Žymos archyvas: Aliaksejus Dzermantas

M. Kundrotas. Ar lietuviai tikrai per daug konservatyvūs? (15)

Alkas.lt, A. Sartanavičiasu nuotr.

Šį tekstą įkvėpė Aliaksejaus Dzermanto straipsnis „Kodėl baltai nyksta?“ Pasak šio autoriaus pagrindinė baltų problema – jų konservatyvumas. Nuo baltų atsiskyrę slavai – priešingai – laikomi gana modernia tautų grupe, greitai ir sumaniai reaguojančia į istorijos iššūkius. Pavyzdžiais pasitelkiama ankstyvesnis krikščionybės įsivedimas, rašto kultūra, ankstyvesnis perėjimas nuo gentinės visuomenės prie valstybės.

Dėl kiekvieno šių pavyzdžių galima diskutuoti. Japonija iki šių dienų liko pagoniška, bet tai – pavyzdinė visuomenė, kurioje pagarba protėvių papročiams dera su sparčiu naujovių taikymu tiek technologinėje, tiek Skaityti toliau

Rytų Europos studijų centre pristatytas naujas gudų almanachas „Siver“ (nuotraukos, audio, video) (2)

Almanacho „Siver“ pristatymas Vilniuje| cytadel.org nuotr.

Rugpjūčio 8 d. Vilniuje, Rytų Europos studijų centre (RESC) buvo pristatytas Gudijos visuomenininkų pastangomis išleistas naujas istorijos-filosofijos almanachas „Siver“ („Сівер“).

Leidinio pristatyme dalyvavo RESC direktorius Laurynas Kasčiūnas, almanacho „Siver“vyriausiasis redaktorius, filosofas Aliaksejus Dzermantas  (Аляксей Дзермант), vienas iš pirmojo almanacho numerio autorių Aleksandras Sinkevičius (Александр Синкевич), vienas iš almanacho steigėjų, organizacijos „Aktualnaja koncepcija“ direktorius („Актуальная концепция“) Aleksandras Špakovskis (Александр Шпаковский), Skaityti toliau

Pristatomas naują geopolitiką propoguojantis gudų almanachas „Siver“ („Сівер“) (audio) (0)

Aliaksejus Dzermantas | siver.by nuotr.

Rugpjūčio 8 d., 16 val., Vilniuje, Rytų Europos studijų centre (D.Poškos g. 59) bus pristatytas Gudijos visuomenininkų pastangomis išleistas naujas istorijos-filosofijos almanachas „Siver“ („Сівер“).

Gudiškas žodis сівер reiškia šiaurinį vėją – šiaurį ir pasaulio šalį – šiaurę.

„Šis vardas almanachui buvo parinktas atsižvelgiant į mūsų gyvenamo laikmečio atšiaurumą. „Dabartis yra tai visos mūsų civilizacijos ir pačių jos filosofinių, religinių, politinių ir ekonominių pagrindų sisteminės krizės laikmetis. Tai milžiniškų transformacijų, aštrios kovos ir nelengvas ateities kūrimo laikmetis,“ Skaityti toliau

Smolensko archeologas krivičių gentį susiejo su baltais (9)

Prof. Jevgenijus Šmidtas | rushohloma.ru nuotr.

Smolenske išleista profesoriaus, žymaus archeologo Jevgenijaus Šmidto monografija „Smolensko Padneprės ir Padauguvės krivičiai“, kurioje mokslininkas apibendrino daugiau nei pusės amžiaus savo tyrinėjimų rezultatus. Daugelį dešimtmečių tyrinėtą VIII-X a. Smolensko ilgųjų pilkapių kultūrą, arba krivičių gentį autorius nedviprasmiškai įvardina kaip pirmapradiškai baltų kilmės žmones: „Daiktinė archeologinė medžiaga iš ilgųjų pilkapių…, apimanti ištisus baltiškus radinių kompleksus, pateikia nenuginčijamus įrodymus, kurie leidžia įvertinti aukštą gyventojų socialinio-ekonominio išsivystymo lygį ir priskirti juos prie baltų etnokultūrinės visumos“. Skaityti toliau

Baltų kultūros ir religijos mokykla (video) (I) (18)

Lapkričio 20 d. Vilniuje Lietuvos Kariuomenės Kūrėjų Savanorių Sąjungoje įvyko pirmasis Baltų kultūros ir religijos mokyklos (BKRM) užsiėmimas.

