Žymos archyvas: alkoholio suvartojimas

J. Dapšauskas. Lietuviai gyvena varganai? Per metus prageria per milijardą eurų (41)

Juozas Dapšauskas | penki.lt nuotr.

Artinantis paskutiniams sprendimams Seime dėl Alkoholio kontrolės įstatymo, į viešąją erdvę metama kuo daugiau dumblo, netikslumų melo, kad žmones klaidintų, kokios tikrai yra siūlomos priemonės šiai alkoholio vartojimo problemai spręsti. Kokios bus pasekmės. Kai kam vaidenasi, kad Lietuvoje nebebus socialinių tinklų, kad neliks lauko kavinių, išnyks šventės.

Tie, kurie pasisako už mokslu paremtas alkoholio vartojimo mažinimo priemones, neretai išvadinami talibanininkais, fanatikais ir kuo tik benori. Gerbiu abstinentus, tačiau galiu pasakyti: nesu abstinentas griežtąja šio žodžio prasme, bet tai nereiškia, kad būtinai vartoju kažkokių švenčių ar Skaityti toliau

LVŽS frakcijos nariai su PSO atstovu aptarė kovos su girtuoklyste priemones (0)

Gaudenas Galeja | Alkas.lt nuotr.

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos posėdyje šiandien viešėjo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuro Lėtinių neinfekcinių ligų ir sveikatos stiprinimo viso gyvenimo laikotarpiu departamento direktorius dr. Gaudenu Galėja (Gauden Galea). Svečias, kalbėdamas apie Lietuvos ir kitų šalių statistiką, dar kartą įrodė, kad alkoholio vartojimo mastai Lietuvoje dideli, o sukeliama žala – dažnai mirtina.

PSO atstovas pristatė pagrindinius, su alkoholio vartojimu susijusius, statistinius duomenis, kurie Lietuvoje ypatingai prasti. Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Viliuosi, kad tautininkai netaps alkoholio pramonės skrajučių nešiotojais (9)

Juozas Dapšauskas | asmeninė nuotr.

Tiesą sakant, nustebau ir net buvau šokiruotas perskaitęs Tautininkų sąjungos ideologo Mariaus Kundroto  mintis rašinyje „Dėl ko Lietuvoje žlugs švediškas alkoholio politikos modelis?“. Kai liberalai, kurie gaudavo pinigus iš alkoholio pramonės, tokį požiūrį išdėstytų, tai nebūtų nieko keisto, bet čia tikriausiai negauna užmokesčio iš alkoholio pramonės, tačiau platina šios pramonės skrajutę. Ši mintis, kad ne alkoholio vartojimas yra alkoholizmo, visuomeninių problemų priežastis, o būtent pasekmė užimtumo trūkumo – yra tipinė alkoholio pramonės propagandinė žinutė. Su tokia žinute alkoholio pramonė darbuojasi Skaityti toliau

M. Štelemėkas. Alkoholio suvartojimas ir kiti sveikatos rodikliai (0)

Mindaugas Štelemėkas | asmeninė nuotr.

Penktadienį Lietuvos statistikos departamentui paskelbus atnaujintus alkoholio suvartojimo Lietuvoje duomenis, legalus vartojimas 2015 m. sudaro 14 litrų absoliutaus alkoholio 15 metų ir vyresniam gyventojui. Šis rodiklis apskaičiuotas pagal atnaujintą metodiką, kurioje įtrauktas atvykusių turistų ir išvykusių iš Lietuvos gyventojų įsigytas alkoholis. Nors metodikos pokytis įdomus mokslo prasme ir skatina prasmingą diskusiją apie vis tikslesnę alkoholio vartojimo statistiką, tačiau esmė nepasikeitė – lietuviai ir toliau vieni iš daugiausiai geriančių pasaulyje. Aukštą alkoholio vartojimą patvirtina ir Lietuvos visuomenės sveikatos rodikliai. Skaityti toliau

A. Veryga. Ko siekia alkoholio suvartojimo statistikos „patikslintojai“? (5)

Aurelijus Veryga | asmeninė nuotr.

Lietuva yra stebuklų šalis. Lietuvoje buvo įgyvendinta dar viena „zadanija“. Vos tik LR Seimas ėmėsi pastangų mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą, iš karto atsirado iniciatyvos, kuriomis siekiama „patikslinti“ alkoholinių gėrimų vartojimo statistiką.

