.) dar neseniai buvo neįžengiamas šabakštynas. Šiandien į Molavėnus plūsta žmonių minios jau iš visos Lietuvos. Vyksta čia įvairių šaunių renginių, tačiau už visus juos viršesnis būna Valstybės dienos minėjimas, kai ant piliakalnių dega laužai, simbolizuojantys Pilėnų liepsnas ir nesudegintą Skaityti toliau

Kviečia Amžinosios Ugnies šventė ant Šatrijos kalno (3)

Deivė Gabija Karaliaus Ringaudo dvaro vitraže | rengėjų nuotr.

Liepos 19 d. vėl bus surengta kasmetinė Amžinosios Ugnies šventė ant Šatrijos kalno. Pirmą kartą Amžinoji Ugnis ant Šatrijos buvo uždegta 1994 m. liepos 17 d. Tuomet ji nuo Šatrijos buvo perkelta į Ryškėnuose esančią Gedvilo sodybą vadinamą Žemaičių Karaliaus Ringaudo dvaro židinį, kuris nuo to laiko tapo šventu Deivės Gabijos alku.

Kasmet vidurvasarį Ugnis vėl keliauja ant Šatrijos kalno. Čia vyksta Amžinajai Ugniai skirtos apeigos.

Liepos 19 d. 12 val. Amžinoji Ugnis bus paimta iš Žemaičių Karaliaus Ringaudo dvaro (Adolfo ir Magdutės Gedvilų sodyba, Ryškėnai, Telšių Skaityti toliau

Kviečia Ramuvos stovykla „Amžinoji ugnis baltų tradicijose“ (nuotraukos) (15)

Ramuvos stovykla | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Rugpjūčio 11–17 dienomis Dvarciškiuose, Švenčionių rajone kaip ir kasmet vyks tradicinė Lietuvos ramuvų sąjungos stovykla. Šiemet jos tema bus „Amžinoji ugnis baltų tradicijose“.

Stovyklos dalyviai visą savaitę praleis nuostabiame gamtos ir senovės dvasios kampelyje – etnografiniame Dvarciškių kaime gilindamiesi į baltų pasaulėžiūrą, protėvių dvasinį paveldą, ugnies gerbimo tradicijas baltų kraštuose. Tai padaryti padės patyrę paskaitininkai. Pageidaujantys galės išmokti įžiebti ugnį senoviniu būdu, naudojant titnagą. Skaityti toliau

E. Lukoševičius. Be istorinės atminties mes neturime savasties (nuotraukos) (0)

Činšas Petras, Činšilo sūnus

„Garbė žuvusiems už Tėvynę ir garbė Tėvynei,kad yra kam už ja žūti“
Juozas Tumas Vaižgantas

Šiemet minėsime 96-ąsias atkurtos Nepriklausomos Lietuvos metines. Ne už kalnų ir garbingas šimtmetis. Laikas negrįžtamai bėga, žmonių kartos keičiasi, bet Vasario 16-oji – tai tarsi kertinis mūsų valstybės akmuo, ant kurio pamatų stovi šiuolaikinė 21-ojo amžiaus Lietuva.

Be istorinės atminties mes neturime savasties, todėl besiklausydami kalbų, dalyvaudami įvairiuose renginiuose ir minėjimuose, šventėse, pokyliuose, skirtuose Vasario 16-osios progai, nepamirškime ir tų, kurie už ją ir už Lietuvą guldė savo galvas ir klojo pamatus modernios Lietuvos ir mūsų pačių ateičiai. Skaityti toliau

Lietuvos Ramuva Tautos dvasinį paveldą perduoda jaunimui (nuotraukos) (5)

Ramuvos stovykla 2013 | V.Daraškevičiaus nuotr.

Ramuva jau pradėjo pasirengimą kitų metų stovyklai kurios tema „Amžinoji ugnis baltų žemėse“. Šią stovyklą ketinama surengti 2014 metų rugpjūčio 11 – 17 dienomis jau įprasta tapusioje ir daugelio pamėgtoje vietoje Dvarciškių kaime, Švenčionių rajone.