Pirmame užsiėmime paskaitas skaitė dr. Dainius Razauskas, dr. Vytautas Tumėnas, filosofas Aliaksejus Dzermantas (Minskas), Lietuvos Respublikos Seimo narys Gintaras Songaila.

Alkas.lt imasi skelbti kai kurių BKRM paskaitų vaizdo įrašus, kad nedalyvavę mokyklos užsiėmimuose galėtų pasižiūrėti ir pasiklausyti. Skaityti toliau

Liaudies kultūros centre vyks susitikimas su gudiško almanacho „Druvis“ leidėjais (2)

Lapkričio  18  d.,  penktadienį, 16  val. Vilniuje, Lietuvos liaudies kultūros centro Didžiojoje salėje (Barboros Radvilaitės g. 8 ) vyks susitikimas  su  baltarusių Etnokosmologijos centro „Kryŭja“ almanacho  „Druvis“ skirto Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės etninėms tradicijoms ir baltiškosios kultūros paveldui Baltarusijoje, leidėjais ir autoriais.

Susitiksime dalyvaus almanacho „Druvis“ kūrėjai – dailininkas ir muzikantas, dūdmaišių meistras bei tradicijų tyrinėtojas, vyriausias almanacho redaktorius  Todoras Kaškurievičius, Skaityti toliau

A.Dzermantas. Tradicinės etninės religijos atgimimas Baltarusijoje (III) (1)

Aliaksejus Dzermantas

Baltarusiai laikosi pagoniškomis šaknimis. Kaip baltai, kaip skandinavai. …Tautos be pagoniškųjų šaknų – pasaulio perėjūnai, vadinamosios tautos internacionalistės arba net pravoslavės ateistės. Užtat baltarusiai ir laikosi už savo kuolo – krikštytieji pagonys…

Baltarusių liaudies poetas Ryhoras Baradulinas Skaityti toliau

A.Dzermantas. Tradicinės etninės religijos atgimimas Baltarusijoje (II) (1)

Aliaksejus Dzermantas
A.Dzermantas

Baltarusiai laikosi pagoniškomis šaknimis. Kaip baltai, kaip skandinavai. …Tautos be pagoniškųjų šaknų – pasaulio perėjūnai, vadinamosios tautos internacionalistės arba net pravoslavės ateistės. Užtat baltarusiai ir laikosi už savo kuolo – krikštytieji pagonys…

Baltarusių liaudies poetas Ryhoras Baradulinas

Ar esama terminų, kuriais būtų galima tiksliau nusakyti pagonybę? „Senųjų laikų pasakojimuose“ (Повесть временых лет), aprašant pagonių gyvenimo būdą, sakoma, jog jie имяху… обычаи свои и закон отец своих и предания, кождо свой нрав Skaityti toliau

A.Dzermantas. Tradicinės etninės religijos atgimimas Baltarusijoje (I) (19)

A.Dzermantas

Baltarusiai laikosi pagoniškomis šaknimis. Kaip baltai, kaip skandinavai. …Tautos be pagoniškųjų šaknų – pasaulio perėjūnai, vadinamosios tautos internacionalistės arba net pravoslavės ateistės. Užtat baltarusiai ir laikosi už savo kuolo – krikštytieji pagonys…

