Žymos archyvas: alkai

Ten, kur degė šventoji baltų ugnis (3)

K. Ivanovaitės nuotr.

Nuo seno mūsų protėviai kūreno šventąją ugnį. Vietos, kuriose buvo atliekamos šios apeigos dabar vadinamos šventvietėmis arba alkais, alkvietėmis. Apie šias vietas tautosakoje yra daug padavimų, pasakojančių, jog ten, kur būdavo deginama šventoji ugnis, ten būdavo aukojamos ir aukos baltų dievybėms. Vėlyviausi padavimai aiškina, jog alkvietėse žmonės ir kariuomenė „alko“ nuo bado…

Gražutės regioniniame parke gausiausiai paplitusi alkviečių grupė yra alkakalniai. Tai rodo kartografiniai duomenys (senovėje alku buvo laikytas ir medis, ir upė, ir ežeras Skaityti toliau

G. Burneika. Kaip krikščionybė kėsinasi į lietuviškąją tautinę tapatybę (40)

Pilėnų gynimas. Dail. Aleksandras Vitulskis, 1965 m.

Daugelis Lietuvos eilinių katalikų yra nuoširdžiai atsidavę savo tautai. Tačiau jie net neįtaria, kad krikščionių šventas raštas, kuris kasdien skaitomas bažnyčiose ir kuriuo remiasi katalikų ideologai ir kunigai, menkina bet kokį tautiškumą, papročius ir tradicijas, išskyrus išrinktosios Abraomo palikuonių, šiuo atveju – žydų tautos.

Žydų tauta yra gerbtina ir daugeliu atvejų dėl istorijos bėgyje iškilusių sunkių išbandymų verta užuojautos. Tačiau kito pagarba be savęs gerbimo yra ne tikra pagarba, o pataikavimas ir kito aukštinimas savęs menkinimo sąskaita. Šiame straipsnyje Skaityti toliau

Romuvos mokyklos dalyviai gilinosi į alkų tyrinėjimus (0)

V.Mikailionio paskaita Romuvos mokykloje_rengeju nuotr

Senojo Baltų Tikėjimo Bendrija Romuva tęsia Romuvos mokyklos užsiėmimus. Vasario 12d. Vilniaus Karininkų ramovėje vyko paskaitos, skirtos baltų šventvietėms.

Pranešimus skaitė Vidmantas Velička tema „Alkus atveriantys žodžiai“ ir  Vaclovas Mikailionis  apie „Vilniaus alkavietės“. Po paskaitų klausytojai diskutavo tema, kokia turėtų būti šiuolaikinė Romuvos šventykla. Skaityti toliau

Romuvos mokykla kviečia pakalbėti apie baltų šventyklas (1)

V.-Daraskeviciaus nuotr-Zolines

Vasario 12 d. 11 val. Vilniaus Karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13, 2-oje salėje) įvyks Romuvos mokyklos užsiėmimas, skirtas baltų šventykloms.

Paskaitas skaitys:

Vidmantas Velička, „Alkus atveriantys žodžiai“;

Vaclovas Mikailionis, „Vilniaus alkavietės“. Skaityti toliau

„Baltų genas“: V. Vaitkevičius apie Senovės lietuvių šventvietes (video) (3)

Vykintas Vaitkevičius | asmeninė nuotr.

Devynioliktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Klaipėdos universiteto, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Vykintas Vaitkevičius pasakoja apie Senovės lietuvių šventvietes.

 „Šventviečių samprata bendrąja prasme lieka pastovi, ji paženklinta tam tikrais ženklais – dieviškais ženklais, kurie mažų mažiausiai rodo, kad tai dieviška vieta. (…) Tose vietose patiriama laimė – didelė, begalinė,“ – teigia V. Vaitkevičius. Skaityti toliau

Pasaulio religijų parlamente Lietuvai atstovavo Romuvos Krivė I.Trinkūnienė (nuotraukos) (13)

Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė Pasaulio religijų parlamente Solt Leik Sityje (JAV), 2015 m. | Lietuvos Romuvos nuotr.