Šiemet Dvarciškiuose vykusi enokultūros stovyklą „Mes ir tarmės“ buvo skirta Lietuvos tarmėms. Paskaitas apie tarmes ir mūsų tautos dvasinį paveldą stovykloje skaitė žymūs etnologai, baltų kultūros tyrinėtojai: Gražina Kadžytė, Dainius Razauskas, Jonas Vaiškūnas, Jonas Trinkūnas. Skaityti toliau

Baltų tikėjimo tęsėjai Žemaitijoje atšventė Amžinosios Ugnies šventę (79)

 Amžinosios Ugnies šventė | K.Šukevičiaus nuotr.

Liepos 20 d. ant Šatrijos kalno senojo baltų tikėjimo tesėjai iš Žemaitijos surengė Amžinosios Ugnies šventė. Žemaičių Karaliaus Ringaudo dvare nuolat degančią  Amžinąją Ugnį Šventės dalyviai  nugabeno ant  Šatrijos kalno. Po Amžinosios Ugnies sutikimo ir eisenos į Šatrijos kalną vyko Amžinosios Ugnies atnaujinimo apeiga, skaistinimasis ugnimi, žemynėliavimas, įšventimas tų kurie trokšta eiti Baltų tikėjimo keliu.

Amžinoji Ugnis nuo kalno buvo  perduota jos globėjui Adolfui Gedvilui ir grąžinta į Žemaičių Karaliaus Ringaudo dvaro židinį. Skaityti toliau

Kviečia Amžinosios Ugnies šventė ant Šatrijos kalno (13)

Amžinoji Ugnis

Liepos 20 d.  ant Šatrijos kalno Šatrijos Romuva surengs Amžinosios Ugnies šventę.

„1994 m. ant Šatrijos buvo uždegta Amžinoji Ugnis. Nuo kalno Amžinoji Ugnis buvo pargabenta į Ryškėnus ir apsigyveno Žemaičių Karaliaus Ringaudo dvaro židinyje. Nuo to laiko Židinys tapo šventu Deivės Gabijos alku. Ugnis kasmet per Vidurvasarį nugabenama ant Šatrijos kalno. Visi atvykę gali dalyvauti Amžinosios Ugnies apeigoje, nusiskaistinti Šventa Ugnimi, gauti palaiminimą eiti baltų tikėjimo keliu, parsivežti į namus Šventos Ugnies“, – sako šventės rengėjas Adolfas Gedvilas. Skaityti toliau

L.Selickaja. XX a. Minske veikusios pagoniškos šventyklos paslaptis (video) (42)

Taip atrodė Minsko šventvietė pagal dailininko V. Staščaniuko versiją.

…Palietas ant granitinio riedulio medus nutekėdavo akmens paviršiumi, tirpdavo saulėje, susiliedavo su pridžiūvusiais vyno ir pieno tiškalais. Šis keistas mišinys priviliodavo debesis bičių, kamanių bei musių, nuo jų dūzgimo, rodėsi, virpuliuoja net oras. Per trejetą metrų nuo Svisločės, miško tankmėje, ant pelkėto upės kranto rymojo didelis apie aršiną aukščio riedulys, vadintas Senoliu arba Diedu ir buvo garbinamas kaip šventas. Senovinis altorius buvo įpratęs prie žmonių teikiamų aukų bei vabzdžių antskrydžių.

Ar galite įsivaizduoti, kad vos prieš pusantro amžiaus taip slėpiningai atrodė ta vieta, kurioje šiandien yra įsikūręs restoranas „Senvagė“ Skaityti toliau

A.Gedvilo knyga „Toks gyvenimas…“ – apie baltų tikėjimo puoselėtojo gyvenimo kelią (9)

A.Gedvilo knygos viršelis

Balandžio 28 d., Jorės dieną, Kauno ir Telšių romuviečiai aplankė Adolfą Gedvilą jo sodyboje Telšių priemiestyje. Šeimininkas nudžiugino svečius, parodęs savo tik ką pasirodžiusią knygą  „Toks gyvenimas…“ .

Senojo baltų tikėjimo puoselėtoją, tautodailininką Gedvilą žino daugelis, bet ši knyga visapusiškai atskleidžia šią neeilinę asmenybę, pateikia ryškiausius ir nevisiems žinomus jo gyvenimo momentus.