Vos tik kažkam kilo norų patikslinti statistiką, iš karto atsirado „politinė valia“ prispausti LR Statistikos departamentą atlikti perskaičiavimus. Ir štai,  paskelbiama statistika, kuri yra labiau „politiškai korektiška“, nes Statistikos departamentas alkoholio gamintojų pageidavimu sumažino alkoholinių gėrimų suvartojimą, pranešę, kad tai Skaityti toliau

M. Štelemėkas. Alkoholio kontrolės baubai artėjant rinkimams (atsakymas R. Valatkai) (4)

Mindaugas Štelemėkas | asmeninė nuotr.

Rinkimų kampanijai įsibėgėjant kova su alkoholiu tapo „einama“ tema, o savo nuomonę apie tai, akivaizdu, Lietuvoje turi visi. Savo sekmadieniniame komentare aktualias ir tikrai mitams imlias alkoholio kontrolės vietas palietė apžvalgininkas Rimvydas Valatka. Vis dėlto daugeliu atvejų sunku sutikti su R. Valatkos išsakyta nuomone, o Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tyrimo duomenys tiesiog klaidingai aiškinami.

Skaitant Valatkos rašinį, nejučia prisiminiau daugiau nei prieš metus vykusią tarptautinę konferenciją Rygoje, kuri kaip tik buvo orientuota į trijų Baltijos šalių alkoholio kontrolės palyginimą bei vyko mokslinių Skaityti toliau

Tyrimas: Alkoholio žala negeriančiam daug didesnė nei manyta (0)

alkoholisVytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentė Ilona Tamutienė, besidominti sveikatos ir alkoholio kontrolės politika, socialinės atskirties ir įtraukties tematikomis, atliko tyrimą, kuriame ištyrė lietuvių girtuokliavimo įpročius. Pasak jos, yra daug alkoholio vartojimo būdų apibrėžimų, tokių kaip nesaikingas, pavojingas, sunkus, besaikis, žalingas, probleminis, rizikingas vartojimas, tačiau visi jie akcentuoja žalą geriančiojo sveikatai dėl per didelio išgerto alkoholio kiekio. „Vis dar nėra tarptautinio sutarimo apie saikingo arba mažos rizikos alkoholio vartojimo kiekį, nors diskusijos šia tema labiau akcentuoja 10 g alkoholio per dieną standartą, tačiau lietuviai tokį kiekį viršija keliasdešimt kartų ir tai kenkia ne tik vartojančiajam“, Skaityti toliau

Sumažėjo alkoholio suvartojimas Lietuvoje – vienam gyventojui pernai teko 12,7 litro (0)

Alkoholis ir cigaretėsKaip praneša Lietuvos Statistikos departamentas, vienas Lietuvos gyventojas pernai suvartojo vidutiniškai 12,7 litrų legalaus alkoholio – 0,2 litro mažiau nei 2013 metais, o 15 metų ir vyresniam žmogui pernai teko vidutiniškai 14,9 litro absoliutaus alkoholio, arba 0,3 litro mažiau nei praeitais metais.

Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos pernai padidėjo 1,6 proc., tai lėmė nuo 2014 metų balandžio pradžios pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas. Skaityti toliau

A. Veryga. Atsakymas ministrei: reikia stengtis ne skaičius pagražinti, o keisti situaciją iš esmės (5)

Aurelijus Veryga | asmeninė nuotr.

Pačią idėją skirti lėšų profesionaliai socialinei reklamai ir sveikos gyvensenos skatinimui vertinu teigiamai, bet reikia suprasti, kokiame kontekste yra pritarta siūlymams skirti 5 proc. alkoholio akcizų socialinei reklamai.

Seime iki šiol svarstomas daug kompleksiškesnis siūlymas skirti 2 proc. nuo tabako, alkoholio ir azartinių lošimų mokesčių sveikos gyvensenos skatinimui ir kurti specialų fondą. Lėšos būtų skiriamos ne tik socialinei reklamai, bet ir kitoms sveikatinimo veikloms. Tačiau, pasak Seimo narių, konkrečių procentų nurodymas prieštarauja kitiems Lietuvoje galiojantiems teisės aktams. Skaityti toliau