Spalio 15–19 dienomis Solt Leik Sityje (JAV) vyko Pasaulio religijų parlamentas – didžiausias pasaulyje renginys, vienijantis daugumą pasaulio religijų: krikščionybę, islamą, budizmą, senąjį baltiškąjį tikėjimą ir kt.

Religijų parlamento veikloje dalyvavo 10 000 dalyvių – 50-ties religijų atstovai iš 70-ties šalių. Tai renginys, subūręs siekiančius tarpreliginio dialogo, taikos pasaulyje, bendradarbiavimo sprendžiant svarbias pasauliui problemas.

Pirmasis šio parlamento posėdis įvyko 1893 metais Čikagoje (JAV). Skaityti toliau

Klaipėda tampa kuršių gyvosios istorijos citadele (16)

Pilsots_D.Nikitenkos (8)

[„…tie [kuršiai] yra žiauriausia gentis, visi nuo jos bėga, todėl kad ji pernelyg [atsidavusi] stabmeldystei. Ten labai daug aukso, geriausi žirgai. Visi [jų] namai pilni žynių, pranašų ir burtininkų, kurie net vilki vienuolių apdarus…“]

Adomas Brėmenietis, 1074 m.

Šiemet uostamiestyje oficialiai įkurtas baltų vikingais vadinamų kuršių genties istorijos, rekonstrukcijos ir kultūros populiarinimo klubas „Pilsots“. Lietuvoje tai pirmoji ir kol kas vienintelė kuršių gyvąja istorija besidominčius žmones vienijanti organizacija, Skaityti toliau

V. Rutkūnas. Krivis Jaunius keliauja į Dausas, palaiminęs Lietuvą (6)

Inija ir Jonas Trinkūnai

Sausio 20 dienos rytą, viduržiemio šalčiui sukausčius upes,  Lietuvos sostinėje nustojo plakusi Lietuvos Romuvos Krivio Jauniaus Jono Trinkūno širdis. Krūptelėjo Lietuva, nes Protėvių taku pasuko visų lietuvių didžiausias lietuviškumo Mokytojas ir Dvasinis Vadovas. Kad ir kokios būtų sąsajos su tauta, kokia pasaulėžiūra ir įsitikinimai,  kiekvieno lietuvio šaknys yra tos pačios ir visi esame tautos broliai ir seserys. Todėl saugu ir gera buvo jausti, kad yra didis Žmogus, kaip tūkstantmetis ąžuolas saugantis tautos šaknis ir galintis savo šakų pavėsyje duoti atgaivą kiekvienam, ieškančiam savo esybės.

Ką Jonas Trinkūnas davė Lietuvai? Kodėl jo nuopelnai yra išskirtiniai ir tokie reikšmingi kiekvienam lietuviui? Skaityti toliau

V. Mikailionis. Mitologinis Vilnius (II). Geologiniai lūžiai (8)

Ąžuolas | A.Railos nuotr.

Apie geologinį Vilniaus apylinkių pamatą neturėjome nė menkiausio supratimo, kol vos ne atsitiktinai susidūrėme su Rasa Apirubyte, kuri, pasirodo, anksčiau buvo dirbusi geologijos tarnyboje, o dabar kavą kaip ir aš pamėgusi pensininkė. Prie kavos puodelio kitoje stalelio pusėje sėdėdama nugirdusi, apie ką mes galvas sukišę kalbamės, ji pasisiūlė mums padėti ir pirmiausia aprūpino Vilniaus požemio vandenų žemėlapiais. Mat darant jų gręžinius aptikta ir geologinių sluoksnių įtrūkiai, pro kuriuos ir išsiveržia patys stipriausi energetiniai pulsavimai iš Žemės branduolio, pranokstantys standartines reikšmes. Taigi atsiranda anomalijos? Skaityti toliau