Romuvos naujų laikų sąjūdžio pačioje pradžioje išgirdome apie Adolfą Gedvilą, Telšių tautodailininką. Apie 1993 metus jis ėmė rūpintis suburti Romuvos bendriją Žemaitijoje. 1994 metais liepos 17 dieną Šatrijos kalne buvo uždegta Amžinoji Ugnis. Skaityti toliau

Tikėjimo pagrindus supurtysiantis A.Mamontovas skelbia turą po Lietuvą (12)

Andrius Mamontovas|wikipedia.org nuotr.

Po pusantrų metų pertraukos Andrius Mamontovas grįžta į sceną. Šio atlikėjo gerbėjai žino, kad Andrius į koncertus kviečia tuomet, jei turi ką pasakyti naujo savo klausytojams. Jis grįžta su kalėdine dovana – naujausiu albumu “Elektroninis dievas”, kurio pristatymo koncertai įvairiuose Lietuvos miestuose vyks gruodžio mėnesį, o paskutinis akordas nuskambės stebuklingu metu – antrąją šv. Kalėdų dieną sostinėje.

Anot kūrėjo, viso albumo stilistiniai ieškojimai yra siekis išgauti pagonišką popmuziką. Pasirodymuose klajos „Rudeninis vėjas“ ir daug šiluma, nuoširdumu kvepiančių naujų ir visiems jau girdėtų kūrinių. Skaityti toliau

Nenutolęs nuo prigimtinio tikėjimo… (9)

Jonas Vaiškūnas

„Anykštos“ laikraščio korespondentė Jolanta Matkevičienė kalbina etnokosmologą Joną Vaiškūną.

– Gyvenate, ko gero, idealiame lietuvio dvasiai kraštovaizdyje ir esate Molėtų krašto muziejaus etnografinės sodybos šeimininkas. Kaip atsitiko, kad atklydote į Molėtų kraštus ir, sukūręs šeimą, užsilikote…

– Mane, kaip ir daugelį jaunų žmonių, žavėjo žvaigždėtas dangus. Šį domėjimąsi svajojau paversti savo profesija. Paaiškėjo, be fizikos „užsiimti“ dangumi nėra kaip. Taip įnikau studijuoti fiziką, o baigęs Vilniaus universitetą ėmiau ir dirbti fiziku. Dar Lietuvos Sąjūdžio  priešaušryje įsijungiau į etnokultūrininkų ir žygeivių veiklą. Skaityti toliau

Kviečia Ugnies šventė ant Šatrijos kalno (1)

Ant Šatrijos kalno | T.Dirgėlos nuotr.

2011 07 16 šeštadienį 10 val. ant Šatrijos kalno (Telšių r.) baltų tikėjimo bendruomenės surengs Amžinosios Ugnies šventę.

Šventės rengėjai primena, kad protėvių Amžinoji Ugnis ant padavimais apipintos Šatrijos buvo atkurta 1994 m. Nuo Šatrijos kalno Amžinoji Ugnis buvo perkelta į Ryškėnus į Ringaudo dvaro židinį. Nuo to laiko šis židinys laikomas šventu Deivės Gabijos alku. Ugnis kasmet per Vidurvasarį, trečiąjį liepos mėnesio šeštadienį, nugabenama ant Šatrijos kalno. Skaityti toliau

A. Patackas, A. Žarskus. Darnos paslaptis (18)

Vieno mirtis, kito gimimas  Nuo rašytinės istorijos pradžios iki šiol medžiaginės civilizacijos raidai, gamybos, technologijų, įvairių mokslo sričių pažangai nuėjus labai toli, žmonija, deja, nesukūrė nei, darnaus pasaulio, nei visuotinio gėrio. Atvirkščiai, matome vis skaudesnius praradimus, jaučiame materialiojo ir dvasinio pasaulio aižėjimą.

Mums grasančios ekologinės ir kultūrinės katastrofos akivaizdoje prieš keletą dešimtmečių ėmė kristalizuotis nauja pasaulėvoka (paradigma), mokslo pasaulyje vadinama bendru sinergetikos vardu, atverianti tarytum ir visai nesusijusiose srityse vykstančių procesų bendrumą. Skaityti toliau