Baltarusių liaudies poetas Ryhoras Baradulinas

Pagonybė Baltarusijoje niekuomet nebuvo išnykusi. Ir iki šiol ji tebėra dvasinio bei kultūrinio baltarusių gyvenimo giluminis veiksnys. Šiandien, kai šiam gyvenimui nei krikščionybė nebeturi monopolijos, nei ateistinė ideologija nebedaro jam spaudimo, atsirado galimybė ne tik užsiimti objektyviu senųjų tikėjimų tyrimu, Skaityti toliau

A. Dzermantas: Gudai – tai slaviškai kalbantys baltai (I) (2)

Aliaksėjus Dzermantas

www.patriotai.lt pokalbis su Gudijos etnokultūrologu, filosofu, baltiškosios gudų tautos etnogenezės šalininku, etnokosmologijos centro „Kryŭja“ sekretoriumi bei almanacho „Druvis“ bendraautoriumi Aliaksėjumi Dzermantu (Аляксей Дзермант).

Laba diena, Aliaksėjau. Pradėkime nuo trumpo jūsų prisistatymo. Manau, kad daugumai žmonių Lietuvoje bus įdomu susipažinti su jūsų darbais ir idėjomis. Prašytume aprašyti savo praktinę, internetinę ir leidybinę veiklą.

Laba diena. Pagrindinė mano veiklos kryptis yra mokslinė. Dirbu akademinio Gudijos mokslo sistemoje, todėl mano interesai šioje srityje gana platūs: gudų ir baltų mitologija, gudų etnogenezės problema, sakralinė geografija ir geopolitika, apeigos ir valdžios mitologija, politinė ir etninė Gudijos istorija, tradicionalizmo filosofija… Drauge su bendraminčiais kolegomis aktyviai dalyvauju etnokosmologijos centro „Kryŭja“ veikloje. Skaityti toliau

A. Dzermantas: Gudai – tai slaviškai kalbantys baltai. II (10)

Aliaksėjus Dzermantas

– Kokia yra Jūsų religinė pasaulėžiūra?

– Be abejo, tai labai asmeniškas klausimas. Pasakysiu tiek, kad save laikau baltiškojo tikėjimo pasekėju. Būtent su mūsų senąja Tradicija jaučiu dvasinį, emocinį, estetinį ryšį bei harmoniją. Todėl man yra svarbus ne tiesiog jos tyrinėjimas, bet ir jos atgimimas šiuolaikinėje formoje. Svarbu, kad etninis religingumas būtų vienu iš tautinio atgimimo pagrindų, kultūriniu avangardu, o ne paprasta, žaisminga marginalija. Skaityti toliau

Baltarusiai: genealogija iki trisdešimtos kartos (3)

RECENZIJA
Мiкулiч А. Беларусы ў генетычнай прасторы: Антрапалогiя этнасу, Менск: Техналогiя, 2005. – 138 p.

Neseniai pasirodžiusi žinomo antropologo bei genetiko, biologijos mokslų (habilituoto) daktaro Aliaksiejaus Mikuličiaus knyga iš esmės yra mokslininko daugiamečio darbo tyrinėjant baltarusių tautos genofondą bei antropologinį tipą vaisius. Daugelį išvadų, daromų knygoje, galima rasti ir ankstesnėse jo publikacijose, tačiau kai kurios jų, ir itin reikšmingos etnogenezės problematikai, formuluojamos pirmąsyk.

Kertinė autoriaus įrodinėjama tezė – tai galimybė, remiantis nauja „genogeografine“ genofondo erdvinės struktūros tyrinėjimo technologija, apskaičiuoti apytikslį baltarusių etnoso amžių. Pakeliui, be kita ko, pabrėžiama, kad baltarusių genofondas „išliko apsaugotas nuo išorinių įtakų bei žymesnio kaimyninių etnosų genų prasiskverbimo. Taigi fenotipai bei genotipai, nepaisant genetinių procesų stochastiškumo, išliko stabilūs“ (p. 12). Skaityti toliau